lazeriai

Trečiadienį jauna, trijų brolių Vizbarų valdoma lazerinių technologijų bendrovė „Brolis Semiconductors“ atidarė moderniausią Rytų Europoje puslaidininkių lazerių gamybos–mokslo laboratoriją. Laboratorija įkurta, pasinaudojus rizikos kapitalo fondo LitCapital investicijomis bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Bendra investicijų suma viršija 14 mln. litų. „Brolis Semiconductors“ augins puslaidininkius kristalus, naudojamus lazerių, tranzistorių ar jutiklių gamyboje.

Trečiadienį jauna, trijų brolių Vizbarų valdoma lazerinių technologijų bendrovė „Brolis Semiconductors“ atidarė moderniausią Rytų Europoje puslaidininkių lazerių gamybos–mokslo laboratoriją. Laboratorija įkurta, pasinaudojus rizikos kapitalo fondo LitCapital investicijomis bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Bendra investicijų suma viršija 14 mln. litų. „Brolis Semiconductors“ augins puslaidininkius kristalus, naudojamus lazerių, tranzistorių ar jutiklių gamyboje.

Tai po sėdyne montuojamas įrenginys, kuris dėl dviejų galingų lazerių ant kelio nubrėžia tarsi virtualų dviračių taką. Kartu nurodo aplinkiniams ribas, kuriose dviratininkas saugus. Puikiai tinka papildomai apsisaugoti važinėjant tamsiu paros metu.

Broliai Augustinas, Kristijonas ir Dominykas Vizbarai aukštųjų technologijų verslui pradėti pasirinko Lietuvą. Ambicingi verslininkai neslepia, kad jų negąsdina mažai žinomas šalies vardas ar šeimos verslo modelis. Vizbarų įkurta bendrovė „Brolis Semiconductors“ planuoja auginti kristalus pagal klientų pateikiamas technines specifikacijas mokslo ir pramonės tikslams. Taip pat gamins inovatyvius puslaidininkinius lazerinius diodus, kurių šiuo metu rinkoje nesugeba pagaminti niekas.

„Irdaiva“ šiandien pasirašė sutartį su moksline - gamybine įmone MGF „Šviesos konversija“ dėl gamybinių pastatų Vilniuje rekonstrukcijos darbų, kurių vertė – beveik 15 mln. litų. „Šviesos konversija“ – daugiaspalvių femtosekundinių lazerių gamybos pradininkė ir pasaulinė lyderė, įmonėje pagaminti femtosekundiniai parametriniai šviesos stiprintuvai užima apie 80 proc. pasaulinės rinkos, - sakė  MGF „Šviesos konversija“ direktoriaus pavaduotojas dr. Donatas Podėnas.

JAV karo laivyno tyrimų biuro užsakymu pastatytas mokslinis laivas FLIP vis dar atrodo tarsi atplaukęs iš kažkokio mokslinės fantastikos filmo, nors šiemet švenčia jau 50 metų jubiliejų. Tie, kurie tik dabar pamatys laivą, kuris gali ne tik plaukti kaip įprasti laivai, bet ir panirti atsistojęs 90 laipsnių kampu, turbūt pamanys, jog jis paprasčiausiai ėmė skęsti ir netrukus pradings jūros gelmėje.

Pirmą kartą istorijoje geriausiems šalies sportininkams Lietuvos žmonės gali sukurti vardinę Lietuvos vėliavą. Šią savaitę startavo tautinis projektas „Lietuvos geriausi“ – jo dalyvių vardai mikro-lazeriais bus įrašyti ant siūlo, o šis – įaustas į Lietuvos vėliavą, kuri į Olimpiadą lydės už mūsų šalį kovosiančius sportininkus, teigiama pranešime spaudai. „Pagal nerašytą tradiciją, pergalės akimirką sportininkai apsigaubia pečius savo šalies vėliava. Šiemet joje gali būti visa Lietuva.

Tūkstančiai Irano gyventojų tapo pokšto „aukomis“ – jie išėjo ant namų stogų, kad pamatytų į Mėnulį suprojektuotą „Pepsi“ kompanijos logotipą. Tai naktį į penktadienį pranešė BBC. Irano internete kelias dienas buvo aktyviai skleidžiami gandai, kad esą Amerikos kompanija nusprendė surengti neįprastą reklamos akciją – galingais lazeriais suprojektuoti į Mėnulį savo raudoną-mėlyną logotipą. Gandus kurstė ir kai kurie „žurnalistai“, samprotaudami apie moralinius ir etinius šios akcijos aspektus.

Įspūdingo dydžio vaizdo projekcijos, lazeriai, oro gimnastės, kaskadininkai, choreografinės kompozicijos – visa tai liepos 6 dieną Šiaulių arenoje 5-tųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių „Šiauliai 2012“ atidarymo ceremonijos metu, teigiama pranešime spaudai. Saulės motyvas žaidynių atidarymo šventei pasirinktas neatsitiktinai, Šiauliai vadinami saulės miestu.  Tokią įspūdingą, tradicijų ir simbolių pynę išvys šiauliečiai ir miesto svečiai.

Lietuvos lazerių kūrėjai sako, kad Lietuva jiems – per maža, o mokslo įstaigos naujiems prietaisams pirkti dažniausiai neturi pinigų. Todėl įmonės daugiau dirba užsienio, o ne vidaus rinkai. Dalios Grybauskaitės teigimu, vietinio mokslo išnaudojimas ekonomikos vystymui kol kas gąsdinamai prastas.

Lazerių pramonė ir mokslinė veikla – viena sričių, kuriose Lietuva savo pasiekimais garsėja pasaulyje. Šiemet sukanka 25-eri metai, kai lietuviški lazeriai buvo parodyti Vakarų pasauliui. 1987-aisiais UAB „Eksma“ sukurtas ir pagamintas lazeris pirmą kartą buvo eksponuotas didžiausioje Europoje lazerių parodoje Miunchene.

Su bendražygiais įmonę įsteigęs Kęstutis Jasiūnas neabejoja: daugybę aukščiausių įvertinimų pelniusi lazerių gamintoja tapo tokia stipri todėl, kad jos kūrėjai nebijojo rizikuoti. „Kai dabar pagalvoju, tuomet darėme didelę nesąmonę. Viskas įvyko tik dėl nežinojimo, kad gali nepavykti“, – šypsosi „Eksplos“ vadovas. 1998 m. lapkritį kolektyvo nariai pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo būti stipriausiais ir išskirtiniais gamintojais.

Europos Komisijos inovacijų tyrėjai Lietuvą nustūmė į pačią pabaigą, tačiau dažnas lietuvis savo šalį laiko pakankamai inovatyvia. Kuri pusė teisi? Apie inovacijas bene kasdien girdime iš politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų. Turime Lietuvos inovacijų strategiją iki 2020 metų. Ją įgyvendinę planuojame tapti Šiaurės Europos inovacijų centru.

Paprastai duomenys į magnetines laikmenas, tokias kaip kietieji diskai, įrašomi veikiant jas magnetiniu lauku, kuris trumpam pakeičia reikiamo paviršiaus segmento poliariškumą. Su kiekvienu poliariškumo pokyčiu į atminties ląstelę įrašoma po bitą informacijos. Tačiau mokslininkai teigia, jog šis būdas nėra efektyvus, ir jog našumą gerokai padidintų atminties ląstelių kaitinimas lazeriu.

Galingi lazeriai padeda mokslininkams aiškintis, kaip ankstyvojoje Visatoje susiformavo galaktikų magnetiniai laukai. Beveik visos galaktikos, taip pat ir mūsų Paukščių Takas, turi magnetinius laukus, kurie gali lemti, kaip sparčiai gimsta žvaigždės. Tačiau kaip šie laukai atsirado – vis dar paslaptis, rašo SPACE.com.

Internete paskelbtas JAV kariuomenės realių ir dar tik konceptualių planuojamų nemirtinų ginklų sąrašas, skelbia BBC. Dokumente rašoma apie jau egzistuojančios karinės įrangos patobulinimą bei pateikti naujų technologijų pasiūlymai. Į sąrašą įtraukti lazeriai ir „karščio spinduliai“, skirti išvaikyti žmonių minias, bei pykinimą sukeliančių garso bangų technologija, skirta nardantiesiems su akvalangais. Pasak ekspertų, šis dokumentas turi „komercinių tikslų“ siekiant pritraukti finansavimą.

NASA ketina su Lietuva pasirašyti bendradarbiavimo sutartis lazerių, mažųjų palydovų kūrimo srityse ir dėl studentų stažuočių JAV centruose. Tris dienas Vilniuje vykusioje tarptautinėje kosmoso konferencijoje SEMWO 2011 užsienio kosmoso organizacijų pristatyti pranešimai neliks tik formalia dėmesio Lietuvai išraiška. Pasirengimą bendradarbiauti ir padėti lietuviams įsitraukti į kosmoso veiklą išreiškė renginyje dalyvavę organizacijų atstovai, rašoma pranešime spaudai.

Madrido „Real“ žvaigždė Cristiano Ronaldo išreiškė pasipiktinimą priešiškai nusiteikusiais karališkojo klubo ar Portugalijos rinktinės varžovų fanais. Primename, jog portugalas yra dažnai erzinamas „Messi, Messi“ skanduotėmis, be to, į kovą pasitelkiami ir lazeriai. Praėjusią savaitę Ronaldo nervai vėl neišlaikė ir jis parodė vidurinį pirštą Bosnijos rinktinės aistruoliams. „Tai tikrai skaudina“, - sakė jis. „Į mano akis buvo nukreipti penki lazeriai, tačiau niekas apie tai nekalba.

Darbo vizitą Japonijoje baigianti Seimo Pirmininkė Irena Degutienė apsilankė „Nišidžin“ tekstilės pramonės asociacijoje ir kalbėjo apie Lietuvos tekstilės pramonės pasiekimus ir produkciją, kuri galėtų dominti Japonijos pirkėjus. „Jau ir šiandien Lietuva užima ketvirtą vietą pagal lino audinių importą į Japoniją. Tai liudija, kad Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti Japonijai.

Kokie svarbiausi lazerių tyrimų Lietuvoje pasiekimai pastaraisiais metais, kaip prie jų prisidės Vilniaus Saulėtekio slėnyje statoma Didelio intensyvumo lazerių laboratorija ir lazerių kompleksas „Naglis“, pasakoja Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkai: centro vedėjas prof. habil. dr. Valdas Sirutkaitis, doc. dr. Mikas Vengris ir dr. Rytis Butkus. – Kalbant apie svarbiausius Lietuvos mokslo pasiekimus dažniausiai minimi laimėjimai lazerių tyrimų srityje.

BMW, teigdama, kad lazerio šviesa yra kitas logiškas žingsnis po to, kai automobilių žibintams plačiai pradėta naudoti šviesos diodų (LED) technologija, paskelbė pradėjusi kurti lazerinius automobilių žibintus. Pirmiausia tokie žibintai bus panaudoti BMW i8 koncepciniame modelyje, o vėliau turėtų atsirasti ir BMW 6 serijos automobiliuose.

Prieš keletą savaičių Lietuvoje garsiai nuskambėjo ne vienas atvejis, kai lazerių spinduliais buvo akinami keleivinių lėktuvų pilotai. Kai kuriais atvejais piktavalius pavyko nustatyti ir jiems pritaikyti baudžiamąją atsakomybę. Tačiau užsienyje pradėta prekiauti tokio galingumo rankiniais lazeriais, kokių spinduliais galima pasiekti net ir orbitoje dirbančių astronautų akių tinklaines. Lazerių aplink mus – apstu. Pavyzdžiui, po „asmeninį“ lazerį turi bet kuris CD ar DVD grotuvas.

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsitikinimu, chuliganams, kurie lazeriais šviečia į Vilniaus oro uoste besileidžiančius lėktuvus, pareigūnai galėtų taikyti griežtesnę – baudžiamąją atsakomybę. „Mes kalbame ne tik apie pilotų, bet ir lėktuvų keleivių sveikatą bei gyvybę. Jei išdykaujantys paaugliai tokiu būdu kelia grėsmę žmonių saugumui, jiems būtų galima taikyti Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius laisvės atėmimą.

Policijos pareigūnams įkliuvo keturi 12–13 metų paaugliai, galimai lazeriu akinę lėktuvų pilotus, aplinkinių namų gyventojus. Juos sučiupti padėjo vilnietis, kuriam trūko kantrybė dėl paauglių elgesio. Vyriškis trečiadienį, apie 21.09 val., paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie tai, kad Panevėžio gatvėje ant pastato stogo užsilipę vaikai lazerio spinduliu šviečia į butų langus, į dangų ir į praskrendančius lėktuvus. Pranešėjas teigė, kad pats buvo apakintas lazerio spinduliu.

Lietuvoje užfiksuota dešimt atvejų, kai lėktuvų pilotai pastebi nuo žemės nukreiptą lazerio šviesą. Civilinės aviacijos administracija jau kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu sugriežtinti atsakomybę už lazerių panaudojimą prieš lėktuvus. „Žinoma, neįmanoma uždrausti prekiauti lazerinėmis rodyklėmis, žaislais, tačiau galima apriboti jų galingumą. Kaip žinia, lazerio spindulys, paleistas iš tokio prietaiso, matosi per tris kilometrus.

Pareigūnai rado naktį sulaikytų apklausai jaunuolių žiebtuvėlius, jie skirti tik cigaretėms pridegti. Sostinės trečio policijos komisariato pareigūnai rado jaunuolių, įtariamus lazeriu akinus pilotus, numestus žiebtuvėlius. „Tai paprasti žiebtuvėliai, skirti cigaretėms pridegti. Kol kas žinoma, jog jaunuoliai jais pasišvietė kelią", – sakė komisariato vadovas Gediminas Vidžiūnas.

Po kelių pastarosiomis naktimis įvykusių bandymų lazeriu apakinti Vilniaus tarptautiniame oro uoste besileidžiančių lėktuvų pilotus, žiniasklaidoje pasigirdo raginimų uždrausti pramogoms skirtas lazerines rodykles.

Lietuvoje daugėja lėktuvų pilotų akinimo lazeriniais žibintuvėliais atvejų, apakintas „Boeingo“ ekipažo narys. Policija ieško asmens, gyvenančio sostinės Zarasų gatvėje, kuris antradienio vakarą apakino „Boeingo“ antrąjįį pilotą. Kol kas paieškos bergždžios. Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius Kęstutis Auryla portalui www.balsas.lt sakė, jog tokių atvejų daugėja: „Sudėtinga nustatyti chuliganų buvimo vietą, todėl jie beveik nesulaikomi.

Po oficialaus festivalio atidarymo Šv. Jonų bažnyčioje, vyks antrasis atidarymas prie „Baltojo tilto“, kur vyks studentiška vakaronė miestui ir festivalio dalyviams. Lietuvos studentai dainomis sveikins svečius iš Estijos ir Latvijos. Bus pristatyti nauji ir šiuolaikiški chorų formatai, plačiausios žanro galimybės, naujovės ir tendencijos – muzikinė šventė visam miestui ir patiems festivalio dalyviams.

Penkios skirtingos erdvės, virš 100 atlikėjų ir sielos apvalymo ritualai – tai tik dalelė to, ką patirsite atvykę į „Yaga“ festivalį. Vienintelis Baltijos šalyse tarptautinis muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalis savo programa nustebins net pačius išrankiausius dalyvius. Melomanai galės mėgautis elektronine ir gyvo garso reggae, dub, etno, IDM, ambient, techno bei psy-trance stiliaus muzika.

Tęsiant daugiau negu 3 dešimtmečius siekiančias lazerių technologijų Lietuvoje tradicijas, Vilniuje kuriamas pirmasis šalyje daugiafunkcinis itin trumpų impulsų lazerių kompleksas NAGLIS. Įgyvendinant ES regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Tarptautinės prieigos lazerinio komplekso „NAGLIS“ sukūrimas“, 2013 m. pradžioje Vilniuje, Saulėtekio slėnyje turėtų pradėti veikti Didelio intensyvumo lazerių laboratorija.

Įspūdingiausias naktinis klubas šalyje – taip kasmetę didžiausią šokių muzikos šventę pristato jos rengėjai. Lauks įspūdingi reginiai Lazeriai, fejerverkai, milžiniškos judančios LED dekoracijos, garsūs pasaulio diskotekų vedėjai ir tūkstančiai baltai apsirengusių, į šiuolaikinės šokių muzikos ritmą iki paryčių linguojančių jaunų žmonių.

Daugiau kaip pusantro šimto metų degimo žvakės suteikdavo galią vidaus degimo varikliams. Mašinų gamintojai žengė dar vieną žingsnį link naujos technologijos, kuri pakeis ilgai gyvuojančią sistemą lazeriniais degikliais. Naujoji technologija reiškia švaresnę, labiau efektyvią ir labiau ekonomišką transporto priemonę. Seniau pakankamai stiprūs lazeriai, kurie turėjo uždegti variklyje esantį oro ir kuro mišinį, buvo per daug dideli, kad būtų galima juos patalpinti po mašinos dangčiu.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) svarsto galimybę įvairių Žemės orbitoje esančių šiukšlių kiekį mažinti pasitelkiant vidutinės galios lazerius. Jau dabar orbitoje esantys įvairūs nenaudojami palydovai, jų liekanos bei nuolaužoskelia pavojų kosminiams skrydžiams, o padėtis tampa dar prastesnė, kuomet kosminės šiukšlės susiduria ir subyra į daugybę smulkesnių objektų, rašo „Wired“. Pavyzdžiui, 2009 m. orbitoje apie 24 tūkst.

Kinijoje pagamintas (patikėkit, ir po šių žodžių verta paskaityti iki galo) „Galaxy“ – tai vaizdo efektams kurti skirtas 162 šviesos diodų ir raudonos bei žalios šviesos lazerių hibridas. Suteiks naujų spalvų vakarėliams ar tiesiog padės sklaidyti ilgėjančių naktų varomą depresiją.

Vilniaus lazerinės technologijos centre sukurti ir gaminami šiuolaikiniai mažagabaričiai lazeriniai gydymo prietaisai, skirti individualiam ir klinikiniam naudojimui įvairiems susirgimams gydyti. Jie gydo sąnarius, stuburą, žvynelinę, dermatitus, parodontozę, prostatitus. Gydymas pagrįstas neinvaziniu, steriliu lazerio ir stipraus magnetinio lauko poveikiu iki 100 mm gylio į biologinius audinius. Terapijos efektyvumas įrodytas mokslo tyrimais ir klinikine praktika.