laima andrikienė

Kas priešinasi Europos humanitarinio universiteto steigimui Lietuvoje? Pastarosiomis dienomis kas tik netingėjo dienraštyje „Lietuvos rytas“, naujienų portaluose „Delfi“ ir „Bernardinai“ rūpinosi Lukašenkos iš Baltarusijos ištremto Europos humanitarinio universiteto (toliau EHU) steigimu Lietuvoje. Pirmas įspūdis – džiugu, kad Lietuvos piliečiai tampa valstybininkais. Sukrebždėjo viltis – gal visuomenė jau bunda iš sovietinio letargo.

Džiaugiuosi, kad ES finansuojamų radijo ir TV transliacijų į Baltarusiją konsorciume dalyvauja šio projekto iniciatoriai – „Baltijos bangų radijas“ iš Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistų asociacija, 2004 m. A. Sacharovo premijos laureatė. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kas vykdys dvejus metus truksiantį 2 mln. eurų vertės ES projektą, skirtą finansuoti radijo ir TV programų transliacijas į Baltarusiją.

Masinės riaušės Europoje pasiekė ir Briuselio, kuriame įsikūręs Europos Parlamentas, priemesčius. Europos Sąjunga kol kas oficialiai nereaguoja į neramumus Prancūzijoje, tačiau europarlamentarė dr. Laima Andrikienė išsakė savo nuomonę apie tai, kas nulėmė neramumus Europoje ir kiek tai aktualu Lietuvai: Europos Parlamente apie riaušės Europoje kalbant per posėdžius negirdėjau, bet manau, kad apie tai dar teks kalbėti.

Pirmame savo straipsnyje "Mūsiškiai Europarlamente" (http://www.omni.lt/index.php?base/z_302712) analizavau Lietuvos atstovų kalbas Europos Parlamento plenariniuose posėdžiuose. Neabejotini lyderiai tuomet buvo ir tebėra Laima Andrikienė ir Vytautas Landsbergis.

Šiandien posėdžiavusi Dalios Kuodytės vadovaujama Liustracijos komisija patvirtino, kad Laima Andrikienė nebendradarbiavo su sovietiniu saugumu, tačiau yra duomenų, kad sovietinės specialiosios tarnybos bandė ją verbuoti. Medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Laimos Andrikienės užverbavimą ir slaptą bendradarbiavimą su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis”, teigiama Liustracijos komisijos pranešime.

Pirmadienį Europos Parlamento narė Laima Andrikienė sukvietė mokslo ir švietimo bendruomenės atstovus į diskusiją “Ar Lietuvai aktuali Lisabonos strategija?”. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Zenonas Rudzikas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys ir šio instituto Tarptautinių programų direktorius dr. Mantas Adomėnas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus, Mokslo ir studijų departamento direktorius dr.

Naujoje šalies Vyriausybėje nebus nė vieno klaipėdiečio. Realiausiu pretendentu į susisiekimo ministrus laikytas Antanas Bosas tapo Seimo komiteto pirmininku, nes kito posto Vyriausybėje jis nenorėjo. „Turbūt visi supranta, kad kultūros ministru būti negalėčiau“, - ironizavo klaipėdietis. Vakar jo ironija nebuvo vienintelė. Apie naują Vyriausybę pašiepiančiai prakalbo Vytautas Landsbergis.

Nemažą biudžetą padėjėjams samdyti gaunantys Europos Parlamento (EP) nariai talkininkais pasirinko daugiausia iš ankstesnės patirties pažįstamus arba kolegų rekomenduotus asmenis, o liberalcentristas Eugenijus Gentvilas sudarė paslaugų tiekimo sutartį su organizacija, kuriai anksčiau pats vadovavo, Apie tai rašo dienraštis "Lietuvos žinios". EP narių padėjėjų statusas nėra išskirtinis, nes jie nėra laikomi Europos Sąjungos (ES) institucijų darbuotojais ir nesinaudoja pastariesiems teikiamomi...

Europos Parlamento (EP) Liberalų demokratų ir reformų grupės vadovams trečiadienį nusprendus priimti į šią grupę Darbo partijos atstovus, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas žada, kad jo partija EP imsis Darbo partijos auklėtojos vaidmens. "Mūsų pozicija buvo aiški ir principinė - kad LiCS nepritartų Darbo partijos atstovų priėmimui į šią grupę.

Lietuvoje įprasta girdėti diskusijas apie tai, kad valdžia - Seimo nariai, Vyriausybė, prezidentas - yra atitrūkę nuo valstybės piliečių rūpesčių. Pastaruoju metu toks supratimas tapo ypač ryškus, kai visuomenę imta skirstyti į vadinamąjį elitą, kurio yra tik saujelė ir jam nė motais kasdieniai paprastų žmonių rūpesčiai bei lūkesčiai, ir “ubagus”, “runkelius”, kuriems pabodo valdžios savivalė ir nesiskaitymas su piliečių nuomone, nepasitenkinimas padėtimi, kai piliečiai prisimenami tik prieš r...

Visos pagrindinės politinės partijos jau pradėjo ruoštis birželį vyksiantiems pirmiesiems šalies istorijoje rinkimams į Europos Parlamentą. Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) yra sudariusi preliminarų kandidatų į EP sąrašą, kuriame pirmuoju numeriu įrašytas užsienio reikalų viceministras Justas Paleckis.

Birželį Lietuvoje pirmą kartą vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose rinkėjų aktyvumas žada būti rekordiškas. Kaip parodė vasario 5-8 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" apklausa, rinkimuose žada dalyvauti 82,8 procentai rinkėjų, pranešė ryšių su visuomene agentūra "ID4". Tarp rinkėjų populiariausia Lietuvos socialdemokratų partija. Už juos savo balsus per EP rinkimus ketina atiduoti 38,1 proc. respondentų.

Tai bent nuvylė ponas Vytautas Landsbergis (http://www.omni.lt/?i$9359_139502$z_142783)… Laikiau jį rimtu polemiku. Todėl kai parašiau komentarą (http://www.omni.lt/?i$9359_139502$z_142067) apie R. Paksą ir jo politinę bambagyslę su dešiniaisiais, tikėjausi sulaukti argumentuoto pasiaiškinimo. Tačiau V. Landsbergis atsakė man padūmojimais apie kažkokį durnių laivą ir neužkalbėtą vandenį... Tiek jau to, jei nori profesorius kalbėti užkeikimais – jo valia.

Tėvynės sąjungos bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) lyderiai Andrius Kubilius ir Povilas Jakučionis pirmadienį (07.21) Seime pasirašė susitarimą, numatantį partijų susijungimą ateityje. Anksčiau susitarimą dėl jungimosi konservatoriai pasirašė su Lietuvos dešiniųjų sąjunga (LDS). Pirmadienį pasirašytame susitarime su LPKTS teigiama, kad "tautos ir valstybės interesus" atitiktų vieningos politinės organizacijos dalyvavimas 2004 metų Seimo rinkimuose.