kruizas

Į Klaipėdą atvyko vienas iš keturiasdešimties šį sezoną uostamiestį lankančių kruizinių laivų. Tiesa, šis milžiniškas svečias išskirtinis – jo įgula sutiko papasakoti, kur miega, ką valgo, kaip linksminasi kruiziniais laivais keliaujantys žmonės. Beveik 4000 turistų iš Italijos, Vokietijos, Prancūzijos bei kitų 45-ių šalių keliauja po Baltijos jūros uostus Italijoje pastatytu kruiziniu laivu.

Penktadienį Klaipėdoje pradedamas kruizų sezonas, kurio metu laukiama 44 laivų – trečdaliu mažiau nei pernai. Tai lėmė geopolitinė situacija regione ir didėjančios kelionių kainos, sako Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė. Anot jos, panaši situacija šiemet ir kituose Baltijos jūros uostuose, į kuriuos kelionių vengiama dėl Rusijos kaimynystės.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė per pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnavusi 1,05 mln. keleivių – 45,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Pergabenta 86,7 tūkst. vienetų krovinių, 157,6 tūkst. lengvųjų automobilių – atitinkamai 14,9 proc. mažiau ir 12,3 proc. daugiau. „Keleivių srautai atsigauna, ir tai vyksta tuo metu, kai daug mūsų laivų yra išnuomoti ir dirba įvairiuose pasaulio regionuose.

Dėl karo grėsmės apie dešimt kruizinių laivų vizitų iš maždaug 80 planuotų šį sezoną į Klaipėdą jau atšaukti, tvarkaraštis dar gali koreguotis tiek didėjimo, tiek mažėjimo kryptimi. „Sezono pradžioje turėjome virš 80 suplanuotų vizitų, dabar turime apie 70. Nebegalime planuoti viso sezono iš karto, planuojame tik mėnesiais, nes situacija gali keistis ir keičiasi“, – BNS sakė Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Po dviejų metų pertraukos į Klaipėdą atplaukė pirmasis kruizinis laivas. Priimdami ilgai lauktą svečią verslininkai, gidai ir turizmo specialistai skaičiuoja kokių finansinių nuostolių atnešė ši, dėl koronaviruso siautėjimo užsitęsusi pertrauka. Klaipėda nesvetingai pasitinka pirmą, po 679 dienų pertraukos dėl koronoviruso pandemijos atvykstantį kruizinį laivą.

Į Klaipėdą antradienį pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios atplauks kruizų laivas. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras pranešė, kad laivas „Artania“ Klaipėdoje švartuosis po vidurdienio, juo atvyks 677 svečiai iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Italijos bei Nyderlandų. Visi laivo keleiviai bei įgula yra paskiepyti nuo koronaviruso. Didžioji dalis keleivių išvyks į ekskursijas po Klaipėdą, Neringą ir Palangą.

Visame pasaulyje laisvėjant karantino apribojimams ir pamažėl atsigaunant turizmui – iš Venecijos išplaukia pirmas po pandemijos didelis kruizinis laivas. Tiesa, Venecijoje ta proga surengta ne šventė, o didelis protestas – vietiniai jau daug metų priešinasi dideliems laivams miesto uostuose – esą jie ardo plaukiantį miestą.

Po ilgos pertraukos turistai vėl žengia iš kruizinio laivo Korfu saloje. Tai – pirmasis šio atostogų sezono kruizas. 600 turistų iš Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos šiuo laivu atvyko į Graikiją ir jau netrukus džiaugsis atostogų saule.     Turistas Robert Maran džiaugiasi: „Laisvė. Pagaliau mėgaujamės gyvenimu. Nebesame uždaryti kalėjime ir jausmas yra tikrai geras.

Pernai į Klaipėdą dėl pandemijos pirmą kartą neatvykus nė vienam kruizų laivui, šiemet tikimasi, kad kruizų sezonas įvyks, tačiau vėliau. Jei skiepijimas nuo COVID-19 vyks sparčiai ir bus palanki padėtis JAV, laivų tikimasi jau liepą.   Pasak Klaipėdos uosto atstovės Kristinos Gontier, šį pavasarį buvo rezervuoti 55 kruizų laivai, tačiau jie po truputį atšaukiami dėl situacijos tiek Europoje, tiek Amerikoje bei vakcinacijai neįsibėgėjus taip sparčiai, kaip tikėtasi.

Dviem australams buvo diagnozuotas koronavirusas po to, kai jie buvo evakuoti iš kruizinio laivo „Diamond Princess“ Japonijoje, kur jų tyrimai dėl šio viruso buvo neigiami, penktadienį informavo Kanberos sveikatos pareigūnai.

70 tūkstančių užsikrėtusiųjų 29-iose šalyse. Ir tai – dar ne riba. Baiminamasi, kad koronavirusas dar labiau išplis. Tokia grėsmė ypač sustiprėjo po to, kai iš Kambodžos po pasaulį pasklido kruizinio laivo keleiviai. Iš pradžių manyta, kad nė vienas jų neužsikrėtęs šiuo virusu, tačiau pakartotiniai tyrimai parodė ką kita. Garsusis amerikiečių kruizinis laivas „Westerdam“, kurį per dvi klajonių savaites dėl koronviruso grėsmės atsisakė priimti net penkių šalių uostai.

Mokslininkai prognozuoja, kada turėsime vakciną nuo pasaulyje mirtį sėjančio koronaviruso. O Pasaulio sveikatos organizacija jį pervaino nauju – „Covid-19 – pavadinimu. Londono imperatoriškojo koledžo laboratorijose mokslininkai varžosi su laiku. Vos per keturiolika dienų jie sukūrė tai, kas neretai užtrunka mėnesių mėnesius ar net kelerius metus – vakciną nuo koronaviruso. Jau šią savaitę Londone prasidėjo bandymai su žiurkėmis ir primatais.

Amžinojo pavasario sala – taip pristatoma Portugalijai priklausanti Madeira, kuri keliautojų neretai vadinama rojumi žemėje. Kelionių organizatorius ITAKA Lietuva siūlo darganą orą iškeisti į amžinąjį pavasarį ir aplankyti Madeiros salą, kurią galima pasiekti tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus oro uosto. Taip pat galima pasirinkti kruizinę kelionę iš Tenerifės po Kanarų salas ir Madeirą.

Prabangų kruizinį laivą „Viking Sky“ savaitgalį jūroje prie Norvegijos krantų talžė milžiniškos 6–8 metrų bangos. Kelionė dešimtims jo keleivių baigėsi ligoninėse. Sužeistieji medikams gabenti ir sraigtasparniais iš jūros, ir vėliau iš uosto. Nors 500 kruizinio laivo keleivių buvo evakuoti ir per pačią audrą sraigtasparniais išskraidinti į krantą, kiti pagalbos sulaukė tik uoste. Skelbiama, kad iš viso sužeista kelios dešimtys žmonių, jie dabar gydomi ligoninėse.

Kartais net ir pažintinė kelionė gali baigtis labai nemaloniai, ypač, kai nusprendi keliauti laivu ir net nenumanai, koks oras laukia. Šimtai keleivių net neįtarė, ką teks išgyventi plaukiant laivu iš Liverpulio į Šiaurės Velsą. Kruiziniame laive savaitgalį nusprendę pakeliauti maždaug 400 žmonių tikrai nesitikėjo, kad maždaug šešias valandas juos pykins dėl baisios jūros ligos. Kaip rašoma „The Mirror“, kruizu keliavę žmonės patirtį kelionėje apibūdino kaip patį didžiausią košmarą.

Metų pradžioje viešojoje erdvėje pasirodė žadą atimantis 130 nakvynių kruizas aplink pasaulį. Neįprastu kelionės pasiūlymu pasidalino pigių kelionių organizatorius „Makalius“. Nors lietuviai linkę skųstis mažomis algomis, ekonomistai atskleidžia, kad kasmet tautiečiai atostogoms išleidžia vis daugiau. Pats brangiausias pasiūlymas Rimvydas Širvinskas atvirai portalui tv3.lt pripažino, kad pats abejojo ir svarstė, kokių reakcijų sulauks.

Kaip mūsų gyvenimus pakeitė socialinė erdvė? Tapome kur kas lengviau pasiekiami. Tad aktyviai naudojantis „Facebook“, „Instagram“ ar „Twitter“ reikėtų būti bent jau visiškai „švariam“. Trys kanadietės padarė didžiulę klaidą, dėl kurios gailėsis visą gyvenimą. Iš Kvebeko kilusios merginos „Instagram“ tinkle įamžino savo įspūdingą kelionę į Australiją. Rodos, nieko čia ypatingo, įprasta situacija. Deja, merginos kaip reikiant prisidirbo.

Kruizinės kelionės – vienas egzotiškiausių ir romantiškiausių kelionės būdų, leidžiantis suderinti tiek kokybišką poilsį, tiek ir turiningą pažintinę programą. Skaičiuojama, kad kruiziniais laivais kasmet keliauja daugiau kaip 20 milijonų žmonių. Kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė Žydrė Gavelienė teigia, kad vis dažniau kruizus atranda ir lietuviai.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Proveržis kruiziniame versle – šią vasarą į Klaipėdą užsuks kone dvigubai daugiau lainerių nei pernai. Panašiai tiek, kiek prieš krizę. Keičiasi ir turistų poreikiai – populiarėja ekskursijos į gamtą. Taip pat stebima ir visai nauja tendencija – kruiziniai turistai pageidauja arčiau susipažinti su vietos žmonėmis, todėl nori vykti ten, kur galėtų prisidėti teikiant labdarą.

Viduržemio jūros kruizas, Karibų jūros kruizas, transatlantinis kruizas – skamba magiškai, tiesa? Ko gero, daugeliui mūsų šie žodžiai asocijuojasi su vaiskiai žydra jūra, lėtais pasivaikščiojimais deniu tingiai leidžiantis saulei, prabangiomis vakarienėmis laivo restorane, gaiviais kokteiliais prie baseino, romantiškomis pažintimis, daugybe uostų ir jūrininkų – visu tuo, kas sukuria tą nenusakomą kruizo atmosferą.

  Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdoje – savaite anksčiau nei pernai – prasideda kruizinis sezonas. Jį pradeda šiandien Kruizinių laivų terminale prisišvartuosiantis įspūdingo dydžio kruizinis laineris „Costa Pacifica“. Kruizinis laivas „Costa Pacifica“ yra 290 metrų ilgio ir 35 pločio, praneša LRT radijas. Daugiausiai juo gali plaukti 3700 keleivių ir tūkstantis įgulos narių. Šiemet „Costa Pacifica“ Klaipėdoje lankysis 7 kartus.

Australijos kalnakasybos magnatas Clive'as Palmeris užsimojo pastatyti tikslią legendinio kruizinio laivo "Titanikas" kopiją. Planuojama, kad jis į vandenį bus nuleistas 2016 metais.   Tiesa, „Titanikas II“ bus modernesnis laivas. Jame veiks kazino, oro kondicionieriai, internetas. Ir žinoma, jis turės daugiau gelbėjimo valčių, pabrėžė K. Palmeris. „Tai bus saugiausias kruizinis laivas pasaulyje“, – patikino vyriausiasis dizaineris Markku Kanerva.

Tiek laiko prireikė dviems keliautojams perplaukti Brazilijos Amazonės regioną prieš srovę. Tai įspūdžiai, kurie netik dvelkia egzotika keliautojams iš Europos, tai kartu ir neišdildoma patirtis, kurią keliautojai parsivežė atgal į Lietuvą. Mes publikuojame tik dalį tų įspūdžių, kuriuos galite skaityti naujoje jų knygoje „Pietų Amerika. 394 dienos“.

Šlapime įmirkusi kiliminė danga, sienomis varvančios kanalizacijos nuotekos ir svogūnų sumuštiniai vakarienei – tokios gyvenimo sąlygos yra Karibų jūroje dreifuojančiame JAV kruiziniame laive, kuriame įstrigę 4 200 keleivių, praneša dailymail.co.uk. Laivas jūroje dreifuoja nuo sekmadienio, kai jame kilo gaisras. Būtent dėl gaisro padarinių keleiviams sunku pasiekti maisto atsargas.

Iki metų pabaigos ketinama paskelbti naujas ES geresnės jūrų ir vidaus vandens keliais keliaujančių keleivių apsaugos taisykles, kuriomis keleiviams bus suteiktos visoje Europos Sąjungoje galiojančios pagrindinės teisės. Nuo gruodžio 31 d. jūra keliaujantys keleiviai turės teisę prašyti kompensacijos dėl avarijų metu patirtos žalos ar nuostolio, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt.

Iki kruizinio sezono pabaigos – dar porą savaičių, tačiau, pasak specialistų, jau dabar matosi, kad šis verslas atsigauna. Lietuvos uostamiestis vasarą sulaukė daugiau lainerių nei pernai. Su Italijos vėliava plaukiojanti „Costa Pacifica“ – vienas didžiausių į Klaipėdą užsukusių kruizinių lainerių. Prieš trejus metus pastatytas laivas priklauso tai pačiai Italijos kompanijai, kurios kitas laineris „Costa Conkordia“ sausį nuskendo Viduržemio jūroje užplaukęs ant seklumos.

Naujienų agentūra „Interfax“ praneša, jog šiandien įvykio Talino senamiestyje metu sunkiai sužalotos trys amerikiečių turitės. Moterys sužalotos, kai ant jų užkrito gatvės apšvietimo stulpas. Pranešama, kad visos trys turistės į Estiją šįryt atvyko kruiziniu laivu. Visos trys moterys gydomos ligoninėje, viena iš jų sužalota itin sunkiai, net buvo netekusi sąmonės, kitų būklė patenkinama.

Pirmadienį Klaipėdą aplankys net 3 kruiziniai laivai: 198 m ilgio „Europa“, 162 m ilgio „Princess Daphne“ ir 218 m ilgio „Balmoral“. Su Bahamų vėliava plaukiantis „Balmoral“ į mūsų uostą užsuks pirmą kartą, todėl šio laivo kapitonui bus įteiktas Klaipėdos uosto ženklas, kuriuo pagerbiami visi kruiziniai laivai savo pirmo apsilankymo metu. Kruizinis laivas „Balmoral“ taip pavadintas Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II (Elizabeth II) mylimiausios pilies, esančios Škotijoje, vardu.

Neapsisprendžiate, ar per atostogas norite slidinėti, ar kaitintis saulėje? Tikriausiai jums patiktų šis kruizinis laivas, kuris pirmasis pasaulyje turi nuosavą slidinėjimo trasą. Trasos ilgis – 150 metrų, o ji apklota dirbtiniu sniegu, nes laivas daugiausia plaukios šiltuose kraštuose. Laivas pavadinimu „Iglucruise“ talpina daugiau nei tūkstantį keleivių. Pirmoji jo kelionė truks 8 dienas, o poilsiautojai aplankys Barbadosą, Tobago ir panašias Karibų šalis.

Specialistai žada, kad prasidėjęs kruizinis sezonas bus geresnis nei pernai. Kruizines keliones vis dažniau renkasi ir lietuviai, bet plaukia į tokias rečiau nei latviai ir estai. Kruizų sezonas Klaipėdoje prasidėjo palyginti nedidelio laivo, atplukdžiusio vos apie pustrečio šimto vokiečių, vizitu. Pasak turizmo specialistų, kruiziniai laivai šiemet turėtų užsukti 45 kartus, tai yra devyniskart daugiau nei pernai. Šį sezoną uostamiestis priims ir daugiau kruizų keleivių iš užsienio.

Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofos italų tyrėjai identifikavo paskutiniąsias aukas. Du laineryje buvę asmenys vis dar laikomi dingusiais. Penkios identifikuotos aukos yra moteris ir vyras iš Vokietijos, amerikiečių sutuoktinių pora bei laivo įgulos narys italas, antradienį pranešė žinybos. Kūnai iš katastrofą prie Italijos Džiljo salos patyrusio laivo buvo iškelti kovo 26 dieną. Per tragediją sausio 13-ąją žuvo 30 žmonių.

Kruizinis laineris „Azamara Quest“, kurio varikliai nukentėjo nuo gaisro, sekmadienį atplaukė į Malaizijos uostą Sandakaną Borneo saloje, praneša „The Associated Press“. Uoste keleivius sutiko policininkai ir medikai. Kaip pranešta anksčiau, traumas patyrė penki įgulos nariai, vienas jūreivis yra sunkios būklės. Filipinų pakrančių apsaugos duomenimis, avarijos momentu laive iš viso buvo 590 keleivių ir 411 įgulos narių.

Kruizinis laivas „Azamara Quest“, kurio variklių skyriuje kilo gaisras ir nutrūko elektros tiekimas, jau beveik parą dreifuoja Pietų Kinijos jūroje. Prabangaus laivo kapitonas, kilus gaisrui, nurodė keleiviams palikti kajutes ir susitelkti susirinkimo postuose. Gaisras kilo 20:19 val. vietos laiku. Prieš užgesinant, liepsnos spėjo apgadinti variklių skyrių, o laive liko tik vienas veikiantis atsarginis elektros generatorius, rašo dailymail.co.uk.

Iš katastrofą patyrusio laivo „Costa Concordia“ ištraukti dar penkių aukų kūnai. Jie buvo rasti praėjusią savaitę pusiau nuskendusiose kruizinio lainerio nuolaužose. Iki pirmadienio popietės narams pavyko visus kūnus iškelti į vandens paviršių, pranešė Italijos nepaprastųjų situacijų tarnyba. Po laivo katastrofos prie Džiljo salos krantų rasti 30 žmonių palaikai. Du asmenys vis dar laikomi dingusiais. „Costa Concordia“, kuriame buvo daugiau kaip 4 200 žmonių, sausio 13-ąją rėžėsi į uolą.

Iš katastrofą patyrusio „Costa Concordia“ laivo išpumpuoti visi degalai. Apie tai praneša naujienų agentūra ANSA. Degalų pumpavimo darbus vasario 12 dieną pradėjo olandų bendrovė „Smit“. Šioje operacijoje dalyvavo šimtas įvairių tautybių ir specialybių žmonių. Iš nuskendusio laivo išpumpuota per 2 tūkst. kubinių metrų kuro ir nešvarumų. Tikimasi, kad visas laivas bus iškeltas iki 2012 m. pabaigos. Per laivo katastrofą žuvo 30 žmonių. Dar du asmenys laikomi dingusiais.

Iš katastrofą patyrusio „Costa Concordia“ laivo baigiami pumpuoti degalai. Tačiau didžiulio laivo išgabenimas iš nelaimės vietos prie Italijos Džiljo salos dar truks kelis mėnesius. Salos meras Sergio Ortellis sakė, kad degalų išsiurbimo darbai galutinai bus baigti penktadienį. Tai reiškia, kad didelės aplinkos katastrofos prie Italijos krantų pavyko išvengti. Sausio 13-ąją avariją patyrusiame laive buvo apie 2 mln. 380 tūkst. litrų degalų.

Prie Italijos krantų sausio 13-ąją katastrofą patyrusiame laineryje „Costa Concordia“ rasti dar trijų aukų kūnai, skelbia BBC. Manoma, kad palaikai buvo rasti sunkiai prieinamoje laivo korpuso dalyje. Iš viso paieškų komandos rado 28 aukų kūnus. Kruizinis laivas „Costa Concordia“, kuriame buvo daugiau kaip 4,2 tūkstančio žmonių, užplaukė ant uolų netoli Italijai priklausančios Džiljo salos. Per nelaimę žuvo 32 žmonės.

Laineris „Costa Concordia“ ir kiti kompanijos „Costa Cruises“ laivai buvo vietomis, kuriose karaliavo piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais bei seksualinis priekabiavimas. Apie tai papasakojo buvę kompanijos laivų įgulos nariai, praneša The Telegraph.

Gaisrą patyrusį kruizinį laivą „Costa Allegra“ Prancūzijos žvejybinis laivas įtempė į pagrindinį Seišelių uostamiestį Viktoriją, praneša BBC. Kruiziniame laive yra daugiau nei tūkstantis žmonių. Manoma, kad jų evakuacija truks kelias valandas. „Costa Allegra“, kuris priklauso tai pačiai flotilei, kaip ir prie Italijos krantų apvirtęs „Costa Concordia“, pirmadienį liko be elektros energijos. Laive esantys žmonės tris dienas praleido be elektros teikiamų patogumų ir karšto maisto.

Indijos vandenyne gaisrą patyrusio Italijos bendrovei „Costa Cruises“ priklausančio kruizinio laivo su daugiau nei tūkstančiu žmonių gelbėjimo operacija užtruks ilgiau nei buvo iš pradžių planuota, skelbia BBC. Laineris „Costa Allegra“ tempiamas į pagrindinę Seišelių salą, o ne į artimiausią, kaip buvo anksčiau pranešta. Laivas nepasieks salos iki ketvirtadienio. Po elektros generatoriaus skyriuje kilusio gaisro laineryje dingo elektra.

Po gaisro Indijos vandenyne Italijos bendrovei „Costa Cruises“ priklausantis kruizinis laivas su daugiau nei tūkstančiu žmonių tempiamas iki artimiausios salos, skelbia BBC. Prancūzų žvejų laivas tempia kruizinį laivą į artimiausią salą, kur bus išlaipinti keleiviai prieš perkeliant juos į Seišelių salas. Laivo elektros generatoriaus skyriuje kilęs gaisras paliko laivą be elektros energijos.

Po gaisro Indijos vandenyne be elektros energijos dreifuoja Italijos bendrovei „Costa Cruises“ priklausantis kruizinis laivas su daugiau nei tūkstančiu žmonių, praneša BBC. Laivas „Costa Allegra“ dreifuoja daugiau nei už 320 kilometrų nuo Seišelių salų. Laivas priklauso tai pačiai flotilei, kaip ir prie Italijos krantų apvirtęs „Costa Concordia“. Per laivo „Costa Concordia“ avariją sausio mėnesį žuvo 32 žmonės.

Paieškų komandos trečiadienį rado aštuonių aukų kūnus sausio 13 dieną katastrofą prie Italijos krantų patyrusiame „Costa Concordia“ kruiziniame laive, skelbia BBC. Tarp rastų aukų – penkiametė mergaitė. Pasak pareigūnų, per nelaimę žuvo 32 žmonės, tačiau iki šiol buvo rasta tik 17 aukų palaikų. Prokurorai dėl nelaimės apklausia dar septynis žmonės, tarp kurių – laivo operatorės „Costa Cruises“ darbuotojai, skelbė Italijos žiniasklaida.

Paieškų komandos rado dar keturių aukų kūnus sausio 13 dieną katastrofą prie Italijos krantų patyrusiame „Costa Concordia“ kruiziniame laive, skelbia BBC. Tarp rastų aukų – penkiametė mergaitė. Pasak pareigūnų, per nelaimę žuvo 32 žmonės, tačiau iki šiol buvo rasta tik 17 aukų palaikų. Pareigūnas iš Džiljo salos patvirtino žiniasklaidos pranešimus apie rastus aukų kūnus, tačiau negalėjo pasakyti tikslaus jų skaičiaus.

Įsivaizduoti kruizinį laivą be biliardo stalo sunku. Tačiau dar sunkiau įsivaizduoti, kaip galima būtų žaisti biliardą jūrai banguojant ar net per audrą. Pasirodo, apie viską pagalvota.

Prie Džiljo salos Viduržemio jūroje sausio 13 d. ant uolos užplaukusiame ir nuskendusiame didžiausiame Italijos kruiziniame laive „Costa Concordia“ buvo daugiau nei šeši tūkstančiai meno dirbinių. Manoma, kad jais susidomėjo ir „juodieji“ narai. Didžiausios kruiziniame  laive nuskendusios vertybės – itin reta XVIII-XIX amžiaus Japonijos meistrų graviūros. Ypač vertingi – Kacusikio Hokusajos (1760-1849) darbai.

Italijos pakrantės apsaugos darbuotojai išgelbėjo 262 žmones iš kelto „Shardon“, kuris naktį į vasario 4-ąją atsitrenkė į uolas Tirėnų jūroje, praneša AFP. Nelaimė įvyko dėl siautėjančios sniego pūgos. Keltui atsitrenkus į uolas laivo korpuse atsivėrė 25 metrų pločio skylė. Anot pakrantės apsaugos darbuotojų, gelbėtojams pavyko sėkmingai ir laiku evakuoti žmones iš kelto. Per incidentą niekas nenukentėjo.

Agentūros duomenimis, didžiausią vertę turi reta XVIII-XIX amžių japoniškų graviūrų kolekcija, kurioje yra ir Katsushika Hokusai (1760-1849) darbų. Laineryje taip pat yra XIX amžiaus Bohemijos stiklo dirbinių ir kitų interjerą puošusių antikvarinių daiktų. Be to, laive liko jo juvelyrinių parduotuvių prekės ir daug brangenybių, priklausančių gelbėtis skubėjusiems keleiviams. „Lobių ieškotojus“ gali sudominti ir brangūs drabužiai, vyno kolekcija, seifų kajutėse turinys.

„Costa Concordia“ tragedija apauga vis naujomis skandalingomis istorijomis. Panašu, kad spėjimai apie paslaptingą kapitono Francesco Schettino draugę, nukreipusią jo dėmesį prieš pat nelaimės pradžią, gali pasitvirtinti. Šokėja iš Moldovoas Domnica Cemortan patvirtino, kad buvo ant kapitono tiltelio prieš pat laivui užplaukiant ant seklumos prie Italijos krantų.