kt

Seimas antradienį apsispręs dėl Juliaus Sabatausko, Haroldo Šinkūno bei Artūro Driuko skyrimo į Konstitucinį Teismą (KT). Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekaną H. Šinkūną pateikė prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką A. Driuką – šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.  Tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko J. Sabatausko kandidatūrą pateikė Seimo vadovas socialdemokratas Juozas Olekas.

Seimui atmetus prezidento Gitano Nausėdos veto su „čekiukų“ skandalu susijusioms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė sako, kad opozicija per kelias savaites paruoš kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT).  „Per porą savaičių mes parašysime tekstą ir surinksime parašus (...). Su kolegomis iš opozicijos apsitarėme ir matome, kad surinkti tam parašus tikrai turėtų pavykti, nes ir opozicinės frakcijos tam pritaria“, – Eltai penktadienį ...

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį pritarė Haroldo Šinkūno, Artūro Driuko ir Juliaus Sabatausko kandidatūroms į Konstitucinio teismo (KT) teisėjus. „Visoms trims kandidatūroms pritarta ir nuoširdžiai jums linkime sėkmės“, – trečiadienį TTK posėdyje teigė komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą dėl Pilietybės įstatymo normos konstitucingumo, pagal kurią atimta Lietuvos pilietybė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Šią byla pagal Regionų administracinio teismo kreipimąsi KT nagrinėjo rašytine tvarka.

Kitą savaitę Seimas rinksis į nenumatytą plenarinį posėdį, kurio metu parlamentarams bus pristatytos kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Tokį sprendimą trečiadienį patvirtino Seimo valdyba. „Kaip žinote, kolegos, yra pateiktos kandidatūros į Konstitucinį Teismą.

Seimo pirmininkui į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlius parlamentarą Julių Sabatauską, prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis nesiima spėlioti, ar dar vieno buvusio politiko paskyrimas į šią instituciją trukdytų teismo darbui. Pasak jo, tai priklausys nuo to, kaip organizuojama KT veikla.  „Jeigu dar vienas (buvęs politikas – ELTA) bus teisme, ar tai sužlugdys teismo darbą? Sunku pasakyti, greičiausiai, ne.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis nesutinka su parlamento opozicijos teiginiais, kad į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlius socialdemokratą Julių Sabatauską, kyla minėto teismo politizavimo grėsmė.  „Nedrįsčiau teigti tokių dalykų, kadangi, būdamas teisininku, aš žinau, ko iš Konstitucinio Teismo teisėjų reikalauja Konstitucija.

Siūlymas suteikti teisę garbės donorams gauti valstybines pensijas, nepaisant kitų jiems jau mokamų pensijų, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Tokią išvadą pateikė Seimo Teisės departamentas, įvertinęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Domo Griškevičiaus kartu su kitais parlamentarais birželio mėnesį įregistruotas Valstybinių pensijų įstatymo pataisas.

Seime priėmus kitąmet įsigaliosiančią mokesčių reformą, dalis verslo bendruomenės dar sprendžia, ar parlamento sprendimus ginčys teisme, ir neatmeta galimybės Seimo narių prašyti kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, šiuo metu ieškinys dar nėra parengtas.

Buvęs žvalgybos vadovas Darius Jauniškis teigiamai vertina Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kad Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informacijos ir vėliau jos patvirtintos išvados prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Visgi, D. Jauniškis kol kas neatmeta, jog dėl galimo šmeižto šios komisijos išvadose, jis kreipsis į teisėsaugą. „Aš dar neatsisakau, stebiu įvykius, kaip viskas toliau vystysis.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs nutarimą dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams ribojimo. Ši byla nagrinėta pagal individualų skundą. Asmuo į KT kreipėsi dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų, kad paramą gaunantys gyventojai privalo dalyvauti savivaldybės organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, o jeigu to nedaro jiems gali būti nutrauktas pašalpos mokėjimas.

Konstituciniam Teismui (KT) atvėrus galimybę teismams registruoti lyčiai neutralią partnerystę, parlamentarai antradienį planuoja pradėti svarstyti pataisą, kuria metams būtų užkirsta tokia galimybė. Keliasdešimties Seimo narių grupė siūlo į Civilinį kodeksą įrašyti, kad partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 liepos 1-osios.

Keliasdešimčiai parlamentarų siūlant metams atidėti partnerystės instituto įsigaliojimą taip užkertant kelią partneriams savo santykius registruoti teismuose, teisės specialistai tai vadina proceso Seime vilkinimu nepaisant Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo. „Čia nėra sureguliavimas, čia yra eilinis bandymas nespręsti klausimo“, – BNS ketvirtadienį sakė buvusi KT teisėja, Mykolo Romerio universiteto garbės profesorė Toma Birmontienė.

Keliasdešimt parlamentarų siūlo pataisą, kuria būtų užkirsta Konstitucinio Teismo (KT) dabar suteikta galimybė Lietuvoje per teismus registruoti partnerystę, iki kol detaliai tokius santykius reglamentuojančio įstatymo nepriims Seimas. Jie siūlo skubos tvarka į Civilinį kodeksą įrašyti, kad partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 liepos 1-osios.

Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, kad Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informacijos ir vėliau jos patvirtintos išvados prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, konservatorių frakcijos parlamente seniūnas Mindaugas Lingė tikina – tyrimo metu surinka informacija nebuvo paneigta. „Prieštaravimas Konstitucijai kilo iš per plačiai apibrėžtų klausimų laikinajai tyrimų komisijai.

Premjero Gintauto Palucko patarėjas Justinas Argustas sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas parodė, jog praėjusios kadencijos valdantieji, pažeisdami įstatymus, bandė pakenkti prezidentui Gitanui Nausėdai.

Konstituciniam Teismui (KT) penktadienį pripažinus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo parlamentinės komisijos veikla prieštaravo Konstitucijai, pats pranešėjas Tomas Gailius įžvelgia institucijų, tarp jų – ir parlamento – negebėjimą tinkamai atlikti savo darbo. „Bėda, kad mūsų valstybėje institucijos tinkamai neatlieka savo darbo, ir viskas. Ar tai Seimas būtų, ar teisėsauga, ar prokuratūra, ar teismai“, – BNS penktadienį sakė T. Gailius.

Seimo sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ištirti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją ir vėliau patvirtintos šios tyrimo išvados prieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Šiose išvadose teigiama, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus, kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių val...

Už 150 eurų pasisavinimą 7,5 tūkst. eurų bauda nuteista buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės Indra Tamašauskienė su individualiu skundu kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT). Šio žingsnio jos advokatas ėmėsi po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė nepriimti skundo dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neatnaujinti I. Tamašauskienės bylos, motyvuodamas, kad nuteistoji jau atliko bausmę – sumokėjo nuosprendžiu skirtą ...

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį išnagrinėjo parlamento narių grupės prašymą įvertinti praėjusios kadencijos Seime dirbusios komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją, sudarymo konstitucingumą. Sprendimą šioje byloje KT planuoja paskelbti po mėnesio. Praėjusios kadencijos Seimo narių grupės skunde KT teigiama, jog minėta komisija, kuri analizavo galimą neteisėtą poveikį 2019 m. prezidento rinkimams, buvo sudaryta, pažeidžiant Konstituciją.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį žodiniame posėdyje pradeda nagrinėti grupės Seimo narių prašymą įvertinti laikinosios Seimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, sudarymo konstitucingumą. Į teismo posėdį kviečiamos pareiškėjos Seimo narės socialdemokratė Rasa Budbergytė ir demokratė Agnė Širinskienė, parlamento Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) rekomendaciją nesuteikti leidimo „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija grindė Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo politikas pripažintas sulaužęs priesaiką. Kaip nurodoma Seimo pirmininkui antradienį pateiktoje žvalgybos išvadoje, kurią matė ir BNS, praradusiam valstybės pasitikėjimą asmeniui teisė dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija negali būti suteikiama.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog klausimas – per daug reikšmingas, kad jis būtų sprendžiamas individualiomis inciatyvomis, todėl tai reglamentuojantis įstatymas turėtų būti priimtas Seimo. „Jeigu Seimas priims tokį nutarimą, be jokios abejonės Vyriausybė parengs reikalingą projektą. Na, šiandien Vyriausybės programoje tokio klausimo sprendimo nėra numatyta, todėl Seimo pirmininkas yra teisus.

Konstituciniam Teismui leidus registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus, teisėja Daiva Petrylaitė teigia, jog šis sprendimas nekeičia Konstitucijos nuostatos dėl santuokos. Pagrindinis šalies įstatymas numato, jog santuoka gali būti sudaryta tik tarp vyro ir moters. „Konstitucija tikrai nekalba apie jokią kitokią santuoką, apart vyro ir moters.

Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, jog vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai, premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia, kad Seimas turės išspręsti šį klausimą. Visgi, Vyriausybės vadovas neatmeta, kad šio nutarimo realizavimas gali užtrukti. Pasak jo, iš pradžių Seimas turės apsispręsti, kokia apimti ir formatu įteisinti lyčiai neutralią partnerystę.

Ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl partnerystės konservatorių partijoje įsitvirtinusių principų nepakeis, sako dešiniajai partijai vadovaujantis Laurynas Kasčiūnas.   „Galiu pasakyti, kad, kaip ir buvo pas mus politinėje jėgoje, taip ir lieka principas, kad sutariame dėl ko nesutarti“, – Seime žurnalistams sakė politikas, komentuodamas KT sprendimą, teigiantį, jog vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai.

Buvusi Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl vienos lyties asmenų partnerystės parlamentarai ryšis priimti dar praėjusią kadenciją svarstytą projektą dėl partnerystės. „Aišku, apmaudu, kad Lietuva dažnu atveju žmogaus teisių srityje renkasi patį sudėtingiausią teismų kelią. Tačiau tai yra svarbus žingsnis į pagarbą, į pripažinimą tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių partnerių“, – BNS sakė politikė.

Vilnius, balandžio 17 d.  Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį paskelbus, kad vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nebeliko kliūčių, kodėl šis klausimas neturėtų grįžti į Seimo darbotvarkę. „Nebėra kliūčių, kad šis klausimas atsidurtų Seimo darbotvarkėje“, – žurnalistams Seime sakė politikė. „Džiuginantis sprendimas.

 Konstitucinis Teismas ketvirtadienį leido gyventojams registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus. Tai jis padarė konstatavęs, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs, ar tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, neprieštarauja Konstitucijai. Į KT su prašymu įvertinti teisinės situacijos dėl partnerystės instituto konstitucingumą pernai gegužę kreipėsi praėjusios kadencijos Vyriausybė.  Kreipimusi prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas. Visų pirma, KT klausiama, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostata, kurioje numatyta, kad galima tik vyro ir moters partnerystė.

Draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tiek, kiek pagal jį teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai,“ – sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Konstitucinis Teismas (KT) nutarė grąžinti prašymą įvertinti Bausmių vykdymo kodekso (BVK) nuostatos dėl trumpalaikių išvykų nuteistiesiems konstitucingumą. KT sprendimą grąžinti prašymą įvertinti teisės akto atitiktį Konstitucijai priėmė antradienį. Į KT su prašymu įvertinti BVK nuostatos konstitucingumą kreipėsi Regionų administracinis teismas, sustabdęs administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus pabrėžia, kad privaloma laikytis Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, šiam pripažinus, kad nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą prieštarauja Konstitucijai. „Pasak R. Mockaus, Konstitucinio Teismo nutarimų privaloma laikytis. Akivaizdu, kad šį klausimą jau išsprendė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas“, – Eltai raštu perduotame atsakyme teigė Teisingumo ministerija.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui kreipėsi buvusi Vyriausybė.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradės nagrinėti Vyriausybės prašymą išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui kreipėsi Vyriausybė.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs nutarimą dėl priimant naują Vidaus tarnybos statutą sumažintų priedų už tarnybą. Dėl to į KT kreipėsi grupė Seimo narių. Jie prašė ištirti, ar Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą atlyginimą neprieštarauja Vidaus tarnybos statuto nuostata, jog pareigūnų priemokos dydį nustato jį į pareigas skiriantis asmuo, o priemoka už papildomas užduotis ir didesnį darbo krūvį negali viršyti 50 proc. pareiginės algos.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs, ar pernai priimtos įstatymų pataisos, leidusios savivaldybėms be konkurso perduoti jų valdomoms įstaigoms teisę teikti viešąsias paslaugas, atitinka Konstituciją. Regionų administracinio teismo prašymu KT vertino, ar tokia Seimo savivaldai suteikta galimybė neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl sąžiningos konkurencijos laisvės ir savivaldybių savarankiškumo.

Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė priimti nagrinėti skundą dėl Seimo vienmandačių apygardų sudarymo tautinių bendrijų gyvenamose vietovėse. KT teigimu, skundą inicijavusi Seimo narių grupė nepateikė esminių teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejonę dėl Rinkimų kodekso atitikimo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) kaip nepagrįstą grąžino grupės opozicinių parlamentarų prašymą įvertinti, ar minimalaus mokinių skaičiaus nustatymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose nepažeidžia lygiateisiškumo principo.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs sprendimą, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymo nuostata, jog iki gyvos galvos nuteistiems asmenims neleidžiama vykti į artimųjų laidotuves. Ši byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska mano, kad Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas dėl partnerystės instituto nebuvimo įneštų tam tikro teisinio aiškumo ir užkirstų kelią dezinformacijai. Visgi, pasak jos, kad ir kokį išaiškinimą pateiktų KT, dėl šio klausimo savo verdiktą turės pasakyti Seimas. „KT visų pirma turi nuspręsti dėl priimtinumo – ar tokią bylą nagrinės. Dažniausiai KT sprendimą dėl priimtinumo priima per vieną arba dvejus mėnesius. Atitinkamai tada byla nukeliauja į eilę.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradės nagrinėti bylą, kurioje spręs, ar Civiliniame kodekse įtvirtinta amžiaus riba, nuo kurios žmogus negali tapti vaiko globėju, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarką. Civiliniame kodekse numatyta, kad vaiko globėju negali būti skiriamas asmuo, sulaukęs šešiasdešimt penkerių metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką.

Premjerė Ingrida Šimonytė palaiko idėją kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl partnerystės instituto nebuvimo ir teigia nematanti kito būdo, kol Seimas nepriima Civilinės sąjungos įstatymo. „Tai yra Vyriausybės nutarimas, kuris turi būti apsvarstytas Vyriausybės posėdyje ir tada keliauti į Konstitucinį Teismą. Nematau kito būdo šį klausimą spręsti, kai Seimas atsisako šį klausimą spręsti.

Teisingumo ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl tos pačios lyties partnerystės instituto nebuvimo. Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska BNS sakė, kad šis kreipimasis parengtas atsižvelgus tiek į Lietuvos teismų, tiek į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos valstiečių ir žalių sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Dainius Gaižauskas prašys Konstitucinio Teismo (KT) įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos veiklą. „Esu praktiškai įpareigotas partijos, jau ruošiu kreipimąsi į KT, siekiant apginti valstybines institucijas, Lietuvos valstybines paslaptis.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradeda nagrinėti bylą dėl europinę paramą įrenginių statybai ar modernizavimui gavusių nepriklausomų šilumos gamintojų kainodaros.  KT vertins, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo nuostata, jog Europos Sąjungos (ES) paramą gavusioms reguliuojamoms nepriklausomoms įmonėms neterminuotai gali būti taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį tęs apkaltos bylą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų. Antradienį teismas išklausė paties parlamentaro, Seimo atstovų paaiškinimus, kaip liudytojai apklausti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektorius Laimutis Laužikas, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė Jūratė Ruzaitė, šio fakulteto lektorius Linas Venclauskas.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradės nagrinėti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos bylą. Kaip teigiama KT pranešime spaudai, be paties R. Žemaitaičio, kuriam Seime pradėtas apkaltos procesas, į teismo posėdi kviečiami pareiškėjo Seimo atstovai Seimo narys Arūnas Valinskas, Seimo kanceliarijos patarėjos Vita Vaitekūnė, Indrė Žukauskaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyr...