kt

Konstitucinis Teismas (KT) vertins draudimą į artimųjų laidotuves išleisti nuteistuosius iki gyvos galvos. Teismas ketvirtadienį pranešė priėmęs nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą pasisakyti dėl Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, nesuteikiančios bausmę iki gyvos galvos atliekantiems nuteistiesiems trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves.

Seimas nusprendė gruodžio 18 dieną svarstyti, ar panaikinti parlamentaro Petro Gražulio mandatą, Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus jį sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją balsuojant už kitą Seimo narį. Seimas ketvirtadienį priėmė tokį nutarimą, už balsavus 76 Seimo nariams, prieš bus 12 ir susilaikius šešiems parlamentarams.

Seimui antradienį pateikta buvusios Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkės Danutės Jočienės kandidatūra į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas.

Nepaisant Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, jog savo veiksmais Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją, parlamentaras sako iš Seimo pats trauktis neketinantis. „Aš prieš juos nesiklaupsiu – nei prieš šitą Konstitucinį Teismą, nei prieš konservatorius, tegul atima mandatą, aš tikrai jo nedėsiu“, – žurnalistams antradienį sakė politikas. „Kadangi už tiesą nenukryžiavo, o tik atima mandatą, tai nėra skaudu“, – pridūrė jis.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad už kitą parlamentarą balsavęs Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Po šio teismo sprendimo P. Gražulio apkaltos klausimas grįš į Seimą, kuris spręs dėl parlamentaro mandato panaikinimo. KT konstatavo, kad Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai.

 Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs išvadą Seimo nario Petro Gražulio apkaltos byloje. Į KT kreipėsi Seimas, prašydamas įvertinti, ar balsuodamas už šalia jo Seimo salėje sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską šiam nematant P. Gražulis nesulaužė Seimo nario priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos. Seimo specialiosios tyrimo komisijos duomenimis, tai įvyko 2022 metų rugsėjo 15 dieną Seimo vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos.

Teisingumo ministerija svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Šitaip ministerija reaguotų į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sausį paskelbtą sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Konstituciniam Teismui (KT) praėjusią savaitę paskelbus, kad komercinių saulės parkų galios ribojimas iki 2 gigavatų (GW) nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo prieštarauja Konstitucijai, Seimui ketvirtadienį ketinama pateikti dar šių metų sausį įregistruotas pataisas, kuriomis siūloma naikinti tokį pernai įstatymu įtvirtintą ribojimą.

Konstituciniam Teismui (KT) praėjusią savaitę paskelbus, kad komercinių saulės parkų galios ribojimas iki 2 gigavatų (GW) nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo, prieštarauja Konstitucijai, Seimui ketvirtadienį ketinama pateikti dar šių metų sausį įregistruotas pataisas, kuriomis siūloma naikinti tokį pernai įstatymu įtvirtintą ribojimą.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, jog pernai įstatymu įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas iki 2 gigavatų (GW) nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo, prieštarauja Konstitucijai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Seimo nariams kreiptis į KT bei atsižvelgiant į jo sprendimus Seimui keisti įstatymus yra įprasta procedūra.

Energetikos ministerija žada atsižvelgti į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą byloje dėl iki 2 gigavatų (GW) apribotos maksimalios bendros komercinių saulės jėgainių galios ir įstatyme numatyti tolimesnį atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros reguliavimą.

Pernai įstatymu iki 2 gigavatų (GW) įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant, kaip toliau turėtų būti reguliuojamas jų vystymas, prieštarauja Konstitucijai, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).  Anot jo, pagrindiniam šalies įstatymui taip pat prieštarauja vasario 1 dienos Vyriausybės nutarimas, kuriuo su tam tikrais apribojimais pritarta tolesnei komercinių saulės parkų plėtrai viršijus 2 GW ribą.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį pranešė priėmęs nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui. Teismo prašoma įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.

Per karantiną galioję galimybių paso ribojimai Konstitucijai neprieštaravo, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Anot jo, su galimybių paso įvedimu susiję Vyriausybės nutarimo punktai neprieštaravo nei Konstitucijai, nei Civilinės saugos įstatymui. Ištirti Vyriausybės nutarimo normų atitikimą Konstitucijai paprašė Kauno ir Vilniaus apygardos teismai, sustabdę baudžiamąsias bylas dėl svetimu galimybių pasu pasinaudojusių žmonių.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs nutarimą byloje dėl galimybių paso ribojimų per karantiną atitikimo Konstitucijai.  Ištirti įstatymo normų atitikimą Konstitucijai paprašė Kauno ir Vilniaus apygardos teismai, sustabdę baudžiamąsias bylas dėl svetimu galimybių pasu pasinaudojusių žmonių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad galimus pensijų kaupimo sistemos pokyčius, tarp jų ir Prezidentūros idėją įteisinti galimybę pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą per gyvenimą išsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų, reikėtų aptarti gavus Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako Seime palaikysianti sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai, nes tai atvertų racionalesnę diskusiją, paremtą teisiniais argumentais.

Seimas ketvirtadienį ketina spręsti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo Konstitucijai. Nutarimo projekte nurodoma, kad, Seimui pritarus, KT būtų prašomas įvertinti, ar Stambulo konvencija – konkrečiau, dokumento normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis – neprieštarauja Konstitucijai.

Parlamentarai antradienį planuoja grįžti prie Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam Lietuvos įstatymui. Liepos 4 dieną Seimo nariai po pateikimo pritarė šiai iniciatyvai, antradienį numatoma svarstymo stadija, o ketvirtadienį – priėmimo.

Minint Konstitucinio Teismo (KT) įsteigimo 30-metį ketvirtadienį rengiama diskusija, bus pristatytas jubiliejinis leidinys. Kaip pranešė teismas, į renginio dalyvius vaizdo sveikinimu kreipsis prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradės svarstyti bylą dėl galimybių paso, be kurio karantino metu nebuvo galima patekti į prekybos centrus, lankytis renginiuose, paslaugų teikimo vietose, ribojimus. Byla rašytinio proceso tvarka pradedama nagrinėti pagal dviejų teismų, sustabdžiusių baudžiamąsias bylas dėl svetimu galimybių pasu pasinaudojusių žmonių, prašymus.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad galima kalbėti apie pokyčius pensijų kaupimo antroje pakopoje, tačiau prieš tai reikia sulaukti Konstitucinio teismo (KT) sprendimo dėl šiuo metu galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo.

Į Regionų apygardos administracinį teismą pirmadienį kreipėsi septyni Šiaulių apygardos teismo teisėjai dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo. Jie prašo priteisti jiems žalos atlyginimą iš valstybės, taip pat – kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar jų darbo užmokestį nustatančios teisės normos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisėjų ir teismų nepriklausomumo principui, teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pataisos dėl neteisėtų migrantų įgyvendina Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, bet minimaliai, sako Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė. „Labai stipriai bandyta subalansuoti nacionalinį saugumą ir žmogaus teises ir įgyvendinta tiek, kiek būtina, numatant minimalų standartą. Pasirinktas minimalus įgyvendinimo variantas, o kaip toliau nueis praktika, pasimatys realybėje“, – BNS komentuodama antradienį registruotas pataisas sakė E. Leonaitė.

Dėl dvikalbių užrašų Vilniaus rajone savivaldybė pasirengusi teismams, žodį čia turėtų tarti Konstitucinis Teismas (KT), sako Vilniaus rajono savivaldybei atstovaujantis advokatas Žygimantas Pacevičius. Valstybinei kalbos inspekcijai nurodžius Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba, ši su tuo nesutiko ir liepos pradžioje kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją. Sprendimą komisija turi skelbti ketvirtadienį.

Kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam Lietuvos įstatymui yra tam tikra klasta, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. „Tam tikra klasta, sugalvotas planas, kaip vėlgi įvelti Lietuvą į tam tikrus procesus, kurie nėra reikalingi“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas padėjo tašką ne vienus metus trukusioms diskusijoms dėl Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymo, sako teisingumo ministrė. „Pats KT sprendimas yra labai svarbus, nes tuo baigiama diskusija, kuri tikrai ne vienus metus truko“, – trečiadienį BNS sakė Ewelina Dobrowolska, komentuodama KT nutarimą, kad pernai gegužę įsigaliojęs įstatymas, jog kai kurių Lietuvos piliečių asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis, neprieštarauja Konstitucijai.

Kai kurių Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymas lotyniškais rašmenimis be diakritinių ženklų dokumentuose neprieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Jo teigimu, Seimas, nuspręsdamas dėl Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose, privalo paisyti konstitucinio valstybinės kalbos statuso keliamų reikalavimų, tarp jų – saugoti valstybinę lietuvių kalbą, įvertinti jai galintį kilti pavojų, derėjimą su lietuvių kalbos tradicija, tačiau jis taip pat ...

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs nutarimą dėl Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymo lotyniškais rašmenimis. Byla pagal Seimo narių grupės skundą nagrinėta rašytinio proceso tvarka. Parlamentarai į KT kreipėsi dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatos, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba.

Parlamentarai antradienį pradėjo svarstyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam Lietuvos įstatymui. Už atitinkamą Seimo nutarimo projektą po pateikimo balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė keturi. Dėl šio nutarimo priėmimo parlamentarai apsispręs jau rudens sesijoje, nes antradienį baigiasi Seimo pavasario sesija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parengė nutarimo projektą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl kai kurių Stambulo konvencijos normų atitikties pagrindiniam Lietuvos įstatymui. „Vis netylant abejonėms apie tai, kad galbūt kokie nors konvencijos straipsniai gali kirstis su mūsų Konstitucija, manau, kad yra poreikis KT panagrinėti atskirus straipsnius, dėl kurių kyla abejonių, ir pasakyti savo verdiktą“, – trečiadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Konkurencijos taryba (KT) pagrįstai vieneriems metams apribojo Estijos bendrovės „MM Grupp“ galimybes valdyti Vilniaus „Akropolyje“ veikusio „Forum Cinemas“ kino teatro turtą, nusprendė teismas. Anksčiau pritaikytas laikinąsias priemones „MM Grupp“ apskundė teismui, tačiau bendrovės skundas atmestas kaip nepagrįstas, pirmadienį pranešė KT.

Seimas linkęs priimti po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo parengtas pataisas dėl mokyklų tinklo pertvarkos, kurios įstatyme įtvirtintų kriterijus bendrojo ugdymo programas vykdančioms mokykloms. Už Švietimo įstatymo pakeitimus antradienį po svarstymo balsavo 68 Seimo nariai, 11 buvo prieš ir 41 susilaikė. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo.

Žmogaus teisių centras kartu su Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija ragina Seimo pirmininkę ir parlamentarus kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos atitikties šalies Konstitucijai. „Turime atsakyti aiškiai visuomenei, apie ką Stambulo konvencija yra, kokių sisteminių priemonių imsimės kovodami prieš smurtą prieš moteris.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvos ekonominiai rodikliai rodo, jog krizės šalyje nėra. „Jeigu tos prognozės, kurios yra aktualios šiuo metu, įskaitant Lietuvos banko prognozę, kuri paskelbta šiandien (pirmadienį – BNS), (...) laikysis, nemanau, kad mums reikia kalbėti apie krizę“, – interviu BNS sakė premjerė. Taip ji kalbėjo Lietuvos bankui pirmadienį paskelbus prognozę, kad šių metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1,3 proc.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradeda nagrinėti bylą, ar Konstitucijai neprieštarauja šiuo metu įstatyme įtvirtinta galimybė Lietuvos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nelietuviškomis w, q ir x raidėmis. Byla pagal Seimo narių grupės skundą bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Parlamentarai į KT kreipėsi dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatos, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl apkaltos Petrui Gražuliui, jis bus nagrinėjamas skubos tvarka. KT ketvirtadienį pranešė priėmęs birželio 1 dieną priimtą Seimo nutarimą, kuriame klausiama, ar parlamentaro veiksmai, kuomet balsavo už kolegą, neprieštarauja Konstitucijai. Pranešime KT pažymi, kad bylos pagal Seimo paklausimus, ar Seimo narių, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, nagrinėjamos skubos tvarka.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, jog visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai, „yra šventas“, tačiau ateityje gali kilti klausimų dėl jo įgyvendinimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, tolimesnius veiksmus reiks priimti įvertinus KT sprendimą.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, jog neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai numatančios įstatymo nuostatos bus taisomos. Ji taip pat tvirtino nematanti vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės asmeninės atsakomybės, nes ribojimus numatančias įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas priėmė Seimas.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, jog neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai, judėjimo ribojimai dar taikomi keliolikai asmenų – jų nebeliks, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Konstitucinis Teismas (KT) savo nutarimu dėl neteisėtų migrantų priminė politikams, kad Lietuva yra teisinė valstybė, sako Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė. „Konstitucinio Teismo nutarimą vertinu kaip aiškų priminimą Lietuvos politikams, kad Lietuva yra teisinė valstybė. Kad tokie įstatymai, kai be teismo sprendimo sulaikomi asmenys, yra priimtini Lukašenkos režimui, bet ne demokratinei ES valstybei“, – BNS trečiadienį sakė J. Juškaitė.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl migrantų sulaikymo nebeturi reikšmingesnės įtakos sprendžiant nelegalios migracijos problemą, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, tai buvo aktualu, kai į Lietuvą pateko 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų. „Sutikite, leisti laisvai judėti iš esmės reiškia atidaryti šliuzus nelegaliai migracijai“, – komentuodamas KT nutarimą trečiadienį BNS sakė komiteto vadovas.

Neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos tiek, kiek pagal jas visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinti nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas gali trukt...

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs nutarimą dėl neteisėtai sieną kirtusio Irako piliečio priverstinio apgyvendinimo užsieniečių registravimo centre atitikties Konstitucijai. Teismas nagrinėjo bylą pagal individualų konstitucinį skundą, kuriuo užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas iš Irako prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs nutarimą dėl neteisėtai sieną kirtusio migranto priverstinio apgyvendinimo užsieniečių registravimo centre atitikties Konstitucijai. Teismas nagrinėjo bylą pagal individualų konstitucinį skundą, kuriuo užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.

Seimas ketvirtadienį nusprendė pradėti apkaltos procesą už kolegą balsavusiam Petrui Gražuliui ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) išvados, ar parlamentaro veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Už tai ketvirtadienį balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 26, 12 Seimo narių susilaikė. Kreipimąsi į KT palaikė tik valdančiųjų frakcijų atstovai ir du socialdemokratai – Algirdas Sysas bei Dovilė Šakalienė.

Parlamentaras Petras Gražulis politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu pavadino prieš jį inicijuojamą apkaltos procesą. Mišrios Seimo narių grupės narys vylėsi, kad Konstitucinis Teismas (KT) blaiviau pažiūrės į situaciją. „Tai politinis sprendimas ir politinis susidorojimas“, – ketvirtadienį Seime svarstant apkaltos komisijos išvadą, kad yra pagrindas pradėti apkaltą P. Gražuliui, sakė pats parlamentaras. „Bet dar nedėkime taško šitoje byloje, yra Konstitucinis Teismas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurias Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė po Konstitucinio Teismo (KT) pastabų dėl mokyklų pertvarkos taisyklių. KT yra paskelbęs, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Konkurencijos taryba (KT) tiria, ar Panevėžio valdžios vidaus sandoriai su savivaldybės  kontroliuojama bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“ yra teisėti. Bus tiriami pernai rugpjūtį ir gruodį be konkurso sudaryti sandoriai dėl atliekų tvarkymo, išvežimo ir rūšiavimo, BNS teigė tarybos atstovė Lina Navickaitė.