lenkija

Lenkijos populistinės vyriausybės oponentai šeštadienį rengia naujus masinius protestus Varšuvoje, susirinkę prie prezidentūros ir ragindami apsaugoti konstitucinę tvarką nuo virtinės valdančiųjų žingsnių, laikomų keliančiais pavojų demokratijai. Šeštadienį vykstantys protestai atspindi didėjančią įtampa dėl konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), vadovaujamos Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) politikos.

 Lenkijoje gyvenančios lietuvių tautinės bendruomenės atstovai sako stebintys radikalėjančias valdančiųjų nuotaikas dėl tautinių mažumų ir nėra užtikrinti dėl ateities. Tokius svarstymus, anot jų, sustiprina parlamente kilusi iniciatyva „lietuvišką nacionalizmą“ prilyginti totalitarinei santvarkai.

Nesusipratimas dėl pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai, Lenkijos parlamente išspręstas, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Parlamentuose gimsta įvairios idėjos, mūsų parlamentuose taip pat, kaip ir tikėjomės, ir ne be pagrindo, kad tas nesusipratimas bus išspręstas, taip ir įvyko“, – ketvirtadienį žurnalistams trumpoje spaudos konferencijoje Užsienio reikalų ministerijoje sakė L.Linkevičius.

Lietuvos politikai akibrokštu vadina Lenkijos politikų svarstomą įstatymo pataisą, kuria „lietuviškas nacionalizmas“ prilyginamas totalitarinei santvarkai. Anot jų, ją priėmus kaimyninėje šalyje gali būti pradėti griauti su Lietuva susiję paminklai. „Tai yra akibrokštas. Bet suvokiant dabartinės Lenkijos valdžios ideologinę prigimtį, prisimenant ankstesnes iniciatyvas, pavyzdžiui, rezoliuciją dėl santykių su Ukraina istorinių niuansų, tai nestebina. Tai vos ne jų mąstymo tradicija.

Lietuvos diplomatai nerimauja dėl Lenkijos parlamente svarstomų pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai, ketvirtadienį pranešė laikraštis „Lietuvos rytas“. Įstatymo projektui pateikta formuluotė, kad be komunizmo „kita totalitarine santvarka laikomi fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“. Anot dienraščio, Lietuvos ambasadorius Varšuvoje dėl to išsiuntė laišką Prezidentūrai, Seim...

Lietuviai masiškai šluoja kalėdinius žaislus ir jiems nepagaili rekordinių sumų. Anot prekybininkų, kuklesnės dovanos atsieina apie 30 eurų, už populiaresnes gali tekti pakloti ir po šimtą. O štai pačių geidžiamiausių vaikų žaislų parduotuvėse jau nebeliko. Žaislų parduotuvėse sostinėje pamažu tįsta eilės. Ir daugeliui žmonių toks apsipirkimas tampa tikru galvos skausmu, nes už dovanas vaikams tenka pakloti išties apvalias sumeles. Kai kurie žaislai iš lentynų jau iššluoti.

Antradienį prisieksiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ klausimu Lietuva iš esmės palaiko jam besipriešinančios Lenkijos poziciją. „Dėl „Nord Stream 2“ įvertinant istoriškai, mūsų pozicija tikrai buvo aktyvesnė, kalbant apie pirmojo „Nord Stream“ statybą. Šiuo metu taip, kiek yra įmanoma, pasisakome prieš.

Naujosios Vyriausybės programoje žadama stiprinti santykius su kaimynine Lenkija bei bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, deklaruojama parama Rytų partnerystės valstybėms Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai. Programos užsienio politikos dalyje pabrėžiami saugumo klausimai, teigiama, kad saugumo stiprinimas Rytų ir Vidurio Europos regione negalimas be gerų santykių su Baltijos valstybėmis, Skandinavijos šalimis, Lenkija ir kitomis Vidurio Europos valstybėmis.

 Lenkijos vario kasyklos, kurioje įvyko požeminio smūgio sukelta griūtis, direktorius pranešė, kad buvo patvirtinta trečiojo kalnakasio mirtis, o dar penkių darbininkų tebeieškoma. Kasybos įmonių grupei KGHM „Polska Miedz“ priklausančios kasyklos vadovas Pawelas Markowski sakė, kad gydytojas patvirtino kalnakasio, kurį trečiadienį ryte ištraukė gelbėtojai, mirtį.

Latvijos rinkoje suaktyvėjus pieno supirkėjams iš Lietuvos ir Lenkijos, pieno kainos šalyje per pastaruosius tris mėnesius šoktelėjo 40 proc. Tačiau tokiam augimui nėra jokios ekonominės priežasties, sakė Latvijos centrinės pieninių sąjungos vadovas Janis Solkas. Jo teigimu, vėliau kainos, tikėtina, smarkiai kris, todėl ūkininkai turėtų atsargiai vertinti užsienio pirkėjų pasiūlymus. Pasak J. Solko, vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje spalį sudarė 248,9 už toną.

Rusijos valdžios kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“, gavęs leidimą savo reikmėms naudoti faktiškai visą „Opal“ vamzdyno Vokietijoje pralaidumą, gali atsisakyti Baltijos jūrą kertančio dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projekto, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras. „Nord Stream 2“ gali nebeprireikti, nes „Nord Stream 1“ pralaidumo galimybės padidintos – dujos „Opal“ vamzdynu dabar galės būti tiekiamos ir į pietines Europos šalis.

 Lenkijos gynybos ministerija priėmė sprendimą nusiųsti tankų kuopą, kuri sustiprins NATO batalioną Latvijoje, pranešė Lenkijos televizijos TVP1 pagrindinė naujienų laida „Wiadomosci“. Informaciją Gynybos ministerija patvirtino komunikate dėl lenkų delegacijos dalyvavimo Vašingtone įsikūrusios nepriklausomos nepelno organizacijos „Halifax International Security Forum“ (HISF) tarptautinėje konferencijoje Kanadoje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pareiškė, jog būgštauja, kad Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos ryšiai nukentės po šalies pasitraukimo iš bloko, jei „užsispyrę Bendrijos politikai“ toliau naudos griežtą retoriką Londono atžvilgiu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis kaimyninę Lenkiją įvardija strategine partnere ir sako dėsiąs visas pastangas, kad šiuo metu ne per geriausi santykiai su šia valstybe būtų perkrauti.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) trečiadienį pareikalavo, kad Rusija perduotų 2010 metais katastrofą patyrusio jos prezidentinio lėktuvo liekanas. Tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir jo žmona Maria (Marija) buvo tarp 96 žmonių, daugiausia aukšto rango Lenkijos pareigūnų, 2010 metų balandžio 10 dieną žuvusių per lėktuvo katastrofą prie Smolensko Rusijos vakaruose.

Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona Marija po 2010 m. balandžio 10 d. lėktuvo katastrofos Smolenske atgulė Krokuvos Vavelio pilyje. Čia požemiuose ilsisi ir Lenkijos karaliai, ir šalies Nepriklausomybės tėvas Juzefas Pilsudskis. Tačiau žuvusiam prezidentui ir jo žmonai ramiai ilsėtis kol kas turbūt nepavyks.

Nelinksmai sekmadienio rytą (2016 m. lapkričio 13 d.) kelionė į Lenkiją baigėsi vienam Jonavos gyventojui. Apie 8 val. ryto ties buvusiu Kalvarijos pasienio kontrolės punktu jo vairuojamą krovininį automobilį „Mercedes Benz“ sulaikė Kauno teritorinės muitinės mobiliųjų grupių patrulis ir muitinės kriminalistai. Automobilis buvo detaliai patikrintas, jo slenksčiuose, dugne ir posparniuose rasta 2 630 pakelių cigarečių ,,Winston Blue“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais.

Lietuvos investicijų bankininkai ir teisininkai neatmeta galimybės, kad Baltijos šalyse veikiantis jungtinis „Nordea“ ir DNB bankas gali būti patrauklus taikinys veiklos plėtrą užsienyje planuojantiems Lenkijos bankams. Tuo metu kai kurie su „Nordea“ ir DNB susijungimo sandoriu susiję šaltiniai teigia, kad artimiausiu metu toks sandoris yra mažai tikėtinas, nes Lenkijoje svarstoma galimybė išpirkti dalies užsienio investuotojų valdomų šalies bankų akcijų paketus.

Visame NATO pasienyje mažai yra pažeidžiamesnių vietų nei vadinamasis Suvalkų koridorius – 65 kilometrų ilgio teritorijos ruožas, skiriantis Lietuvą ir Lenkiją. Šioje erdvėje esantis geležinkelis taip pat yra sąsaja tarpo Rusijai priklausančio Kaliningrado ir prezidento Vladimiro Putino ištikimos sąjungininkės Baltarusijos.

Lietuva reiškia paramą į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą kandidatuojančiai Lenkijai, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija po surengtų konsultacijų tarp šalių Jungtinių Tautų departamentų vadovų.

Į Lietuvą pratyboms sekmadienį atvyksta apie 150 Lenkijos karių su karine technika - jie pakeis išvykusias Portugalijos rotacines pajėgas. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, Lenkijos kariuomenės 17-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 15-ojo ulonų bataliono kariai bus Lietuvoje iki gruodžio pradžios. Karinė technika bei karriai į Lietuvą atvyks sekmadienį ir judės maršrutu Kalvarija-Pabradė, koloną lydės Lietuvos kariuomenės karo policija.

Į Lietuvą pratyboms atvyksta apie 150 Lenkijos karių su karine technika - jie pakeis išvykusias Portugalijos rotacines pajėgas. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, Lenkijos kariuomenės 17-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 15-ojo ulonų bataliono kariai bus Lietuvoje iki gruodžio pradžios. Karinė technika bei karriai į Lietuvą atvyks sekmadienį ir judės maršrutu Kalvarija-Pabradė, koloną lydės Lietuvos kariuomenės karo policija.

Lenkijoje sekmadienį šimtai juodai apsirengusių moterų vėl išėjo į miestų gatves protestuoti prieš konservatorių vyriausybės mėginimus sugriežtinti šalyje galiojančius abortų įstatymus, kurie ir taip yra vieni griežčiausių Europoje. Prie Seimo pastato Varšuvoje susirinkusi didelė protestuotojų grupė skandavo: „Mums jau gana!“ Žiniasklaida praneša, kad analogiški protestai vyko ir kituose šalies miestuose bei miesteliuose.

Savaitgalį Lenkijos mieste Elblionge vyko pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) reitingo varžybos, kuriose Lietuvos šokėjai tapo nugalėtojais ir finalininkais. Suaugusiųjų standartinių šokių grupėje Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė (Kauno „Kaspinas”) laimėjo aukso medalius, o Tomas Fainšilas ir Violetta Posmetnaya (Kauno „Editos Daniūtės šokių studija”) užėmė penktą vietą.

Dešimtys tūkstančių moterų išėjo Lenkijoje į gatves sudalyvauti akcijoje pavadinimu „Juodasis pirmadienis“. Šios akcijos metu jos dalyvės dėl įvairių priežasčių atsisakė eiti į darbą, o savo dukteris – leisti į mokyklą, kad galėtų išsakyti savo protestą dėl absoliutaus abortų draudimo šalyje sprendimo. Oficialioje Lenkijos protestuojančių moterų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje už šią iniciatyvą pasisakė jau 100 tūkst. žmonių.

Lietuva penktadienį atidavė duoklę velioniui Izraelio prezidentui Shimonui Peresui. Jeruzalėje rengiamose laidotuvėse kartu su pasaulio šalių lyderiais dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Atsisveikindama su Sh.Peresu, šalies vadovė sakė, kad po jo mirties Izraelis neteko valstybės kūrėjo, pasaulis - taikdario ir vizionieriaus, o Lietuva - kraštiečio ir artimo draugo. „Sh.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai apgailėtinai atšalo, konstatuoja buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Interviu savaitraščiui „Veidas“ jis išreiškė viltį, kad ateityje kaimyninių šalių santykių nebetemdys smulkūs nesutarimai dėl pavardžių ar vietovardžių rašybos. „Dėl man sunkiai suprantamų priežasčių tie santykiai apgailėtinai atšalo, taip pat ir vyriausybiniu lygiu, vieni kitų nebevadiname strateginiais partneriais, kokiais jau buvome, – sakė V.Adamkus.

Vilnius yra pasirengęs ginti Varšuvą - tokią žinią Lenkijos spaudoje antradienį paskelbė Lietuvos diplomatija po Lenkijos pareigūno pastabų, esą dėl tautinių mažumų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu. „Vilnius tikrai yra pasirengęs ginti Varšuvą. Priešingu atveju NATO praranda patikimumą“, - laikraštyje „Rzeczpospolita“ rašo Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Rolandas Kačinskas.

Bydgoščiuje (Lenkija) savaitgalį įvyko 25-oji aštuonviečių irklavimo regata Brdos taurei laimėti, kurioje dalyvavo dvi lietuvių komandos – vaikinų suaugusiųjų ir jaunių. Suaugusiųjų aštuonvietę irklavo ir Lietuvos pagrindinės rinktinės nariai – Dovydas Nemeravičius bei Armandas Kelmelis. Kartu su jais irklavo Karolis Kamarauskas, Giedrius Bieliauskas, Mantas Juškevičius, Justinas Balašaitis, Arnas Kazlauskas ir Matas Jakubauskas, o vairininkas buvo Edgaras Savickis.

Lenkijoje ketvirtadienį tęsis parlamento debatai dėl abortų įstatymo liberalizavimo arba griežtinimo, nors ir dabar šioje šalyje, kurioje didelę įtaką turi Katalikų Bažnyčia, jis yra vienas griežčiausių Europoje. Nors valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) siekia uždrausti abortus, jos lyderiai puikiai žino, kad dauguma lenkų palaiko šiuo metu galiojantį įstatymą.

Lenkijos spauda sukritikavo aukšto šios šalies diplomato pastabas, kad lenkų tautinės mažumos situacija Lietuvoje blogesnė nei Baltarusijoje, ir dėl neišspręstų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu.

Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Rolandas Kačinskas rugsėjo 16 dieną dalyvavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusioje mokslinėje konferencijoje „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“, skirtoje Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui paminėti.

Tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožas nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos turėtų būti rekonstruotas iki 2023 metų - maždaug tuo patu metu šalių sieną pasieks ir keturių juostų kelias iš Lenkijos pusės. 40 kilometrų ruožo Lietuvoje atnaujinimas gali kainuoti apie 200 mln. eurų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas sako, kad projekto finansavimo modelis kol kas neaiškus. „Aš sakyčiau, kad jis nėra labai tolimas projektas.

Lietuvos Seimo delegacija paprašyta atidėti susitikimą su Lenkijos parlamentarais dėl šalyje sprendžiamos konstitucinės krizės. Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, dviejų dienų vizitą Lenkijoje Seimo delegacija turėjo pradėti pirmadienį. Tačiau praėjusią savaitę Seimo Europos reikalų komitetą (ERK), kurio nariai ir buvo kviečiami apsilankyti Varšuvoje, pasiekė Lenkijos Senato Užsienio ir Europos Sąjungos (ES) reikalų bei Seimo ES reikalų komisijų pirmininkų pasirašytas laiškas.

Europos komisijos „Demokratija per teisę“ nariai jau antrą kartą šiemet tikrina demokratijos būklę Lenkijoje, šalies konservatorių vyriausybei atmetus ankstesnius komisijos pasiūlymus. Europos Sąjunga aiškinasi, ar Lenkija laikosi Bendrijos „įstatymo viršenybės“, bendrų konstitucijos principų ir tradicijų. Lapkričio mėnesį į valdžią atėjusi nauja Lenkijos vyriausybė kritikuoja kai kurias ES politikos strategijas ir sako, kad tokia jos kontrolė prilygsta kišimuisi į šalies vidaus reikalus.

Rusija eilinį kartą demonstruoja savo pasirengimą kariauti. Pabūklams dar nespėjus atvėsti po staigaus karių pasiruošimo patikrinimo praėjusio mėnesio pabaigoje – dabar Maskva savo arsenalą demonstruoja Juodojoje ir Kaspijos jūrose, ir okupuotame Kryme. O žvanginimas ginklais neapsieina ir be incidentų – apie pavojingus rusų manevrus praneša ir Pentagonas, ir Kijevas. Jau tampa įprasta, kad Rusija didelio masto karines pratybas surengia itin staigiai ir apie tai neperspėja.

Nuo ketvirtadienio Lenkijoje įsigalioja draudimas parduoti elektronines cigaretes nepilnamečiams ir jas rūkyti vietose, kur visai draudžiama rūkyti. Tokį draudimą liepą priėmė šalies parlamentas, prilyginęs elektronines cigaretes tradiciniams rūkalams. Nuo šiol tokias cigaretes yra draudžiama parduoti jaunesniems nei 18 metų asmenims ir jas rūkyti visur, kur draudžiama rūkyti. Naujasis įstatymas taip pat draudžia reklamuoti elektronines cigaretes, parduoti jų internetu ar pardavimo automatuose.

  Lenkijai patiriant techninių problemų, dujų jungties su Lietuva projektas (GIPL) bus įgyvendintas bent metais vėliau - 2020-21aisiais. Tačiau energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad tai problemų Lietuvai nesukels. „Lenkijos pusė paaiškino, kad siūlomi pakeitimai yra neišvengiami – priešingu atveju užbaigti dujotiekių jungtį užtruktų dar ilgiau.

Seimo pirmininkė trečiadienį išvyksta į Krynicą kaimyninėje Lenkijoje, kur skaitys pranešimą 26-ajame tarptautiniame Ekonomikos forume. Dvi dienas Lenkijoje viešėsianti Seimo vadovė L. Graužinienė pasisakys plenarinėje sesijoje „Kokio solidarumo reikia Europai?“, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Pasak Seimo vadovės, reaguojant į naujus geopolitinius iššūkius reikia siekti solidarumo ir gilesnės Europos Sąjungos integracijos, tame tarpe ir per strateginius infrastruktūrinius projektus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį paragino Didžiąją Britaniją apsaugoti Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lenkus, skubiai atvykęs į Londoną po virtinės išpuolių prieš imigrantus. Diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis atskrido į Londoną kartu su vidaus reikalų ministru Mariuszu Blaszczaku, kai praeitą savaitgalį buvo užpulti du lenkai, o rugpjūtį buvo nužudytas kitas jų tėvynainis.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pirmasis dvišalis susitikimas gali duoti postūmį glaudesniam dialogui, bet lūžio tarpvalstybiniuose santykiuose tikėtis neverta, sako politologai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto atkreipė dėmesį, kad Dalios Grybauskaitės ir Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) pokalbis regioniniame susitikime Kroatijoje neatstoja valstybinio vizito.

Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius, ketvirtadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė po pirmojo dvišalio susitikimo su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. „Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius. Gyvename viename regione, tik glaudus bendradarbiavimas visose srityse užtikrins saugumą Lietuvos ir Lenkijos žmonėms“, – pranešime spaudai teigė prezidentė.

„Lietuvos Geležinkeliai“ neseniai paviešino informaciją apie pergalingai pasibaigusias derybas su Rusijos „Kuzbaso kuro kompanija“, kuri mūsų šalį pasirinko tranzito į Kaliningradą taikiniu vietoje Baltarusijos. Ši bendrovė Rusijoje siejama su regione valdžią uzurpavusiu ir Kremliaus valdžios vertikalę taikančiu gubernatoriumi, o Lenkijoje 2014-aisiais buvo siejama su šalį sudrebinusiu pasiklausymo skandalu.

Griežtai įslaptinti Šaltojo karo laikų banknotai, išspausdinti Varšuvos sutarties bloko karo su Vakarų šalimis atvejui, pentadienį buvo pirmąkart viešai parodyti Lenkijos sostinėje. Pagal projektą E-17 praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje išspausdinti ir niekada nenaudoti banknotai buvo laikomi griežtai įslaptinti iki pat 2015 metų. Jie dešimtmečius laikyti dėžėse, sukrautose Lenkijos centrinio banko požeminėse saugyklose.

Lenkijoje esančiose lietuviškose mokyklose rugsėjo 1-ąją mokslo metus pradės apie 500 moksleivių – maždaug dešimtadaliu mažiau nei praėjusiais metais. Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos ir gimnazijos direktorius Jonas Vydra BNS sakė, kad pernai į rugsėjo 1-ąją atvyko beveik 320 mokinių, o šiemet naujuosius mokslo metus mokykla pasitiks su mažiau nei 300 moksleivių, iš jų 18 – pirmokai. Mokykloje ir gimnazijoje dirba 50 mokytojų, 47 iš jų – lietuviai.

Lenkų prokurorai ketvirtadienį paskelbė pradėję tyrimą dėl Konstitucinio Tribunolo pirmininko, kuris jau ne vieną mėnesį yra įsitraukęs į konfliktą su valdančiaisiais konservatoriais. Tyrimas vykdomas dėl teisėjo Andrzejaus Rzeplinskio (Andžejaus Žeplinskio) įtariamo „aplaidumo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais“, sakė prokuratūros atstovas Ireneuszas Kunertas (Irenejušas Kunertas). Dėl tokių kaltinimų yra skiriamos kalėjimo iki trejų metų bausmės.

Lauko reklama sostinės viešojo transporto stotelėse primena mums, kad šį rudenį sukanka dvidešimt penkeri metai, kai dauguma pasaulio valstybių atnaujino diplomatinius santykius su Lietuvos Respublika. Greičiausiai bus paminėtas ir Lietuvos-Lenkijos tarpvalstybinių santykių jubiliejus. Nors švęsti nelabai yra ką: analizuojant pastaruosius penkerius metus, būtina konstatuoti ryškų regresą. Jei kas galėtų švęsti, tai verslininkai, prekybininkai, mokslo ir meno atstovai.

Lenkija ketvirtadienį pareiškė, kad jos sienos toliau liks uždarytos Kaliningrado srities gyventojams, turintiems teisę atvykti be vizų – argumentuodama, kad taip elgiasi dėl saugumo priežasčių, nors jų konkrečiai neįvardijo.

Antradienį pratyboms į Lietuvą atvyko apie 130 Lenkijos karių su karine technika. Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad kariai atvyko iš Lenkijos kariuomenės 17-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 7-ojo kalnų pėstininkų bataliono. Pirmąją savaitę jie bus dislokuoti Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje. Vėliau Lenkijos kariai persidislokuos į Alytų, kur dalyvaus bendrose pratybose „Strong Husar“ su Kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariais.