laida Sveikatos DNR

Miegas yra gyvybiškai svarbus gerai savijautai, fizinei ir psichinei sveikatai. Tačiau, keičiantis laikui, kaip pavasario ir rudens laikrodžių sukimo metu, mūsų biologinis laikrodis gali sutrikti, o tai apsunkina natūralų miego ritmą ir pablogina miego kokybę. Todėl laiko sukimas dažniausiai nepadeda miegui, o atvirkščiai – sukelia nuovargį ir dezorientaciją. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į mitybos įpročius prieš einant miegoti.

Miegas žmogui yra gyvybiškai svarbus ir taip pat jis turi būti kokybiškas. Tačiau yra daug veiksnių, kurie turi įtakos miego kokybei – Mėnulio fazės bei miego rutinos pakeitimas, kai bus pereinama prie žiemos laiko. Apie tai Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas pasakoja naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“. Pasak prof. habil. dr.

Stabligė yra sunki ir dažnai mirtina infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos Clostridium tetani. Šios bakterijos randamos dirvožemyje, dulkėse, trąšose ir kitose aplinkos dalelėse. Užsikrėsti stablige galima per sužeidimus, įpjovimus ar bet kokius odos pažeidimus, kai į žaizdą patenka šių bakterijų sporų. Infekcija vystosi, kai sporos pradeda gaminti nuodingą baltymą, kuris stipriai pažeidžia nervų sistemą, sukelia raumenų spazmus ir gali baigtis kvėpavimo sustojimu ar net mirtimi.

Tie, kas susiduria su žarnyno veiklos sutrikimais žino, kaip nemalonu tai gali būti. Dėl to daugelis ieško atsakymo, kaip pagerinti organizmo virškinimo funkcijas. Apie tai, kaip nesunkiai pasirūpinti savo žarnynu TV3 „Sveikatos DNR“ laidoje papasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Anot jo, pagerinti žarnyno virškinamąją funkciją yra visai nesunku. Gydytojas išdavė porą metodų, kaip tai galima padaryti jau dabar.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, tačiau galime užkirsti kelią šioms ligoms. Tai nesunku padaryti atlikus vieną paprastą tyrimą. Kas yra lipoproteinas A ir kodėl bent kartą gyvenime rekomenduojama išsitirti jo kiekį kiekvienam žmogui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo kardiologas Arnas Karužas.

Kraujo tyrimai gali atskleisti daug sveikatos negalavimų. Kraujo tyrimai parodo ir kepenų fermentų skaičių, jų padidėjimą, todėl labai svarbu tirtis tam, kad būtų užkirstas kelias ligoms.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis, deja, akivaizdu, kad šių ligų paplitimas pirmiausia siejamas su gyvenimo būdu. Kaip pasirūpinti širdies sveikata ir kokie požymiai rodo, kad pas gydytoją jau reikia skubėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kardiologas Arnas Karužas.

Prasidėjusi vasara džiugina saulės spinduliais, o poilsiautojai jau užėmę visus paplūdimius, ežerus bei jūrą maudosi saulės voniose bei siekia įdegti dar po tamsiojo metų laiko užsilikusius šviesius odos lopinėlius. Tačiau kai kurie pamiršta, jog saulė gali būti pavojinga, todėl reikėtų pasirūpinti savo sveikata.

Venų varikozė, arba lėtinis venų nepakankamumas, dažnai vadinama tiesiog išsiplėtusiomis venomis. Ši liga vystosi, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi, susikaupia pernelyg daug kraujo bei išsiplečia paviršinės kojų venos. Tačiau kada reikėtų susirūpinti ir gydyti šią ligą? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ apie tai papasakojo Vilniaus Santaros kraujagyslių chirurgas Gediminas Vaitėnas.

Nors dažnai atrodo, kad užsienyje siaučiantys baisūs virusai Lietuvos nepasieks, tačiau dėl to stipriai klystama. Žmonėms vis daugiau keliaujant po pasaulį, Lietuvą pasiekia vis daugiau atvežtinių užkratų. Apie juos „Sveikatos DNR“ laidoje papasakojo virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas. Virusologas pokalbio metu atkreipė dėmesį į naujus plintančius virusus, kurių reikėtų pasisaugoti ir lietuviams.

Arterinė hipertenzija nustatoma tada, kai ilgą laiką yra padidėjęs arterinis kraujospūdis. Ši liga taikosi ne tik į garbaus amžiaus pacientus, bet ir į mažus vaikus. Dėl to „Sveikatos DNR“ laidoje buvo kalbama apie arterinės hipertenzijos požymius ir pavojus. Laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vadovė, profesorė Augustina Jankauskienė. Liga pavojinga tuo, kad požymius neretai atskirti sunku, nes prie jų priprantama.

Anksčiau žmonės stipriai kentėjo nuo tokių virusų, kaip hepatitas B, hepatitas C ar ŽIV, kurie ir toliau plinta Lietuvoje, tik gerokai mažesniais mastais. Tačiau šiuo metu nuo jų galima apsisaugoti, yra skiriami tinkami gydymai. Apie juos „Sveikatos DNR“ laidoje plačiau papasakojo virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas. Infekcijos nebėra rimta problema, tačiau svarbu pritaikyti tinkamą gydymą, kad nesusirgtume ir užkirstume kelią jų plitimui.

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas. Tačiau nuo jo Lietuvoje nuo 2016 metų skiepijamos 11 metų mergaitės, o nuo praeitų metų skiepijami ir berniukai. „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėjęs virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas teigia, kad mergaitės, vaikystėje paskiepytos nuo ŽPV, neserga gimdos kaklelio vėžiu. Skiepas nuo ŽPV – itin naudingas mergaitėms, nes toks paprastas veiksmas, kaip vakcinacija, padeda išvengti vėžio.

Tokia sunki liga kaip kepenų cirozė gali užklupti visiškai netikėtai, nes, kaip sako medikai, „kepenys nesiskundžia“. Alytiškė Daiva Benedikienė prisimena didžiulius sunkumus, kuriuos teko išgyventi susirgus Vilsono liga, kuri galiausiai komplikavosi kepenų ciroze – jos gyvybę išgelbėjo kepenų transplantacija.

Nors Lietuvoje savo organus paaukoti kitiems pasiryžta nedažnas, tačiau tai gali būti vienu iš būdų išgelbėti kitiems gyvybes. Apie šią temą „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėjo asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė. Laidoje kalbėjusi A. Degutytė skatino visus artimųjų rate pradėti pokalbį apie organų donorystę. Pokalbis nieko nekainuoja Nors kasdienybėje apie organų donorystę su artimaisiais kalbamasi nedažnai, tačiau šis pokalbis gali paskatinti kitus imtis svarbaus žingsnio.

Išgyvenus koronaviruso pandemiją pastebėta, kad didelė dalis žmonių išvengė susidūrimo ir su kitais virusais, kurie iki tol aktyviai cirkuliavo visuomenėje. Tačiau dabar atgimsta tos ligos, kurios buvo suvaldytos skiepais. Šiuo metu praktiškai nebekalbame apie tuberkuliozę, nors Lietuvoje ši problema išliko, ypač vaistams atspariai tuberkuliozei.

Ne vieną iš mūsų kankina skrandžio refliukso simptomai. Padidėjęs rūgštingumas, pykinimo jausmas, rėmens graužimas itin apsunkina įprastą gyvenimo ritmą. Ką tuomet reiktų daryti? „Sveikatos DNR“ laidoje viešėjusi gydytoja gastroenterologė Goda Sadauskaitė atskleidė, kaip skrandžio refliuksas susijęs su skrandžio rūgštingumu ir kas nutinka ilgą laiką ignoruojant simptomus.

Jau senokai pastebėta, kad orų pokyčiai veikia gyvūnų elgesį, pavyzdžiui, artėjant audrai paukščiai keičia skrydžio trajektorijas, tačiau kaip ir kada orai veikia žmones? Slėgis, debesuotumas, temperatūra, magnetinės audros, o gal ir mėnulio fazės turi įtakos tam, kaip jaučiamės? Ši tema vis dažniau aptariama tiek gydytojų, tiek gamtos mokslų profesionalų. Dabar labai dažnai kalbama apie magnetines audras.

Susitikimo su draugais ar giminaičiais metu neretai būna vartojami alkoholiniai gėrimai. Žmonės juos vartoja norėdami atsipalaiduoti, lengviau bendrauti su kitais asmenimis, tačiau kartais nekaltas išgėrimas gali baigtis priklausomybės liūnu, iš kurio vėliau bus sunku išlipti. Kaip pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, neįklimpti į priklausomybių liūną ir kada jau reiktų kreiptis pagalbos, laidoje „Sveikatos DNR“ kalba Priklausomybės ligų centro gyd.