lazeriai

Druskininkų mieste jau paskelbta žiemos sezono atidarymo pradžia. Šventiškai išpuoštas miestas šiais metais gyventojus bei miesto svečius pasitiko Pramogų aikštėje, Vilniaus alėjoje. Ten 18.00 valandą įvyko Kalėdų eglutės įžiebimo ceremonija. Druskininkų portalas druskininkai.lt pranešė, kad gyventojų laukė „TAI BENT Kalėdos“. Ceremonijos metu buvo apstu gerumo, muzikos, pramogų, kvapų, skonių ir šviesų. Miesto pažiba – didžioji eglė – buvo pasidabinusi švytinčiu lazerių rūbu.

Gera žinia kenčiantiems dėl inkstų akmenų: nuo šiol nėra tokio inkstų akmens, kurio negalėtų suskaldyti lazeris. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikai jau porą savaičių akmenis šalina nauju Tulio lazeriu, kuris yra ir galingesnis, o, svarbiausia, saugesnis pacientui. Šis lazeris veikia tiksliai į akmenį, todėl mažesnė rizika pažeisti aplink esančius audinius.  Tulio lazeris – naujoviškas, prieš penkerius metus pasaulyje pradėtas naudoti lazeris.

Jau rugsėjo pirmąjį savaitgalį 700 metų jubiliejų švenčiančio Vilniaus gyventojų ir miesto svečių laukia „Sostinės dienos“. Į gatves išeiti ir puikių įspūdžių prisikrauti žmones kvies teminės erdvės, gausybė koncertų, sporto renginiai bei kitos nemokamos pramogos.    Miesto erdves sudrebins žinomi atlikėjai ir grupės Festivaliui startą duos ir didžiojoje scenoje Katedros aikštėje pasirodys įspūdingos grupės.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro Karolio Žemaičio vadovaujama Lietuvos delegacija Taivane stiprina bendradarbiavimą lazerių ir pramonės srityse, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Lietuvos lazerių asociacija pasirašė susitarimą su Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutu (ITRI) dėl bendro lazerių technologijų tyrimų ir inovacijų centro steigimo Taivane. Preliminariai planuojama, kad lazerių centras bus atidarytas šių metų rudenį.

Lietuvos lazerių asociacija pirmadienį pasirašė ketinimų protokolą su Taivano pramonės technologijų tyrimų institutu (ITRI) ir dar dviem šios šalies pramonės asociacijomis dėl bendro lazerių technologijų tyrimų ir plėtros centro vystymo Taivane. Tikimasi, kad centras bus atidarytas rugsėjį, rašo portalas vz.lt.

Sutikti Naujuosius metus trijų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės kviečia su šviesos bei lazerių projekcijomis. Sostinės savivaldybė Naujuosius kvies pasitikti prie Katedros varpinės bokšto. Ten bokštą papuoš šviesos ir vaizdo projekcija, vidurnaktį aikštėje vyks muzikos ir lazerių šou. Pasak Vilniaus kultūros centro direktoriaus Pauliaus Jurgučio, šventei kurti pasirinkti aplinkai draugiškesni sprendimai – šou trunka ilgiau bei turi platesnį spektrą vizualiųjų efektų.

Rugsėjo 21-23 d. į tarptautinį renginį Vilniuje jau ketvirtą kartą rinkosi fotonikos technologijų ekspertai ir pažangiausių įmonių atstovai. „Baltic Photonics“ – tai kasmet vykstantis renginys, suburiantis fotonikos technologijų ekspertus ir lyderius diskutuoti apie technologijų plėtrą, pritaikymą ir iššūkius, taip pat pritraukiantis tarpsektorinių pramonės šakų atstovus aptarti pagrindines problemas ir poreikius.

Daugiausia galimybių įsitvirtinti Taivane turi elektronikos, lazerių, fotonikos, elektros įrangos gamintojai, sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas.  Dariaus Lasionio teigimu, kitų gamintojų galimybės yra ribotos, nes Taivanas yra aukšto technologinio išsivystymo šalis ir prekėms kelia aukštus reikalavimus.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) įsigijo naujos kartos lazerį, kuriuo jau atliekamos operacijos. Tokios operacijos mažiau traumuoja pacientą – iškart sustabdomas kraujavimas, nereikia siūti audinio, pašalinamas tik navikas. Be to, trumpėja paciento buvimo stacionare laikas, mažėja komplikacijų rizika. Pirmajam pacientui, kuriam anksčiau gydytas liežuvio šaknies navikas, lazeriu buvo operuoti pakitimai plaučiuose. Lazerines endobronchines operacijas Lietuvoje atlieka tik NVI chirurgai.

Puslaidininkių lazerių gamybos įmonę „Brolis Semiconductors“ valdančios įmonės „Brolis Group“ vienas įkūrėjų Kristijonas Vizbaras teigia, kad šalies lazerių pramonė yra paaukota dėl Lietuvos vertybinės politikos Kinijos atžvilgiu. Pasak jo, įmonės iškels gamybą iš Lietuvos arba plėsis kitose valstybėse.  Tai verslininkas pareiškė trečiadienį po susitikimo prezidentūroje, kur diskutuota apie ekonomikos atsparumą, Kinijai paskelbus neoficialias sankcijas Lietuvai.

Ar adatos jums kelia baimę ir dėl to vengiate skiepų? Jei taip, Nyderlandų mokslininkai turi jums gerų žinių. Jie kuria skiepų be adatų technologiją ir tikisi, kad po trejų metų žmonės taip skiepytis galės visame pasaulyje. Olandų aktorė Astrida Nijsen kenčia nuo tripanofobijos – adatų baimės. Moteris nori pasiskiepyti nuo koronaviruso, tačiau savo baimės niekaip neįveikia. Dėl to ji net kreipėsi į gydytoją. „Tai prasidėjo paauglystėje. Kai pamatau adatą, tiesiog noriu kuo greičiau pabėgti.

Laidoje „Sveikata.lt“ kalbame apie įvairias medicinos naujoves. Viena iš jų – lazerinė terapija, drąsiai ir veiksmingai keičianti tradicinę mediciną. Pagrindinės teigiamos savybės – lazerį galima naudoti tiek namuose, tiek ligoninėje, o spinduliai neturi šalutinio poveikio, priešingai nei vaistiniai preparatai. Lazerio pritaikymas yra labai platus, todėl kviečiame susipažinti. Šiuo metu tiek gydytojų, tiek pacientų tarpe yra juntamas nusivylimas tradicine medicina.

Lietuvoje atidarant parduotuves ar švenčiant dažnai organizuojami ir įspūdingi fejerverkai. Tačiau ne visus tokie pasirodymai žavi – dalis gyventojų piktinasi, kad fejerverkai gąsdina naminius gyvūnus, o pavasarį – ir perinčius paukščius. Portalo tv3.lt kalbintas ornitologas perspėja, kad garsūs pirotechnikos paukščiams pavojingi ne tik pavasarį, o kai kurios Lietuvos savivaldybės svarsto eiti kitų pasaulio miestų pramintu taku.

Prieš šiek tiek daugiau nei 50 metų, Lietuvoje sukonstruotas pirmasis lazeris, kurio sumanytojas profesorius J. V. Vaitkus. Šis inovatyvus prietaisas buvo panaudotas puslaidininkių savybių tyrimui, kurių dėka sukurti nauji puslaidininkių tyrimo metodai, kurie pelnė apdovanojimus parodose ir buvo panaudoti mikroelektronikos pramonėje. Per šį laikotarpį lazerių gamyba sparčiai vystėsi, pateikdama rinkai naujus ir inovatyvius sprendimus.

Šeštadienį „INOekspertai“ laidoje susipažinsime su lietuvių įmone, kuri veržiasi į priekį kurdama lazerių inovacijas. Ji sukūrė itin trumpų šviesos impulsų generatorių. Kviečiame sudalyvauti viktorinoje. Atsakykite į klausimą ir laimėkite MITA įsteigtą prizą. Laimėtojai burtų keliu bus ištraukti lapkričio 27d. Atsakymas slypi praėjusioje laidoje. „INOekspertai“ laidos kartojimą galite žiūrėti tvplay.

Ar žinojote, kad 1989 metais, sukurtas lietuviškas medicininis lazeris endoskopinėms operacijoms „Medula“? Išradimas įdiegtas Panevėžio gamykloje ir pristatytas Tarptautinėje konferencijoje FIGO Singapūre 1991. Realizavo inovaciją VU Lazerių centras, laikinasis kolektyvas „Rūta“: B. Bareika, J. Ališauskas, A. Vaitkuvienė.

Vienas iš pirmųjų lazerio pritaikymų kasdieniniame naudojime yra brūkšninio kodo skaitytuvas, kuris pirmą kartą pristatytas 1974 metais, o vėliau pasirodžius kompaktinių diskų grotuvams bei lazeriniams spausdintuvams, lazerių naudojimas įvairiose srityse ėmė smarkiai didėti. Pasaulinės lazerių rinkos tyrimai rodo, kad artimiausiu metu jos laukia rimtas augimo bumas.

Dabartinis lazerio terminas pasiūlytas 1959 metais, tuo tarpu prieš tai vadintas „optiniu mazeriu“. Pirmąjį veikiantį lazerį 1960 metais pademonstravo Theodore Maiman, o jau 8-9 dešimtmetyje lazerių pritaikymas įvairiose srityse ėmė smarkiai didėti. Dabar visame pasaulyje jaučiamas lazerinių technologijų augimas, kuris prognozuojama, ateityje tik didės.

Ar žinojote, kad 2014 metais Kauno klinikų kardiologai pirmieji pasaulyje širdies ritmo sutrikimo priežastį pašalino nauju būdu – lazerio spindulių pluoštu? Vokietijos kompanija, kurios specialistai sukūrė iki šiol praktikoje netaikytą technologinį sprendimą, pirmąją operaciją atlikti patikėjo Kauno klinikų širdies elektrofiziologų komandai.

Ar žinojote, kad lietuviškų lazerių istorija jau skaičiuoja net 35-erius metus? 1983 m. įkurtas Lazerinių tyrimų centras, o jo vadovu paskirtas doc. A. P. Piskarskas. Centras įkurtas prie Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros.  Šioje srityje Lietuvai itin sekėsi, nes jau 1987 m. parduotas pirmasis lietuviškas lazeris.

Televizijos žvaigždė Julia Bradbury atskleidė stebuklingą būdą, padėjusį jai atsikratyti siaubingai atrodančių, iššokusių venų ant kojų. 47-erių trijų vaikų mama neseniai netgi ryžosi pozuoti visiškai nuoga, taip besidžiaugdama savo padailėjusia išvaizda. Venų varikozė jai atsirado pirmojo nėštumo metu. Tai nutiko dėl aukšto kraujo spaudimo. Tiesa, moteris patikino, jog visada turėjo gana ryškias ir iššokusias venas, mat jas paveldėjo iš tėčio.

Bemaž prieš mėnesį į aktyvią muzikinę veiklą grįžęs atlikėjas Soliaris toliau nelėtina tempo. Šiomis dienomis atlikėjas savo gerbėjams pristato naują dainą „Lazeriai“, kurios tema ir siužetas sutapo su šių dienų politinėmis aktualijomis. Naujoje dainoje „Lazeriai“ atlikėjas ir toliau „grynina“ savo naują sceninį stilių. Soliario teigimu ši daina turėtų patikti visiems vakarėlių liūtams, nes joje skamba kokybiška elektroninį muzika ir itin mažai teksto.

Blogas oras šiais laikais – ne kliūtis kelininkams, dažantiems naujas ar atnaujinantiems senas, nusidėvėjusias kelių rodykles ir linijas. Technologijos vystosi taip greitai, kad viena dažymo mašina kelią gali nuvalyti, išdžiovinti ir padengti naujos kartos dažais – termoplastiku. O senųjų linijų kontūrą padeda atkurti įmontuota moderni lazerinė įranga.  Vaizdo siužete pamatykite, kaip tokiu moderniu būdu vyksta kelio ženklinimas Lietuvoje, Marijampolės apylinkėse.

Didžiausioje pasaulyje lazerių parodoje Vokietijoje besilankantis ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuva dar šiemet galėtų tapti tarptautinės lazerininkų organizacijos „ELI-DC“ (angl. Extreme Light Infrastructure, liet. Ekstremalios šviesos infrastruktūra) nare.   Ūkio ministras Vokietijoje susitiko su šios organizacijos generaliniu direktoriumi Carlo Rizzuto (Karlu Rizutu) ir aptarė Lietuvos stojimo į šią organizaciją klausimą.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius birželio 26–27 dienomis kartu su viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ atstovais ir verslininkų delegacija lankysis Miunchene, Vokietijoje, kur didžiausioje pasaulyje lazerių parodoje „Laser World of Photonics 2017“ pristatys Lietuvos lazerių pramonės potencialą. Pirmadienį ūkio ministras susitiks su Bavarijos žemės ministro pirmininko pavaduotoja, Europos reikalų ir tarptautinių santykių ministre Beate Merk.

Lietuvos lazerių gamintojos „Ekspla“ ir „Šviesos konversija“, pagaminusios pirmąją Lietuvoje ir vieną galingiausių pasaulyje 4 mln. eurų vertės lazerių sistemą „Sylos“, tikisi pritaikyti žinias kituose projektuose. Anot „Eksplos“ komercijos direktoriaus Zenono Kuprionio, ypač galingų lazerių rinka pasaulyje nėra didelė, tad sunku tikėtis gaminti daug tokių sistemų, tačiau įgytas žinias galima pritaikyti kituose projektuose. „Tai yra toks pirmas lazeris, grynai projektinis.

Lietuvos lazerių asociacijos narė UAB „Ekspla“ su partneriais užsiima galingiausio pasaulyje lazerio gamyba Čekijai ir Vengrijai. Kurdami alternatyvų pasaulyje neturinčius gaminius, Lietuvos lazerių specialistai įtraukia į veiklą mūsų šalies ir pasaulio mokslininkus, tarp jų ir dirbančius Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN). Lietuvos gamintojai būdami stiprūs mokslui skirtų lazerių rinkoje užima tvirtas pozicijas tarp visų pramoninių valstybių, rašo Lietuvos inžinerinės pramonės a...

 Lietuvos lazerių pramonė gyvuoja pusę amžiaus. Nuo pirmojo lietuvių sukonstruoto lazerio įžiebimo 1966-aisiais prabėgo jau beveik 50 metų ir šiandien Lietuvos lazerių pramonė vis labiau stebina pasaulį. Lietuvoje kuriamų produktų dėka veržiamės į lazerių pramonės milžinų gretas. Pavyzdžiui, lietuvių daugiaspalviai ultra spartieji lazeriai yra pripažinti geriausiais pasaulyje. Kiti ypač galingi lazeriai perpjauna net iki 2-3 cm storio plieninius lakštus.

Lietuvos lazerių pramonė pernai augo apie 15 proc. – toks augimas prognozuojamas ir šiais bei ateinančiais metais. Šalies lazerių pramonė skverbiasi į pramoninių lazerių rinką, o toliau planuoja imtis medicinai skirtų lazerių, rašo „Verslo žinios“. „Vienoms įmonėms vienais metais sekasi geriau, kitoms – kitais. Po metų – atvirkščiai. Bet vidutinis sektoriaus augimas gana stabilus ir siekia apie 15 proc.

Lietuvos lazerių gamintoja „Ekspla“, įgyvendinanti keletą didelių projektų, tarp kurių yra ir saistomų konfidencialumo susitarimų, šiemet planuoja 28 proc. apyvartos šuolį iki 17,4 mln. eurų. „Verslo žinios“ rašo, kad įmonės pajamas augina sėkmingai diversifikuotos rinkos.

1960 m. fizikas Teodoras Meimenas Pietų Karolinoje įžiebė pirmąjį pasaulyje lazerį. Po keturių metų iš Vilniaus universiteto keletas studentų buvo išsiųsti į Maskvą mokytis lazerių fizikos. Ir jau 1966 m. Vilniaus universitete pradėjo šviesti pirmasis lietuviškas lazeris. Sovietų Sąjungoje Lietuvos mokslininkai daugiausia konstravo lazerius moksliniams tyrinėjimams. Buvo pradėta laiku. Dėl to, šiandien pasaulyje mes konkuruojam ne lazerių kaina, o kokybe.

Šiuolaikinių lazerių pasaulyje sekundė iš tiesų gali atrodyti tarsi amžinybė. Pasaulio lazerių mokslininkai ir inžinieriai yra pasiryžę sukurti dar neregėtus, ir labai galingus, ir labai trumpus, atosekundinius (impulso trukmė – 10-18 sekundės) rentgeno spindulių diapazono lazerius. O visa tai todėl, kad lazeriai yra unikalūs ir universalūs instrumentai, galintys padėti įminti pačias didžiausias Visatos paslaptis ir pamatyti, kas vyksta atomų viduje.

Lietuvos ambasadorė Kinijoje Lina Antanavičienė lapkričio 6–7 dienomis aplankė vieną pagrindinių Kinijos lazerių pramonės centrų Vuhane ir dalyvavo Lietuvos lazerių asociacijos sutarčių su partneriais iš Kinijos pasirašyme, pranešė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas. Lietuvos lazerių asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vuhano lazerių asociacija bei sutartį su Nacionalinės lazerių pramonės strateginiu technologijų ir inovacijų aljansu.

Europos technologijų platformos „Fotonika 21“ duomenimis, 2015 metais pasaulyje fotonikos verslas sugeneruos 335 mlrd. eurų pajamų – tokie skaičiai buvo pristatyti Fotonikos dienos renginyje Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC). Fotonika apima šviesos generavimą, panaudojimą ir modifikavimą. „Šviesa yra universalus įrankis, kurio pritaikymas labai platus – nuo kompaktinių plokštelių grotuvų ir skenerių iki lazerinių gręžimo ir pjovimo staklių.

  Viena sėkmingiausių Lietuvos aukštųjų technologijų įmonė „Ekspla“, gaminanti pažangius lazerius, lazerines sistemas ir komponentus, gali džiaugtis sėkmingai užpildžiusi dar vieną segmentą tarptautinėje rinkoje. Įmonė pirmoji pasaulyje pradėjo pardavinėti naujos kartos femtosekundinius skaidulinius lazerius.

Peršaldyto vandens paveikimas lazeriu leido pirmą kartą pažvelgti į dar niekada netyrinėtą erdvę. Vanduo yra neįprastas skystis, turintis daug keistų savybių . Pavyzdžiui, jo tankis temperatūrai žemėjant, mažėja, todėl ledas plūduriuoja. Tačiau skysto vandens keistenybių žemoje temperatūroje ilgai negalėjome ištirti, nes žemesnėje, nei -45 °C lašuose greitai susidaro vaizdą užstojantys ledo kristalai.

Ketvirtadienį Rusijos futbolo rinktinė lemiamose H grupės rungtynėse Pasaulio futbolo čempionate nesugebėjo įveikti Alžyro ir baigė savo pasirodymą. Treneris iš Italijos Fabio Capello po mačo liejo įtūžį ant čempionato teisėjų, o vartininkas Igoris Akinfejevas teigė, kad yra pasirengęs užgriūsiančiai kritikai. „Mes galėjome laimėti, tačiau praleidome įvartį. Prieš mušant baudinį teisėjas nesušvilpė. Iki šiol tylėjau ir nieko nesakiau apie teisėjus, tačiau dabar galiu pasakyti viską, ką manau.

Prasidėjo tris dienas truksiantis, pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas Tarptautinis tikslaus lazerinio mikroapdirbimo simpoziumas. Jame savo darbus pristato žinomiausi ir daugiausiai šioje srityje nusipelnę mokslininkai, lazerių kūrėjai bei lazerinių sistemų gamintojai iš JAV, Japonijos, Kinijos ir daugelio Europos šalių. Į Vilnių garsiausius lazerių ekspertus iš viso pasaulio sutraukęs simpoziumas kasmet vyksta vis kitoje, lazerių pramonėje pirmaujančioje šalyje.

UAB „Altechna“, viena lazerinės optikos, optoelektronikos ir lazerinių komponentų gamybos ir tiekimo lyderių šalyje, pranešė siekdama pritraukti jaunų specialistų sukūrusi studentams skirtą stažuotojų programą „Altechna lazerių dirbtuvės“. Bendrovė nuolat investuoja į naujų optinių mazgų ir sistemų kūrimą bei gamybą, todėl šios srities aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis auga, sakoma „Altechna“ pranešime.

Birželio 17-20 d. Vilniuje vyks 15-asis Tarptautinis tikslaus lazerinio mikroapdirbimo simpoziumas (LPM 2014), kuriame susirinks žinomiausi ir daugiausiai šioje srityje nusipelnę mokslininkai, lazerių kūrėjai bei lazerinių sistemų gamintojai iš JAV, Kanados, Japonijos, Kinijos ir daugelio Europos šalių. „Šis renginys, kasmet rengiamas vis kitoje lazerių pramonėje pirmaujančioje šalyje, Lietuvoje organizuojamas pirmą kartą.

Australijos mokslininkų grupė, bendradarbiaujanti su kolegomis iš NASA, kuria aplink Žemę skriejančių vadinamųjų kosminių šiukšlių šalinimo iš orbitos naudojant lazerius technologiją, pranešė britų dienraštis „Guardian“. Kosminėmis šiukšlėmis vadinami nebefunkcionuojantys palydovai, raketų pakopos bei kosminių aparatų fragmentai.

Elektrinės uždegimo žvakės radikaliai tikrai nepasikeitė nuo pat vidaus degimo variklio sukūrimo laikų. Tobulėjo naudojamos medžiagos, didėjo patikimumas ir tarnavimo laikas, tačiau pagrindinis principas išliko tas pats.

Artimiausiu metu kietųjų diskų gamintojai kaupiklių talpą ketina didinti naudodami vadinamąją „čerpių struktūrą“. Bent jau dvi kompanijos – „Seagate“ ir „Hitachi“ – apsiginklavo būtent šia technologija. Ji leis jau 2014 metais padidinti duomenų įrašymo tankį 25%. Vis tik šis metodas yra artimiausios ateities planas. Tolimesnėje perspektyvoje gamintojai bus priversti naudoti įrašymo su lokaliu pašildymu technologiją HAMR, kuri numato lazerio naudojimą.

Kosmetologai pastebi, kad daugumai lietuvaičių būdingas smulkių veido kraujagyslių išsiplėtimas, kitaip dar vadinamas kuperoze. Atšiauraus klimato anglakalbėse šalyse išsiplėtę kapiliarai veide vadinami „keltų prakeiksmu“, nes šviesią odą turintys žmonės su šia problema susiduria ypatingai dažnai, kaip ir žmonės, turintys jautrią, dirglią odą. Teigiama, kad išgydyti kuperozę, net ir pakeitus gyvenseną, neįmanoma.

Išradimas yra susijęs su holografija ir yra skirtas holografinių master-originalų gamybai impulsiniais lazeriais. Hologramos yra plačiai naudojamos dokumentų bei produktų autentifikavimui. Autentifikavimo procese yra išskiriami du etapai – vartotojo atliekamas autentifikavimas bei autentifikavimas, atliekamas ekspertų. Todėl autentiškos hologramos visada turi požymius, pagal kuriuos tiek vartotojai, tiek ir pasitelkę reikiamą įrangą ekspertai gali atpažinti tokios hologramos tikrumą.

Šeremetjeve rugpjūčio 10-osios naktį trijų lėktuvų pilotai buvo apakinti lazeriu, pranešė šį rytą agentūra „Interfaks“. Kaip teigiama pranešime, trijų „Aeroflot“ kompanijos lėktuvų lakūnai buvo apakinti tuo metu, kai lėktuvai leidosi. Visi trys atvejai įvyko 20 minučių intervalu. Pranešama, kad piktadarys buvo Nikolskoje kaime per 60 kilometrų į vakarus nuo oro uosto.

Šeštadienį apyvartoje pasirodys naujas pašto ženklas „Lazerių pramonė“ iš serijos „Mokslo laimėjimai“. Dailininkės Evelinos Paukštytės sukurtame pašto ženkle vaizduojami lazerių spinduliai. Pašto ženklas leidžiamas 80 tūkst. tiražu, jo nominalinė vertė – 1,35 lito. Kartu su pašto ženklu bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Žemę nuo grėsmingų asteroidų ginti galėtų... saulės lazeriai, byloja naujausio tyrimo rezultatai. JAV mokslininkai sukūrė planą, kaip panaudojant saulės energiją, būtų galima per 60 minučių išgarinti, pavyzdžiui, asteroidą 2012 DA14, kuris penktadienį praskriejo labai arti Žemės. Maža to, ta pati saulės lazerių sistema galėtų naikinti ir dešimtkart didesnius kosminius kūnus. Tiesa, tam reikėtų daugiau laiko – maždaug vienerių metų vienam asteroidui.

Femtosekundinių lazerių gamybos pradininkė ir pasaulinė lyderė UAB mokslinė gamybinė firma „Šviesos konversija“ pasinaudodama ES parama plečia savo pajėgumus, kad galėtų patenkinti pasaulyje išaugusią šių lazerių paklausą. Lazeriai preciziškiems pjūviams „Pradėjo įgyvendinti projektą „Lazerių technologijų MTTP infrastruktūros sukūrimas“, nes šiuo metu dėl gamybinių pajėgumų bei patalpų trūkumo įmonė nebegali patenkinti augančios rinkos paklausos ir augančių klientų poreikių.