laurynas kasčiūnas

Lietuva vis giliau sminga į demografijos krizės duobę – Jungtinės Tautos prognozuoja, kad lietuvių per 2–3 dešimtmečius sumažės net 600 tūkstančių. Parlamento ateities komitetas siūlo problemą spręsti prisikviečiant į šalį trečių šalių piliečių – tiek studentų, kurie ateityje galėtų pasilikti, tiek darbo jėgos.

Politikai toliau nerimsta dėl komunistų – ir ne tik dėl informacijos apie prezidento Gitano Nausėdos pavardę komunistų partijos sąrašuose. Keli Seimo konservatoriai vėl grįžta prie idėjos Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija, atsakinga už trėmimus ir represijas. Jie vadina tai istoriniu teisingumu. Tačiau istorikai ir teisininkai atkerta, kad siūlymas populistinis.

Seimo valdantieji nesutaria dėl prezidento siūlymų dėl karo Ukrainoje suvienodinti ribojimus Baltarusijos ir Rusijos piliečiams: konservatoriai ir „laisviečiai“ svarsto atmesti šalies vadovo veto, liberalai linkę jį palaikyti. Opozicijos atstovai taip pat nevienodai vertina penktadienį Gitanto Nausėdos pateiktą veto vadinamajam nacionalinių sankcijų įstatymui.

Prezidento veto ir teikiami nauji siūlymai dėl rusų ir baltarusių nacionalinių sankcijų „neturi didelių šansų“ Seime, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. „Reikia susipažinti su tam tikrais pasiūlymais, reikia juos pamatyti. Bet galiu pasakyti, vertinant politologiškai, politikai, kurie priiminėjo įstatymą su pataisomis, kurias aš siūliau, ir kurios buvo, sakykime, nušlifuotos, turi laikytis savo įsitikinimų.

Net trečdalis rusų mano, kad jau dabar yra poreikis pradėti karą prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Tai parodė naujausia Rusijos piliečių apklausa. Bet nei tai, nei Putino sukeltas karas Ukrainoje negali išjudinti Lietuvos politikų ir valdininkų. Pernai priėmus pilietinio pasipriešinimo strategiją, per metus valdžia nesugebėjo net parengti jos įgyvendinimo plano, o paskaitas apie tai, kaip reikėtų priešintis okupantui, išklausė vos 3 tūkstančiai gyventojų.

Rusai ir vėl mėgina apeiti sankcijas per Lietuvą. Šį kartą fiksuotas bandymas iš mūsų šalies į Rusiją išgabenti nedidelį lėktuvą. Paaiškėjo, kad Rusijoje reklamuojamos net specialios paslaugos, kuriomis žadama iš Europos Sąjungos sankcionuotus orlaivius parskraidinti į Rusiją. Vis tik šį kartą suveikė Lietuvos sankcijų saugikliai – pilotui paprašius leidimo išskristi į Rusiją, jis duotas nebuvo. Tuomet pradingo ir pats pilotas.

Vos už 9 kilometrų nuo Lietuvos sienos Baltarusija permetė keliolika savo tankų, dešimtis karinės technikos vienetų. Ginkluotame kariniame sąstate – ir pėstininkų mašinos, šarvuoti transporteriai. Lietuvos kariuomenė ramina ir aiškina, kad baimintis provokacijų esą nereikia, tai nuolatinių pratybų Baltarusijoje dalis. Ir priduria, kad tiek tankų sunaikinti Lietuvai, be sąjungininkų pagalbos, prireiktų vos kelių minučių.

Su pareigūnų trūkumu susiduriančiai policijai Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė meta gelbėjimosi ratą – prie policijos prijungs riaušių malšinimui skirtą sukarintą Viešojo saugumo tarnybą. Masinių neramumų malšinimui apmokyti, o kartu ir strateginius šalies objektus saugantys pareigūnai dabar turės atlikti ir kasdienes policijos funkcijas – gaudyti girtus vairuotojus ir panašiai. Bilotaitė aiškina, kad tai bus į naudą visiems, o, be to, leis sutaupyti pinigų, tačiau kiek, pasakyti negali.

Po prezidento Gitano Nausėdos atgailos, kad jis priklausė komunistų partijai ir kaltinimų konservatoriams, kad šie artėjant rinkimams jį medžioja – patys konservatoriai į tai reaguoja ironija ir juokiasi. Premjerė apskritai pareiškė, kad tokius kaltinimus turėtų komentuoti peliukų personažai Sūrskis ir Mauzeris.

Po aršių diskusijų, kandžių replikų ir palyginimų su nacistine Vokietija, Seimas galiausiai apsisprendė griežtinti sankcijas rusams ir baltarusiams. Metams uždrausta rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, o išskirtinai rusams įvažiuoti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taip pat nebus svarstomi rusų prašymai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Kai kurie parlamentarai sako, kad visus šiuos darbus jau dabar atlieka saugumo tarnybos, o papildomi įstatymai tik skaldo visuomenę.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl vadinamojo nacionalinių sankcijų įstatymo priėmimo. Tam tikri ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams galiotų metus – iki kitų metų balandžio 14-osios. Nors iš pradžių numatyta, kad bus ribojama ir galimybė gauti Lietuvos pilietybę, šis draudimas po ilgų diskusijų sušvelnintas. Visgi Laurynas Kasčiūnas metė akmenį į diskusijoje dalyvavusių Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių daržą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje, kuri taip pat yra Maskvos sąjungininkė, dislokuos taktinius branduolinius ginklus, tačiau tai rodo Rusijos pralaimėjimus karo lauke, teigė Laurynas Kasčiūnas. Tokią mintį NSGK pirmininkas išreiškė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ir pridūrė, kad karas vis tiek baigsis prie derybų stalo.

Seimas svarstys pataisas, kad per ekstremalią situaciją Vyriausybė žmogaus teises ir ūkinę veiklą galėtų riboti pusmetį, o pratęsti dar pusmečiui galėtų tik Seimas. Parlamentas po pateikimo šią savaitę pritarė tokioms Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisoms, kurias inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir opozicinių demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Tūkstančiai nelegalių migrantų gali ir vėl plūstelėti į Lietuvą. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Baltarusijos režimas artimiausiu metu pradės vykdyti tiesioginius skrydžius iš Irano ir Irako į Minską. Valdžios atstovai tikina, kad grėsmė reali, tačiau reikalingus namų darbus jau padarė. Esą koncertina nutiesta, pasienyje pastatytos naujausios ir moderniausios stebėjimo sistemos. O šiuo metu į pagalbą institucijoms įsitraukė ir naujas krizių valdymo padalinys.

Buvęs konservatorius, lenktynes dėl Vilniaus mero kėdės pralaimėjęs, Mykolas Majauskas traukiasi iš Seimo. Majauskas parlamente savęs sako nebematantis, aiškina, kad galutinai palieka politiką ir planuoja dirbti privačiame sektoriuje. Jo vietą planuoja užimti ūkininkų protestuotuose keikiamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Atsisakau Seimo nario mandato ir grįžtu į privatų sektorių“, – sako M. Majauskas.

Politikai nusprendė sušvelninti daug diskusijų sukėlusį draudimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įgyti Lietuvos pilietybę. Klausimo svarstymas Seimo komitete įžiebė karštą diskusiją tarp Lauryno Kasčiūno ir Lietuvoje gyvenančios rusės. Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) svarstyti pasiūlymai Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui.

Dalis konservatorių nori griežtinti bausmes už mišių ir pamaldų paniekinimą ir už tai į kalėjimą siųsti dviems metams. Projekto iniciatoriai beda pirštu į rezonansinius atvejus, kai šalies pramogų pasaulio atstovai mišias ir bažnyčias išnaudojo reklamos tikslams. Kiti politikai kraipo galva ir svarsto, ar toks pakeitimas nepriartins mūsų prie Putino Rusijos. Grupelė Seimo narių iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos registravo Baudžiamojo kodekso pataisas.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimas apie Baltarusijoje planuojamus dislokuoti branduolinius ginklus yra rimtas argumentas dėl pajėgumų Lietuvai prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą, vasarą vyksiantį Vilniuje, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Rusijos pareiškimai apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje – eilinis Kremliaus šantažas ar išaugusi reali grėsmė? Kaip į tai sureaguos Vakarai? Ko reikia – naujų sankcijų ar dar daugiau paramos Ukrainai? Ką gali ir turi padaryti Lietuva artėjant NATO viršūnių susitikimui? Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Prezidento vyriausiuoju patarėju, Nacionalinio saugumo grupės vadovu Kęstučiu Budriu ir Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Rusijos sprendimas Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą privalo sulaukti NATO bei Europos Sąjungos (ES) atsako. „Tai yra desperatiškas Kremliaus žingsnis, bet jis yra branduolinio šantažo dalis, todėl pasakymai, kad jis nieko nekeičia regiono saugume, būtų lengvabūdiškas bei neatsakingas“, – įraše „Facebook“ paskyroje sakė valdančiųjų konservatorių atstovas parlamente.

Mokantis iš Ukrainos karo pamokų, Lietuva nusprendė įsigyti įvairių fortifikacinių priemonių, kurios, kilus karui, turėtų stabdyti rusų įsiveržimą į šalies gilumą. Jau dabar rengiami planai, kur ir kada pasienyje su Baltarusija ir Rusija, atsiras keliolika specialių parkų, į kuriuos bus suvežti įvairūs betono blokai, prieštankiniai ežiai ir panašūs dalykai. Be to, ateityje kariuomenė pirks ir įvairaus tipo minų.

Lietuvoje per metus ketinama įkurti 18 kontrmobilumo priemonių parkų, kur bus saugojami įvairūs fortifikacijai skirti įrenginiai. Tai numatantis planas penktadienį pristatytas per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) surengtą pasitarimą. „Institucijos atėjo su aiškiu, konkrečiu planu, dabar jį įgyvendinsime“, – po jo žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno iniciatyva į nacionalinių sankcijų įstatymo projektą įrašyta naujų ribojimų.  Trečiadienį komitetas pritarė jo pasiūlymui viešai skelbti duomenis apie Lietuvoje įsteigtų įmonių ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusija bei Baltarusija. Taip pat siūloma stabdyti Rusijos piliečių ar jiems priklausančių įmonių teisę šalyje įsigyti nekilnojamąjį turtą.

Parlamentarė Dovilė Šakalienė iš opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pastaruoju metu gana dažnai bendrauja su Vokietijos socialdemokratais ir teigia esanti priversta mažinti įtampą tarp valstybių. Pagrindinė įtampos priežastis – nepamatuotas akių draskymas, ultimatumai iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vokiečių pusėn dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ketvirtadienį pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tiesa, dokumente pateikti duomenys labiau primena žiniasklaidos ir ekspertų jau kadaise skelbtos informacijos atkartojimą. Paklaustas apie vertinimo naudą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sutinka, kad apie situaciją pasakyti kažką naujo yra sudėtinga, tačiau pabrėžia, kad priminti apie kai kuriuos dalykus yra svarbu.

Dėl parlamentinio tyrimo aiškinantis Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo aplinkybes nėra apsispręsta, bus ieškoma būdų, kaip užduoti klausimus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Nekalbu apie tyrimą, nesakau, kad jo nereikia, kol kas dar nėra apsispręsta.

Lietuvai siekiant geriau įgyvendinti Vakarų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai šalies muitinėje pradės darbą atskiras specializuotas pareigūnų padalinys – jis analizuos prekių kodus, stebės visas sankcijų apėjimo schemas, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Pavyzdžiui, Muitinėje turi atsirasti atskiras specializuotų pareigūnų padalinys, kurie dirbtų su kodais, su galimybėmis apeidinėti sankcijas ir panašiai. Tai jau yra daroma.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketvirtadienį uždarame posėdyje svarstys, kaip Lietuvoje įgyvendinamos Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei aptars bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” (LTG) lokomotyvų saugos sistemas.  Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, jog ketinama aptarti sankcijų taikymo problemas, kaip jos veikia.

Antradienį susitikus Lietuvos krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriui, pastarasis pareiškė, kad nėra tikras, ar Lietuvoje reikia nuolat dislokuotos brigados, dėl kurios politinės aistros nerimsta jau kelis mėnesius.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui pareiškus, kad sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Lietuvos laukia „dar vienas uždavinys“. „Mūsų laukia vienas papildomas uždavinys, kai dabar NATO rengia tuos gynybos naujus planus, kurie bus patvirtinti Vilniuje“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Lietuva ruošiasi dar didesnei grėsmei iš Rusijos. Nors Rusija Ukrainoje įklimpo, anot Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, mūsų šalis turi stiprinti savo gynybą. Ministras ketina imtis dešimtmečio projekto – kurti 18 tūkst. karių diviziją, kuri gali būti apginkluota tankais, sraigtasparniais, raketų paleidimo sistemomis. Lietuvai turimos ginkluotės nebepakanka – tvirtina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Valstybės saugumo departamento Pranešėjo skandalas keliasi į Seimą. Užgesusi prieš keletą metų istorija vėl įsiliepsnojo valdantiesiems reikalaujant atskiro tyrimo dėl prieštaringai vertinamoje knygoje buvusio saugumiečio ir žurnalistų dėstomų įvykių versijų. Tiesa, dėl pačio saugumo departamento veiklos, konservatoriai įvardija tik vieną naują aplinkybę, bet kur kas daugiau klausimų kelia dėl Gitano Nausėdos rinkiminės kampanijos.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, kalbėdamas apie paramą, skiriamą Ukrainai, išsakė dvi pagrindines idėjas, kaip šalys, įskaitant ir Lietuvą, ateityje galėtų skirti savo pagalbą karo niokojamai šaliai.

Kodėl šiai Vyriausybei nepavyksta užtikrinti sankcijų Baltarusijai įgyvendinimo? „Dėmesio centre“ svečias – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atsidūrė ligoninėje. Apie tai pirmiausia socialiniuose tinkluose pranešė L. Kasčiūno žmona, o vėliau parlamentaras tai patvirtino ir tv3.lt. „Nepraėjo nė 1,5 valandos po narkozės, o jis jau dirba. Būtų jo valia, tai iš kart iš operacinės į darbą važiuotų. Tai prilaikau. Šiandienai užteks ir nuotolinių komentarų“, – „Facebook“ rašo Monika Kasčiūnienė.

Dėl perteklinės cenzūros Lietuvoje besilankantys „Facebook“ ir „Instagram“ atstovai pareiškė, kad jiems vienodai rūpi tiek rusų, tiek ukrainiečių kariai. Esą jie vienodai saugo abi grupes, dėl to lietuviams skelbti piktų žodžių apie Ukrainą siaubiančius rusus, jų teigimu, negalima. Lietuvos Vyriausybė, Seimas bando pakeisti technologijų giganto nuostatas: įtikinti, kad nereikia blokuoti Lietuvos žmonių, jie šie viešai socialiniuose tinkluose palaiko Ukrainą ir keikia okupantus.

Lietuva kyla į kovą su Putino dezinfomacija, kurią platina vadinamos trolių ar botų fermos. O tai yra robotizuotos sistemomis – šios valdo dešimtis tūkstančių netikrų socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Facebook“ paskyrų. Ir tokiu būdu skleidžia dezinformaciją apie karą Ukrainoje per komentarus, peržiūras ar patiktukus. Naujos Seimo įstatymų pataisos leistų už manipuliavimą „Facebook“ nusikaltėliams skirti ne tik baudą, bet ir laisvės atėmimą iki 3 metų.

Neteisėtų migrantų deportacijos iš Lietuvos kursto aistras. Žmogaus teisių aktyvistai piktinosi, kad išskraidinami į Afriką šeši nigeriečiai, esą tarnybos deportuoja net ir tuos migrantus, kurie čia dirba ir mokosi kalbos, kuriems namuose gresia mirtis. Migracijos departamentas atšauna, kad geresnio gyvenimo noras – ne priežastis suteikti prieglobstį ir tvirtina, kad deportuoja tik tuos, kurie piktybiškai atsisako išvykti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo, kad kovojant su dezinformacija, kurią platina vadinamosios trolių ar botų fermos, būtų pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė. Seimo narys penktadienį per komiteto posėdį pranešė, kad parengtos atitinkamos Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pataisos.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prisipažino lemtingąjį penktadienį, kai Bartoševičius nusprendė trauktis iš Seimo, skambinusi jam į Čilę. Tai iš karto pakurstė opozicijos kalbas, jog ji ir yra ta, kuri perspėjo tuometį frakcijos narį dėl jam gresiančių kaltinimų ir galbūt paragino kuo skubiau trauktis. Pati konservatorių frakcijos seniūnė tą neigia, sako kalbėjusi tik apie Bartoševičiaus pasitraukimą, bet ne apie bylą.

Lietuvoje liepos mėnesį vyks NATO viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi pagaliau pritarti Švedijos įstojimui į aljansą, tačiau šios šalies prisijungimui aktyviai priešinasi Turkija ir Vengrija. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir diplomatas Albinas Januška atsakė, kiek tikėtina, jog šios šalys sutrukdys Švedijos prisijungimui.

Europos sankcijos Putino režimui skylėtos: prekės iš Europos Sąjungos, įskaitant ir Lietuvą, į Rusiją keliauja laisvai. Tiesa, ne tiesiogiai, o per kitas valstybes: pavyzdžiui, Kazachstaną ar Baltarusiją. Vien Lietuvos sankcionuotų prekių eksportas į Rusijos kaimynystę nuo karo pradžios išaugo 3 kartus ir pasiekė beveik 2 milijardus eurų, didžioji jo dalis atsiduria Rusijoje.

Rusijai pradėjus ir vis dar tęsiant karą Ukrainoje kyla klausimas apie Lietuvos saugumą. Ar Vakarai tikrai pajėgūs ir galėtų apginti Lietuvą Rusijos agresijos atveju? Kokie signalai ryškėja? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir diplomatas Albinas Januška. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Žinios apie Vokietijos ir Jungtinių Valstijų ryžtą perduoti savo turimus modernius tankus Ukrainai yra stiprus proveržis, leisiantis Ukrainai svarstyti apie Rusijos užgrobtų teritorijų atsiėmimą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Manau, kad tai bus kiekis, kuris tikrai leis kalbėti apie tam tirą stiprų žingsnį į priekį ukrainiečiams mąstant, kaip atsiimti Rusijos užgrobtas teritorijas.

Politikai svarsto, kaip ruoštis galimai Rusijos agresijai ir apmokyti 200–300 tūkst. lietuvių pilietinio pasipriešinimo pagrindų. Esą, jei tokia dalis tautiečių žinotų, kaip pakenkti priešui ir padėti savoms pajėgoms, Rusijai tai gali būti lemiamas veiksnys nesikėsinti į mūsų teritoriją. O į ją, anot kariškių, jau dairosi ne tik rusai, bet ir baltarusiai. Mat Baltarusijoje jau ne vienerius metus platinamas naratyvas, kad Vilnius yra ne Lietuvos, o būtent Baltarusijos miestas.