laida dienos pjūvis

Ekonomistų perspėjimai apie artėjantį sunkmetį ir gresiančią recesiją lietuvių per daug negąsdina. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, kad kaimyninėse šalyse gyventojai daug labiau nerimauja dėl finansinės ateities ir jau ėmė smarkiai riboti nebūtiniausias išlaidas. Tuo tarpu lietuviai beveik visose kategorijose taupyti žada kone dukart mažiau palyginti su 10 Europos šalių vidurkiu.

Statistikos departamentas paskelbė, kad išankstiniu vertinimu, metinė infliacija Lietuvoje birželį pasiekė 20,5 proc, o finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad liepą kainų augimas gali būti netgi dar didesnis. Finansų ministerija skelbia, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje, o bendrasis vidaus produktas (BVP) kils 1,6 proc.

Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime vienas pagrindinių Lietuvos ir Gitano Nausėdos siekių – sąjungininkų pajėgų stiprinimas iki brigados dydžio vieneto mūsų šalies teritorijoje. Panašių tikslų susitikime turi ir kaimyninės Lenkija, Latvija ir Estija. Kad tokių veiksmų NATO ketina imtis, trečiadienį Madride pareiškė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stonltenbergas.

Praėjusią savaitę Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas duodama interviu britų dienraščiui „Financial times“ teigė, kad norint aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį, reikia vienbalsio visų 30-ies NATO valstybių bendro sutarimo. Pasak Estijos ministrės, tai leistų Rusijai nušluoti ne tik Estiją, bet ir Lietuvą nuo žemėlapio, nes Baltijos šalys apgintos galėtų būti tik maždaug po 180-ies dienų.

Kaliningrado tranzito klausimas pastarosiomis dienomis kelia vis daugiau aistrų. Įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, tačiau jau pasigirdo kalbų, kad Europos Komisija (EK) gali nuspręsti atšaukti sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimą.

Po COVID-19 pandemijos padarinių sekęs Rusijos karas Ukrainoje smarkiai sulėtino pasaulinės ekonomikos vystymąsi. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitė pareiškė, kad ekonominė krizė yra neišvengiama ir ragina Lietuvos valdžią pradėti gyventi realybėje.

Vis daugiau aukščiausio rango asmenų sulaukia grasinimų ir bauginimų iš žmonių. Štai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėl sulaukiamų grasinimų jau kreipėsi į policiją ir tikina, kad tokių dalykų jis netoleruos. Tad kodėl vis daugiau žmonių baugina aukščiausio rango asmenis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Tomu Vytautu Raskevičiumi, Dovile Šakaliene ir Generalinės prokurorės pavaduotoju Sauliumi Versecku.

Sekmadienį – antrasis Seimo rinkimų turas. Jo metu galutinai paaiškės, kas bus Lietuvos valdžioje ateinančius ketverius metus. Pirmajame Seimo rinkimų ture bene labiausiai visus savo sėkme nustebino Laisvės partija. O kokių staigmenų galime tikėtis antrajame Seimo rinkimų ture? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su viešųjų ryšių ekspertu Mykolu Katkumi.

Pirmadienio rytą prasidėjo išankstinis balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture. Iš trijų didžiausių šalies miestų tik Vilniuje išankstinis balsavimas vyksta ir savivaldybės pastate, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje rinkėjai kviečiami balsuoti kitur. Saviizoliacijoje esantys, tačiau COVID-19 nesergantys rinkėjai iš anksto gali balsuoti mobiliuose punktuose.

Sekmadienį Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai. Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų susišlavę konservatoriai dar neskuba savęs tituluoti laimėtojais ir leistis į kalbas apie būsimą valdančiąją koaliciją. Tačiau su jais jau poruojamas Liberalų sąjūdis. Ką apie tai mano Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Į politiką Saulius Skvernelis patraukė 2014 m., kai tapo vidaus reikalų ministru. Tramplinu į aukštesnes pareigas S. Skverneliui galėjo tapti incidentas 2015 pabaigoje, kuomet Vilniaus policija šukavo sostinę, ieškodama iš policijos pareigūnų automobilio su automatu pasprukusio vyro. Po metų S. Skvernelis kartu su LVŽS laimėjo rinkimus į Seimą ir tapo premjeru. O kokie S. Skvernelio šansai vėl valdyti Lietuvą? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su premjeru Sauliumi Skverneliu.

Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, apsauginė veido kaukė ir asmeninis tušinukas – trys daiktai, kuriuos su savimi atėjus atiduoti balsą Seimo rinkimuose turėti būtina. Bet tai yra tik viena dalis informacijos, kurią privalo žinoti kiekvienas rinkėjas. Dėl koronaviruso grėsmės šie rinkimai atrodys kitaip.

Neramumai Baltarusijoje nesibaigia. Baltarusių kova prieš 26-erius metus valdžioje esantį Aliaksandrą Lukašenką nesibaigia nuo rugpjūčio 9-osios. Kai kitiems atrodė, kad neramumai greitai pasibaigs, jie, panašu, tik didėja. Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pradėjo formuoti šešėlinę vyriausybę, Europos Sąjungos lyderiai pagaliau pritarė dėl sankcijų Baltarusijai, o tuo metu Rusija skelbia, kad jos kariuomenė bet kokiomis aplinkybėmis gins Baltarusijos interesus.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) teigia turinti patyrusių kompetentingų kandidatų sąrašą. Tačiau šią partiją lydi ne tik patyrę politikos vilkai, bet ir paskui juos besivelkantis skandalų šešėlis. Dar ilgai rinkėjai nepamirš jų skambių frazių, kad šampanas – tai ne alkoholis, mestų kaltinimų prekyba poveikiu ar slaptų pokalbių, dėl kurių kai kurie jų neteko posto.

Ketveri metai valdžioje reiškia ir buvimą po padidinamuoju stiklu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tai patyrė savo kailiu, kai kiekvienas partijos ir jos lyderių sprendimas buvo plačiai aptarinėjamas, o bet kuri tamsesnė valstiečių atstovų biografijos detalė keliama į dienos šviesą.

Lietuvoje vieši Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Dvišalio Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų susitikimo metu abu prezidentai aptarė Baltarusijos, bendradarbiavimo su Rytų valstybėmis klausimus, diskutuota ir apie klimato kaitą, ekonomiką bei kibernetinį saugumą. Emmanuelis Macronas susitiko ir su Sviatlana Cichanouskaja, kuriai pažadėjo padėti siekti derybų dėl politinės krizės Baltarusijoje sureguliavimo ir politinių kalinių paleidimo.

Savaitgalį prasidėjo kariniai neramumai tarp Armėnijos ir Azerbaidžnao Kalnų Karabacho teritorijoje. Per dešimtmečių senumo teritorinį ginčą atsinaujinus nesutaikomų priešininkų Azerbaidžano ir Armėnijos kovoms, žuvo mažiausiai 24 žmonės, o pasaulis sekmadienį ragino nutraukti karo veiksmus. Tuo metu visai šalia mūsų, Baltarusijoje, toliau tęsiasi protestai ir neramumai dėl Aliaksandro Lukašenkos valdymo.

Pirmuosiuose Seimo rinkimuose po partijos skilimo dalyvaujantys socialdemokratai eina su atsinaujinusia komanda, tačiau joje yra ir gerai žinomų politikų, paskui kuriuos velkasi skandalų šleifas. Kartu su socialdemokratais į rinkimus žengia teistumą turėję ar dėl įtartinų kelionių postus praradę politikai. Nepaisant to, socialdemokratų tikslas – gauti daugiau mandatų nei per praėjusius Seimo rinkimus, kai gavo 17 mandatų.

Darbo partija visai dar rugsėjo pradžioje pristatė savo rinkimų programą. Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigė, kad jo tikslas yra vykdomoji valdžia ir premjero postas. Jei bus laimėti Seimo rinkimai, jis atsisakys europarlamentaro posto ir eis į Vyriausybę. Jis neabejoja, kad Darbo partija sugrįš į Seimą ir tikisi sulaukti net 45 Seimo nario mandatų.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar visai neseniai interviu portalui tv3.lt teigė, kad per šią Seimo kadenciją partijai pavyko atsikratyti ją lydėjusio Eligijaus Masiulio korupcijos skandalo šleifo. Pasak jos, nė viena partija Lietuvoje nebuvo patyrusi tokio triuškinančio smūgio ir atsitiesusi. Tačiau ar tikrai 2020 metų Seimo rinkimuose Liberalų sajūdžiui pavyks atgauti rinkėjų pasitikėjimą? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – Seimo senbuviai. Per ne vienerius partijos ir jos ilgamečių narių darbo metus Seime ar Vyriausybėje paskui partiją nusidriekė visa virtinė skandalų. Tarp jų – galima Rusijos įtaka partijai, Georgijaus juostelės partijos lyderio atlape, skandalingi kai kurių partijos deleguotų ministrų sprendimai, kritika protestams Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Ar Lietuvoje bus įsteigtos valstybinės vaistinės – vieno balsavimo Seime klausimas, kuris turėtų įvykti jau šią savaitę, kaip tai žadėjo Ramūnas Karbauskis. Panašu, kad vieninteliai valdantieji palaiko šią idėją, o pastarieji kritikus kaltina farmacijos verslo interesų gynimu. Pacientų atstovai netiki, kad valstybinėse vaistinėse vaistai atpigs, tačiau valdantieji nenusileidžia ir toliau tiki tokių vaistinių idėja.

Šių metų Seimo rinkimuose pirmą kartą dalyvaus liberalios krypties Laisvės partija. Partijos sąrašą į rinkimus ves Aušrinė Armonaitė, kuri dar praėjusių metų birželį kartu su Remigijumi Šimašiumi ir bendražygiais įsteigė šią liberalios krypties partiją. Birželio pabaigoje skelbtos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, už Laisvės partiją spalio 11 dieną vyksiančiuose rinkimuose balsuotų apie 2 proc. rinkėjų.

„Laisvė ir teisingumas“ – nauja partija, susibūrusi prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partija visiškai nauja, jos gretose – gerai pažįstami politiniai veikėjai, o paskui dalį jų velkasi ir senos skandalingos istorijos. Tad ar sugebės „Laisvės ir teisingumo“ partija prasibrauti į Seimą? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su „Laisvės ir Teisingumo“ partijos pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu.

Baravykų vajus ir toliau varo lietuvius iš proto – kai kurie jų iš miško nekelia kojos arba traukia grybauti net per pietų pertrauką ir giriasi dešimttūkstantiniu sezono laimikiu. Visgi lietuvius apėmusi grybų euforija turi dvi puses – medikai sako, kad į ligonines plūstelėjo apsinuodiję žmonės. Pavyzdžiui, dauguma jų ūmėdes sumaišė su musmirėmis. Tad ar turtingas grybų sezonas atneša daugiau apsinuodijimų ir mirčių? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbyje su mikologu Jonu Kasparavičiumi.

Aliaksandras Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kremlius informavo, kad per maždaug keturias valandas trukusias derybas A. Lukašenka patvirtino savo planus keisti Baltarusijos konstituciją. Ar šis V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas yra nuosprendis Baltarusijai? Apie tai – tv3.lt pokalbis su užsienio reikalų ministerijos kanclere Jovita Neliupšiene. Rusijos ir Baltarusijos vadovai pagaliau susitiko Sočyje.

Aliaksandras Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kremlius informavo, kad per maždaug keturias valandas trukusias derybas A. Lukašenka patvirtino savo planus keisti Baltarusijos konstituciją. Ar šis V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas yra nuosprendis Baltarusijai? Apie tai – tv3.lt pokalbis su užsienio reikalų ministerijos kanclere Jovita Neliupšiene.

Gyvūnų gynėjai ir įvairiausi aktyvistai ir toliau nenuilstamai ieško nelegalių šunų ir kačių veisyklų, kuriuose gyvūnai kankinami ar deramai neprižiūrimi. Štai ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nuo ketvirtadienio pradėjo budėti visą parą, kad galėtų reaguoti į žiaurų elgesį su gyvūnais.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 32 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 14 iš jų registruota Vilniaus, 7 Klaipėdos, 6 Kauno, 3 Šiaulių, po 1 – Alytaus ir Tauragės apskrityse. Taip pat pastaruoju metu vis daugėja koronaviruso atvejų neseniai duris mokiniams pravėrusiose mokyklose.  Pavyzdžiui, dėl Covid-19 židinio uždaroma Juodupės gimnazija.

Savaitgalį pratrūkę kankinamų ir neprižiūrimų gyvūnų skandalai nerimsta ir toliau. Vos per porą dienų atrastos ir nelegalios veisyklos, ir kaimo sodybos, kuriose ne tik suluošinti, išbadėję, bet ir maišuose palikti nugaišę šunys. Aktyvistai mano, kad atsakomybę turėtų prisiimti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, kurie esą ilgus metus ignoravo informaciją apie tokias siaubingas vietas. Siūloma pagaliau sugriežtinti ir baudas.