latvija

Anksčiau šį mėnesį Rėzeknės rajono Gaigalavos savivaldybėje nukritusio rusiško „Shahed“ tipo bepiločio orlaivio valdymo blokas buvo sunaikintas, šį rytą Latvijos televizijai sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Guntis Pujatas.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį per galutinį svarstymą priėmė Elektroninės žiniasklaidos įstatymo pataisas, kurios numato alaus ir vyno kainų bei nuolaidų reklamos per televiziją ir radiją draudimą. Iki šiol Latvijoje pagal šį įstatymą buvo draudžiama reklamuoti alkoholinius gėrimus, išskyrus dviejų rūšių – alaus ir vyno.

Latvijos Saeima ketvirtadienį galutiniu svarstymu priėmė Elektroninės žiniasklaidos įstatymo pataisas, kurios numato uždrausti nuolaidų alui ir vynui bei jų kainų reklamą per televiziją ir radiją. Anksčiau reklamos draudimas buvo taikomas visiems alkoholiniams gėrimams, išskyrus alų ir vyną. Kaip pažymi įstatymo projektą rengusi Sveikatos apsaugos ministerija, besaikis alkoholio vartojimas yra vienas pagrindinių veiksnių, darančių neigiamą poveikį gyventojų sveikatai.

Liepojos gyventojui iškeltą bylą dėl viešo karo nusikaltimų šlovinimo Valstybės policija perdavė prokuratūrai, kad ši pateiktų kaltinimą. Tai naujienų agentūrai LETA pranešė Valstybės policijos spaudos sekretorė Madara Šeršniova.

Latvija praėjusią savaitę tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 600 mln. eurų, pirmadienį pranešė Valstybės iždas. Septynerių metų trukmės obligacijų emisija išplatinta už 3,138 proc. pajamingumą, 3 proc. dydžio fiksuotą kupono normą. Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa siekė beveik 5 mlrd. eurų, tai yra daugiau nei aštuonis kartus viršijo emisijos dydį, o šis santykis Latvijos valstybei kaip emitentei buvo rekordinis.

Miljardinio šimtmečio projekto „Rail Baltica“ krizė pasivijo ir Lietuvą. Susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažįsta, kad ne tik latviai, bet ir mes nuo 2026 m. negausime europinio finansavimo. Maža to, projektui beprotiškai išbrangus iki 24 milijardų eurų, jau dairomasi ir į privatų verslą. Bet, jei privatus verslas imsis projekto, kainos dar labiau išsipūs. Lietuva dar tikisi išsisukti su paskolom, o latviai jau net svarsto variantą, jog europinė vėžė aplenktų Rygą.

Latvijos parlametas (Saeima) ketvirtadienį per galutinį svarstymą priėmė Darbo įstatymo pataisas, kuriomis nustatoma, kad iš darbuotojų negali būti reikalaujama mokėti užsienio kalbas, nebent toks reikalavimas būtų objektyviai pagrįstas. Pataisomis, kurias įstatymų leidėjai rengė beveik metus, siekiama apsaugoti darbuotojų teises vykdant pareigas vartoti valstybinę kalbą bei užkirsti kelią diskriminacijai, keliant nepagrįstus užsienio kalbos mokėjimo reikalavimus.

Latvijos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl su nacionaline aviakompanija „Air Baltic“ susijusių ministrų kabineto sprendimų. Generalinis prokuroras Juris Stukanas antradienį susitiko su šalies parlamento „Jungtinio sąrašo“ frakcijos atstovais, kuri pateikė prokuratūrai klausimų dėl kai kurių vyriausybės sprendimų, įskaitant ir dėl „Air Baltic“, atitikimo teisinės valstybės principams.

Paaiškėjo, kad Latvijos oro erdvę įtariamai pažeidęs neatpažintas skraidantis objektas buvo būrys paukščių, remdamasi karinių oro pajėgų suteikta informacija antradienį vakare pranešė Latvijos naujienų agentūra „Leta“. Objektas antradienį iš Baltarusijos pusės priartėjo prie sienos ir Kraslavos regione ją kirto. Gynybos ministerija Rygoje pirmiau buvo pranešusi, jog buvo užfiksuotas neatpažintas skraidantis objektas.

Iš Baltarusijos į Latviją atskridęs neatpažintas skraidantis objektas, dėl kurio buvo pakelti NATO naikintuvai, pasirodė esąs paukščių būrys, antradienį pareiškė latvių karinės oro pajėgos. Gynybos ministerija žiniasklaidai pranešė, kad antradienio rytą apie 9 val. netoli Latvijos sienos užfiksavo neatpažintą skraidantį objektą, kuris artėjo prie Latvijos ir Baltarusijos sienos ir kirto ją ties Kraslavos kraštu.

Antradienį apie 9 valandą ryto prie Latvijos valstybinės sienos su Baltarusija oro pajėgos pastebėjo neatpažintą skraidantį objektą, kuris priartėjo prie sienos ir kirto ją Kraslavos krašto teritorijoje. Patikrinti rajono iš bazės Lielvardėje buvo pakelti NATO patrulinės misijos naikintuvai. Tai pranešė Latvijos gynybos ministerija, kuria remiasi portalas LSM. Gautomis žiniomis, Latvijos oro erdvėje jokių įtartinų objektų neaptikta. NATO lėktuvai grįžo į dislokavimo vietą.

Nuo policijos neblaivus bėgęs Skuodo gyventojas stos prieš teismą dėl vairavimo išgėrus. Manoma, kad šis asmuo Latvijoje įvykdė nusikaltimą ir siekė išvengti sulaikymo. Pirmadienį Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Liudmila Paulienė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos, susijusios su vairavimu būnant neblaiviam, nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Seimo mandato siekiantys politikai nesutaria kaip reikėtų elgtis į šalį įskridus priešiškos šalies dronui. Vieni tvirtina, kad reaguojant į situaciją, kuri praėjusį savaitgalį susiklostė Latvijoje, turėtų būti pasitelktos NATO rekomendacijos bei karinės pajėgos, tuo metu kiti tvirtino, kad sprendimų iniciatyvos reiktų imtis patiems. Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sekmadienį pranešė, jog šalies teritorijoje nukrito Rusijos karinis dronas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Latvijos ministrei pirmininkei Evikai Silinai įteikė Ukrainos valstybinį apdovanojimą – I-ojo laipsnio kunigaikštienės Olgos ordiną. E. Silina šiuo metu su darbo vizitu lankosi Ukrainoje. Nuo 1997 metų kunigaikštienės Olgos ordinas teikiamas moterims už asmeninius nuopelnus valstybinėje, mokslo, švietimo, kultūros, socialinės gerovės ir kitose srityse.

Per pirmąjį pusmetį Latvijoje realizuota 666,1 tūkst. tonų degalų – 1,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Didmeninė prekyba degalais sumenko 0,3 proc., mažmeninė – paaugo 0,7 procento. Prekyba ženklintais degalais sunyko 47,3 proc., o kitokio degalų įsigijimo apimtys sumažėjo 22,8 procento. Dyzelino parduota 454,4 tūkst. tonų, ženklinto dyzelino – 51,4 tūkst. tonų, benzino – 13 tūkst. tonų, benzino su biopriedais – 67,9 tūkst.

Vizito Ukrainoje metu, kalbėdamas apie sekmadienį Latvijoje nukritusį droną, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė rotacinio oro gynybos sistemos modelio svarbą bei prašė partnerių paramos modelio įgyvendinimui. „Madrido ir Vilniaus NATO viršūnių susitikimuose buvo pristatyta rotacinio oro gynybos sistemos modelio idėja, apimanti visą rytinį NATO flangą, įskaitant ir Lietuvą.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį balsavo už tai, kad nuo lapkričio mėnesio šalies keliais būtų uždrausta važinėti Baltarusijoje registruotoms transporto priemonėms – taip siekiama užkirsti kelią Ukrainos priešams išvengti tarptautinių sankcijų. Pareigūnų teigimu, Baltarusija veikia kaip užpakalinės durys, pro kurias iš ES į Rusiją patenka produktai, kuriems taikomos sankcijos, nes jie gali būti oficialiai eksportuojami į Baltarusiją, o tik po to keliauti į didžiąją kaimynę.

Rusijai šeštadienį planuojant atlikti kasmetinį Kaliningrado srities elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, dalį Latvijos gyventojų pasiekė dezinformacinis pranešimas su perspėjimu ruoštis „elektros sistemos tiekimo nutrūkimui visoje šalyje neribotą laiką“. Lietuvoje tokių pranešimų kol kas neužfiksuota, tačiau neatmetama galimybė, jog jų gali būti, ketvirtadienį pranešė  Energetikos ministerija.

Latvijos Saeima ketvirtadienį priėmė Kelių eismo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma uždrausti Baltarusijoje registruotas transporto priemones. Pakeitimais nustatyta, kad Baltarusijoje registruotų transporto priemonių, kurios šiuo metu yra Latvijos teritorijoje, iki spalio 31-osios turi nelikti arba jos privalo būti įregistruotos kelių eismui Latvijoje.

Latvijoje praėjusią savaitę sudužus Rusijos kariniam dronui, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ragina keisti NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse algoritmą. „Oro policija turi ne tik patruliuoti, bet ir esant reikalui, galimybėms, jei laikas leidžia, sprendimų priėmimo grandinę sutrumpinti NATO lygmeniu taip, kad iš karto galėtų pakilti ir sunaikinti dronus“, – trečiadienį žurnalistams sakė jis.

Latvijos parlamento (Saeimos) Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį prieš galutinį svarstymą pritarė Kredito įstaigų įstatymo pataisoms, kuriomis būtų uždrausta rusų kalba šalyje įrengtuose bankomatuose. Komitetas pritarė siūlymui, kad bankomatuose būtų naudojama latvių kalba (taip pat ir latgalių), taip pat galėtų būti naudojamos oficialios Europos Sąjungos valstybių narių bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių kalbos.

Latvijos vyriausybė pratęsė sustiprintą sienos su Baltarusija kontrolę iki metų pabaigos, sakoma antradienį vyriausybės spaudos tarnybos paskelbtame pranešime. Sustiprinta pasienio kontrolė bus vykdoma Ludzos, Kraslavos ir Aukštutinės Dauguvos regionuose, Daugpilyje ir Rėzeknės regiono Kaunatos rajone, sakoma pareiškime.

Latvija saugumo sumetimais iki metų galo pratęs griežtesnę savo sienos su kaimynine Baltarusija apsaugą. Tokį sprendimą priėmė vyriausybė. Tai esą būtina dėl ir toliau neproporcingai didelio skaičiaus bandymų neleistinai kirsti sieną. Pratęsiant šią priemonę, kuri, remiantis ankstesniais planais, turėjo galioti iki rugsėjo, atsižvelgta į dar vieną rizikos veiksnį – Rusijos karą Ukrainoje, kurį remia autoritarinė vadovybė Minske, teigiama toliau pranešime.

Latvijos teritorijoje šeštadienį nukritęs karinis rusų bepilotis, pasirodo, buvo vadinamasis dronas-kamikadzė „Shahed“. Bepilotis nešė ir sprogmenis, tačiau jie, nukritus pačiam dronui, nesprogo. Latvijos kariškiai teisinasi, kad drono skrydį stebėjo nuo pirmųjų akimirkų, nors jis į šalies gilumą įskrido mažiausiai 65 kilometrus. O NATO naikintuvai, budintys Latvijoje, nė nepakilo į orą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Latvijos ginkluotosios pajėgos pirmadienį pareiškė, kad Baltijos valstybės teritorijoje nukritęs Rusijos dronas buvo Irano gamybos „Shahed“ su sprogmenimis. Ryga jau anksčiau pranešė, kad tyrėjai tiria šeštadienį šalies rytuose sudužusį droną. „Sprogstamoji galvutė įstrigo pusės metro gylyje po žeme ir buvo neutralizuota vietoje, išvengiant detonavimo“, – spaudos konferencijoje sakė Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Leonidas Kalninis.

Lietuvoje ir Latvijoje vartojimo prekės ir paslaugos rugpjūtį atpigo, kaip tai dažniausiai ir įvyksta paskutinį vasaros mėnesį, pirmiausia dėl sezoninio maisto kainų kritimo, tuo tarpu Estijoje šiemet to neįvyko. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, mėnesio defliacija rugpjūtį sudarė 0,4 proc., Latvijoje – 0,5 proc., o infliacija Estijoje siekė 0,4 procento.

Latvija elektros gamybą iš visų atsinaujinančių šaltinių pernai, palyginti su 2022-aisiais padidino 30 proc. iki 4963 gigavatvalandžių (GWh), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Hidroelektrinės gamybą padidino 38 proc. iki 3794 GWh, saulės jėgainės – 3,2 karto iki 239 GWh, vėjo jėgainės – 42,6 proc. iki 271 GWh, tuo tarpu biomasės ir kogeneracinės elektrinės – sumažino 13,6 proc. iki 477 GWh, o biodujas deginančio – 27,2 proc. iki 182 GWh.

Po savaitgalį Latvijoje nukritusio Rusijos karinio drono, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad reikėtų inicijuoti diskusiją NATO lygmeniu dėl to, kokių atsako priemonių būtų galima imtis tokių incidentų atveju. Politikas neatmeta, kad reikėtų aptarti ir galimybę leisti numušinėti tokius į Aljanso oro erdvę įskridusius priešiškų valstybių bepiločius orlaivius. „Tai ne pirma atvejis, kuomet krenta ar tai dronai, ar raketų nuolaužos NATO teritorijoje.

Rytiniame Latvijos Rėzeknės regione rastos iš Baltarusijos skridusio Rusijos karinio drono nuolaužos, sekmadienį pranešė Gynybos ministerija. Pasak ministerijos, Rusijos dronas Rėzeknės regione nukrito šeštadienį. Šalies tarnybos, įskaitant policiją, aiškinasi incidento aplinkybes. Gynybos ministerija teigė, kad, sprendžiant iš pirmosios informacijos, tai yra Rusijos karinis dronas. Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NAF) duomenimis, jis į Latvijos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.

Šeštadienį Latvijos teritorijoje sudužus Rusijos dronui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja būtinybę stiprinti Baltijos šalių oro gynybą. „Lietuva smerkia Rusijos vykdomus NATO oro erdvės pažeidimus ir palaiko nukentėjusius sąjungininkus. Naujas incidentas Latvijoje rodo, kad turime stiprinti Baltijos šalių oro gynybą“, – socialiniame tinkle „X“ rašo G. Nausėda.

Latvijos Jekabpilio mieste planuotas medienos drožlių plokščių gamyklos projektas stabdomas neribotam laikui, praneša „Verslo žinios“. Privačių investuotojų lėšomis buvo planuojama pastatyti maždaug 190 mln. eurų vertės gamyklą, o statybas vykdyti ir gamyklos operatore turėjo tapti tarptautinė investicinė VMG grupė.

Latvijos vyriausybė perduos Ukrainai dar 18 automobilių, konfiskuotų už vairavimą apsvaigus, pranešė „Delfi“. Leidinio duomenimis, bendra preliminari 18 Ukrainai perduotų automobilių rinkos vertė yra 94 680 eurų.

Latvijos žiniasklaida užsakė pirmąją 50 dronų partiją, kuri bus perduota Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, už lėšas, surinktas per kampaniją, pradėtą prieš Ukrainos nepriklausomybės dieną. Apie tai pranešė Latvijos televizija LTV. Pasak, akcijoje dalyvaujančios labdaros organizacijos Ziedot.lv, pirmoji dronų partija kainavo apie 126 000 eurų. Ji bus pristatyta Ukrainos daliniams, kovojantiems Donecko ir Charkivo regionuose.

Latvijos komerciniai bankai pirmąjį pusmetį uždirbo 305,657 mln. eurų pelno – 12,8 proc. mažiau negu tuo pat laikotarpiu pernai, parodė šalies centrinio banko penktadienį paskelbti duomenys. Palūkanų pajamos padidėjo 35 proc. iki 776,22 mln. eurų, o išlaidos – 3,3 karto iki 208,46 mln. eurų Komisinių pajamos smuktelėjo 0,1 proc. iki 168,324 mln. eurų, o išlaidos paaugo 3 proc. iki 50,466 mln. eurų. Bankų bendras turtas per pirmus šešis šių metų mėnesius padidėjo 1,4 proc. iki 28,629 mlrd.

Latvijos Saeimos narys, buvęs šalies premjeras ir užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis atsisakė parlamento nario mandato. Tai pranešė Latvijos televizija, remdamasi „Naujosios vienybės“ parlamentinės frakcijos vadovu Edmundu Jurevicu. Darbą Saeimoje K. Karinis nutraukia nuo ketvirtadienio. Pranešama, kad jis ketina dirbti privačiame sektoriuje.

Rusija paskelbė buvusio Latvijos parlamentaro Jurio Jurašo, kuris, prasidėjus plataus masto karui, prisijungė prie Ukrainos gynybos pajėgų, paiešką. Kaip rašo portalas „eurointegration“, tai pranešė Rusijos generalinė prokuratūra.

Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas antradienį per interviu TV3 televizijai pareiškė pritariantis, kad moterų karo tarnyba būtų privaloma, kai kalbama apie visapusišką šalies gynybą.  „Žinoma, tai neįvyks nei šiandien, nei rytoj“, – sakė ministras, pabrėždamas, kad tinkamiausias metas šiam sprendimui priimti gali būti 2028-aisiais, kai į krašto apsaugos tarnybą planuojama pašaukti 4 tūkst. žmonių.  Pasak A. Sprūdo, iki tol būtina atlikti namų darbus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su kolege iš Latvijos Baiba Braže pirmadienį lankysis Adutiškio pasienio užkardoje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, šią dieną vyks kasmetinės Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijų konsultacijos. Susitikimo metu ministrai aptars dvišales ir tarptautines aktualijas, susipažins su pasienio kontrolės įranga ir atsakys į žurnalistų klausimus.

Pasaulio gyventojų skaičiaus augimas lėtėja. Tačiau šis mažėjimas nėra vienodas visame pasaulyje – kai kuriose šalyse gyventojų skaičius sparčiai auga, o kitose ima mažėti. Lietuvoje gimstamumo rodiklis sparčiai krenta, skelbia „Newsweek“. Išanalizavus 236 pasaulio šalių ir teritorijų duomenis, nustatyta, kad 40 šalių ir teritorijų gyventojų skaičius mažėja, o kai kuriose iš jų gyventojų skaičius mažėja 1 proc. per metus ar daugiau.

Latvija parengė Ukrainai didžiausią dronų partiją, kurią sudaro 1 400 vienetų. Apie tai Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas pranešė socialiniame tinkle „X“. „Didžiausia Latvijos gamintojų paruošta 1400 dronų partija netrukus bus išsiųsta į Ukrainą. Tuo užbaigiamas Gynybos ministerijos vykdytas daugiau kaip 2 700 Latvijos gamybos dronų, skirtų Ukrainai, pirkimas“, – sakė ministras. Pasak jo, Latvija, kaip dronų koalicijos dalyvė, Ukrainai perdavė 3 000 įvairių tipų kovinių dronų.

Latvijai iš šalies išsiuntus 3 rusus, kurie nesutiko mokytis latvių kalbos, pratrūko Rusijos URM atstovė. M. Zacharova apkaltino „neonacistinę Latvijos valdžią“ rusofobija. Tuo metu Latvijoje skelbiama, kad 25 tūkst. Rusijos piliečių, kuriems reikėjo atitikti naujus reikalavimus, sėkmingai juos įvykdė. Deportuoti buvo nuspręsta 9 asmenis, 3 iš jų jau išsiųsti iš šalies.

Artėjančio Baltijos kelio 35-ojo jubiliejaus proga latvių bėgikas Rūdolfs išskirtiniu būdu paminės šią svarbią datą: jis ruošiasi nubėgti 678 kilometrus iš Vilniaus į Taliną. Kelionės tikslą bėgikas ketina pasiekti iki rugpjūčio 23 dienos ir skaičiuoja, kad kasdien teks nubėgti po 2 maratonus. Rūdolfs prie šios iniciatyvos kviečia prisijungti visus norinčius ir kartu nubėgti bent simbolišką atstumą, tokiu būdu prisimenant tokią visiems Baltijos šalių piliečiams svarbią sukaktį.

Latvijos valstybinė nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Valsts Nekustamie Ipasumi“ aukcione parduos vadinamuosius Maskvos namus, įsikūrusius Rygos Marijas gatvėje, skelbia oficialusis leidinys „Latvijas Vestnesis“, kuris taip pat nurodo, kad objekto pradinė kaina siekia 3,57 mln. eurų,  Parduodamą turtą sudaro 966 kvadratinių metrų ploto žemės sklypas ir jame esantis pastatas. Aukcionas prasidės rugpjūčio 20 dieną, o baigsis rugsėjo 19-ąją.

Dėl stipriai išbrangusio šimtmečio „Rail Balticos“ projekto Latviją jau drebina auksinių bėgių skandalas. Latvių politikai aiškinasi, kas atsakingas, kad reikalingos sumos išaugo kartais, kodėl vis dar netiesiami bėgiai ir iš kur reikės surasti trūkstamus milijardus? Nors Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje, vėžė etapais jau tiesiama, tačiau projektas taip pat labai pabrango. Tik mūsų valdžia problemos nemato ir tyli – iš kur paims reikalingus milijardus iki šiol neaišku.

Didžiausią Lietuvos kurortą Palangą šią vasarą aplankė panašus poilsiautojų skaičius, kaip ir pernai, bet daugėjo užsienio turistų, sako turizmo įstaigų atstovai. Tuo metu vis daugiau lietuvių keliauja poilsiauti į Latvijos pajūrį.  „Situacija šių metų vasarą mes – verslas – džiaugiamės, kad nėra didelio kritimo“, – BNS sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Laura Taučiūtė.

Latvijos kariuomenė, bendradarbiaudama su valstybine nekilnojamojo turto valdymo kompanija VNI, baigė statyti beveik 20 km ilgio tvoros atkarpą prie Rusijos sienos, penktadienį informavo Gynybos ministerijos atstovė Daniela Reihenbaha. Gynybos sektorius tęsia rytinės sienos sutvirtinimo darbą ir diegia kontrmobilumo priemones. Į sienos stiprinimą investuojama 303 mln. eurų.

Turbūt pritarsite, kad Baltijos šalys apdovanotos išskirtinio grožio paplūdimiais – čia pėdas glosto auksinis smėlis, plaučius užplūsta gaivus pušų aromatas, o akis džiugina ritmingai banguojanti jūra.

Latvijoje per septynis šių metų mėnesius supirkta 491,6 tūkst. tonų žaliavinio pieno – 2,5 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį supirkimo apimtys buvo 1,3 proc. solidesnės nei ankstesnį mėnesį, bet 1 proc. kuklesnės nei tą patį praėjusių metų mėnesį – 74,9 tūkst. tonų. Melžiamų karvių šalyje per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos sumažėjo 6,9 proc. iki 117,2 tūkst., iš jų pieno gamybai naudotinų – 7,1 proc.

Garsus Latvijos boksininkas Kristupas Zutis turi rimtų nemalonumų. Sportininkas kaltinamas fiziniu smurtu prieš merginas, dvi iš jų sutiko duoti interviu Latvijos naujienų portalui LA.lv. „Kristupas Zutis mušė savo pirmąją žmoną, mušė mane, mušė merginą po manes”, – Latvijos naujienų portalui pasakojo Inga Lupančuka. Jai antrino ir kita boksininko auka tapusi Liva Feldmanė. Moterys nusprendė kalbėti viešai, nes nebenorėjo dangstyti smurtautojo padarytų nusikaltimų.