laurynas kasčiūnas

Šį savaitgalį didžiausiame Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono saugumo forume Singapūre dalyvavęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas su šio regiono gynybos ministrais ir jų atstovais dvišaliu pagrindu aptarė saugumo iššūkius, bendradarbiavimo gynybos srityje klausimus. „Suprantame, kad saugumas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione gali tiesiogiai paveikti saugumą Euro-Atlantinėje erdvėje.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį išvyksta į Singapūrą, kur dalyvaus didžiausiame Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumo forume „Shangri-la Dialogue 2024“.  Kaip praneša Krašto apsaugos minsiterija (KAM), forume L. Kasčiūnas kartu su gynybos ministrais iš Azijos, Europos, Amerikos ir kitų pasaulio regionų aptars saugumo grėsmes ir iššūkius.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad kibernetinio saugumo situacija šalyje yra stabili. Tačiau, pažymi jis, dabartinės aplinkybės nesuteikia pakankamų garantijų ateičiai. Todėl, ministro teigimu, svarbu toliau stiprinti šalies kibernetinio saugumo pajėgumus. „Jeigu trumpai ir aiškiai – iš esmės 2023 m. mūsų kibernetinio saugumo situacija vertinama kaip stabili, tačiau nesuteikianti garantijų ateičiai.

Vyriausybei skyrus 13,5 mln. eurų oro stebėjimo radarų įsigijimams, Lietuva prisidėjo prie Vokietijos oro gynybos koalicijos, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Priėmėme šiandien sprendimą – Vyriausybė skyrė 13,5 mln. eurų radarų įsigijimui, kurie stiprins perspėjimo sistemą Ukrainoje. Mes tokiu būdu jungiamės prie Vokietijos inicijuotos oro gynybos koalicijos“, – žurnalistams trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš pratęsto bankų solidarumo įnašo gautų lėšų Lietuva galėtų finansuoti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą. „Turėsime apie 60 mln. eurų. (...) Tai yra suma, kur valstybė gali padaryti avansinį mokėjimą už dar vieną vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą“, – spaudos konferencijos metu trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė Europos gynybos pajėgumų stiprinimo, gynybinio bendradarbiavimo bei ES paramos Ukrainai klausimus.

Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Briuselyje dalyvaus ir su gynybą susijusius klausimus aptars Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdyje. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), šio posėdžio metu bus kalbama apie karinę ES paramą Ukrainai. Susitikime taip pat dalyvaus NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir nuotoliniu būdu – Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas prisiminė įvykį, kai prie parduotuvės teko paauklėti vieną veikėją.  „Pirmiausia į akį turėjau duoti už tai, kad žmogus prie parduotuvės negerbė Lietuvos nepriklausomybės, valstybingumo ir pasisakė prieš Ukrainą“, – specialioje laidoje „TV3 Žinios. Rinkimai“ sakė L. Kasčiūnas.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tikėtis, jog Ukraina susitikimo metu sulauks gerų žinių ir bus pakviesta deryboms į NATO, mažai tikėtina. „Dėl Ukrainos bus labai sunku tikėtis gerų žinių, nes NATO šalių pozicijos vis tiktai išsiskiria, kaip ir kada, kokiomis sąlygomis Ukraina galėtų artėti su NATO ir tapti nare“, – penktadienį LRT televizijai sakė ministras.

Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui viliantis, kad Lietuvos gamintojai per vasarą atsisakys Kinijoje pagamintų detalių, dronus Lietuvoje gaminantys verslai vieningai atsako – kol kas tą padaryti yra per sunku.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog dalis Lietuvos gynybos pramonės įmonių, kuriančių dronų sistemas, per keletą mėnesių ketina visiškai atsisakyti Kinijoje gaminamų komponentų. Politiko teigimu, tai leis gerokai greičiau aprūpinti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas vietinių įmonių produkcija. „Puikiai žinote, kad Lietuvoje teisinė bazė ginkluotosioms pajėgoms, kariuomenei kiniškų detalių ir technologijų naudoti neleidžia.

Ketvirtadienį susitikęs su Šiaurės grupės gynybos ministrais krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas aptarė saugumo situaciją Baltijos jūros ir Šiaurės Atlanto regionuose, paramą Ukrainai, taip pat NATO viršūnių susitikimo Vašingtone darbotvarkę. Kaip nurodoma ministerijos pranešime, ministrai vieningai sutarė, kad visas Šiaurės grupės šalis vienija bendra grėsmė – Rusija, todėl būtina stiprinti kolektyvinę gynybą, daugiau investuoti į pajėgumų vystymą.

Su Šiaurės grupės ministrais susitikęs Laurynas Kasčiūnas sako, kad klausimas dėl rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo Lietuvoje sprendžiamas diplomatiniu lygiu. „Mūsų dvišaliuose susitikimuose įvairiomis progomis, žinoma, daugelis šių šalių, mūsų sąjungininkai yra kviečiami apsvarstyti galimybę dislokuoti oro gynybos sistemas Baltijos šalims pagal oro gynybos rotacinį modelį“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo L. Kasčiūnas.

Gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas ir 11 Šiaurės grupės ministrų ketvirtadienį Palangoje aptars saugumo situaciją Baltijos jūros ir Šiaurės Atlanto regionuose, paramą Ukrainai, liepą Vašingtone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę. Į Šiaurės grupės susitikimą Palangoje pakviestas ir Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, nurodo Krašto apsaugos ministerija. Šiaurės grupė – Jungtinės Karalystės vadovaujamas formatas, įkurtas 2012 metais.

Pasienyje su Rusija ir Baltarusija planuojama įrengti nuolatines fortifikacijas – karinius įtvirtinimus, skirtus stabdyti galimą priešiškų pajėgų judėjimą. Kaip trečiadienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras, tą padaryti ketinama iki vasaros pabaigos, rudens pradžios. „Taigi, vasaros pabaiga, rudens pradžia – (fortifikacijų – BNS) įrengimas kai kuriose konkrečiose vietose, kurių šiandien nenorėčiau įvardyti“, – teigė Laurynas Kasčiūnas.

Pasirodžius žinioms apie Rusijos ketinimus perbraižyti sienas Baltijos jūroje, Baltijos šalių gynybos ministrai pažymi – taip Maskva bando testuoti Vakarus ir sukelti sumaištį. Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas informaciją apie galimą vienašališką jūrinės sienos pokytį, nurodė, jog toks Rusijos sprendimas teisiškai nieko nereikštų.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pranešimus apie Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija vadina geopolitinėmis konvulsijomis. Anot jo, NATO narėmis tapus Suomijai ir Švedijai, o Baltijos jūrai tapus vidine NATO jūra, regione keičiasi „galios balansas“. „Mano įsitikinimu, tai yra bandymas pamatuoti temperatūrą, – Palangoje žurnalistams trečiadienį sakė A. Kasčiūnas. – Tam tikros geopolitinės konvulsijos.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį Palangoje susitiks su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais, aptars bendrus projektus, saugumo ir gynybos aktualijas. Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM), L. Kasčiūnas Palangos kurhauze su kolegomis Hanno Pevkuru (Hanu Pevkuru) ir Andriu Sprūdu aptars bendrai vykdomus Baltijos valstybių projektus, saugumo ir gynybos aktualijas, kalbės apie pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, paramą Ukrainai.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad dėl rotacinio oro gynybos modelio Lietuva šiuo metu derasi bent su penkiomis NATO Aljanso partnerėmis. Nors konkrečių valstybių ministras neatskleidžia, tačiau tikina, kad šios šalys turi pakankamus pajėgumus.

Dalis į Lietuvą atvykstančių Vokietijos brigados karių gyvens poligono teritorijoje. Tam yra statomas karinis viešbutis, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Pasak ministro, Vokietijos karių apgyvendinimas priklausys nuo to, kiek jų atvyks su šeimomis. Planuojama, kad didžioji dalis karių gyvens poligono teritorijoje. Anksčiau L. Kasčiūnas sakė, kad pagrindine Vokietijos karine baze taps Rūdninkų poligonas.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva „labai rimtai svarsto“ įsigyti Vokietijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „Iris-T“. Pasak jo, tai sistema, kuri efektyviai naudojama Ukrainoje ir per kelerius metus gali tapti mūsų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi. „Viena iš bendradarbiavimo galimybių, kas yra svarbu ir kariniame planavime, kai kalbame apie ginkluotės suderinamumą, vystysime daugiau įsigijimu iš Vokietijos gynybos pramonės.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad antradienį Seime pristatytas siūlymas dėl gynybos finansavimo didinimo leistų anksčiau įgyvendinti gynybai numatytus projektus. Todėl, ministras tikisi, kad po pateikimo šiam paketui bus pritarta. „Visus pasiūlymus, kurie didina gynybos finansavimą, aš vertinu teigiamai. Kad visi balsuos už šitą pasiūlytą kompoziciją, vargu bau, ar verta tikėtis.

Antradienį Palangoje įvyks Baltijos šalių ir Šiaurės grupės gynybos ministrų bei gynybos politikos direktorių susitikimai. Valstybių atstovai aptars aktualius saugumo ir gynybos klausimus bei paramą Ukrainai. Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Palangos kultūros centre susitiks su Estijos ir Latvijos gynybos ministrais.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį Palangoje su Vokietijos kolega Borisu Pistoriumi (Borisu Pistorijumi) aptars NATO gynybos planų įgyvendinimą, tarptautines operacijas, paramą Ukrainai. „Be jokios abejonės, klausimai bus NATO planų praktinis įgyvendinimas iš esmės, nes Vokietija labai daug dedikavo savo pajėgų į NATO gynybos planus. Tai susiję ir su mūsų brigada, ir divizija, kuri priskirta mūsų regiono gynybai, ir kiti dalykai labai svarbūs“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Siekiant išplėsti bepiločių orlaivių pajėgumus Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pristatė keturių žingsnių programą. Pasak ministro, bus steigiama vadinamoji dronų regitra, skatinama bepiločių orlaivių pramonė bei vystomi Šaulių sąjungos pajėgumai. L. Kasčiūnas akcentavo, kad jau rugsėjo pradžioje bus atidarytas dronų kompetencijų centras prie Lietuvos karo akademijos.

Ukraina gaus naują karinę pagalbą iš Lietuvos – šešis antžeminius radarus „Amber-1800“, skirtus erdvės stebėjimui, rašoma Vokietijos gynybos ministerijos tinklalapyje. Susitikime su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pagyrė tvirtą Lietuvos paramą Ukrainai atremiant brutalią Rusijos agresiją. Jis pridūrė, kad Lietuva pasiekia itin aukštą karinės pagalbos lygį.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį su Latvijos kolega Andriu Sprūdu aptarė regiono saugumo klausimą, ir būdus, kaip užpildyti trūkstamus karinius pajėgumus. „Turime dėti bendras pastangas, kad sąjungininkai įsipareigotų per trumpą laiką sutelkti dėmesį į svarbiausius trūkstamus pajėgumus“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime sakė L. Kasčiūnas. „Oro gynybos srityje siekiame paspartinti NATO rotacinio modelio įgyvendinimą.

Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvą bus paankstintas, jei tik atsiras tokia galimybė, sako su šalies gynybos ministru Berlyne ketvirtadienį susitikęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Jis pabrėžė, brigada pagal planą perkeliama etapais – balandį atvykus pirmajam jos elementui, spalį turėtų atvykti dar apie 150 karių. „Kitais metais jau pradeda važiuoti batalionai, 2026-aisiais – dar batalionas ir 2027 jie turės pilną operacinį pajėgumą.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad būtų už bankų solidarumo įnašo pratęsimą dar mažiausiai vieneriems metams. „Manau, kad galima tęsti bankų solidarumo mokestį bent dar metams“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Taip jis kalbėjo Vyriausybei rengiantis pateikti pasiūlymus dėl lėšų šaltinių padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Per 2023-2024 metus iš bankų solidarumo įnašo tikimasi surinkti apie 400 mln.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas mano, kad prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus tikslas gali būti sukurti atvirai prorusišką politinę jėgą. „Aš manau, kad tikslas gali būti turėti realiai pirmą kartą istorijoje jau pirmą atvirai prorusišką jėgą“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė L. Kasčiūnas. Ministras atkreipia dėmesį, kad iki šiol atvirai prorusiškų politinių jėgų Seime nebuvo.

Per porą savaičių į karo komendantūras taikos metu užsiregistravo per 3,2 tūkst. piliečių, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Pirmadienio duomenimis, turėjome 3 070. Tai galiu drąsiai sakyti, kad šiai minutei turime 3,2 tūkst. mūsų Lietuvos Respublikos patriotų, kurie registravosi į komendantūras“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė L. Kasčiūnas. „Mano požiūriu, tai tikrai viršijimo lūkestį, kurį aš turėjau. Džiugu“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį su oficialiu vizitu lankysis Berlyne, kur susitiks su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi. Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), susitikimo metu ministrai aptars Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje pasiruošimą, Lietuvos nacionalinės divizijos steigimo planus bei planuojamus įsigijimus. Be kita ko, dėmesio bus skirta ir paramos Ukrainai bei kitiems bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje klausimams.

Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas su Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos sekretoriumi Loydu Austinu aptarė amerikiečių karių buvimą Lietuvoje. „JAV ir NATO pajėgų buvimas Lietuvoje yra esminis atgrasymo veiksnys. Tikimės, kad nepertraukiamas amerikiečių karių dislokavimas Lietuvoje ir toliau atsispindės JAV kariniame planavime”, – pokalbio metu sakė L. Kasčiūnas.

Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti karinių vienetų judėjimo greitį, tačiau reikia svarstyti apie Lazdijų kelio atnaujinimą. „Be jokios abejonės, „Rail Baltica“ čia daug dalykų padeda išspręsti ir dar padės, kai greitį padidinsime. Be abejo, yra ir kelių klausimas.

HIMARS šaudymo pratybas Lietuvoje krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas vadina svarbiu Rusijos atgrasymo veiksniu. „Manau, tai yra veiksnys, kuris liudija ir tam tikrą pozityvų pokytį, suvokiant, kad nieko nedarymas nėra deeskalacija. Kaip tik – Rytai tai gali suprasti kaip galimybę veikti, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras. – Iš Kairių poligono 10 kilometrų į jūrą bus išautos kelios HIMARS raketos.

Per savaitę į karo komendantūras taikos metu užsiregistravo maždaug 2,8 tūkst. piliečių, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Šiai minutei iš neparengtojo rezervo (...) per savaitę turime 2 800. Manau, iki savaitgalio tikrai turėsime 3 tūkst. Mano prognozės buvo labai kuklios, kad per laikotarpį registruotis 4-5 tūkstančiai. Dabar didinu prognozes iki 10 tūkstančių“, – trečiadienį, baigiantis karinėms pratyboms, sakė L. Kasčiūnas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) prie diskusijų apie Viešojo saugomo tarnybos (VST) pertvarką kol kas negrįžta. Tiek opozicijos, tiek ir valdančiųjų atstovai komitete mano, jog šis klausimas galėtų būti teikiamas balsavimui, išklausius krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno nuomonę. TTK apie VST reformą paskutinį kartą diskutuota kovo 20 d., kai opozicijos iniciatyva pasiūlyta šį klausimą išbraukti iš komiteto darbotvarkės. Tokiai iniciatyvai buvo pritarta.

Numatomą ribinį 7 tūkst. šauktinių skaičių, leidžiantį faktiškai įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę, tikimasi pasiekti per penkerius metus, sako krašto apsaugos ministras. „Aišku, tai nebus iš karto. Pradžia bus saikinga. (...) Pasiekti 7 tūkst. šauktinių, manome, kad galėtume per penkerius metus“, – antradienį BNS sakė Laurynas Kasčiūnas. Jo teigimu, kitąmet į privalomąją karo tarnybą ketinama pašaukti 4–5 tūkst. jaunuolių.

Pirmadienį Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas susitiks su į Lietuvą atvykstančia Nyderlandų Karalystės gynybos ministre Kajsa Ollongren.  Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, planuojama, kad ministrai aptars dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, būsimas pratybas, kurių metu Nyderlandai Lietuvoje dislokuos ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Taip pat bus kalbama apie saugumo situaciją regione bei NATO darbotvarkės klausimus.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad gyventojų aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius. „Esu nustebęs ir laimingas, kad mūsų pasiūlyta užnugario sistema įdomi ir žmonės, kurie ieškojo savo vietos, dabar žino, kur kreiptis. Net ir prie geriausių scenarijų neįsivaizdavau tokių skaičių“, – BNS sakė ministras. „Dabar reikia tą valią įstruktūrinti, suteikti tiems žmonėms įgūdžius“, – pridūrė jis.

Jungtinėse Valstijose viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad su amerikiečių gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ deramasi dėl amunicijos gamybos linijos Lietuvoje atidarymo, rengiamas ketinimų protokolas, skelbia LNK žinios. „Sutarėme ne tik kalbėtis, bet galima sakyti ir derėtis dėl dar vienos galimos amunicijos gamybos linijos Lietuvoje atidarymo.

Vašingtone viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina gavęs tvirtą ir aiškų patvirtinimą, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pajėgų buvimas Lietuvoje yra neterminuotas. „Vizito Vašingtone metu gavau tvirtą ir aiškų JAV Nacionalinio saugumo tarybos ir Pentagono patvirtinimą, kad JAV buvimas Lietuvoje yra neterminuotas, o pajėgų išdėstymas regione nesikeis“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

 Jungtinėse Valstijose viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas su JAV sausumos pajėgų sekretore Christine Wormuth aptarė amerikiečių karių buvimą Lietuvoje. Kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ketvirtadienį išplatintame pranešime, Lietuva siekia nuolatinio ir nepertraukiamo JAV karių buvimo regione, susitikimo metu ministras buvo patikintas, jog amerikiečių batalionas Lietuvoje liks neterminuotam laikui, o pajėgų išdėstymas regione nesikeis.

 JAV viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia išgirdęs pažadą, kad amerikiečių batalionas Lietuvoje liks neterminuotam laikui, o ne iki 2025 metų pabaigos, kaip planuota. „Vizito Vašingtone metu gavau tvirtą ir aiškų JAV Nacionalinio saugumo tarybos ir Pentagono patvirtinimą, kad JAV buvimas Lietuvoje yra neterminuotas, o pajėgų išdėstymas regione nesikeis“, – trečiadienį BNS sakė ministras.

Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. Pasak jo, didžiųjų ginklų ir amunicijos gamintojų investicijos šiuo metu yra ypač svarbios. „Lietuvos Vyriausybė pasirašė ketinimų protokolą su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“, planuojančia šalyje statyti šaudmenų gamyklą.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. Jame ministras pristatė šią savaitę Vilniuje vykusio trečiojo Išminavimo koalicijos šalių susitikimo metu aptartus tikslus, tokius kaip kuo griečiau parengti ir aprūpinti Ukrainos gynybos ministerijos ir kariuomenės išminavimo vienetus, kurie galėtų nedelsiant pradėti išminavimo darbus pagal savo kompetenciją.

Grupė parlamentarų penktadienį registravo teisės aktų pataisas, reikalingas atnaujintos komendantūrų sistemos veikimui. Pataisomis numatoma sudaryti galimybę šaukti į pratybas ir mokymus karo prievolininkus iš parengtojo rezervo, kurie nėra paskirti į aktyvųjį rezervą, ir neparengtojo rezervo – t. y. pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusius asmenis, kurie nori prisidėti prie valstybės gynybos konkrečiose, jiems pažįstamose gyvenamosiose vietovėse.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako turintis keturis favoritus Lietuvos kariuomenės vado pareigoms užimti. „Tikrai neįvardinsiu (ar yra favoritas – BNS). Liksiu prie to, kad yra keturi favoritai“, – penktadienį publikuotame interviu portalui „lrytas.lt“ sakė L. Kasčiūnas. Jis taip pat pridūrė kol kas su prezidentu Gitanu Nausėda neaptaręs kandidatų į Lietuvos kariuomenės vadus, tai ketina daryti po antrojo prezidento rinkimų turo.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pripažįsta, kad reikia galvoti, kaip padėti Ukrainai susigrąžinti iš šalies išvykusius šaukiamojo amžiaus vyrus. Kol kas, pasak ministro, konkrečių priemonių šiam tikslui Lietuva nesvarsto ir kol kas stebi, kokius sprendimus priims Lenkija. „Kryptis yra teisinga. (...) Kokiomis priemonėmis tai virs, dar, turbūt, sunku pasakyti. Matyt, reikės konkrečiai apie tai kalbėti“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime teigė ministras.