kubiliaus vyriausybė

Pasibaigus dar vienam politiniam sezonui, prasminga apibendrinti viešosios politikos pasiekimus Lietuvoje. Nors nemažai Sauliaus Skvernelio Vyriausybės darbų dar tik pradėta vykdyti, galima vertinti ir pradinius rezultatus. Įdomu, kaip valdančiajai daugumai sekėsi įgyvendinti „labai didelius pokyčius“, kuriuos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai žadėjo pavasario sesijos metu.

Nors esu pasitraukęs iš visų politinių postų ir turiu mažai poveikio politiniams sprendimams (sąžiningai pasakius, šiuo metu ir pats noriu mažiau dalyvauti politikoje — priežasčių tam yra ir jūs jas surasite šitame straipsnyje), tačiau mano vardas vis dar yra linksniuojamas viešojoje erdvėje. Ir, kaip anksčiau, vis dar esu kaltinamas vos ne dėl visų Lietuvos bėdų, kurios atsitiko mūsų šalyje per pastaruosius dvidešimt trejus metus.

Ekspertai tvirtina, kad per dvejus metus ne tik nepriartėjome prie plačiai ištrimituotos naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybos, bet netgi gerokai nuo to nutolome. Lietuva pagal energetinį priklausomumą neatrodo prasčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Tai skelbia Bendrijos nepriklausomų energetikos organizacijų portalas „Energy.eu“. Tačiau neskaidriai privatizavusios VST ir sukūrusios „Leo LT“ Vyriausybės suvaržė savo pačios piliečių laisvę.

Nors jau metai, kai Lietuvoje prabilta apie krizę, iš tikro krizė mūsų šalyje tik dabar prasideda. Kas mūsų laukia šią žiemą, kai paskutinius pinigus atims išlaidos už būsto šildymą? Pasaulinė praktika rodo, kad daugės vagysčių, turtinių nusikaltimų, bet turėtų mažėti pavienio smurto. Nesikeičia tik lietuvio charakteris – kaip anksčiau verkšlenome dėl blogo gyvenimo, taip toliau tebeverkšlename.

Trys karaliai pamatė žvaigždę danguje ir susirengė į kelionę. Po Kalėdų atėjo ten, kur jiems reikėjo. Šiomis dienomis Lietuvos politinėje padangėje sužibo ne žvaigždė, o vaivorykštė – nacionalinės vienybės Vyriausybės idėja. O greta idėjos – kaip tik trys karaliai. Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus laiko vaivorykštę už galų.

Prognozuojama, kad šiemet dėl sunkiai pakeliamų mokesčių kas ketvirtas litas bus uždirbtas šešėlinėje ekonomikoje, o iš viso pilkajame versle sukasi apie 24 milijardai litų. Išklausęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Lietuvos muitinės bei Generalinės prokuratūros vadovų išvadas dėl neregėtų šešėlinės ekonomikos augimo tempų, premjeras paskelbė kovą pilkajam verslui. Tačiau pirmieji premjero pasiūlymai ekonomistus apstulbino.

Atrodo, visi valdžios vyrai ir moterys galutinai sutarė - statyti naują atominę elektrinę (NAE) Lietuvoje būtina. Vienintelis socialdemokratų garbės pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas mėgina apkarpyti optimistų sparnus ir perspėja, kad Lietuva viena atominės jėgainės nepastatys. Toks pragmatiškojo buvusio premjero teiginys yra teisingas.

Opozicijos lyderis "tvarkietis" Valentinas Mazuronis neskuba pritarti valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) inicijuojamam nepasitikėjimui Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Povilu Malakausku. Jis nuogąstauja, neva konservatoriai nori kontroliuoti ne tik Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, kuriai vadovauja konservatorė Rasa Juknevičienė, bet ir perimti VSD kontrolę.

Šią savaitę „Balsas.lt savaitėje“ - duoklę „Sodrai“ moka vis naujos žmonių kategorijos, didinami tarifai, bet niekas nesijaučia socialiai saugesnis. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Lietuvą krėtusi ekonomikos krizė, atslinkusi iš Rusijos, palietė ir pensijas – jos vėlavo. Pikti tautiečiai tuomet sukūrė anekdotą, kaip reikia išgelbėti Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) sistemą.

Dešimt premjero A.Kubiliaus valdymo mėnesių: 9 milijardai papildomų skolų, beatodairiškai didinami mokesčiai, griūvanti ekonomika, suvešėjęs šešėlinis verslas ir ateitis miglose. Žvilgsnis per rožinius akinius Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius visus nustebino pareiškęs, kad jo pastangomis šalis kyla ant kojų. Tačiau ekspertai kol kas neranda požymių, kad ekonomika atsigauna.

Po kelių dienų politikai rinksis į eilinę Seimo rudens sesiją ir paskelbs politinio sezono pradžią. Lietuva yra parlamentinė Respublika ir Lietuvos piliečiams svarbu, kokius savo veiklos prioritetus Seimas paskelbs šį rudenį. Padėtis ekonomikoje, socialinėje sferoje, švelniai tariant, apgailėtina. A. Kubiliaus Vyriausybė, atrodo, išrado laiko mašiną ir per praėjusį pusmetį perkėlė mus į 2005-sius metus.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento narys Rolandas Paksas siūlo Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei imtis iniciatyvos formuoti plataus politinio pasitikėjimo jėgų Ministrų kabinetą. "Manau, kad Prezidentė galėtų tvirtinti ne vos stabilumą išlaikančios koalicijos Vyriausybę, bet imtis iniciatyvos formuoti plataus politinio pasitikėjimo jėgų Ministrų kabinetą.

Andrius Kubilius dar kartą paskirtas Premjeru. Šalininkų pavadintas tamsiųjų laikų šviesiuoju apaštalu, kuriam dabar tenka sėdėti elektros kėdėje, opozicijos tvirtinimu, A. Kubilius nesugeba atsakyti už savo žodžius, meluoja, nesiklauso patarimų ir varo šalį gilyn į krizę. Kandidato rėmėjai atsikirtinėjo, kad ieškantys krislų A. Kubiliaus akyse nemato plytų savosiose, tačiau opozicijos jiems įtikinti nepavyko. Visos opozicinės partijos balsavo prieš arba susilaikė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nors ir pripažindama, kad Vyriausybei trūko nuoseklumo ir tvirtumo, Seimui pateikė Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Premjerus. „Tikiuosi asmeninės A. Kubiliaus atsakomybės formuojant ministrų kabinetą“, - įspėjo ji konservatorių lyderį, o Seimą dar kartą paragino sutelkti jėgas sprendžiant šalies problemas.

Seime įvyko pirmasis patikslinto 2009 metų valstybės biudžeto svarstymas. Antrasis svarstymas numatytas po savaitės - kito antradienio plenariniame Seimo posėdyje. Dauguma Seimo komitetų siūlė įstatymo projektą grąžinti Vyriausybei tobulinti. Tokį pasiūlymą pateikė ir pagrindinis - Biudžeto ir finansų komitetas.

Ką tik lietuviškai pasirodęs Naomi Klein bestseleris „Šoko doktrina“ (leidykla „Kitos knygos“, 2009) – apie tai, kaip šokas paverčia mus mulkiais. Autorė parodo, kaip gimė ir brendo tie ekonominio šoko ir pelningo krizių valdymo metodai, kuriais šiandien sėkmingai naudojasi ir A.Kubiliaus Vyriausybė. Visose šalyse, kuriose per pastaruosius tris dešimtmečius buvo diegiama Čikagos ekonominė programa, tarp jų – ir Lietuvoje, padariniai buvo panašūs.

Tą jau visi girdėjo. Belgijoje minimalus atlyginimas yra 1390 eurų, arba 5,9 karto didesnis nei Lietuvoje, tačiau politikų valia mūsų vartotojai elektros monopolininkams už elektrą moka brangiau negu belgai. Ir tai - dar ne viskas, nes siekiant lyginti dera nepamiršti, kad tų, kurie uždirba minimalią algą, Lietuvoje yra nepalyginti daugiau negu Belgijoje. O kur dar milijoninė pensininkų armija.

Artūras Paulauskas, Naujosios sąjungos pirmininkas, kategoriškai neigiamai vertina Vyriausybės priimtą sprendimą dėl daugiabučių renovavimo. „Vyriausybė visą naštą nori užkrauti ant daugiabučių gyventojų pečių“, - teigia Naujosios sąjungos lyderis.   Negali būti prievartinės renovacijos Daugiabučius renovuoti būtina, tik ne tokiomis sąlygomis, kokias dabar gyventojams siūlo A. Kubiliaus Vyriausybė. Daugiabučių renovavimas – labai svarbus valstybei ir jos gyventojams.

Rytoj Andriaus Kubiliaus vadovaujama XV Vyriausybė minės šimtadienį. Dirbanti, vegetuojanti, išmintinga, nekompetentinga - taip prieštaringai vertinama jos veikla. Kiek daugiau nei trys mėnesiai - pernelyg trumpas laikotarpis, kad visuomenė jau galėtų raškyti brandžius ministrų kabineto veiklos vaisius. Per šimtadienį nuveiktais ir dar tik planuojamais darbais premjeras netrukus pasigirs ta proga rengiamoje spaudos konferencijoje.

Praėjusią savaitę S.Nėries gimnazijoje vyko diskusija ekonomikos tema. Reikia pagirti organizatorius, kad į renginį jie pakvietė labai skirtingą ekonominį spektrą atstovaujančius pranešėjus. Požiūriai išsiskyrė ir kalbant apie monopolijas (ne valstybines). Laisvosios rinkos instituto atstovas teigė, jog monopolija yra nei blogai, nei gerai. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų sąjunga sako, kad monopolija yra labai blogai.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) parlamentarų įregistruotas įstatymo, kuriuo siekiama pratęsti IAE veiklą, projektas vėl sukėlė parlamentarų apsižodžiavimą. Valdantieji sako, kad tai „susisukusio proto“, populistinė iniciatyva. Opozicija vis dar mato galimybių neuždaryti IAE.

Dabartinė XV vyriausybė, kaip ir visos iki jos, gauna deramą dozę kritikos, neretai – ir pelnytos. Kai bus kokia valstybinė šventė, galėsime ją ir pagirti. Už ką? Už tai, kad veikia sparčiai ir energingai, o dar labiau už tai, kad sugeba prisipažinti klydusi ir geba taisyti klaidas. Valdžiai teko uždavinys ne iš lengvųjų – reikia susrėbti viso būrio nepriklausomų nuo šios vyriausybės „šeimininkių“ virtą košę.

Šiandien – dar šiaip taip. Vyriausybei pasisekė susitarti su smulkiųjų verslininkų ir prekiautojų sąjungos vadove Zita Sorokiene ir viešo protesto išvengti. Tai tikrai didelis laimėjimas nesėkmingai pradėtame naujos Vyriausybės vidaus politikos kelyje. Tačiau visgi nepigiai pirktas. Kubiliui prireikė Sorokienei duoti tai, ko ji prašė, deja, valstybės sąskaiton.

Krizė pakeitė pasaulio veidą ir jis jau niekada nebus toks, koks buvo iki šiol. Visos valstybės didina viešojo sektoriaus įtaką valstybės gyvenime. Į valstybės rankas perduodama daugybė ekonominio gyvenimo sričių. Likviduojami monopoliai. Lietuva privalo keistis ir tapti naujų pasaulinių pokyčių proceso dalimi. Nuaidėjus šūviams į demonstrantus prie Seimo sausio 16-ją, 2009-ieji į Lietuvos istoriją bus įrašyti kaip kylančio pilietiškumo ir sąmoningumo metai.

Premjeras Andrius Kubilius jau buvo tapęs kalbėtoju, kuriam geriau neprasižioti. Atrodė, vos tiktai prabils – kur nors ims dužti stiklai. O viešųjų ryšių žyniai vienu balsu reikalavo, kad valdžios vyrai ir moterys kalbėtų, nes prieš tai buvo nusišnekėta. Susiklostė keista padėtis – reikia dainuoti vandens prisemta burna. Charizma Svarbu ne žodis, o lūpos, kurios ištaria. Lietuviai, kaip žinoma, gerbia autoritetą.

Išanalizavus Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Šemetos šiemet įvestą naują mokesčių sistemą aiškėja, kad nei premjeras, nei finansų ministras nemoka matematikos. Nesunku įrodyti, kad didinant mokesčius tų pačių rezultatų buvo galima pasiekti žymiai paprastesnėmis priemonėmis, tūkstančius kartų pigiau ir nesukeliant painiavos, kuri dabar tvyro ir tvyros visų Lietuvos įmonių buhalterijose.

Partija Tvarka ir teisingumas naujos Vyriausybės programą vertina kaip Lietuvos ūkio ir jos žmonių smukdymo programinį dokumentą, kurio įgyvendinimas valstybei gali atnešti nepataisomą žalą. Programa paremta keturių partijų politiniais susitarimais kaip matematiškai subalansuoti biudžeto deficitą ir jos skaičius sudėlioti visiškai nesivadovaujant nei teisingumo principais, nei ekonomine logiką, nei kitų Europos šalių pavyzdžiais ar sveika logika.

Artėjanti globalinė recesija ne tik kaitina emocijas, bet ir verčia vyriausybes peržiūrėti savo ekonomines programas. Tiek ES, tiek JAV valdžia nustatė vienodą diagnozę savo ekonomikoms. Abi teigia, jog šį kartą šalys susidūrė su Keinso (John Maynard Keynes) aprašyta situacija – staigiu ir stipriu paklausos smukimu (žlugus ją maitinusiam kreditui). Aiški ir jų išvada - paklausą reikia reanimuoti.

Ryškėja pagrindiniai naujosios, būsimos Vyriausybės ekonominės programos bruožai. Pagrindinė jos nuostata – defliacinėmis priemonėmis (mažinant biudžeto deficitą ir šiek tiek didinant mokesčius) grąžinti ekonomiką į pusiausvyrą. Geras tikslas – nesustabdę kainų lygio kilimo negalime tikėtis nei saviškių, nei užsienio investuotojų pasitikėjimo, o be to nebus nei ūkio plėtros, nei gerovės kilimo.