kt

Seimas ketvirtadienį nusprendė pradėti apkaltos procesą už kolegą balsavusiam Petrui Gražuliui ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) išvados, ar parlamentaro veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Už tai ketvirtadienį balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 26, 12 Seimo narių susilaikė. Kreipimąsi į KT palaikė tik valdančiųjų frakcijų atstovai ir du socialdemokratai – Algirdas Sysas bei Dovilė Šakalienė.

Parlamentaras Petras Gražulis politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu pavadino prieš jį inicijuojamą apkaltos procesą. Mišrios Seimo narių grupės narys vylėsi, kad Konstitucinis Teismas (KT) blaiviau pažiūrės į situaciją. „Tai politinis sprendimas ir politinis susidorojimas“, – ketvirtadienį Seime svarstant apkaltos komisijos išvadą, kad yra pagrindas pradėti apkaltą P. Gražuliui, sakė pats parlamentaras. „Bet dar nedėkime taško šitoje byloje, yra Konstitucinis Teismas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurias Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė po Konstitucinio Teismo (KT) pastabų dėl mokyklų pertvarkos taisyklių. KT yra paskelbęs, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Konkurencijos taryba (KT) tiria, ar Panevėžio valdžios vidaus sandoriai su savivaldybės  kontroliuojama bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“ yra teisėti. Bus tiriami pernai rugpjūtį ir gruodį be konkurso sudaryti sandoriai dėl atliekų tvarkymo, išvežimo ir rūšiavimo, BNS teigė tarybos atstovė Lina Navickaitė.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradeda bylą, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas. KT trečiadienį pranešė pagal grupės Seimo narių kreipimąsi pradedantis nagrinėti bylą dėl atitinkamų Švietimo įstatymo nuostatų ir Vyriausybės patvirtintų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) prašo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinti, ar pernai įstatymu iki 2 gigavatų (GW) apribota maksimali bendra komercinių saulės jėgainių galia buvo apribota nepažeidžiant pagrindinio šalies įstatymo.

Teisėjas Gintaras Goda ketvirtadienį paskirtas Konstitucinio Teismo (KT) pirmininku. Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė penki parlamentarai. KT pirmininkas paskirtas trejiems metams, nes 2026 metais baigsis G. Godos kadencija teisme. Ankstesnės Konstitucinio Teismo pirmininkės Danutės Jočienės kadencija baigėsi kovo 16 dieną.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija penktadienį paskelbė pradėjusi rinkti parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu. Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, Konstitucinis Teismas turi atsakyti, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis teisiškai gali būti prilyginamas valstybės vadovui.

Laukiant galimo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo dėl kaupimo antros pakopos pensijų kaupimo fonduose, sistemos judinti nereikia, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė. KT išvados prašo Seimo opozicija.  „Kol KT pateiks atsakymus į keliamus klausimus, nėra racionalu imtis esminių nuostatų keitimo ir dar vieną kartą reformuoti daug kartų reformuotą kaupimo sistemą“, – BNS ketvirtadienį teigė M. Lingė.

Dar 24 teisėjai valstybės prašo atlyginti žalą dėl anksčiau gautų per mažų atlyginimų. Regionų apygardos administracinis teismas pirmadienį pranešė, kad Klaipėdos teisėjų skundas pateiktas praėjusių metų gruodį, tačiau byla sustabdyta, kol Konstitucinis Teismas (KT) pateiks savo išaiškinimą.

Konstitucinis Teismas atsisakė tirti Vilniaus apygardos teismo prašymą dėl prievolės dėvėti kaukę baudžiamojoje byloje dėl konflikto Vilniaus prekybos centre, kai pirkėjas sumušė apsaugininką, o paskui lauke šovė į jį iš turėto ginklo. Konstitucinis Teismas pranešė konstatavęs, jog pareiškėjas prašė ištirti, ar Konstitucijai ir įstatymui neprieštarauja teisės aktai, kuriais reguliuojami kiti teisiniai santykiai nei nagrinėjamieji baudžiamojoje byloje.

Pernai Seimo priimtos pataisos, pagal kurias energijos gamybos įmokas privalo mokėti tik rinkos naujokai, gali juos diskriminuoti ir privilegijuoti senbuvius, kuriems jų mokėti nereikia, teigia Konkurencijos taryba (KT).  Tokios Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatos gali sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas, be to, toks reguliavimas gali būti laikomas neteisėta valstybės pagalba rinkos senbuviams, o tam būtina gauti Europos Komisijos leidimą, teigia tarybos ekspertai...

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs nutarimą, ar grožio ir odontologijos paslaugų teikimo ribojimai karantino metu neprieštaravo Konstitucijai. Vyriausybės nutarimą, kuriuo buvo nustatyti grožio ir odontologijos paslaugų ribojimai pandemijos metu, KT vertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymu. Į KT prašydamas įvertinti Vyriausybės nutarimo konstitucingumą LVAT kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Konstitucinis Teismas (KT) vertins, ar grožio ir odontologijos paslaugų teikimo ribojimai karantino metu neprieštaravo Konstitucijai. Kaip pranešė KT, ketvirtadienį teismas rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal tokį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą. Pasak pranešimo, LVAT kreipėsi į KT sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė į Konstitucinį Teismą (KT) pateikė šiame teisme nepilną kadenciją jau dirbusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro kandidatūrą.

Opozicinės Demokratų partijos lyderis ekspremjeras Saulius Skvernelis kandidatų į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus parinkimą lygina su baudžiamuoju nusikaltimu – prekyba poveikiu.

Į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo pareigas planuojama teikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Aurelijaus Gutausko ir parlamentaro Stasio Šedbaro kandidatūras, BNS patvirtino keli šaltiniai, tiesiogiai susiję su šiais svarstymais. BNS žiniomis, A. Gutausko kandidatūrą ketina teikti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, o S. Šedbaro – laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pagal opozicijos parlamentarų kreipimąsi pradeda nagrinėti bylą dėl žvalgybos kontrolieriaus. Byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, į pirmą posėdį pakviesti Seimo nariai Agnė Širinskienė bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, kaip specialistai – Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė ir Valstybės saugumo departamento (VSD) žvalgybos pareigūnas Nerijus Andriusevičius.

Konstitucinis Teismas (KT) vertins anksčiau galiojusią tvarką, kai vieni vaiką iki 14 metų auginę pareigūnai negaudavo papildomų kasmetinių atostogų. KT pirmadienį pranešė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymu pradeda nagrinėti bylą dėl Vidaus tarnybos statuto, kai jame iki 2019 metų nebuvo numatyta tokia teisė, konstitucingumo.

Konstitucinis Teismas (KT) vertins dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino metu galiojusius ribojimus uždarose erdvėse susitikti daugiau nei dviem šeimoms ar daugiau nei penkiems asmenims. KT trečiadienį pranešė priėmęs tris individualius konstitucinius skundus su prašymu įvertinti, ar pandemijos metu apriboti artimi kontaktai uždarose patalpose neprieštaravo judėjimo laisvei.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs nutarimą byloje, ar darbas privačiame universitete turėjo skaičiuotis į mokslinį stažą. KT nagrinėjo bylą dėl Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurią mokslinio darbo stažą šiai pensijai gauti sudarė tik mokslinio darbo laikas valstybinėse mokslo ir studijų institucijose.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, jog pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Vyriausybės 2019 metais pritaikyta įstatymo nuostata, pagal kurią verslininko Igorio Udovickio ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomam Birių krovinių terminalui (BKT) nebuvo leista įsigyti I. Udovickio šeimos valdomos krovos bendrovės Nemuno terminalas akcijų ir plėsti BKT terminalą.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Vyriausybės 2019 metais pritaikyta įstatymo nuostata, pagal kurią verslininko Igorio Udovickio ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomam Birių krovinių terminalui (BKT) nebuvo leista įsigyti I. Udovickio šeimos valdomos krovos bendrovės Nemuno terminalas akcijų ir plėsti BKT terminalą.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradės nagrinėti vieną iš vadinamųjų pandeminio ribojimo bylų – bus vertinama įstatymo norma, kad dėl užkrečiamosios ligos laiku nepasitikrinę darbuotojai turi būti perkeliami arba nušalinami nuo darbo. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatą KT apskundė grupė Seimo narių.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį priėmė nagrinėti individualų skundą dėl priverstinio apgyvendinimo užsieniečių registravimo centre. Fizinis asmuo prašo išaiškinti, ar kai kurios įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos neprieštarauja Konstitucijoje garantuojamai asmens laisvei – kad jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

Pirmadienį Konstituciniame Teisme (KT) Vilniuje pristatyta Konstitucijos šimtmečiui skirta kolekcinė moneta. „Tai yra aukščiausios prabos aukso moneta, sverianti beveik aštuonis gramus arba ketvirtį uncijos“, – pirmadienį KT žurnalistams sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Monetos reverse simbolių kalba perteikiami Lietuvos Valstybės Konstitucijoje įtvirtinti demokratiniai valstybės kūrimo pamatai, averso centre – stilizuotas Vytis, susidedantis iš daugybės dalelių.

Seimo opozicija kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl suteikto valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui, sako opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. „Statusas mums nekliūna, jis tiesiog, mūsų įsitikinimu, prieštarauja Konstitucijai.

Konstituciniam Teismui trečiadienį atsisakius nagrinėti galimybių paso teisėtumą, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad ją tenkintų bet koks sprendimas. „Būtų buvę gerai bet koks jų sprendimas: ar nagrinėti, ar nenagrinėti (bylą – BNS). Kaip jie nusprendė, taip yra“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A. Armonaitė.   Anot jos, galimybių pasas padėjo atlaikyti pandemiją ir išsaugoti ekonomines veiklas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako negalintis komentuoti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo nenagrinėti bylos dėl galimybių paso, tačiau pabrėžia, jog visuomenė turėtų aiškiai žinoti teisinę aplinką, susijusią su koronaviruso pandemijos valdymu. „Aš negaliu vertinti Konstitucinio Teismo sprendimų. Kaip suprantu, formali priežastis yra ta, kad šiandien teisės aktas negalioja, yra atšauktas, sustabdytas.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį nutraukė bylą dėl galimybių paso teisėtumo. Anot jo, toks sprendimas priimtas atsižvelgus, kad Vyriausybė panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su galimybių pasu susiję ribojimai. Teismas teigia, kad nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis.

Šiuo metu vyksta intensyvūs bylos dėl galimybių paso parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai, sprendimas tikėtinas vasarį, sako Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkė Danutė Jočienė.  „Konstitucinis Teismas yra išdėstęs poziciją bylą nagrinėti paankstinta tvarka, tai reiškia, kad šiuo metu vyksta intensyvūs bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai.

Ispanijoje nuo penktadienio įsigaliojus eutanaziją ir savižudybę su pagalba įteisinančiam įstatymui, šalis tapo viena iš nedaugelio valstybių, leidžiančių nepagydomomis ligomis sergantiems arba nuolatines nepakeliamas kančias kenčiantiems ligoniams nutraukti savo kančias. Kovą parlamento patvirtintas įstatymas „atsako į visuomenėje esamą poreikį šiuo klausimu“ ir turi būtinų „apsaugos priemonių“, susijusiu su eutanazijos įgyvendinimu, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškime.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar tvarka, kai keliose įmonėse dirbančių žmonių „Sodros“ įmokos skaičiuojamos atskirai, atitinka Konstituciją bei konstituciniam teisinės valstybės principą. KT trečiadienį priėmė nagrinėti tokį Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis dviejų odontologų skundą dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, prašymą.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis įstatymo nuostatų, pagal kurias Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) sprendimais gali būti nustatomi asmens teisių ribojimai, atitiktį Konstitucijai. KT pranešė priėmęs nagrinėti Seimo narių grupės prašymą įvertinti, ar kovo pabaigoje Seimo priimtos pataisos dėl privalomo tam tikrų sričių darbuotojų testavimo ir NVSC suteiktų įgaliojimų neprieštarauja Konstitucijai.

Vienas kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl merų rinkimų iniciatorių, konservatorius Andrius Kupčinskas teigia, kad po teismo išaiškinimo vertėtų svarstyti galimybę prilyginti merų funkcijas dabartiniams administracijų direktoriams.

Laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad tiesioginis merų rinkimo būdas pasiteisino, tam pritaria dauguma žmonių, taigi jo vadovaujama partija po pirmadienį paskelbto Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo Seimui siūlys Konstitucijos pataisas. Čia pat jis perspėja matantis vis daugiau ženklų, kad valdantieji konservatoriai siekia imtis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų įstatymų peržiūros.

Konstitucinis Teismas antradienį atsisakė nagrinėti Seimo narių, daugiausia opozicijos, prašymą dėl Petro Gražulio neliečiamybės. Teismo pirmininkas Dainius Žalimas BNS sakė, kad Seimo narių grupė neįrodė, jog P. Gražuliui neliečiamybė panaikinta dėl politinio persekiojimo. „Pareiškėja neįrodo, kad ponas Gražulis buvo persekiojamas dėl politinių motyvų.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradeda nagrinėti skundą dėl Vilniaus universiteto (VU) taikomo ribojimo dirbti dėstytojams, vyresniems nei 65 metai. Šis procesas vyks rašytinio proceso tvarka, pranešė KT. Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos teismas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų rotacija trunka pernelyg ilgai. „Labai noriu tikėti, kad tai pirmas ir paskutinis toks atvejis Lietuvos istorijoje. Visos valdžios institucijos privalo elgtis sutelktai ir atsakingai, rodyti pavyzdį įgyvendinant Konstitucijos nuostatas“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį rašė šalies vadovas.

Papildomai uždarbiaujantiems Seimo nariams ne kartą grūmojusio Konstitucinio teismo (KT) kai kurie teisėjai patys prie solidžios algos kartais prisiduria dar tiek pat. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, internete galima rasti skelbimų apie seminarus ir mokymus, kuriuos už atlygį veda kai kurie KT teisėjai. Pavyzdžiui, sumokėjus apie 100 eurų, buvo galima išklausyti šio teismo teisėjos 43 metų Daivos Petrylaitės paskaitų apie Darbo kodekso taikymo valstybės tarnyboje ypatumus.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų išsklaidė abejones, kaip reikėtų spręsti teisėjų skyrimo į aukštesnes pareigas klausimą, teigia prezidentas. „Dabar neturėsime jokių abejonių, kaip ateityje reikia šitą klausimą spręsti“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė Gitanas Nausėda. Jis nevertino KT nutarimo, sakydamas, kad jį priima kaip duotybę.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigia, jog valdančiųjų kreipimasis į prezidentą dėl jo įgaliojimų yra neleistinas kišimasis į šio teismo veiklą ir sieja jį su penktadienį priimtu valdantiesiems nepalankiu sprendimu. „Aš tai vertinu kaip neleistiną kišimąsi į Konstitucinio Teismo veiklą už jo priimamus sprendimus, konkrečiai už penktadienį priimtą sprendimą“, – BNS sakė D. Žalimas.

Seimo komisijos tyrimo metu nustatytų faktų niekas nepaneigė, nors Konstitucinis Teismas pačią komisiją ir pripažino sudarytą neteisėtai, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. „Vienas dalykas, kurį visi supranta, kad visi parodymai, kurie buvo duoti tos komisijos darbo metu, niekur nedingo, ir jie turi tokią pačią reikšmę kaip ir tuo atveju, jei komisija būtų buvusi pripažinta teisėta“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė ragina valstietę Agnę Širinskienę trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovės pareigų Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad jos vadovauta tyrimo komisija buvo sudaryta neteisėtai. „Šiandien Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo, kad Seimo narė A. Širinskienė daugiau nei pusantrų metų užsiiminėjo antikonstitucine veikla.

„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, o jos išvados yra neteisėtos, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Anot jo, Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis teigia, kad parlamento vadovo Viktoro Pranckiečio į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlytas Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovas Andrius Kabišaitis valdančiųjų paramos neturės. „Aš norėčiau Teisės departamento vadovui A. Kabišaičiui pasakyt, kad jo pavardė su dauguma nebuvo derinta jokiais būdais, nes Seimo pirmininkas su valdančiąja dauguma nebendrauja, jis tariasi tik su G. Landsbergiu.

Jeigu prezidentas Seimui teiks tuos pačius kandidatus į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkus, parlamentarai kreipsis į KT, sako valdančiųjų „valstiečių“ lyderis. Antradienį Ramūnas Karbauskis Seime žurnalistams sakė abejojantis, kad valstybės vadovas gali tą patį kandidatą teikti du kartus iš eilės.  Anot jo, pagal Seimo statutą, atmetus įstatymo projektą tokį patį pasiūlymą parlamentui galima teikti tik po pusės metų.

Pirmąją bylą pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėjęs Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad skųstas Baudžiamojo kodekso straipsnis neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, esą kodekse numatytas draudimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už labai sunkius nusikaltimus nepagrįstai riboja teismo teisę individualizuoti bausmę.

35 opozicijos parlamentarai prašo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinti, ar kartu su 2020 metų biudžetu priimti mokesčių įstatymai yra teisėti. Juos inicijavo Vyriausybė ir valdantieji.  Anot parlamentarų, tvarka, kai pagal Mokesčių administravimo įstatymą su biudžetu priimamiems mokesčių pakeitimams netaikomas 6 mėnesių įsigaliojimo terminas, gali prieštarauti Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.