latvija

Tūkstančiai ūkininkų pirmadienį protestavo visoje Latvijoje, reikalaudami uždrausti rusiškų grūdų ir maisto produktų importą į Europos Sąjungą. „ES leidžia importuoti krauju suteptus rusiškus grūdus į mūsų bendrąją vidaus rinką ir gabenti juos per Europos uostus ir terminalus“, – per mitingą Jelgavoje naujienų agentūrai AFP sakė protesto akcijos organizatorius Juris Lazdinis.

Parlamentarai nesutaria dėl to, ar Lietuva turėtų sekti Latvijos pavyzdžiu ir uždrausti nacionalinėms komandoms varžytis sporto renginiuose, kuriuose dalyvauja Rusijos bei Baltarusijos atletai. Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Jurgitos Šiugždinienės, dėl tokio sprendimo Lietuvai dar reikia padiskutuoti.   „Uždrausti visada yra lengviausia, bet ar tai yra teisingiausias kelias kai kuriais atvejais, turbūt nebūtinai“, – LRT radijui antradienį teigė J. Šiugždinienė.

Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos gavo produktų iš Rusijos ir Baltarusijos – kariams buvo tiekiama rusiška arbata ir baltarusiška druska.  Apie tai skelbia latvių portalas „Delfi.lv“. Pažymima, kad Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) maisto produktus užsako per Valstybinį logistikos ir pirkimų centrą. 2023 m. spalį Latvijos kariuomenei buvo pristatyta 2,6 kg rusiškos arbatos, o šių metų sausį kariai gavo 6 kg druskos iš Baltarusijos.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį Rygos pilyje vykusiame susitikime su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska pareiškė, kad Rusijos karinė taktika asimiliuoti deportuotus ukrainiečių vaikus yra karo nusikaltimas.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska trečiadienį susitinka su aukščiausio rango Latvijos pareigūnais, o ketvirtadienį dalyvaus Rygoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Rusijos karas prieš vaikus“. Kaip pranešė naujienų agentūra LETA, Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius su O. Zelenska susitiks trečiadienį 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Rygos pilyje.

Europos Parlamentas pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad Latvijos europarlamentarė Tatjana Ždanoka bendradarbiavo su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB). EP pirmininkė Roberta Metsola, atsakydama į Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) klausimą, sakė, kad labai rimtai vertina įtarimus T. Ždanokai ir kreipėsi į Elgesio kodekso patariamąjį komitetą. „Tai reiškia, kad Europos Parlamente pradėtas tyrimas“, – nurodė jos atstovas spaudai.

Rusijos tyrimų komitetas paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti Ukrainos karo belaisviai, tariamai lipantys į Belgorodo srityje sudužusį lėktuvą.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Žvalgyba: Rusijoje sudaromi pasieniečių būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina  Rusijoje iš FSB pasienio tarnybos dalinių personalo formuojami būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina.

Latvijos vyriausybė nusprendė Ukrainai nemokamai perduoti dar 14 automobilių, konfiskuotų iš neblaivių vairuotojų, pranešė „Delfi“. Dalis šių automobilių bus išsiųsti Ukrainos kariuomenės daliniams, Charkivo regiono Iziumo rajono savivaldybės medicinos įmonei, Mykolajivo regiono Arbuzynkos kaimo tarybai, Nacionalinės gvardijos kariniam daliniui ir Chmelnyckio regiono Kamianeco-Podilskio rajono tarybai bei Kytaihorodo kaimo tarybai.

Latvija per pirmus 11 praėjusių metų mėnesių pagamino 48,41 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 18,5 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumenko 11,8 proc., silpnesnių – 7,6 procento. Vynų gamyba padidėjo 2,7 procento. Tarpinių produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba augo 10,2 proc., o 15-22 laipsnių stiprumo – 6,1 procento.

Valdas Dambrauskas gali tapti Latvijos rinktinės vyr. treneriu. Futbolo specialistas pastaruoju metu treniravo Kretos OFI klubą, tačiau iš jo buvo atleistas. Tai, kad lietuvis gali imtis darbo kaimyninėje Latvijoje, pirmasis paskelbė 15min.lt žurnalistas Mantas Krasnickas. Latvijos futbolo federacija treneriui yra pateikusi pasiūlymą  ir laukia V. Dambrausko sprendimo.

Latvijai nėra prasmės vienai imtis veiksmų prieš Rusijos grūdų importą, nes vienašališki apribojimai nepasieks tikslo, trečiadienį šalies televizijai TV3 sakė latvių ministrė pirmininkė Evika Silina. E. Silina mano, kad vienos Latvijos sprendimas uždrausti rusiškų grūdų importą būtų „draudimas popieriuje“, o ne realybėje, nes rusiški grūdai į Europos Sąjungą ir Latviją patektų kitais keliais.

Baltijos valstybėse kainas per praėjusius metus labiausiai sumažino Latvijos, o mažiausiai – Estijos pramonės produkcijos gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, nukrito 7,9 proc., Latvijoje – 11,3 proc., Estijoje – 4,4 procento. Visose trijose šalyje kainos buvo mažinamos ir per paskutinį 2023-ųjų mėnesį.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius penktadienį oficialiai paskelbė Notariato įstatymo pataisas, numatančias partnerystės institutą ir teisinį būdą tos pačios lyties asmenims įregistruoti savo santykius, rodo informacija oficialiajame leidinyje „Latvijas Vestnesis“.  Pernai lapkritį Latvijos parlamente buvo priimtas su partnerystės instituto įkūrimu susijusių įstatymų paketas, pasiūlytas teisingumo ministrės Inesės Libinos-Egnerės.

Beveik 1000 Latvijoje gyvenančių rusų paprašyta per dvi savaites susitvarkyti savo migracijos statusą arba savo noru išvykti, kitaip jie bus išsiųsti iš šalies, sakė Latvijos migracijos tarnybos vadovė. Marija Rozė trečiadienį tai pareiškė per Latvijos televiziją. Rusijos piliečiams šiuo klausimu išsiųsti laiškai. 2022 m. rudenį Latvija pakeitė imigracijos įstatymą, reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Per Lietuvą tranzitu pervežama nedaug rusiškų grūdų, daugiausiai jų gabenama per Latviją, ir tai yra didelė problema, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, šį klausimą trečiadienį žadama aptarti nuotoliniame susitikime su Latvijos susisiekimo ministru Kasparu Briškensu ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu. „Labai konkretus klausimas yra – rusiškų grūdų gabenimas, pavyzdžiui, per Baltijos šalis.

Ankstesnės valdžios priimti alkoholio prekybos ribojimai visuomenėje buvo sutikti prieštaringai. Tačiau, kaip rodo oficialioji statistika, alkoholio suvartojimas ir su tuo susijusių ligų Lietuvoje sumažėjo. Taigi bent dalis gyventojų tapo bent kiek sveikesni. Bene vienas prieštaringiausių naujų ribojimų buvo nuo 18 m. iki 20 m. padidinti minimalų amžių, kada galima parduoti gėrimus.

Šiaulių pasieniečiai iš Latvijos įvažiavusiame maršrutiniame autobuse aptiko du Turkijos piliečiais prisistačiusius vyrus, kurie buvo apsirūpinę, įtariama, suklastotais leidimais gyventi Graikijoje. Kaip skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), abu užsieniečiai dar turėjo prieglobsčio Latvijoje prašytojų pažymėjimus, vadinasi, iš šios šalies neteisėtai spruko nesulaukę sprendimų dėl savo prieglobsčio prašymų.

Latvijos Valstybės saugumo tarnybos (VST) iniciatyva šalies vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis įtraukė Latvijos ir Rusijos bendradarbiavimo asociacijos pirmininką, Rusijos pilietį Borisą Katkovą į Latvijoje nepageidaujamų asmenų sąrašą, praneša portalas LSM. Tai šeštadienį žurnalistams patvirtino Latvijos VRM atstovai. Pažymima, kad B. Katkovas buvo įtrauktas į šį sąrašą dėl daugelį metų trukusios sistemingos veiklos Rusijos naudai.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina ketvirtadienį Rygoje susitikusi su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo tolesnę Latvijos paramą Ukrainai ir teigė, kad naujas karinės pagalbos paketas suteiks papildomų pajėgumų sustabdyti Rusiją ir jos vykdomus žiaurumus. Ministrų kabinetas ketvirtadienį pasirašė Latvijos ir Ukrainos vyriausybių susitarimą, reglamentuojantį Latvijos ir Ukrainos bendradarbiavimą techninės ir finansinės pagalbos srityse.

Europos Sąjunga turėtų priimti bendrą sprendimą dėl įšaldyto Rusijos turto konfiskavimo Ukrainai atstatyti, kadangi kiekviena šalis įžvelgia daugybę šio klausimo niuansų, kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Rygoje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje pasakė Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs. JAV Rusijos turto, kuriam taikomos sankcijos, konfiskavimo klausimas intensyviai sprendžiamas jau kurį laiką. Tačiau Europos Sąjungoje tokios geros pažangos nepasiekta.

Latvijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už tai, kad būtų nacionalizuotas sostinėje Rygoje stovintis „Maskvos namų“ pastatas, kuris anksčiau veikė kaip Rusijos kultūros centras ir buvo laikomas Maskvos „švelniosios galios“ įrankiu. Buvusi sovietinė respublika Latvija dabar yra NATO narė ir ištikima Ukrainos sąjungininkė. Jos santykiai su Maskva pašlijo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su 2022-ųjų gruodžiu, Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 1,2 proc., Latvijos – 0,6 proc., Estijos – 4,0 procento. Vartojimas visose trijose valstybėse gruodį pigo. Lietuvoje užfiksuota 0,5 proc.

Latvijos Saeima po galutinio svarstymo priėmė pakeitimus, kuriais nuo 2025 metų bus uždrausta parduoti tabako gaminius, tabako pakaitalus, elektroninius rūkymo prietaisus ir jų pildykles jaunesniems nei 20 metų asmenims. Iki šiol šiuos produktus galėjo įsigyti 18 metų ir vyresni asmenys. Latvijos Saeima įteisino pakeitimus įstatyme dėl tabako gaminių, tabako pakaitalų, žolinių rūkomųjų gaminių, elektroninių rūkymo prietaisų ir jų skysčių.

Dėl gaisro Latvijos radijo pastate penktadienį teko evakuoti darbuotojus, o transliacijos buvo kuriam laikui sustabdytos, socialiniame tinkle „X“ pranešė pats Latvijos radijas. Valstybinė priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad 13 val. 31 min. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo gautas iškvietimas į centrinę Domo aikštę, kur aštuonių aukštų pastate atsirado dūmų. Atvykę gelbėtojai apžiūrėjo pastatą ieškodami dūmų šaltinio ir evakavo žmones.

82 proc. Latvijos gyventojų mano, kad šalis šiuo metu yra atsidūrusi ekonominėje krizė, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Paklausti, ar Latvija šiuo metu išgyvena ekonominę krizę, teigiamai atsakė 38 proc. respondentų, o 44 proc. apklaustųjų teigė, jog su tuo veikiausiai sutinka. Kategoriškai neigiamą atsakymą pateikė 1 proc., veikiau neigiamą – 12 proc. apklausos dalyvių.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba gruodžio 20 dieną sulaikė Rusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu rusų žvalgybos tarnybai, naujienų agentūrai LETA trečiadienį pranešė tarnybos pareigūnai. Gruodžio 18 dieną pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl įtariamojo šnipinėjimu iš Rusijos.  Tyrimo metu gauta informacija rodo, kad šis asmuo rinko žvalgybinę informaciją apie Latvijos kritinę infrastruktūrą bei karinius objektus ir perduodavo ją Rusijos institucijoms.

Latvijoje per pirmus 11 praėjusių metų mėnesių surinkta 12,307 mlrd. eurų mokesčių – 358,9 mln. eurų, arba 3,0 proc. daugiau nei planuota, pranešė Finansų ministerija. Palyginti su 2022 metų sausio–lapkričio mėnesiais, surinkta mokesčių suma padidėjo 1,109 mlrd. eurų, arba 9,9 procento. Daugiausia per 11 praėjusių metų mėnesių surinkta privalomojo socialinio draudimo mokesčio – iš viso 4,395 mlrd. eurų, arba 0,7 proc. daugiau nei planuota. Pridėtinės vertės mokesčio surinkta 3,549 mlrd.

Estijos valstybinės energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos gamintoja „Enefit Green“ pranešė kogeneracinę jėgainę ir granulių gamyklą Latvijos Bruocėnų mieste už 32 mln. eurų parduodanti Estijos granulių gamintojai „Warmeston“.  „Vėjo ir saulės energijos dalies didinimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje – „Enefit Green“ tikslas.

Mažiausiai 1 213 Rusijos piliečių, kurie nesilaikė imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymų išduoti leidimus gyventi, bus iškeldinti iš Latvijos, naujienų agentūrai LETA pranešė latvių Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba (PMLP). Minėtieji 1 213 asmenų iki  termino pabaigos – lapkričio 30 dienos – nepateikė dokumentų, reikalingų prašymui išduoti leidimą gyventi šalyje, ir Latvijos pareigūnai neturi informacijos, kad šie asmenys būtų išvykę iš šalies.

Pirmuoju traukiniu iš Vilniaus į Rygą atvykusi premjerė Ingrida Šimonytė Latvijoje su šios šalies ministre pirmininke Evika Silina trečiadienį aptarė regioninio saugumo klausimus, paramą nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai, regioninių infrastruktūros projektų įgyvendinimo eigą.

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė „Elektrum Lietuva“ teisėtai sustabdė elektros pirkimą iš Vakarų sankcijų suvaržytos rusiško kapitalo elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ grupės įmonės „Vydmantai wind park“ vėjo parko, nusprendė teismas.  Lietuvos apeliacinis teismas pranešė, jog ketvirtadienį atmetė „Vydmantai wind park“ ieškinį „Elektrum Lietuvai“ dėl sutarties nutraukimo. Teismas paliko nepakeistą liepą priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Latvija pasirašė sutartį su JAV dėl raketų paleidimo įrenginių HIMARS ir amunicijos pirkimo už maždaug 180 mln. dolerių (164,2 mln. eurų), trečiadienį pranešė gynybos ministras Andris Sprūdas.  Latvijos pajėgos taip pat bus aprūpintos didelio tikslumo ir didelio nuotolio raketomis ATACMS.  Pasak gynybos ministro, tai dar vienas svarbus žingsnis stiprinant Latvijos ir JAV strateginę partnerystę ir plėtojant NATO gynybinius pajėgumus.

Daugiau kaip tūkstančiui Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių gali tekti išvykti, pirmadienį televizijai TV3 sakė Pilietybės ir migracijos valdybos (PMLP) vadovė Maira Rozė. Pasak jos, maždaug 15,5 tūkst. Rusijos piliečių kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi, o beveik 3 tūkst. – dėl laikino leidimo gyventi. Maždaug 2,2 tūkst.

Šią savaitę Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių olimpinių komitetų prezidentai kreipėsi į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovą Thomą Bachą išreikšdami nepritarimą ir nusivylimą TOK Vykdomojo komiteto sprendimu dėl neutralių sportininkų olimpinėse žaidynėse.

Populiariausia televizija Latvijoje lapkritį buvo visuomeninė LTV1, rodo tyrimų bendrovės „Kantar“ paskelbti naujausi duomenys. Pagal televizijos žiūrovų skirto laiko trukmę, LTV1 praėjusį mėnesį teko 11,3 proc., komercinei TV3 – 11,2 proc., o „TV3 Life“ – 3,7 proc. rinkos. Po 3,1 proc. rinkos teko 8TV ir LTV7, 3 proc. – TV6, 2,5 proc. – „TV3 Plus“, o 2,4 proc. – 360TV.

Vietos ir užsienio kapitalo daugiašalės įmonių grupės Lietuvoje sumoka penktadalį viso į biudžetą surenkamo pelno mokesčio – panašiai kaip Čekijoje, daugiau nei kaimyninėje Latvijoje (13 proc.), tačiau gerokai mažiau nei Suomijoje (32 proc.), Vokietijoje (45 proc.) ar Airijoje (95 proc.), penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Nuo kitų metų įsigalios Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti bendrijos valstybes taikyti minimalų (15 proc.) efektyvųjį pelno mokestį.

Būsto kainos Latvijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, pakilo vidutiniškai 3,2 proc., parodė nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Naujos statybos būstas pabrango 15,6 proc., o antrinėje būsto rinkoje vidutinis kainų lygis nepakito. Per ketvirtį – trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju – būsto kainos smuko 0,9 procento. Pirminėje būsto rinkoje kainos sumenko vidutiniškai 0,2 proc.

Latvijoje per vienuolika šių metų mėnesių pirmąkart užregistruota 57 532 lengvieji automobiliai – 1,2 proc. daugiau negu per tą pat laikotarpį pernai, pranešė Latvijos automobilių kelių eismo direkcija. Pirmąkart registruotų krovininių automobilių padaugėjo 1,2 proc. iki 9 434-ių, o autobusų – sumažėjo 22,9 proc. iki 286. Pirmąkart registruotų motociklų skaičius padidėjo 3,3 proc. iki 4 424, motorolerių – sumažėjo 14,4 proc. iki 1 465, o keturračių motociklų – padidėjo 10,5 proc.

Kyšininkavimu kaltinamas buvęs Latvijos banko vadovas Ilmaras Rimševičius atmeta visus kaltinimus ir tikisi išteisinamojo nuosprendžio, naujienų agentūrai LETA pareiškė jo advokatas Maris Mezitis. Pasak M. Mezičio, I. Rimševičius tvirtina esąs nekaltas ir mano, kad prokuratūra teisme neįrodė jo kaltės. Kitas teismo posėdis įvyks gruodžio 15 dieną, per jį savo baigiamąsias kalbas pateiks kitas bylos kaltinamasis, verslininkas Maris Martinsonas, ir bendrovės „MM Investicijas“ atstovas.

Latvijoje per šių metų dešimt mėnesių surinkta 11,202 mlrd. eurų mokesčių – 369,9 mln. eurų, arba 3,4 proc. daugiau negu planuota, pranešė šalies finansų ministerija. Palyginti su 2022 metų sausio–spalio mėnesių laikotarpiu, surinkta mokesčių suma padidėjo 1,1 mlrd. eurų, arba 10,9 procento. Daugiausia per dešimt mėnesių surinkta socialinio draudimo mokesčio – iš viso 3,988 mlrd. eurų, arba 0,6 proc. daugiau negu planuota. Pridėtinės vertės mokesčio surinkta 3,254 mlrd. eurų – 3,8 proc.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba pradėjo baudžiamąjį procesą prieš Latvijoje registruotos bendrovės atstovus dėl tariamo elektroninių komponentų, skirtų kariniams tikslams, tiekimo Rusijai. Saugumo tarnyba naujienų agentūrai LETA pranešė, kad baudžiamasis procesas pradėtas lapkričio 28 dieną pagal Baudžiamojo įstatymo straipsnį dėl Europos Sąjungos sankcijų Rusijai pažeidimų.

Latvijos gynybos sektoriaus finansavimas kitąmet pasieks 1,28 mlrd. eurų, arba 2,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), ir bus 141,56 mln. eurų didesnis negu šiemet, naujienų agentūrai LETA pranešė gynybos ministerijos atstovė Daniela Reihenbaha. Anot jos, gynybos biudžetas kasmet bus palaipsniui didinamas – 2025 metais jis pasieks 2,5 proc. BVP, o 2026-aisiais – 2,75 procento. Taip pat planuojama, kad 2023–2027 metais į gynybos biudžetą kasmet bus papildomai investuojama 200 mln.

Pirmadienį Taline Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai kasmetiniame susitikime aptars regiono saugumo bei infrastruktūros klausimus, taip pat paramą Ukrainai. Susitikime dalyvaus ir darbo vizito į Estiją vykstantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, sekmadienį pranešė Prezidentūra.  Baltijos šalių vadovai aptars regiono saugumo ir gynybos klausimus, paramą Ukrainai, regiono infrastruktūros plėtros projektus.

Lietuvos ūkininkai sunerimo paaiškėjus, kad į Latviją įvežta milijonas tonų rusiškų grūdų. Ūkininkai svarsto, kad jie galėjo nugulti ir ant tautiečių stalų. Aiškėja, jog vien per šiuos metus iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą galėjo patekti 120 tūkstančių tonų rusiškų grūdų, kurie vėliau išvyksta į trečiąsias šalis.

Latvija įsigis 105 mln. JAV dolerių (97,4 mln. eurų) vertės priešlaivinių raketų sistemą „Naval Strike Missile“ (NSM), kurios didžiąją dalį finansuos Jungtinės Valstijos.  Penktadienį gynybos ministras Andris Sprūdas ir JAV ambasadorius Latvijoje Christopheris Robinsonas paskelbė apie JAV bendrovės „Raytheon“ ir Norvegijos įmonės „Kongsberg“ sudarytą susitarimą dėl NSM sistemos tiekimo.

Latvijos viešojo sausumos transporto poreikis per tris šių metų ketvirčius buvo 17,9 proc. solidesnis nei prieš metus – pervežta 139,4 mln. keleivių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Reguliaraus susisiekimo autobusų keleivių padaugėjo 15 proc. iki 77,1 mln., traukinių – 11,3 proc. iki 13 milijonų. Miestuose kursuojantys troleibusai keleivių šiemet sausį-rugsėjį pritraukė 34,9 proc. daugiau – 28,7 mln., o tramvajų keleivių skaičius augo 12,9 proc. iki 20,6 milijono.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sąžiningai laikydamasis Kremliaus propagandinės linijos, sukritikavo Baltijos šalių vykdomą „antirusišką politiką“. Anot jo, dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai laimingo gyvenimo neturės. Kremliaus vadovo žodžius pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Pranešime nurodoma, kad V. Putinas dalyvavo Pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių plėtros tarybos posėdyje.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 11,8 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1549 eurai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis didėjo 14,9 proc. iki 10,45 euro. Per metų ketvirtį (šių metų trečiąjį, palyginti su antruoju) vidutinis bruto mėnesio atlyginimas paaugo 1,5 proc., tuo tarpu valandos darbo – sumenko 0,3 procento.

Latvijos Saeima ketvirtadienį ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, geriau žinomą Stambulo konvencijos pavadinimu. Už konvencijos ratifikavimą balsavo 51 parlamentaras, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. Už dokumentą balsavo tik valdančiosios koalicijos parlamentarai, dauguma opozicijos deputatų nedalyvavo balsavime.