lauras bielinis

„Klausime pono P.Malakausko tų pačių dalykų, kaip ir visų kitų: apie tolimesnį tyrimą, pažymų pateikimą, pavaduotojų (ypač D. Jurgelevičiaus ir D. Dabašinsko) adekvatumą, nušalintus ir išmestus pareigūnus“, Balsui.lt“ apie pateiktą VSD vadovo kandidatūrą sakė konservatorė Rasa Juknevičienė.Pasak konservatorės, prezidento patarėjo – Lauro Bielinio -  samprotavimai apie tai, jog atmetus kandidatūrą, liktų A. Pocius, laikytini Seimo šantažavimu.

Povilas Malakauskas skiriamas Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu – tokį prezidento Valdo Adamkaus dekretą svarstys Seimas.Ar šis kandidatas bus patvirtintas, parlamentarai žada apsispręsti po susitikimo su juo, praneša portalas Alfa.lt.Tokį dekretą prezidentas V. Adamkus pasirašė trečiadienį, nors Seimo frakcijų vadovai susitikime su prezidentu P. Malakausko kandidatūrą vertino labai skeptiškai.Manoma, kad P. Malakauską palaiko kai kurie prezidento patarėjai.

Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas vidaus politikos klausimais Lauras Bielinis teigia, kad Valstybės saugumo departamente dirbę žmonės „neturi išeiti į gatvę“. L. Bielinio teigimu, svarbia informacija disponavusius žmones, tarp jų ir buvusį VSD vadovą Arvydą Pocių, reikėtų apsaugoti. „Iš tikrųjų tai labai sudėtingas klausimas. VSD dirbantys žmonės neturi išeiti į gatvę.

Tarp pretendentų vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD) yra minima ir Estijoje esančio Baltijos gynybos koledžio (BALTDEFCOL) viršininkas, brigados generolas Algis Vaičeliūnas. Tai BNS penktadienį patvirtino prezidento patarėjas, vidaus politikos grupės vadovas Lauras Bielinis. "Kalbame apie daugelį kandidatų, taip pat ir generolą A.Vaičeliūną. Vyksta naujo VSD vadovo paieška", - sakė L.Bielinis.

“Tai pareiga ir privilegija – būti Lietuvos pusėje, kurioje vieno žmogaus laisvė ir teisės yra nepalyginamai didesnė vertybė nei visų valdžių, partijų, ypatingųjų institucijų prioritetai, siekiamybės ar paslaptys”, - teigė Lietuvą garsinantis kino režisierius Arūnas Matelis, prisidėjęs prie Piliečių Santalkos ir kultūros žmonių inicijuotos akcijos “Neišduok”. Jau dvidešimt dienų vykstanti pilietinė akcija neatslūgsta. Interneto svetainę www.neisduok.

Nors Konstitucinis Teismas (KT) išeivius lyg kaip Lietuvai nebereikalingą menkniekį ir nupilietino, tačiau Lietuvoje valstybės pilietis vis dar dėmesio viršūnėje. Jį ugdo, brandina, tausoja, auklėja, moko šimtais kartų kasdien linksniuodamos valdžios, keli visuomeniniai veiksniai ir net privatūs valstybininkai.

Per pirmąsias pilietinės akcijos „Neišduok!“ dienas daugiau nei 2,5 tūkst. lietuvių paragino politikus neišduoti demokratinės valstybės, praneša organizatoriai. Tarp valdžios institucijų daugiausiai laiškų (77 proc.) gavo Seimas. Per pirmąsias dvi akcijos dienas – balandžio 4 ir 5 dienomis – svetainėje „www.neisduok.lt“ apsilankė per 10 tūkst. žmonių, politikams ir valstybės pareigūnams išsiųsta per 1,7 tūkst. laiškų, kviečiančių neišduoti demokratinės Lietuvos valstybės.

Per pirmąsias akcijos dienas daugiau nei 2500 lietuvių paragino politikus neišduoti demokratinės valstybės Balandžio 4 dieną visuomenei pristatyta Piliečių Santalkos ir kultūros žmonių pradėta pilietinė akcija „Neišduok!“ sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Vien per pirmąsias dvi akcijos dienas – balandžio 4 ir 5 dienomis - svetainėje http://www.neisduok.

Dėl nesibaigiančio Valstybės saugumo departamento skandalo prezidentas atideda savo metinį pranešimą Seime, praneša LTV „Panorama“. Sakydamas metinę kalbą šalies vadovas įvertina praėjusių metų klaidas ir pasiekimus bei nurodo gaires ateičiai. Politologas Antanas Kulakauskas mano, kad tokiu delsimu Valdas Adamkus kopijuoja Saugumo vadovą Arvydą Pocių.

Prezidentūra bijo Seimo antausio dėl VSD naujo vadovo kandidatūros, rašo „Lietuvos rytas“. Prezidentūros įtikinėjimai, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) naujojo vadovo kandidatūrą Seimas ir tauta sužinos pavasario sesijos pradžioje, – tiktai dūmų uždanga. Prezidento Valdo Adamkaus bei jo patarėjų baimė gauti parlamento antausį tokia didelė, kad jie iš anksto ėmė aiškintis, kaip Seimas įvertins dabartinio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Povilo Malakausko kandidatūrą.

Premjeras Gediminas Kirkilas inicijavo atvirą diskusiją, ieškant sprendimo dėl aktualių privačių skundų, atspindinčių viešąjį interesą.Į diskusiją ketvirtadienį pakviestos tiesiogiai suinteresuotos pusės įtakingi visuomenės nuomonės formuotojai, jų - politologai Raimundas Lopata ir Lauras Bielinis bei žurnalistas Virgis Valentinavičius.

Prezidentas Valdas Adamkus pirmadienį 10 valandą susitiks su Seimo valdybos nariais. Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Lauras Bielinis, susitikime V.Adamkus numato aptarti specialiųjų tarnybų parlamentinės kontrolės mechanizmą. Politikai ir politologai yra ne kartą pripažinę, kad iki šiol Seimas nevykdė deramos specialiųjų tarnybos veiklos kontrolės. Ja buvo susidomėta po to, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pradėjo Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimą.

Tradicinį metinį pranešimą prezidentas Valdas Adamkus Seime ketina skaityti kovo pabaigoje. Kaip BNS sakė prezidento vidaus politikos ir analizės patarėjų grupės vadovas Lauras Bielinis, pranešimas jau yra ruošiamas, jame bus atspindėtos pagrindinės laikmečio aktualijos. "Prezidentas metiniame pranešime akcentuos tai, kas aktualu Lietuvos visuomenei ir valstybei.Visas pagrindines problemas, kurios buvo ir kurios gresia Lietuvai, bus pasistengta įvardyti", - kalbėjo L.Bielinis.

Pamainą parlamento pasitikėjimą praradusiam dabartiniam Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui ketinama surasti pavasarį, teigia prezidento patarėjas."Paieškos vyksta. Laikas čia nėra esminis elementas, esminis elementas - tinkama figūra. Žinoma, paieška netruks iki prezidento kadencijos pabaigos. Tikriausiai pavasarį bus surastas toks kandidatas.

Prokurorų pateikti įtarimai, Viktoro Uspaskicho slapstymasis, rinkėjų nusivylimas ir bręstantis maištas laive – reikalai išties klostosi nekaip. Tačiau niekada nėra taip blogai, kad negalėtų būti dar blogiau, guodžia patyrę merfologai.

Seimas gyvena permainų lūkesčiu. Visi svarsto, ką nuspręs prezidentas ir kaip elgsis socialdemokratai ir konservatoriai. Akivaizdu, kad socialdemokratų daugumos Vyriausybė, vadovaujama liberalaus Gedimino Kirkilo, yra konservatoriams palankus ir priimtinas variantas. Akivaizdu ir tai, kad tokia Vyriausybė leistų socialdemokratams greičiau persiorientuoti nuo ligšiolinės nomenklatūrinės veikimo logikos prie lankstaus ir šiuolaikiškesnio santykio su realybe.

Seimas nepatvirtino prezidento teiktos socialdemokrato Zigmanto Balčyčio kandidatūros į premjerus. Vėl pasigirdo Seimo dešinės ir kairės replikos bei diskusijas apie galimus Valdo Adamkaus veiksmus. Daug kas gali manyti, kad dabar vertėtų siūlyti kandidatą iš dešinės. Tačiau dauguma supranta, kad dešiniųjų atstovas gali gauti dar mažesnį palaikymą Seime nei kairiųjų. Visa tai leidžia teigti, kad Seimas balsuoja ne tik už kairės ar dešinės atstovą, bet ir už asmenybę.

Būsimasis premjeras nuomonių veidrodyje Zigmanto Balčyčio kandidatūros į naujos Vyriausybės vadovus pristatymas politinėje padangėje užtraukė trumpą, bet vasariškai gaivią audrą. Netrukus po to, kai prezidentas pranešė apie savo apsisprendimą, tvykstelėjo keletas smarkių politinių partijų pareiškimų, po Seimo salę nukibirkščiavo įelektrintos atmosferos įkrauti klausimai ir replikos, o vakare per TV ekranus nusirito komentarų perkūnija.

Būsimasis premjeras nuomonių veidrodyje Zigmanto Balčyčio kandidatūros į naujos vyriausybės vadovus pristatymas politinėje padangėje užtraukė trumpą, bet vasariškai gaivią audrą. Netrukus po to, kai prezidentas pranešė apie savo apsisprendimą, tvykstelėjo keletas smarkių politinių partijų pareiškimų, po Seimo salę nukibirkščiavo įelektrintos atmosferos įkrauti klausimai ir replikos, o vakare per TV ekranus nusirito komentarų perkūnija.

Galimybė sudaryti plačią koaliciją išnyko galutinai, kai paaiškėjo, kad nei socialdemokratai, nei konservatoriai nenori ir negali daryti esminių nuolaidų galimos Vyriausybės programoje. Stebėjome, kaip deramasi, bandėme vertinti priekaištus, kuriuos derybininkai žėrė vienas kitam, ir laukėme kažko netikėta. Tiesą sakant, plačioji koalicija jau nuo pirmųjų dienų atrodė kaip ideali siekiamybė, kuri tikrovėje neįmanoma, bet naudinga kaip abstraktaus politinio santykio pavyzdys.

Šiandien vykstančios derybos tarp socialdemokratų ir konservatorių mums yra puikus pavyzdys, kiek Lietuvos politikai gali išgirsti vienas kitą ir kaip sugeba derinti savo ir derybų partnerių interesus. Tiek vieni, tiek kiti supranta, kad iš bėdos galima suformuoti kokią nors kitą koaliciją, kur daugumą sudarys labai įvairios ir prieštaringai vertinamos partijos.

Prezidentas Valdas Adamkus savo kalboje apie politinę padėtį Vyriausybėje pasiuntė aiškų ženklą – Vyriausybės vadovas turi paneigti visuomenei iškilusias abejones ir sykiu baigti pernelyg ilgai užsitęsusį nestabilumą ministrų kabinete. Kitais žodžiais tariant, A. Brazauskas turi padaryti kažką ryžtinga, kad pakeistų neaiškią ir pavojingą padėtį bei stabilizuotų Vyriausybės veiklą. Prezidentas kategoriškai įvertino ir atskiras asmenybes Vyriausybėje.

Vis dažniau kalbama apie išankstinius rinkimus. Konservatoriai planuoja birželio viduryje iškelti klausimą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe. Tada bus žinomi „Mažeikių naftos“ pardavimo rezultatai, taps aiškiau, kokiais piniginiais reikaliukais užsiiminėjo Viktoras Uspaskichas, prisidengęs daugumos frakcija Seime. Viešoji nuomonė irgi vis dažniau krypsta į tai, kad šios kadencijos Seimas nevykęs. Tiesą sakant, tikrai nevykęs, nėra ką pridurti.

Keista situacija susiklostė per savaitę. Emociškai tarsi nurimo įtampa dėl Darbo partijos lyderio ir jo aplinkos ambicijų. Tarsi tie, kurie dar prieš kelias savaites, rodės, nenurims ir reikalaus politikoje visko tik sau, ėmė ir nurimo. Šiandien visi kalba tik apie Pilietinės demokratijos partijos galimybes, jos bandymus įsiterpti į valdančiųjų gretas. Beveik visa visuomenė nuosekliai padalyta tarp kelių partijų, kurioms būdingi populistiški principai ir elgsena.

Įkūrus naują Pilietinės demokratijos frakciją, kurios daugumą sudaro nuo Darbo partijos frakcijos atskilę politikai, Seime susiformavo nauja įtampos linija. Mat šiandien, kai didžiausia ir daugiausia socialdemokratams rūpesčių kėlusi darbiečių frakcija sumažėjo, valdančiojoje koalicijoje socdemai vėl ima jaustis esą svarbiausi. Prieš savivaldybių tarybų rinkimus tokia padėtis jiems ypač naudinga – sustiprintas politinis užnugaris ir galimybė panaudoti visus įmanomus administracinius išteklius.

Pastarojo meto įvykiai Darbo partijoje: Viktoro Muntiano maištas prieš Viktorą Uspaskichą, Darbo partijos frakcijos narių pasitraukimas iš partijos ir naujos frakcijos Seime sukūrimas – pagrindiniai visos šalies rinkėjų nuostatas sujaukę įvykiai. Anksčiau, prieš savaitę ar dvi, atrodė, kad ši partija laikosi gana gerai. Suprantama, visi žinojo, kad joje nėra vienybės, mus pasiekdavo ginčų ir nesutarimų atgarsiai, bet sumani V. Uspaskicho sukurta partijos vienybės palaikymo sistema veikė.

Jau ne pirmą kartą šį pusmetį keliama idėja įdiegti Lietuvoje elektroninį balsavimą. Teigiama, kad savivaldos rinkimai būtų gera proga išbandyti naująsias technologijas. Pasak Zenono Vaigausko, technines sąlygas Lietuva turi, tereikia politinės valios. Elektroninis balsavimas taip pat kainuotų tik apie du milijonus litų. Tokios balsavimo sistemos įdiegimas priartintų Lietuvą prie e. valdžios įgyvendinimo.

Darbo partijos populiarumo smukimas trikdo jos narius ir neduoda ramybės pabėgusiam buvusiam lyderiui. Partijoje įtemptai svarstoma dėl savo ateities, vadovų ir pasirinktų pozicijų. Tiesa, viešumoje kai kurie jos atstovai vis dar teigia, kad partijoje viskas gerai, bet iš tiesų akivaizdu, jog artėjantys rinkimai nežada nieko gera. Suvokiama, kad Viktoro Uspaskicho avantiūrizmas įtraukė daugelį žmonių į prieštaravimą su visuomene ir savo sąžine.

Seimas baigė darbus ir išėjo atostogų. Gali pasirodyti, kad politikoje paskelbtos paliaubos ir visi, kurie valgo duoną iš politikos, ilsisi kur nors pajūryje. Išties susidaro toks įspūdis, nes Vyriausybė jau pradeda dirbti, Seimo valdančioji koalicija sudaryta, krizės pojūtis atitolo. Tačiau iš tiesų politikai, jeigu rimtai suvokia susidariusią padėtį, neturi laiko ilsėtis.

Antradienį per balsavimą Seime Gediminas Kirkilas buvo patvirtintas ministru pirmininku. Už jį balsavo 85 Seimo nariai. Taigi vietoj sudėtingų balsavimo kombinacijų ir skaičiavimų, kaip surinkti paprastą daugumą, už G. Kirkilą balsavo net darbiečiai, kurie dar prieš dieną žadėjo balsuoti prieš. Nemanau, kad G. Kirkilui tokia balsų „už“ persvara reiškia stiprų Vyriausybės palaikymą.

Debatai dėl Vyriausybės sudėties atskleidžia ne tik valdančiosios koalicijos partijų, bet ir visų Seimo atstovų pretenzijas. Didele dalimi Vyriausybės nario problema susiveda į tam tikras Seimo narių nuoskaudas ar abejones dėl kandidato į ministrus profesinių savybių trūkumo arba jo politinės karjeros akibrokštų, kaip nutiko su Vilija Blinkevičiūte, kuriai priekaištų turi Naujoji sąjunga.

Darbo partija paskelbė, kad artimiausiu metu bus šaukiamas partijos suvažiavimas ir renkamas naujas partijos vadovas. Tad visos viltys sulaukti grįžtančio Viktoro Uspaskicho prapuolė net uoliausiems jo šalininkams partijoje. Partija keičia lyderį. Tačiau lyderiais norėtų būti net keli šios politinės organizacijos aktyvistai.

Prezidento Valdo Adamkaus metinio pranešimo leitmotyvu tapo siekis sustabdyti užsitęsusį politinio ir administracinio visuomenės chaoso procesą. Taigi prezidentas išvardijo keletą blogybių, kurios vienaip ar kitaip veikia mūsų šalies gyvenimą ir kuria sunkumus visai visuomenei. Tai ir korupcija, partijų ir rinkimų finansavimo sistemos netobulumas, pilietinės visuomenės nebrandumas, kai kurios socialinės problemos, kurios metų metus lieka neišspręstos, ir daugybė kitų.

Pastaruoju metu žiūriu daugelį Rusijos ir Baltarusijos informacinių televizijos kanalų bei internetinių puslapių. Beveik visur su laiku imi pastebėti tam tikras argumentavimo tendencijas, informavimo štampus ir stereotipus, kurie keliauja iš vieno pranešimo į kitą. O kai paklausi tų, kurie patys dalyvavo ar dar dalyvauja mitinge Minske, išgirsti visai kitą tiesą. Nė neabejoju, kad tiek Rusijos, tiek Baltarusijos specialiosios tarnybos labai uoliai kontroliuoja visuomenės informavimo priemones.

Arėjantys prezidento rinkimai Baltarusijoje išryškino daugelį šios šalies vidaus ir užsienio santykių problemų. Tiesą sakant, Aleksandro Lukašenkos režimas ir tautos atžvilgiu vykdoma vidaus politika labai glaudžiai susijusi su tarptautine ir ypač Šiaurės rytų regiono padėtimi. Visi politiniai, ekonominiai ar kultūriniai vienos šalies įvykiai neišvengiamai paliečia ir kitas šalis.

Užmokestis vokeliuose nėra tik nusižengimas įstatymui ir verslo moralei, nors jau vien to pakanka, kad verslininkas, taip mokantis savo darbuotojams algą, būtų vadinamas nusikaltėliu.

Liberalų šeimoje prasidėjo pokyčių metas. Suaktyvėjo visi, kurie vienaip ar kitaip susiję su liberalizmo vertybėmis Lietuvoje. Pagrindinė intriga – tai Liberalų sąjūdžio programinių nuostatų pristatymas visuomenei. Iš esmės tai naujos partijos vertybinių ideologinių principų teikimas rinkėjams, bandymas sutelkti išsibarsčiusius per ilgą vidinių konfliktų laiką šalininkus. Liberalų sąjūdžio kūrimas šiuo metu yra iš esmės teisingas ir laiku pradėtas rinkimų projektas.

Praeitą savaitę Viktoras Uspaskichas užsipuolė Valdą Adamkų ir pareiškė, kad jis ketina kreiptis į teismus. Argumentuodamas savo veiksmus jis tvirtino, kad jo puolimas yra surežisuotas ir tik jis šioje valstybėje mąsto valstybiškai. Tokius teiginius labai įdomu tyrinėti ir svarstyti tiek politikams, tiek visuomenei.

Dar prieš kelias savaites atrodė, kad Lietuvoje rinkėjai yra visiškai pavaldūs žemo lygio emocijoms ir juos įtikinti galima tik nuolat kartojant stereotipinius teiginius apie vieną ar kitą blogybę mūsų šalyje. Tiesą sakant, tam yra daug patvirtinimų. Meilė Viktorui Uspaskichui vien už tai, kad jis nekelia balso ir visada vaišina ledais ar dešromis su agurkais. Meilė Rolandui Paksui, buvusi tokia karšta, už paprastą jo teiginį „Tvarka bus“, tariamą mediniu, valią imituojančiu balsu.

Manau, visa, kas vyksta Lietuvos politikoje 2006 metais, yra tikslinga ir pateisinama tik turint omenyje būsimus rinkimus. Nors įvykiai tiesiogiai nesiejami su rinkimais, jų akcentas turės realios politinės įtakos politikų ir partijų galimybėms rinkimuose. Net jei politikai mano, kad jų veikla nukreipta į kitus tikslus, jie suvokia, kad sėkmei rinkimuose jau šiandien klojami pamatai. Taigi šie metai bus įdomūs visų pirma dėl artėjančių rinkimų.

Nuo sovietinės destrukcijos mašinos savame kiaute ilgai slėpęsis laisvasis Lietuvos intelektualinis gyvenimas tik dabar, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po Nepriklausomybės atkūrimo, pradeda lįsti lauk į dienos šviesą. Jauną šalį krečiančios politinės krizės subrandino naują trisdešimtmečių intelektualų kartą, kuri palikusi patogias universitetų auditorijas išeina į viešumą ir pradeda skleisti intelektualinę mintį už didmiesčių sienų.

Politologai Mauzeris su Surskiu aptaria po Europą plintančią naują prancūzišką ligą. O po to pamoko prezidentą kalbėti, kad būtų išgirstas. „Įtraukite į savo leksikoną žodžius: abonentas, bublikas, Marytė, kolega, vaiduoklis, ABM...“, sako Mauzeris. Surskis: Žinote, Mauzeri, nemalonu tamstai sakyti, o bet tačiau savaitgalyje buvau pagaidintas itin rafinuotu būdu.

Vis po svetimus nešvarius skalbinius besirausiantys Seimo nariai šią savaitę suerzino ir šalies vadovą Valdą Adamkų - jis atvirai pareiškė, kad tokio valdžios moralinio nuopuolio dar nebuvo per visus penkiolika Lietuvos nepriklausomybės metų. Dienraščio "Vakarų ekspresas" kalbinti politologai dabartinę parlamento kadenciją pavadino bestubure, o kai kurie politikai dėl nuolatinių skandalų ir juos lydinčių komisijų sudarymo pranašavo liūdną Lietuvos ekonomikos padėtį ateityje.

Valstiečių ir naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDS) šią savaitę užsipuolė politologus dėl jų kritinio požiūrio į spalvingąjį VNDS atstovą Seime Alfredą Pekeliūną. Valstiečiai išplatino keisto turinio pareiškimą, leidžiantį tarti, kad A. Pekeliūnas - toli gražu ne didžiausia šios partijos politinės išminties ir išprusimo spraga. "VNDS siūlo Vilniaus politologams gerbti atvirumo ir konstruktyvumo principus", - toks pavadinimas vainikuoja valstiečių išplatintą politikos meno kūrinį.

Mauzeris su Surskiu nusprendė užsiimti prognozėmis. Kas bus, jei Muntianas pasikvies tarptautinius tarpininkus, siekdamas tapti ūkio ministru? Kas bus, kai liberalai 104-ą kartą suskils? Ir kas laukia Brazausko Vyriausybės? Surskis: Mauzeri, kaip manai, ar Leonido Kučmos patarėjas krizių klausimu suformuos Lietuvos Vyriausybę ar ne? Mauzeris: A-a-a... Tai, dovanokit, kodėl Kučmos patarėjai turi formuoti Lietuvos Vyriausybę? Surskis: Kolega, pasukit biškį savo skystąsias smegenis ir pamatys...

Penktadienį Vilniuje prasideda tris dienas truksianti konferencija “Žinių visuomenės iššūkiai: elektroninė demokratija bei virtualus saugumas”. Renginį organizuoja Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija (VLJO) kartu su Lietuvos liberaliu jaunimu (LLJ). Konferencija vyks lapkričio 5-7 dieną Vilniuje, “Barbacan” viešbutyje, o visi susidomėję ją galės išvysti tiesiogiai ir internete adresu www.news.lt.

Socialdemokratų partijos ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) koalicijos Seimo rinkimams sudarymas politologams atrodo perspektyvesnis žingsnis nei Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) susitarimas bendradarbiauti.

Lietuvos radijo (LR) transliuojamą laidą “Savaitės komentaras” teigia klausantys 29,2 proc. šalies gyventojų, didžiajai daugumai jų (81 proc.) svarbiausias laidos privalumas yra komentuojamos temos aktualumas. Tokias išvadas pateikė Rinkos analizės ir tyrimų grupė (RAIT),  birželio 10-12 d. atlikusi reprezentatyvią 1053 Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 74 metų anketinę apklausą.

Po šešiolikos mėnesių pertraukos vėl sugrąžinome į Daukanto aikštę Valdą Adamkų. Ką reiškia būtent toks tautos pasirinkimas? Kokias mūsų visuomenės ir valstybės perspektyvas jis brėžia? Apie tai Lietuvos radijo laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų“ Dariaus Kuolio kalbinami diskutavo politologas Lauras Bielinis ir politikos apžvalgininkai: interneto laikraščio „Bernardinai“ vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas bei žinių agentūros ELTA politikos redaktorius Virgis Valentinavičius.