laima andrikienė

Artėjant prezidento rinkimams sukruto savitai mąstantys ir besielgiantys veikėjai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neseniai sulaukė didžiuoju kunigaikščiu Vilgaudu prisistatančio Stasio Urniežiaus prašymo registruoti jį kandidatu. Gegužę varžytis dėl Lietuvos vadovo posto norėtų ne tik solidūs politikos ir visuomenės atstovai, bet ir įvairiais skandalais bei ekscentriškais poelgiais pagarsėję asmenys.

Kandidatai, galintys siekti prezidento pareigų, nors ir neskubėdami, ima skelbtis ir diskutuoti tarpusavyje. Įkandin parlamentaro Valentino Mazuronio oficialiai žiniasklaidai tai pripažino ir Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Kiti – užsimena. A. Valinskas apsisprendė siekti prezidento posto   Pernai įkurtos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas nusprendė kandidatuoti prezidento rinkimuose. Apie tai pranešė naujienų agentūra BNS.

Pilietinės demokratijos partijos lyderis, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Algimantas Matulevičius portalui „Balsas.lt“ sakė kitą savaitę apsispręsiąs, ar kels savo kandidatūrą prezidento rinkimuose. Pasak A. Matulevičiaus, jis gaunąs daug raginimų, tačiau apsispręsti nėra paprasta. „Žiūriu ne į tai, ką pasakys konkurentai, nes nė vieno jų nebijau. Tiesiog vyksta daug konsultacijų, ir aš netrukus pasakysiu savo žodį“, – sako politikas.

Žemaičių partija paskelbė siūlanti kelti kandidatu į prezidentus Žemaičių partijos pirmininko pavaduotoją, teisininką iš Telšių Arvydą Norvydą. Jis pats kol kas svarsto, ar sutiktų priimti šį pasiūlymą. Trečiadienį vykusiame pirmajame Žemaičių partijos valdybos posėdyje kandidatu į prezidentus buvo pasiūlytas tik A.Norvydas. Žemaičių partijos pirmininkas Egidijus Skarbalius BNS sakė, kad A.Norvydas apsispręs, ar sutiktų dalyvauti prezidento rinkimuose, per dvi savaites.

Leidėjas Algirdas Pilvelis ketina kelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose. Jis kartą jau dalyvavo prezidento rinkimuose 2002-aisiais, tąkart pirmajame ture liko priešpaskutinis iš 17 kandidatų, surinkęs 0,14 proc. rinkėjų balsų. „Jau esu apsisprendęs, vasario 26 dieną pateiksiu dokumentus, gausiu parašų rinkimo lapus“, - BNS trečiadienį sakė A.Pilvelis.

Prezidentinė kampanija, nors dar beveik be kandidatų, ima darytis aršesnė. Įsivardijusių kandidatų vos keli, bet užtat tikri mūšiai užvirė aplink dar neapsisprendusiuosius arba slepiančiuosius savo sprendimą. Į mūšio lauką išridenta sunkioji artilerija - šalies politologų direktorius ir vienas iš „būtovės ainių“. Planas - dešinės sunaikinimas. Raimundas Lopata ir Alfredas Bumblauskas nusitaikė į ne bet ką.

Per besibaigiančią penkerių metų kadenciją dažniausiai Europos Parlamento aktyvumo statistikoje minima Darbo partijos atstovė Danutė Budreikaitė. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai priklausanti D.Budreikaitė per kadenciją pateikė 18 siūlymų dėl rezoliucijos, uždavė 40 klausimų, skaitė 2 pranešimus, 10 kartų pareiškė nuomonę, iš viso per plenarinius posėdžius pasisakė 176 kartus.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, minėtas kaip galimas pretendentas į prezidentus, nusprendė rinkimuose nedalyvauti, nors pripažįsta, kad tokia mintis kirbėjo. "Manau, kad savo patirtį geriausiai galėčiau išnaudoti tęsdamas dabartinę veiklą", - portalui "Delfi" teigė ministras, komentuodamas savo apsisprendimą. V.Ušacko teigimu, draugai, pažįstami ir paprasti žmonės ragino siekti prezidento posto, siūlė paramą.

TS-LKD partijos frakcijos seniūno Jurgio Razmos manymu, V. Landsbergio kandidatūra partijoje sulauktų palaikymo. Jei prezidento rinkimuose dalyvauti tokie partiniai kandidatai kaip socialdemokratų garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas, tuomet rimtai juose dalyvauti galvotų ir europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Tai jis pareiškė interviu Virginijui Savukynui LTV laidoje „Savaitė“. „Aš galiu pasakyti vieną iš variantų.

Vytauto Landsbergio galimas kandidatavimas išjudino sustingusią prezidentų rinką. Ligi šiol intriga buvo tik viena - kels ar nekels savo kandidatūrą Dalia Grybauskaitė. Išskyrus Valentiną Mazuronį, nelabai kas ryžosi oficialiai pasiskelbti, kad balotiruotųsi nepaisant bet kurio eurokomisarės sprendimo. Dešiniųjų stovyklos viražai V. Landsbergis sako, kad irgi sutiktų, bet čia atgyja įdomūs prisiminimai.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos krikdemiškoji dalis kandidatu į šalies prezidentus norėtų siūlyti europarlamentarą Vytautą Landsbergį. Pats V. Landsbergis sako, kad neprieštarauja būti siūlomas, bet galutinio sprendimo teigia dar nepriėmęs. Ketvirtadienį posėdžiavusi Krikščionių demokratų bendrijos valdyba nutarė, kad į šalies vadovus reikėtų siūlyti V. Landsbergį.

Kol politikos apžvalgininkai vienas po kito spėlioja, kas dalyvaus ir laimės šių metų prezidento rinkimus, klaipėdietė teisininkė Vilma Juostė viešai pranešė, kad šį postą užimti pretenduos ir ji. Apie savo ketinimus šių metų birželį vyksiančiuose prezidento rinkimuose klaipėdietė pranešė žiniasklaidai vakar išsiuntusi trumpus laiškus elektroniniu paštu. Vėliau „Vakarų ekspresui“ ji šią žinią patvirtino telefonu.

Atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas teigia ketinantis kelti savo kandidatūrą ir dalyvauti gegužę įvyksiančiuose prezidento rinkimuose. „Nusprendžiau pasinaudoti Konstitucijos man suteikta teise ir dalyvauti rinkimuose savarankiškai“, - BNS pirmadienį sakė atsargos generolas. Jis minėjo, jog pasitarė su „visuomeninėmis organizacijomis“, todėl yra įsitikinęs, kad pavyks surinkti reikiamą jo kandidatūrą palaikančių gyventojų parašų kiekį, kaip to reikalauja įstatymai.

A. Brazauskas sako, jog eurokomisarė jam jau pranešė, ar dalyvaus artėjančiuose prezidento rinkimuose. Tačiau interviu Virginijui Savukynui laidoje „Savaitė“ Algirdas Brazauskas nepanoro atskleisti, koks yra Dalios Grybauskaitės sprendimas. „Tai būtų neetiška. Tegu ji pati pasako“, – teigė jis. Buvęs šalies vadovas taip pat neatskleidė, ar prezidento rinkimuose dalyvaus jis pats.

Konservatorė Laima Andrikienė teigia sulaukianti siūlymų iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyrių kandidatuoti į šalies vadovo postą. Tačiau pati europarlamentarė tvirtino kol kas galutinio sprendimo nepriėmusi, o pasak Jurgio Razmos, dėl partijos kandidato bus apsispręsta mėnesio pabaigoje. „Rimtai kalbant, jau kelerius metus daugelio buvau ir esu raginama, drąsinama, skatinama kandidatuoti prezidento rinkimuose.

Nepriklausomybės akto signatarė, Europos Parlamento narė Laima Andrikienė antradienį minint Laisvės gynėjų dieną naujajam parlamentui linkėjo būti vertam šio vardo.

Šiandien Seime įvyko iškilmingas posėdis, skirtas Laisvės gynėjų dienai paminėti. Posėdyje dalyvavo Lietuvai lemtingą naktį žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę giminės ir artimieji, įvykių liudytojai, skaudžiai nukentėję, tapę invalidais, giminės ir artimieji tų, kurie padėjo galvas gindami tėvynės nepriklausomybę Lietuvos pasienyje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir kiti Vyriausybės nariai, Prezidentas Algirdas Mykolas Braza...

Lapkričio 12 d. buvusios Europos Parlamento prezidentės Nicole Fontaine vadovaujama žiuri išrinks Europos metų moterį – 2008. Konkurso laureatę iškilmingos ceremonijos metu paskelbs Europos Parlamento prezidentas Hansas-Gertas Poetteringas. Žiuri dirbs ir Lietuvos atstovė dr.

Rinkėjų valia į Seimą patekusių sutuoktinių porų etiniai ar psichologiniai skrupulai nekamuoja. Lapkričio viduryje pradėsiantį dirbti naująjį Seimą papuoš ne tik spalvingi ir netradiciniai politikai. Atrodo, kad parlamentą garsins ir šeiminės rangos metodas. Susumavus reitingavimo balsus ir paskelbus preliminarius daugiamandatės rinkimų apygardos sąrašus, išryškėjo unikali iki šiol Seime neregėta tendencija - tautos išrinktaisiais tapo net kelios sutuoktinių poros.

Afganistane viešintis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas domėjosi Lietuvos vykdomais projektais bei saugumo situacija šioje šalyje, taip pat aplankė Lietuvos karius.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir jo vadovaujama delegacija antradienį atvyko į Afganistano Kandaharo miestą, kur susitiks su ten tarnaujančiais Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) kariais. Kartu su ministru Afganistane lankosi Europos Parlamento narė Laima Andrikienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Milda Petrauskienė, Alytaus miesto meras Česlovas Daugėla, Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų atstovai, pranešė KAM.

Liepos 18 d. baigiasi ketveri šios kadencijos Europos Parlamento (toliau - EP) darbo metai, todėl turime progą įvertinti Lietuvos atstovų šioje ES institucijoje darbą. Šiame straipsnyje apžvelgiami mūsų europarlamentarų pasisakymai EP plenarinėse sesijose, jų pateikti klausimai Europos Komisijai ir ES Tarybai, taip pat jų parengtos ir EP priimtos rezoliucijos. Trumpai analizuojama ir europarlamentarų raiška Lietuvos viešoje erdvėje.

Lietuvos europarlamentarai nėra vieningos nuomonės, ar Europos Parlamente (EP) reikia inicijuoti rezoliuciją dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo reaktoriaus darbo pratęsimo. Lietuvos atstovų EP nuomonės išsiskyrė penktadienį Seime diskutuojant su Užsienio reikalų komiteto nariais. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narė Laima Andrikienė sako, kad Lietuvos atstovai EP galėtų susitarti ir visi kartu rinkti parašus savose frakcijose.

Rusijos dujų gigantė „Gazprom“, pasitelkusi lobistus, siekia, kad Europos Parlamente (EP) būtų duotas palaiminimas Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį „Nord Stream“, teigia Lietuvos europarlamentarai. Pasak jų, „Gazprom“ interesus gina Vokietija, todėl priešinimasis Lietuvą apeinančiam dujotiekiui tampa ypač sudėtingas. Balsavimas EP plenarinėje sesijoje Strasbūre numatomas kitą savaitę.

„Europos liaudies partijos - Europos demokratų frakcija neturėtų blokuoti EP pranešimo „Dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai” svarstymo ir jo priėmimo”, - vakar šios frakcijos Užsienio reikalų darbo grupės posėdyje pasakė Lietuvos atstovė dr. Laima Andrikienė.

Jau yra preliminarūs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų į Seimą sąrašai. 1.    Irena Degutienė 2.    Rasa Juknevičienė 3.    Arvydas Vidžiūnas 4.    Jurgis Razma 5.    Mantas Adomėnas 6.    Edmundas Pupinis 7.    Arvydas Anušauskas 8.    Audronius Ažubalis 9.    Stasys Šedbaras 10.    Kazimieras Starke...

Europos Parlamentas - tai vienintelė institucija, kurios nariai demokratiškai renkami visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose. Jis atstovauja valstybių narių gyventojams. Europos Parlamentas, kuris renkamas kas penkerius metus, priima įvairius įstatymus (direktyvas, reglamentus ir kt.), turinčius įtakos kiekvieno piliečio gyvenimui. Praeitą savaitę Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė priėmė 25 asmenų delegaciją iš Lietuvos.

Prieš 22 metus per Lietuvą praslinkęs radioaktyvių dulkių debesis iš atsivėrusio Černobylio atominės elektrinės reaktoriaus lietuvių sveikatai jokios žalos nepadarė, tvirtina Lietuvos radiacinės saugos centro specialistai. Onkologai pažymi: nors vėžio susirgimų Lietuvoje padaugėja, tikėtina priežastis – geriau diagnozuojamos ligos. Tuo tarpu Baltarusijos mokslininkai tebeskambina pavojaus varpais apie vis dar juntamą Černobylio žalą savo šalies gyventojų sveikatai.

Kol Lietuvoje politikai rodo pirštais vieni į kitus, šalies vadovai nuolat keičia nuomonę dėl galimybės išsiderėti Ignalinos atominės jėgainės uždarymo atidėjimą,  Bulgarija pradėjo derybas. Tiesa, derėtis ne dėl darbo pratęsimo, o dėl piniginės kompensacijos dydžių. Minėta šalis siekia padvigubinti kompensacijos apimtis uždarant trečiąjį ir ketvirtąjį Kozloduy jėgainės reaktorius. Vietoj planuojamų iki 550 mln. eurų bulgarai norėtų gauti 1 mlrd.

Šį šeštadienį LNK laidoje „Istorijos“ mirgės politikos ir verslo žvaigždės. Signatarė, europarlamentarė Laima Andrikienė neseniai atšventė savo penkiasdešimtmetį. Tą dieną moteris buvo labai laiminga - Madride, kur vyko puota, susirinko visi jos geriausi draugai. Ar politikei pavyko išsigydyti sielos žaizdas po skyrybų su Seimo nariu Vidmantu Žiemeliu? „Kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia“, - seną tiesą prisimena ir mįslingai šypsosi Laima.

Lietuvos premjeras G. Kirkilas, reaguodamas į praėjusios savaitės pranešimus iš Europos Parlamento Peticijų komitete vykusių klausymų dėl Nord Stream dujotiekio, kurį planuojama nutiesti iki 2010 m. spalio 1 d. Baltijos jūros dugnu iš Vyborgo Rusijoje iki Greifsvaldo Vokietijoje, pareiškė: „Man tokios kalbos kelia juoką. Ponia Andrikienė labai atitrūkusi nuo Lietuvos.

Briuselyje verda aistros dėl Baltijos jūros dugnu žadamo tiesti Šiaurės Europos dujotiekio. Lietuvos valdžia neišsakė aiškios pozicijos, tad mūsų šalies interesų stojo ginti nevyriausybinės organizacijos, rašo „Klaipėda“. Nepataisoma žala jūrai Antradienį su Europos Parlamento Peticijų komitetu susitikusios nevyriausybinės organizacijos ir europarlamentarai negailestingai sukritikavo Vokietijos ir Rusijos projektą „Nord Stream“ ir paragino valstybes jam nepritarti.

Dujotiekis, kurį dvišaliu pagrindu susitarė tiesti Baltijos jūros dugnu Rusija ir Vokietija, gali turėti katastrofiškų padarinių aplinkai, jeigu nebus garantuotas nepriklausomas poveikio įvertinimas ir nebus ištirtos sausumos dujotiekio alternatyvos, teigiama Baltijos šalių bei Lenkijos nevyriausybinių organizacijų peticijose, rašo lrt.lt.Jas, surinkusias keliasdešimt tūkstančių piliečių parašų, svarstė Europos Parlamento (EP) Peticijų komitetas.

Politikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto TSPMI docentas Kęstutis Girnius savaitraštyje “Veidas” laužo stereotipinę nuostatą, esą Lietuvos valdžioje jau ilgus metus įsitvirtinę tie patys politikai.Dažnai skundžiamasi, kad Lietuvoje nėra tinkamų politinių jėgų, tad piliečiai verčiami balsuoti už tuos pačius politikus iš tų pačių politinių partijų. Tikro pasirinkimo nebuvimu aiškinama ir teisinama rinkėjų apatija, nenoras rengti pirmalaikius rinkimus, nusivylimas politiniu procesu.

...Šias eilutes rašau lėktuve. Skrendu iš Turkijos sostinės Ankaros į Belgijos sostinę Briuselį, atgal į darbą Europos Parlamente, ir bandau surikiuoti, apibendrinti pirmos kelionės į Turkiją įspūdžius. Į Turkiją vykau kaip Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacijos narė. Vizito tikslas - demokratijos plėtros, žmogaus teisių padėties Turkijoje, kuri yra kandidatė tapti ES nare, įvertinimas.

Su Europos Parlamento delegacija šią savaitę Turkijoje - Stambule ir Ankaroje - viešinti europarlamentarė Laima Andrikienė pastebėjo, kad Turkijos demokratija turi tiek trūkumų, jog įsivaizduoti šios šalies narystę Europos Sąjungoje bent kol kas labai sunku, jei ji apskritai įmanoma.„Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegaciją, tuo pačiu ir mane, labiausiai domina žmogaus teisių padėtis, apskritai demokratijos plėtra Turkijoje“, – sakė Laima Andrikienė.

Europos Sąjunga (ES) gali tapti labiausiai sekama vieta pasaulyje, mano europarlamentarė Laima Andrikienė. Pasak dienraščio "Lietuvos rytas", europarlamentarė kritikuoja ketinimus valstybėms dalintis duomenimis apie lėktuvais keliaujančius žmones bei planus fiksuoti visus telefoninius pokalbius ir trumpąsias SMS žinutes. Šių priemonių ES ketina imtis kovodama su terorizmu.

Europos komisijos Komunikacijos generalinio direktorato atstovybė Lietuvoje praėjusį savaitgalį Druskininkuose surengė metinę konferenciją informacijos apie Europos Sąjungą tinklo Lietuvoje trejų metų sukakčiai pažymėti. Iš visos Lietuvos susirinko žmonės, kuriems šalies integracijos į europines struktūras procesas daugiau ar mažiau susijęs su jų profesine veikla.

Penktadienį Vilniuje rengiama apskrito stalo diskusija "Europos Sąjungos biudžeto reforma: nuo klausimų link atsakymų", kurioje dalyvaus Lietuvos ir ES politikai bei analitikai. Kaip praneša prezidento spaudos tarnyba, ši diskusija - pavasarį vykusio aptarimo tęsinys. Jos metu bus toliau diskutuojama dėl ES biudžeto peržiūros, tariamasi, ką būtina keisti, kad ES biudžetas taptų modernesnis ir atitiktų pasikeitusios ES poreikius.

„Šiandien Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas pritarė rezoliucijai dėl derybų mandato ES Tarybai derybose su Ukraina dėl naujo ES ir Ukrainos susitarimo, ir jame pirmą kartą kalbama apie būsimą Ukrainos narystę ES", - sakė Europos liaudies partijos - Europos demokratų politinės grupės Europos Parlamente pranešėja šiuo klausimu, Lietuvos atstovė dr. Laima Andrikienė.Europarlamentarė pažymėjo, kad jos frakcijoje kol kas nėra vieningo palaikymo Ukrainos aspiracijoms tapti ES nare.

Sekminės Lietuvoje Sekminės šiemet Lietuvoje - karštos. Visoje Lietuvoje - tropiniai karščiai, kuriuos ypač Vilniuje, dideliame mieste, ištverti nelengva. Savaitgalį dalis lietuvių gelbėjosi vandens procedūromis pajūryje ar kur nors prie ežero, kiti gi lindėjo namuose, ieškojo pavėsio. Gerai, kai taip karšta, darže ar sode nepadirbėsi, galima skirti laiko sau. Aš irgi lindėjau pavėsyje ir skaičiau.

Šiandien kalbėdama su žurnalistais iš Lietuvos europarlamentarė Laima Andrikienė pažymėjo, kad „mūsų valstybės prezidentas turi būti renkamas visuotiniuose, slaptuose ir lygiuose rinkimuose".L.Andrikienė pastebėjo, kad jei Seimas ar tarpusavyje susitarę politinės partijos ryžtųsi keisti Konstituciją ir iš piliečių atimti teisę patiems rinkti valstybės prezidentą, tai būtų ne tik smūgis Lietuvos demokratiniams iškovojimams, bet apskritai didelis žingsnis atgal.

Vertindama pastarojo meto įvykius Estijoje, Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė pasakė: „Europos Sąjunga negali tylėti, kai grasinama vienai jos narių, šiuo atveju Estijai. Lenkijos - Rusijos konfliktas dėl mėsos eksporto į Rusiją baigėsi tuo, kad nevyksta derybos dėl naujojo ES - Rusijos bendradarbiavimo susitarimo. ES neabejotinai reaguos ir į pastarojo meto veiksmus, nukreiptus prieš Estiją.

Šiandien Europos Parlamente Briuselyje Lietuvos atstovės Laimos Andrikienės iniciatyva čia viešinčiam Lietuvos Ministrui Pirmininkui G.Kirkilui buvo pristatyta Baltijos jūros regiono strategija, kuriai Europos Parlamentas didele balsų dauguma pritarė 2006 m. lapkričio 16 dieną.

Lietuvos europarlamentarė Laima Andrikienė įtraukta į Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto darbo grupę, skirtą nagrinėti Europos kaimynystės Rytų politiką. Europarlamentas kartu sudarė grupę skirtą Pietų valstybių problemoms. Europos Sąjunga Kaimynystės politikai 2007 - 2013 m. skyrė 11 mlrd. eurų.

Septyni iš dvylikos Lietuvai atstovaujančių Europos Parlamento (EP) narių trečiadienį pritarė ataskaitai, kurioje smerkiamas slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalinių gabenimas, o Europos šalių vyriausybės ir slaptosios tarnybos kaltinamos tuo, kad taikstėsi su tokia praktika ir ją nuslėpė.Vašingtonas pripažįsta slaptą įtariamųjų teroristų perdavimą trečiosioms šalims, bet neigia, kad juos kankino ar perdavė toms šalims, kuriose jie buvo kankinami.

2007 m. sausio 17 d. Londone iškilmingos ceremonijos metu Europos Parlamento narei dr. Laimai Andrikienei suteiktas Kingstono universiteto Garbės daktaro laipsnis, įteiktos regalijos. Kingstono universitetas šiuo apdovanojimu – Garbės daktaro laipsniu verslo administravimo srityje - pripažino ypatingą dr.Laimos Andrikienės indėlį kuriant naują Europos žinių visuomenę.

2006 m. birželio 23 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Dėl veiksmų saugesnės Europos labui“ ir pasiūlymus ES Tarybos rekomendacijai dėl nelaimingų atsitikimų ir traumų prevencijos. Šis straipsnis parengtas Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės kalbos per „Žinių radiją“ laidoje „Dienos klausimas“ (2006 06 27) pagrindu.

Lietuva jau kaip ir nurimusi dėl euro, susitaikiusi su mintimi, kad kitų metų sausio 1 d. mūsų šalis netaps euro zonos valstybe, taigi ir toliau naudosimės litais. Vyriausybė, Seimas dar padarė po pareiškimą tuo klausimu ir tai nėra blogai, tiesiog dar kartą pareiškė nuomonę, kad manome esą pasiruošę įsivesti eurą.