laurynas kasčiūnas

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar patvirtinti 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendrieji ugdymo planai, nustatantys lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse, neprieštarauja Švietimo įstatymo nuostatai šių mokyklų pradinukus valstybinės kalbos mokyti ne mažiau nei gimtosios.

Kelias dienas po pasirodžiusios informacijos apie FNTT pradėtą tyrimą dėl jo įmonės tylėjęs premjeras Gintautas Paluckas galiausiai prakalbo Seime. Premjeras aiškino, kad ikiteisminiame tyrime jis nefigūruoja, o teisėsauga jo nei klausė, nei apklausė. G. Paluckas, taip pat kaip ir prezidentas Gitanas Nausėda, kartoja, kad pradėtas tyrimas nėra pagrindas jam trauktis iš posto.

Ne visi lietuviai mūsų šalyje gyvenančių ukrainiečių atžvilgiu nusiteikę svetingai. Vienas Klaipėdoje pavežėtoju dirbantis ukrainietis paviešino keletą vaizdo įrašų, kaip jį užsipuolė keletas Lietuvos gyventojų. Mūsų tautiečiai vyrui iš Ukrainos priekaištavo, kad jis nekariauja fronte, išvadino dezertyru, iškeikė ir net grasino, kad jis bus pakartas. Piktinosi ir tuo, kad ukrainietis gyvendamas mūsų šalyje nemoka lietuvių kalbos.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos nariui Valiui Ąžuolui tikinant, kad jis iš konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno esą patyrė grasinimus, pareigūnai sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ketvirtadienį Eltai nurodė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Pasak jos, šiuo metu policija renka medžiagą dėl grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Šios procedūros metu buvo apklaustas ir pats V. Ąžuolas.

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) nusprendė pradėti tyrimą dėl konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno pasisakymų „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo atžvilgiu. Tam trečiadienį vykusio posėdžio metu pritarė 5 parlamento etikos sargai, 3 buvo prieš, 1 susilaikė.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl premjero valdomai įmonei suteiktos lengvatinės paskolos iš ILTE. Opozicija rėžia, kad premjero įmonei figūruojant ikiteisminiame tyrime, pačiam Gintautui Paluckui reikėtų trauktis iš pareigų. Tačiau koalicijos partneriai prasidėjusio ikiteisminio tyrimo nesureikšmina, esą pats premjeras tyrime neminimas, o ir įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl premjero Gintauto Palucko įmonei „Garnis“ suteiktos lengvatinės nacionalinio plėtros banko paskolos, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tikina, jog Vyriausybės vadovas turi prisiimti politinę atsakomybę.  „Dabar man sunku įsivaizduoti, kaip premjeras gali eiti pareigas – jis turi prisiimti atsakomybę“, – antradienį žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

Skandalas Latvijos parlamente – nepatenkintas parlamentaras žarstėsi nepadoriais gestais ir iš tribūnos prabilo rusiškai. Taip reiškė pasipiktinimą politikai, kuria prioritetas skiriamas latvių kalbai. Dėl nepadorių gestų politikas išvarytas iš salės.   „Jūs bandote mums nurodyti, kuo tikėti, kas yra Dievas, kas yra Kalėdos, kas yra Naujieji metai, apie ką galima kalbėti, apie ką negalima kalbėti. Prisiminkite vieną dalyką – mūsų daugiau.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija šią savaitę nusprendė pradėti tyrimą dėl Algio Ramanausko „Youtube“ paskyroje tinklalaidėje „KASČIŪNAS TV“ išsakytų parlamentaro teiginių apie nelojalių piliečių žudymą.  Praėjusią savaitę patalpintoje laidoje opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas kalbėjosi su atlikėju, visuomenininku Gabrieliumi Liaudansku-Svaru.

Seime užfiksuotas dar vienas aistrų pliūpsnis. Po balsavimo dėl savanoriškai už Ukrainą kariaujančių lietuvių, „valstietis“ Valius Ąžuolas garsiai pareiškė, kad jam pagrasino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Neva pažadėjo pas jį ateiti su vyrais. L. Kasčiūnas teisinasi, kad tik sureagavo į V. Ąžuolo įžeidimą savanoriams, bet negrasino. „Valstietis“ dabar kreipėsi į Seimo etikos komisiją ir svarsto, ar nereikėtų teisėsaugos įsikišimo.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jo pirmininkaujama partija jau artimiausiu metu dėl premjero Gintauto Palucko dalinai valdomų įmonių sąsajų kreipsis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Pasak jo, tą reikia daryti, nes Vyriausybės vadovas antradienį Seimo nariams neatsakė į iškeltus klausimus dėl įmonei „Garnis“ suteiktos lengvatinės ILTE paskolos aplinkybių. „Rytoj kreipsimės ir į mokesčių inspekciją“, – žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

Buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys už tai, kad įsidėjo apie 4 tūkstančius eurų kainavusius dantų implantus, už kuriuos sumokėjo mokesčių mokėtojai, turės aiškintis teisme. Prokuroras perdavė teismui bylą, kurioje V. Rupšys kaltinamas dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Pats  V. Rupšys nemokamai pasiprašė taisytis dantis motyvuodamas, kad turi tokią teisę, nes dantį suskaudo valgant komandiruotėje Vokietijoje.

Tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ ir „Laisvės TV“ paskelbus, jog Gintautui Paluckui jau einant premjero pareigas, jam iš dalies priklausanti baterijų sistemas planuojanti gaminanti įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE, konservatoriai žada dėl to prašyti finansų ministro paaiškinimų, sako partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas.  ILTE steigėjas ir vienintelis akcininkas – Finansų ministerija.

Ar Lietuvą užpuls rusai ir baltarusiai per rudenį vyksiančias pratybas „Zapad“? Politikai ir kariuomenė sako, kad kol kas tokių ketinimų nemato, o baltarusiai jau širsta, kad NATO sąjungininkai be perstojo treniruojasi. Štai ir tūkstančiai Lietuvos karių su sąjungininkais jau šį mėnesį pradėjo pratybų maratoną, kuris truks iki pat rudens, Lietuvos pašonėje važinėjant rusų ir jų sąjungininkų tankams.

Konservatoriai ir vėl bando padėti valdantiesiems – pateikė dar vieną idėją, kaip galima gynybai surinkti beveik milijardą, nedidinant mokesčių. Jie siūlo daugiau pinigų paimti iš valstybės valdomų įmonių uždirbtų pelnų. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas į tokią idėją žvelgia skeptiškai ir eilinį kartą klausia, kodėl konservatoriai šių sumanymų neįgyvendino visai neseniai, kai patys buvo valdžioje.

Politikams diskutuojant, iš kur paimti pinigų gynybai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turi savo planą – panaudoti valstybinių įmonių pinigus. „Matome, kad situacija nesikeičia, geopolitinė aplinka, matyt, blogėja, todėl reikia skirti papildomą dėmesį gynybos finansavimui.

Baltijos jūroje – dar vienas incidentas tarp Rusijos ir Estijos. Šį kartą Putino režimas sulaikė iš Estijos išplaukusį Graikijos naftos tanklaivį. Pasak Gitano Nausėdos, taip Rusija toliau demonstruoja savo karinę galią, kelią įtampą. Pasak Lietuvos Prezidento ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, Europai reikia ir toliau griežtinti sankcijas Rusijai, ir ieškoti būdų kaip griežčiau kontroliuoti Kremliaus šešėlinį laivyną.  Įtampos Baltijos jūroje daugėja.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siūlo rasti papildomą milijardą eurų – būtent tiek kainuotų konservatorių pristatyta gynybinių įtvirtinimų idėja. Apie naują gynybos koncepciją ir apie tai, ko mums laukti iš JAV prezidento Donaldo Trumpo, laidoje „Dienos komentaras“ – pokalbis su partijos pirmininku Laurynu Kasčiūnu. Pateikėte gynybinės sienos su Rusija projektą ir siūlymą.

Žiniasklaidai skelbiant, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) norėtų gražinti Maskvą į NATO-Rusijos tarybą, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pagrindo tam nemato. Anot jo, Kremlius jau anksčiau yra bandęs išnaudoti šį formatą savo tikslams. „Nėra pagrindo nieko atgaivinti, nes tai būtų grįžimas prie įprastinių reikalų. (...) Nuo pat tos tarybos įkūrimo, Rusija visą laiką bandė išnaudoti tą formatą NATO vidaus proceso įtakoms“, – penktadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo L. Kasčiūnas.

Po nesėkmingo estų bandymo sulaikyti Rusijos „šešėlinį“ laivą konservatorių partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas stebisi premjero Gintauto Palucko „nusiraminimo strategija“ ir ragina svarstyti apie asimetrinį atsaką rusams.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad Rusijos provokacijos tęsis tol, kol NATO netaps aktyvios gynybos aljansu. Anot politiko, turi būti atlikta jautriausių Rusijos vietų analizė ir ši informacija panaudota ruošiant atsaką. „Aktyvi gynyba yra tokia gynyba, kuri irgi kuria dilemas priešininkui, kuria dilemas šaltiniui grėsmių. Ir kol kas NATO planavime to nėra“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako Seimui teiksiantis pasiūlymą, kaip panaudoti valstybinių bendrovių gaunamus pelnus ir tokiu būdu gynybai surinkti papildomus 300 mln. eurų. „Mes su Gintare Skaiste ruošiam pasiūlymą, kuris nebus mokestinis, bet radom vidinį resursą, susijusį su valstybinėmis įmonėmis, kur galima per metus surinkti apie 300 mln.

Pastarosiomis savaitėmis šalyje vienam po kito kylant gaisrams atliekų perdirbimu užsiimančiose įmonėse bei kitose bendrovėse, kur saugomi dideli kiekiai degių medžiagų, prokurorai buria specialią tyrėjų komandą ir aiškinsis, ar šie gaisrai nėra diversijos. Savaitgalį ir Lenkijos premjeras pareiškė, kad šalis turi įrodymų, kad didžiulį prekybos centrą Varšuvoje pernai padegė Rusijos agentai. Lietuvoje jau teisiamas Vilniaus „Ikea“ parduotuvę rusų užsakymu bandęs padegti jaunas ukrainietis.

Grupė Seimo konservatorių siūlo išplėsti galimybę atimti Lietuvos pilietybę iš asmenų, palaikančių agresorius, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Prieš dvejus metus toks pilietybės netekimo pagrindas nustatytas užsieniečiams, Lietuvos pilietybę įgijusiems išimties tvarka už nuopelnus, o dabar siūloma jį taikyti ir kitiems daugiau nei vieną pilietybę turintiems asmenims.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku tapus Laurynui Kasčiūnui, jo santykiai su šia politine jėga pasikeitė. „Pasikeitė, nes tikrai manau, kad šiuo metu TS-LKD yra naujame kelyje. Taip, jiems reikia ieškoti savo veido, permąstyti tam tikrus dalykus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdomai užsienio politikai didinant neapibrėžtumą tarptautinėje sistemoje, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs – Lietuvai reikalingas planas B, ginant šalį nuo agresorės Rusijos.  Konservatorių pirmininko teigimu, dabartinė gynybos koncepcija veikia, tačiau, akcentuoja jis, vargu, ar ji būtų funkcionali susidūrus su fundamentaliais tektoniniais geopolitiniais lūžiais.

Priešo tankai iš Baltarusijos Vilnių pasiektų per 1–1,5 val., sako Lietuvos kariuomenės dimisijos leitenantas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Vladas Sakalauskas. Tam, kad Lietuva būtų pajėgi sulaikyti priešus ir apsiginti, pristatomas fortifikacijų planas su patobulintomis priemonėmis. Opoziciniai konservatoriai siūlo pasienio fortifikavimą papildyti Vytauto Didžiojo vardu pavadinta gynybos linija, kurią būtų galima įrengti per kelerius metus, o ji atsieitų apie milijardą eurų.

Dabar siūlomas Finansų ministerijos nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra monstras, teigia opozicinei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai atstovaujantis Laurynas Kasčiūnas. Jo teigimu, šiuo metu siūlomas mokesčio modelis priešina visuomenę ir nepakankamai prisidėtų prie gynybos finansavimo. „Suprantame, kad reikia sprendimų, kurie padėtų didinti mūsų gynybos fondą, nes vien skolinantis sukurti didesnių gynybinių pajėgumų nepavyks.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, jog kitą mėnesį konservatoriai pateiks skaičiavimus dėl šalies pasienio fortifikacijos plano. „Turint omenyje grėsmes iš Rytų, mums riekia stiprinti sienos fortifikavimą ir stabdyti priešą, (…) jeigu jis planuotų eiti, nuo pirmųjų metrų, pirmųjų centimetrų“, – „Žinių radijui“ sakė parlamentaras.

Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad spausdamos Ukrainą sutikti su taikos planu Jungtinės Valstijos iš esmės verčia Rusijos invazijai besipriešinančią šalį kapituliuoti. „Tai, kas dabar yra siūloma ir dedama ant stalo, kaip vadinamasis taikos planas, tai žinote, nereikėjo (Donaldo – BNS) Trumpo tarpininkavimo, kad Ukraina kapituliuotų. Nes tas planas iš principo yra kapituliacinis“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikas.

Žvalgybai rekomendavus nesuteikti leidimo dirbti su įslaptinta informacija „aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui, opozicinių konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo frakcija registruos siūlymą pašalinti parlamentarą iš Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. „Toks asmuo, neturintis teisės dirbti su įslaptinta informacija, negali būti šios asamblėjos dalimi“, – Žinių radijui penktadienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas.

Rusijos ir Baltarusijos saugumas bando organizuoti smurto išpuolius prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius. Lietuvos žvalgybai šiemet pavyko sustabdyti išpuolį, kuomet Europos Sąjungos gyventojais apsimetę asmenys kvietė Lietuvoje studijuojančius Baltarusijos studentus nusifilmuoti muzikiniame klipe, nors tikrasis siekis buvo studentus užpulti. Pasak saugumo ekspertų, Kremlius mėgina siekti kenkti Lietuvai ir sėti neapykantą tarp lietuvių ir baltarusių.

Valstybės kontrolė konstatuoja, kad Lietuvos kariuomenė turi pasitempti, jog išsaugotų profesionalius karius. Auditoriai skelbia, kad itin kariuomenei reikalingi karininkai ir puskarininkiai traukiasi iš tarnybos, nes negali kilti karjeros laiptais, negauna tinkamo atlygio. Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikina, kad problema yra visame NATO aljanse, ir vien greitų sprendimų neužteks.

 Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad teisinį vakuumą po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl vienos lyties asmenų santykių įteisinimo galima užpildyti abiem Seime svarstomomis alternatyvomis – tiek Civilinės sąjungos įstatymu, tiek projektu, įvedančiu „artimojo ryšio“ sąvoką.

Socialdemokratų deleguoto ministro Rimanto Šadžiaus vadovaujamai Finansų ministerijai įregistravus mokesčių pertvarkos projektą, net koalicijos partneriai linguoja galvas. Koalicijoje esančios politinės partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad kai kurie Finansų ministerijos pateikti mokesčių pakeitimai nustebino. „Buvo tam tikrų dalykų, kur koalicijoje buvo sutarta, ir atnešta nesutartų dalykų.

Latvija ir Estija atsisako rusiškų mokyklų, tačiau Lietuvos politikams trūksta ryžto ir noro padaryti tą patį. Nors tokių siūlymų pasigirsta ir Lietuvoje, tačiau atsisakyti rusiškų mokyklų nepadeda net ir argumentas, kad vaikai tokiose mokyklose prasčiau išlaiko egzaminus. O naikinti rusakalbius darželius, bet ne mokyklas dabar siūlo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.  Estijoje politikai dar pernai sutarė, kad metas padaryti galą rusiškoms mokykloms.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) trečiadienį registravo Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekia išplėsti lietuvių kalbos vartojimą mokyklose, kur mokoma rusų kalba. „Projektai, kurie sprendžia dalies mūsų visuomenės integracijos į visuomenę problemas, nes valstybinė kalba yra pats geriausiais būdas integruotis į valstybės gyvenimą“, – pataisoms pristatyti surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Generalinei prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, pernai rudenį Krašto apsaugos ministerijai (KAM) inicijuojant ir vykdant bepiločių orlaivių pirkimus, buvęs ministras Laurynas Kasčiūnas tikina neturėjęs jokių indikacijų dėl galimų neskaidrių dronų įsigijimų. Taip pat, tikina konservatorių pirmininkas, nebuvo gauta ir jokios karinės žvalgybos informacijos, jog planuojama įsigyti techniką, kuri yra surinkta už NATO ir Europos Sąjungos (ES) ribų.

Seimas po pateikimo pritarė konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno siūlymui, kad gaminat ginklų dalis įmonėms nereikėtų licencijos, reikalingos gaminant pačius ginklus. Už šias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas pirmoje stadijoje balsavo 51 Seimo narys, prieš – 27, susilaikė 15 parlamentarų, projektą ketinama svarstyti gegužės pradžioje. „Licencijavimo tvarka, kuri Lietuvoje yra kelis dešimtmečius, yra labai griežta ir perteklinė.

Seimas linkęs nustatytuose miškų plotuose pasienyje su Rusija ir Baltarusija drausti plynus kirtimus, šias miškų juostas išnaudojant kontrmobilumo priemonių pajėgumams. Šį buvusio krašto apsaugos ministro, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno teiktą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą svarstymo stadijoje antradienį palaikė 77, prieš buvo 2 ir susilaikė 20 parlamentarų. Kad įstatymas būtų priimtas, į Seimo posėdžių salę jis grįš dar vienam balsavimui.

Konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas registravo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma liberalizuoti ginklų gamybos licencijavimą. Pasak parlamentaro, tokiu būdu būtų palengvintos galimybės testuoti ir eksponuoti gynybos pramonės gaminius. Įstatymo pataisomis L. Kasčiūnas siūlo įtvirtinti ginklų dalių gamybą kaip nelicencijuojamą ūkinę veiklą. Tokiu atveju vienas pramonininkas gamintų ne visas pagrindines šaudmenų dalis.

Konservatorių suvažiavimas Kaune spalvingas - prasidėjo trankiai su roko muzika, kunigo palaiminimu ir tautinėmis dainomis. Susirinkę konservatoriai oficialiai partijos pirmininku patvirtina Lauryną Kasčiūną. Ir čia sulaukia partijos patriarcho Vytauto Landsbergio pamokymų,  mesti šalin apkalbas ir pavydą. Konservatoriai išsako ir savo ambicijas. Būsimuose rinkimuose jie tikisi ne tik paimti valdžią Kaune, bet ir šalyje. Jei kas prisnūdo, roko muzika tikrai prižadino.

Naujasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos kirkščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina prezidentą ir Valstybės gynimo tarybą (VGT) kuo skubiau priimti sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo siunčiant taikdarius į Ukrainą. „Tada, kai mūsų ministrai ne visada gavo susitikimus su sąjungininkų šalių ministrais, manau, kad viena priežasčių, kodėl tai dabar vyksta – mes susivėlinome sprendimuose“, – žurnalistams Kaune sakė L. Kasčiūnas.

Naujasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad partija verčia kitą veiklos puslapį ir žada neskirstyti lietuvių į savus ir svetimus. „Neapibrėžtų ir nerimą dėl tėvynės ateities keliančių geopolitinių aplinkybių akivaizdoje turime versti naują Tėvynės sąjungos veiklos puslapį. Tėvynės sąjunga lietuvių nerūšiuos į savus ir svetimus“, – šeštadienį Kaune per partijos suvažiavimą teigė jis.

Didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – pirmininku šeštadienį patvirtintas Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Pareigas jis pradėjo eiti per suvažiavimą Kaune paskelbus partijos pirmininko rinkimų rezultatus. 43 metų politologas partijai vadovaus artimiausius ketverius metus.

Į neeilinį suvažiavimą, kuriame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku bus patvirtintas Laurynas Kasčiūnas, Kaune susirinkę konservatorių lyderiai sako besitikintys geresnio partijos vadovybės bendravimo su skyriais. Laikinoji partijos lyderė, Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams šeštadienį teigė, kad partija turėtų toliau telkti skirtingus, tačiau patriotiškai nusiteikusius ir į valstybės gynybą rimtai žiūrinčius žmones.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, parlamentaras Laurynas Kasčiūnas neskųs teismo nuosprendžio, kuriuo už rengimąsi šnipinėti Rusijai kalintis Algirdas Paleckis buvo išteisintas dėl jo šmeižimo. L. Kasčiūnas džiaugiasi nauju teismo verdiktu, kad A. Paleckis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už Lietuvos pokario partizanų niekinimą. Jis mano, kad tai yra svarbiausia. „Aš dalyvavau teisme ne dėl savęs.

Koaliciją su „Nemuno aušra“ klaida pavadinęs Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis savo žodžių neišsižada. Jis tikina, kad anksčiau ar vėliau šią klaidą teks taisyti ir tikisi, kad socialdemokratai taip pat susivoks. Tuo metu Remigijus Žemaitaitis atšauna, kad koalicijoje jis dirba ne su S. Skverneliu, o  tik su premjeru Gintautu Palucku.

Šį sekmadienį TV3 laidoje „Paskutinė vakarienė“ su Mantu Katleriu išvysime (TS-LKD) partijos pirmininką Lauryną Kasčiūną. Atvirame pokalbyje jis prabils ne tik apie politikos užkulisius, bet ir papasakos apie savo meilę futbolui bei kitas aistras. Kaip įprasta, laidoje kiekvienas svečias pateikia kelių patiekalų meniu, kuriuo norėtų pasimėgauti savo paskutinės vakarienės metu. Tarp Lauryno pasirinktų patiekalų išvysime tiek tradicinius lietuviškus, tiek ir nemažai gruziniškų patiekalų.