latvija

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį pareiškė, kad Lenkija yra strategiškai svarbi partnerė stiprinant saugumą regione.  Trečiadienį prezidentas Rygoje surengė derybas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu). Susitikimo metu jie aptarė dvišalius Latvijos ir Lenkijos santykius, visų pirma bendradarbiavimą gynybos srityje, regioninio saugumo klausimus ir paramą Ukrainai kovoje su Maskvos invazija.

Latvijos parlamentas (Saeima) trečiadienį per galutinį svarstymą priėmė Vežimo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis  įvedamos taksi paslaugų kelionėms iš oro uosto ar iš bet kurio kito tarptautinės svarbos transporto infrastruktūros objekto įkainių „lubos“. Pataisų aiškinamajame rašte nurodoma, jog tuo siekiama užkirsti kelią nesąžiningiems taksistams pasipinigauti, nustatant nepagrįstai aukštus įkainius.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam įsakymo projektui, numatančiam „Maskvos namų“ perdavimą Finansų ministerijai. Ministerija parduotų „Maskvos namus“ aukcione, o gautos pajamos būtų skirtos Ukrainai ar ukrainiečiams. Susisiekimo ministerija paaiškino, kad netvarko nekilnojamojo turto, nesusijusio su transporto ar ryšių infrastruktūra, ir neturi pajėgumų valdyti šį pastatą.

Latvijos Saeimos Socialinių ir darbo reikalų komitetas antradienį pritarė pasiūlymui pataisyti Įstatymą dėl alkoholinių gėrimų apyvartos, uždraudžiant parduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų žmonėms. Šiuo metu alkoholio Latvijoje gali nusipirkti 18 metų ir vyresni asmenys.

Keturiems rusams, kurie per Rusijos prezidento rinkimus buvo patikrinti prie balsavimo punkto Rusijos ambasadoje Rygoje, artimiausiomis dienomis bus nurodyta išvykti iš šalies, nes jie joje yra nelegaliai, pranešė Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba (PMLP). Sekmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir policijos pareigūnai atliko į rinkimus atvykusių Rusijos piliečių patikrinimus dėl imigracinio statuso.

Latvijos Valstybės saugumo tarnyba pranešė, kad iškėlė baudžiamąją bylą Europos Parlamento narei Tatjanai Ždanokai dėl įtariamo bendradarbiavimo su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Sausio pabaigoje Tarnyba sakė, kad nagrinės informaciją apie įtariamą T. Ždanokos bendradarbiavimą su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Šią savaitę Valstybė saugumo tarnyba naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad tarnyba tiria T. Ždanokos veiklą vasario 22 dieną pradėtoje baudžiamojoje byloje.

Būsto kainos Latvijoje paskutinį 2023-ųjų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, pakilo vidutiniškai 1 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujos statybos būstas pabrango 11,6 proc., tuo tarpu kainos antrinėje būsto rinkoje sumenko 2,1 procento. Per metų ketvirtį (ketvirtąjį praėjusių metų, palyginti su trečiuoju) būsto kainų indeksas nukrito 2,5 procento. Kainos pirminėje būsto rinkoje kainos augo vidutiniškai 4,5 proc.

Latvijos valdžios institucijos gali deportuoti 800 rusų, kurie neturi teisės likti šalyje. Apie tai TV3 sakė Latvijos Migracijos departamento atstovė Madara Puke. „Šiuo metu 800 žmonių nėra gavę teisės gyventi Latvijoje. Jie nepateikė prašymų nei nuolatiniam, nei laikinam gyvenimui... Informaciją apie šiuos asmenis perdavėme Valstybės sienos apsaugos tarnybai tolesniam patikrinimui. Artimiausiomis savaitėmis paaiškės, ar šie žmonės vis dar yra Latvijoje.

Latvijos policija perspėjo, kad gali būti provokacijų per Rusijos prezidento „rinkimus“, ir patikino, kad neleis kelti riaušių ir griežtai reaguos į visus mėginimus šlovinti ir pateisinti Rusijos karą prieš Ukrainą. „Matome, kad didelė dalis Rusijos piliečių, kurie eis balsuoti, yra Putino šalininkai“, – sakė Latvijos policijos vadovas Armandas Rukas, kurį cituoja portalas LSM.

Latvija, reaguodama į padažnėjusius mėginimus nelegaliai kirsti sieną, stiprina saugumą pasienyje su Baltarusija, antradienį paskelbė Rygos vyriausybė. Latvijos pasieniečiams suteikti papildomi įgaliojimai šešiuose rytiniuose šalies regionuose. Policijai ir kariškiams nurodyta padėti apsaugoti sieną, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Naujosios priemonės galios šešis mėnesius iki rugsėjo 12 dienos.

Vienas populiariausių Latvijos kurortų – Jūrmala. Pasirodo, kad ten galima pamatyti labai netikėtų dalykų, pavyzdžiui, privačiame sklype pastatytą skulptūrą carui Petrui I. Ši skulptūra kelia ir daugybę aistrų tarp vietos gyventojų – žmonės ir pyksta, kad šitaip šlovinamas Rusijos caras, ir stebisi. Jūramloje taip pat galima pamatyti Putinui artimų oligarchų milijoninį turtą – ant jūros kranto pastatytas prabangias vilas ar sanatorijas, apjuostas aukštomis tvoromis.

Rusija yra tarsi alkoholikas ar narkomanas, kurio elgesio niekada negalima numatyti, ir kaimyninės šalys turi tai suvokti. Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu LSM, tai pareiškė Latvijos premjerė Evika Siliņa. „Mes gyvename šalia kaimyno, kuris, galima sakyti, yra savotiškas alkoholikas ar narkomanas ir kurio veiksmų negalime numatyti“, – pabrėžė Latvijos vyriausybės vadovė. Anot jos, Latvija laikosi aiškaus plano stiprinti savo sienas su Rusija ir Baltarusija.

Latvijos Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba (PMLP) išdavė pirmuosius tris įsakymus deportuoti Rusijos piliečius, kurie nesilaikė pakoreguotų Imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymo išduoti naują leidimą gyventi Latvijoje, naujienų agentūrą LETA informavo tarnyba. Iš viso 1 016 Rusijos piliečių buvo paprašyta paaiškinti priežastis, dėl kurių jie neatitinka Imigracijos įstatymo reikalavimų ir kodėl nepateikė dokumentų leidimui gyventi gauti.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ planuoja investuoti apie 50 mln. eurų į naujus sūrių gamybinius pajėgumus Latvijoje, Bauskėje, grupei priklausančios įmonės „Baltic Dairy Board“ teritorijoje. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų, planuojamos naujos darbo vietos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Projektas finansuojamas nuosavomis ir „Citadele“ banko skolintomis lėšomis.

Latvijos vyriausybė antradienį, kovo 5-ąją, patvirtino šalies rytinės sienos karinio stiprinimo planą – jam įgyvendinti reikės 303 mln. eurų, kurie bus investuoti į gynybinės infrastruktūros kūrimą, praneša portalas LSM.

Rygos senamiesčio Domo aikštėje antradienio rytą keli šimtai ūkininkų susirinko į protestą priešais vyriausybės rūmus ir prisijungė prie miško savininkų piketo, reikalaujančių tinkamos kompensacijos už žemės naudojimo apribojimus. Protestuotojai į centrinę aikštę pradėjo rinktis dar prieš 10 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Kaip pranešama, iš viso jų susirinko apie tūkstantį. Į protesto akciją ūkininkai atsinešė įvairių plakatų ir darbo įrankių – kibirų, krepšių ir grandininių pjūklų.

Atėjus pavasariškiems orams, Latvija vėl registruoja daugiau migrantų, nelegaliai mėginančių kirsti sieną iš kaimyninės Baltarusijos. „Sausį ir vasario pradžią būtų galima apibūdinti kaip ramų laikotarpį. Tačiau pastarosios dienos rodo, kad nusižengimų vėl daugėja“, – pirmadienį per Latvijos televiziją sakė pasieniečių vadas Guntis Pujatis. Anot pranešimo, kovą jau būta 46 neteisėtų mėginimų kirsti sieną, o vasarį –75. G. Pujatis padidėjimą aiškino atšilusiais orais.

Atėjus pavasariui hidroelektrinių gamyba Latvijoje per savaitę išaugo beveik dvigubai, o perteklius eksportuotas į Lietuvą ir Estiją. Sekmadienį Lietuvoje fiksuotas rekordiškai mažas elektros suvartojimas dėl išaugusios gaminančių vartotojų galios, skelbia „Litgrid“. Vasario 26 – kovo 3 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 2 proc. nuo 65 Eur / MWh iki 66 Eur / MWh.

Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas per iškilmingą ceremoniją šeštadienį karinėje aviacijos bazėje Lielvardėje pasveikino NATO oro policijos misijos perėmimą, pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Kol Amari oro pajėgų bazėje Estijoje bus atliekami remonto darbai, Latvija priims NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse artimiausius devynis mėnesius Šiuo metu Baltijos šalių oro erdvę prižiūri Vokietijos kariai ir kariniai orlaiviai.

Latvijos centrinė statistikos valdyba pranešė pirmąjį šių metų mėnesį užfiksavusi gamtinių dujų poreikio šalyje šuolį per metus 72,6 proc. – iki 1,932 teravatvalandės (TWh). Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodį) jų paklausa išaugo 55,8 procento. 2023-aisiais, palyginti su 2022 metais, gamtinių dujų vartojimas Latvijoje mažėjo 5,4 proc. iki 8,406 TWh.

Latvijos policija sulaikė vyrą, kuris, kaip įtariama, įmetė Molotovo kokteilį į Latvijos okupacijos muziejaus direktorės Solvitos Vibos kabinetą. Tai penktadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis LSM.

Po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasakė, kad galimybės į Ukrainą siųsti Vakarų šalių karius „negalima atmesti“, Latvija pasakė neprieštaraujanti, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Vakarų kariai. „Latvija toliau analizuoja daugybę skirtingų būdų stiprinti paramą Ukrainai. Jeigu NATO sąjungininkėms pavyktų susitarti dėl karių dislokavimo Ukrainoje, Latvija svarstytų galimybę prisidėti“, – trečiadienį naujienų agentūrai dpa sakė Latvijos gynybos ministerijos atstovas.

Latvijos okupacijos muziejaus direktorė Solvita Viba trečiadienį naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad naktį į muziejaus patalpas buvo įmestas indas su sprogstamuoju mišiniu. Ji teigė, kad nepaisant išpuolio muziejus dirba, o ekspozicija yra atvira lankytojams. S. Viba taip pat išreiškė viltį, kad specialiosios tarnybos greitai suras kaltininką. „Tikiuosi, kad užpuolikas bus greitai surastas. Manau, kad tai buvo tikslingai suplanuotas išpuolis prieš muziejų.

Švedija pažadėjo įstojusi į NATO dislokuoti 600 karių Latvijoje, interviu nacionaliniam radijui sakė latvių nevyriausybinės organizacijos „Latvijas Transatlantiska organizacija“ (LATO) generalinė sekretorė Sigita Struberga. Jos teigimu, Švedijos įstojimas į NATO daugiausia yra regioninės reikšmės.

Praėjo metai, kai moterys gali rinktis cezario pjūvį, o ne gimdyti natūraliai, tačiau bumo toks valdžios leidimas nesukėlė. Nors dėl kūdikio ar mamos sveikatos moterys galėjo gimdyti natūraliai, tik šešiolika mamų pasirinko cezario operaciją. Viena iš priežasčių – už ją reikia sumokėti 2 tūkstančius eurų. Tačiau lietuvės rado, kaip operuotis kone už dyką – važiuoja į Latviją, o ten sumokėtus pinigus atgauna iš ligonių kasų Lietuvoje.

Kaimyninėje Latvijoje siautėja maisto išvežiotojai. Rygos gatvėmis jie skraido kaip nori ir kur nori, dažniausiai – techniškai netvarkingais automobiliais. Policija bejėgė, mat ant mašinų užkabinti suomiški numeriai, o vairuoja jas anglakalbiai vairuotojai. Ir dažnas jų tokias mašinas tiesiog nuomojasi iš neaiškių asmenų.   „Reddit“ tinklapyje maisto išvežiotojai įžiebė diskusiją – kaip prasimanyti daugiau pinigų kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Vidutinis nedarbo lygis Latvijoje 2023 metais, palyginti su 2022-aisiais, sumažėjo 0,4 procentinio punkto iki 6,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti darbo rinkos tyrimų duomenys. Pernai Latvija turėjo vidutiniškai 61,5 tūkst. 15-74 metų amžiaus bedarbių – 3,7 tūkst. mažiau negu užpernai. Vidutinis moterų nedarbas sumenko nuo 5,6 proc. iki 5,4 proc., vyrų – nuo 8,1 proc. iki 7,6 procento.

Latvijoje 2023-aisiaisi daugiausiai buvo pavogta BMW, „Volkswagen“, „Audi“ ir „Toyota“ markių lengvųjų automobilių, pranešė Latvijos policija. Dažniausiai buvo vagiamai trečiosios ir penktosios serijos BMW, „Volkswage Golf“, „Audi A6“, „Toyota RAV4“, taip pat  „BMW X5“ modelių automobiliai. Latvijos policija pernai užfiksavo 250 automobilių vagysčių. Tokių nusikaltimų užpernai skaičius siekė 287, 2021-aisiais – 305, o ankstesniais metais automobilių vagystės buvo dar dažnesnės.

Latvijos parlamentas specialiame posėdyje ketvirtadienį pažadėjo remti Ukrainą iki jos pergalės. „Turime daryti kiek įmanoma daug – ir dar daugiau“, – kalbėdamas parlamentarams sakė prezidentas Edgaras Rinkevičius. Kartu jis įspėjo dėl karo nuovargio: „Negyvenkime iliuzijoje. Deja, Rusijos agresija prieš Ukrainą gali tęstis dar ne vienerius metus“. Ir vyriausybės vadovė Evika Silina ragino tęsti politinę, karinę ir finansinę paramą Ukrainai.

Latvijos parlamentas (Saeima) per galutinį svarstymą priėmė Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, kuriomis laikinai uždraudžiamas Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importas, taip pat ir per trečiąsias šalis. Draudimas galios iki 2025-ųjų vidurio, tačiau prireikus gali būti pratęstas.

Elektros gamyba Latvijoje praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, išaugo 40 proc. iki 832 gigavatvaladžių (GWh), pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Palyginti su praėjusių metų sausiu, gamyba sumažėjo 9,5 procento. „Augstsprieguma tikls“ duomenimis, elektros poreikis šalyje pirmąjį šių metų mėnesį siekė 696 GWh, buvo 6 proc. didesnis nei pernai gruodį ir 7,9 proc. didesnis nei pernai sausį.

Rygos miesto taryba trečiadienį nusprendė pervadinti Maskvos gatvę ir kelias kitas sostinės gatves. Maskvos gatvei suteiktas istorinis Latgalos gatvės pavadinimas. O šiuo metu Rygoje jau esanti Latgalos gatvė pervadinta iš Latgalos kilusio latvių rašytojo ir poeto Janio Klydzėjo vardu.  Nedidelė Maskvos gatvės atkarpa nuo Sausio 13-osios gatvės iki Salų tilto bus pervadinta Lastadijos gatve.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai sausiu, nukrito 8,1 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis fiksuotas septintą mėnesį iš eilės. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 11,3 proc. pigesnė nei pernai sausį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 4,9 proc. (euro zonos – 5,8 proc., kitoms – 4,2 proc.

Lietuva ir Latvija kaltinamos tarpininkavimu tarp Vakarų alkoholio gamintojų ir Rusijos. 2023 m. Šalys kaimynės buvo didžiausios viskio eksportuotojos į Rusiją, remiantis Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Ria Novosti“ paskelbtais duomenimis. Tai vyksta nepaisant didelės įtampos tarp abiejų šalių, kilusios po Maskvos invazijos į Ukrainą ir Vakarų sankcijų, skelbia portalas „Euronews“. „Ria Novosti“ rašė, kad 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais į Rusiją importuota viskio už beveik 244 mln.

Bendradarbiaujant Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumo ir teisėsaugos institucijoms Estijoje ir Latvijoje sulaikyti asmenys, kurie įtariami Rusijos tarnybų nurodymu vykdę nusikalstamas veikas šiose valstybėse, rašoma prokuratūros pranešime spaudai. Kaip pranešama viešai, Estijoje sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai veikus prieš valstybės saugumą, Latvijoje – padėjus Rusijos tarnyboms veikti prieš Latviją.

Per pirmąjį šių metų mėnesį Latvijos uostuose perkrauta apytikriai 3,5 mln. tonų krovinių – 15,3 proc. mažiau nei pernai sausį, pranešė Susisiekimo ministerija. Birių krovinių krova sumažėjo 1 proc. iki 2,087 mln. tonų. Grūdų ir jų produktų krovos apimtys išaugo 64 proc. iki 875,8 tūkst. tonų, medienos drožlių – 60 proc. iki 311,9 tūkst. tonų, tuo tarpu akmens anglies – sunyko 63 proc. iki 231,7 tūkst. tonų. Generalinių krovinių srautai sumenko 0,5 proc. iki 1,026 mln.

Masinis Rusijos piliečių išsiuntimas iš Latvijos yra mažai tikėtinas, per interviu vietos televizijai TV3 pirmadienį sakė vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis. Jis paaiškino, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl reikalavimo Rusijos piliečiams įrodyti elementarias latvių kalbos žinias, norint įgyti naują leidimą nuolat gyventi šalyje, reiškia, kad Latvijoje pradėti veiksmai gali būti tęsiami.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per praėjusius metus sulaukė 2,436 mln. svečių – 12,1 proc. daugiau nei 2022-aisiais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 22 proc. iki 1,389 mln., vietinių klientų – 1,3 proc. iki 1,047 milijono. Nakvynių skaičius augo 12,6 proc. iki 4,371 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 22 proc. iki 2,578 mln., Latvijos gyventojų – 1,3 proc. iki 1,793 milijono.

Latvijos praėjusių metų grūdų derlius, palyginti su 2022-ųjų, sumažėjo 16,3 proc. iki 2,716 mln. tonų, pranešė nacionalinės statistikos tarnyba. Grūdinių kultūrų pasėlių plotai pernai buvo 2,2 proc. didesni nei užpernai – 797,4 tūkst. hektarų, tačiau vidutinis derlingumas dėl nepalankių gamtinių sąlygų buvo kukliausias per pastaruosius penkerius metus ir siekė 34,1 centnerio nuo hektaro. Žiemkenčių derlius sumenko 15,7 proc. iki 2,102 mln. tonų, vasarinių javų – 18,3 proc. iki 614 tūkst. tonų.

Reikalavimas, kad Latvijoje ilgą laiką gyventi norintys rusai laikytų latvių kalbos egzaminus, konstitucijai neprieštarauja, nustatė aukščiausiosios instancijos teismas. Savo nuosprendyje Konstitucinis teismas nurodė, kad reikalavimas įrodyti elementarias latvių kalbos žinias, norint įgyti naują leidimą nuolat gyventi šalyje, perteklinio krūvio nesudaro.

Ketvirtadienį, vasario 15 d., Latvijoje įsigalioja Kelių eismo įstatymo pataisos, leidžiančios konfiskuoti automobilius su rusiškais numeriais, praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi vietos žiniasklaida. Rusijoje registruotų automobilių savininkai iki vasario 14 d. turėjo užregistruoti savo transporto priemones Latvijoje arba išvežti jas iš šalies. Pagal naujas pataisas Rusijoje registruoti automobiliai gali likti Latvijoje tik tuo atveju, jei jie yra gabenami tranzitu.

Estija, Latvija ir Lietuvoje iškvietė rusų diplomatus, kad pareikštų pasipiktinimą ir pareikalautų pasiaiškinti dėl pastaruoju metu Rusijos paskelbto ieškomų asmenų sąrašo, kuriame – aukšto rango Baltijos šalių pareigūnai, tarp jų ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. Rusijos ieškomų asmenų sąraše yra ir K. Kallas kanceliarijos vadovas Taimaras Peterkopas. Manoma, kad sąrašas tėra simbolinis, nes nė vienas iš jame esančių politikų artimiausiu metu Rusijoje lankytis neplanuoja.

Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo pranešimą iš AB „Orlen Lietuva“, kad prie Būtingės naftos terminalo plūduro, baigiant tanklaivio krovą, į Baltijos jūrą išsiliejo apie 300 litrų naftos.  AAD specialistai teigia, kad šiandien teršalai pasieks Latvijos teritorinius vandenis. Jie taip pat pabrėžia, kad siekiama nustatyti, koks yra į aplinką patekusių teršalų kiekis, tai pat įvertinti aplinkai padarytą poveikį, suskaičiuoti žalą.

Vandens turizmo atstovai pabrėžia, kad Lietuvoje pramoginės laivybos potencialas nėra išnaudotas, o nuo kaimyninių šalių – Lenkijos ir Latvijos – atsiliekame mažiausiai 15 metų. Anot verslininkų, labiausiai tokią situaciją lemia infrastruktūros trūkumas, sudėtinga laivavedžio teisių gavimo sistema ir aplinkosauginiai reikalvimai.

Latvija vėl įvedė privalomąjį šaukimą, kad atgrasytų Rusiją nuo įsiveržimo į Europą. Tai interviu „The Telegraph“ sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjānis Kariņšas, pranešė „Ukrinform“. „Turime būti tokioje pasirengimo būsenoje, kad Rusijos generolai ir Rusijos politinė klasė aiškiai suprastų, jog judėti į Europą neįmanoma, – sakė jis. – Įsivaizduokite teigiamą Ukrainos karo baigtį – visa Ukrainos teritorija išlaisvinama ir karas baigiasi.

Tūkstančiai ūkininkų pirmadienį protestavo visoje Latvijoje, reikalaudami uždrausti rusiškų grūdų ir maisto produktų importą į Europos Sąjungą. „ES leidžia importuoti krauju suteptus rusiškus grūdus į mūsų bendrąją vidaus rinką ir gabenti juos per Europos uostus ir terminalus“, – per mitingą Jelgavoje naujienų agentūrai AFP sakė protesto akcijos organizatorius Juris Lazdinis.

Parlamentarai nesutaria dėl to, ar Lietuva turėtų sekti Latvijos pavyzdžiu ir uždrausti nacionalinėms komandoms varžytis sporto renginiuose, kuriuose dalyvauja Rusijos bei Baltarusijos atletai. Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Jurgitos Šiugždinienės, dėl tokio sprendimo Lietuvai dar reikia padiskutuoti.   „Uždrausti visada yra lengviausia, bet ar tai yra teisingiausias kelias kai kuriais atvejais, turbūt nebūtinai“, – LRT radijui antradienį teigė J. Šiugždinienė.

Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos gavo produktų iš Rusijos ir Baltarusijos – kariams buvo tiekiama rusiška arbata ir baltarusiška druska.  Apie tai skelbia latvių portalas „Delfi.lv“. Pažymima, kad Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) maisto produktus užsako per Valstybinį logistikos ir pirkimų centrą. 2023 m. spalį Latvijos kariuomenei buvo pristatyta 2,6 kg rusiškos arbatos, o šių metų sausį kariai gavo 6 kg druskos iš Baltarusijos.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį Rygos pilyje vykusiame susitikime su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska pareiškė, kad Rusijos karinė taktika asimiliuoti deportuotus ukrainiečių vaikus yra karo nusikaltimas.