kremlius

Didžiosios Britanijos kariuomenė nusileistų Rusijai kilus galimam kariniam konfliktui Rytų Europoje. Tokią išvadą pateikė analitinis centras RUSI (angl. Royal United Services Institute, liet. Karališkųjų ginkluotųjų pajėgų institutas). Anot tyrimų centro, britų kariuomenė, kaip ir jos sąjungininkai NATO, karinio konflikto atveju pajustų ginkluotės stygių. RUSI ataskaita buvo paskelbta lapkričio 29-ąją – prieš pat NATO lyderių susitikimą Londone.

Vakaruose ir liberalai, ir konservatoriai, panašu, sutinka su tuo, kad Rusija ir vėl tapo galios valstybe su globaliu užmoju. O pačioje Rusijoje žymūs užsienio politikos ekspertai tvirtina, kad Vakarams būtų geriau susitaikyti su jų valstybės atgimimu.

Rusijos parlamento pirmininkė Valentina Matvijenko, reaguodama į Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) sprendimą dėl Rusijos izoliacijos pagrindiniuose sporto renginiuose, pratrūko kaltinimais „politiniu angažuotumu“.  Politikė pagrasino, kad „Rusija surengs savo olimpines žaidynes“, kurioms „negaliotų tarptautinių instancijų sprendimai“. Trečia pagal savo politinę galią politikė pareiškė, kad WADA sprendimas yra neteisėtas.

Praha įsivėlė į ginčą su Kremliumi dėl planų įkurti memorialą, skirtą pagerbti vieną Rusijos kariškį, per Antrąjį pasaulinį karą dezertyravusį iš Sovietų Sąjungos ir kolaboravusį su nacistine Vokietija, prieš kurią vėliau kovojo. Vadinamoji Rusijos išvadavimo armija (ROA), vadovaujama generolo Andrejaus Vlasovo, kuris 1942 metais dezertyravo iš Raudonosios armijos, karui baigiantis vėl atsigręžė prieš nacius. Vlasovo armija vadinamos pajėgos, turėjusios 23 tūkst.

Rusijos sportui gresia katastrofa dėl nesugebėjimo užtikrinti dopingo kontrolės. Situacija tokia grėsminga, kad Rusijos antidopingo agentūros vadovui telieka pripažinti: kažką pakeisti jau vargu ar įmanoma. Tarptautinių organizacijų atstovai bus priversti imtis itin griežtų priemonių ir nušalinti Rusiją nuo dalyvavimo 2020-ųjų vasaros olimpiadoje. Geriausiu atveju sportininkai gali tikėtis žaidynėse pasirodyti „neutraliu statusu“, rašoma newsru.com.

Rusijos žurnalistinių tyrimų portalas „The Insider“ rado dokumentus, kurie patvirtina glaudžius Kremliaus kontaktus su politikais, palaikančiais opozicinį „geltonųjų liemenių“ judėjimą Prancūzijoje ir kraštutinių dešinių partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovais.  Straipsnyje kalbama apie Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų pirmininką Leonidą Sluckį (tėvynėje labiau žinomą dėl seksualinio priekabiavimo skandalo), kuris Rusijos konsulato prašo suteikti vizą eilei Europos politikų.

Rusija turi didelį potencialą, ir ji jau pademonstravo savo galimybes atlikti tarptautinės politikos sferoje žymesnį vaidmenį, negu subjekto, kuris tik visą gadina. Ji kelia realią grėsmę ir gana rimtą grėsmę ne tik JAV, bet ir globaliai pasaulio tvarkai iš esmės. Politologas Josephas Nye „The National Interest“ prognozavo niūrią ateitį valstybei, kuri netenka savo pozicijų faktiškai visose srityse: ekonomikos, demografijos ir globalios įtakos.

Atskleistas šokiruojantis Rusijos samdinių nusikaltimas Sirijoje. Įtariama, kad „Vagner“ smogikai žvėriškai nužudė vieną sirą ir išsityčiojo iš jo lavono. Auka – arabas, dezertyravęs iš Basharo al Assado kariuomenės. Įspėjame, kad tekste yra šokiruojančių detalių apie kare dalyvaujančių samdinių nusikaltimą. „Novaja Gazeta“ pavyko nustatyti, kad vaizdo įrašuose, kurie internete pasirodė 2017 ir 2019 metais, užfiksuoti galimi „Vagner“ smogikai.

Rusija ir Vakarai ruošia tam tikrą taikos susitarimo „paktą“. Vienas iš esminių reikalavimų – V. Putino pasitraukimas iš valdžios, įsitikinęs Rusijos politologas Stanislavas Belkovskis.  Spalį diskusijų klube „Valdai“ V. Putinas kiek netikėtai pažėrė kritikos Rusijos televizijoms, kurios neigiamai pateikia įvykius Ukrainoje.  „Mes neturime savo artimiausios kaimynės ir, be jokio perdėjimo, broliškos tautos pateikinėti kažkokioje neigiamoje šviesoje.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid išsiuntė kvietimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykti į Pasaulinį finougrų tautų kongresą Tartu mieste. Anksčiau šiais metais apsilankiusi Maskvoje Estijos prezidentė mano, kad tai padės pagerinti dvišalius santykius. V. Putinui, o taip pat Suomijos ir Vengrijos lyderiams išsiųsti kvietimai sudalyvauti renginyje, kuris numatytas Tartu mieste birželio 17-19 dienomis, rašoma Estijos nacionalinio transliuotojo puslapyje „err.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu vieši oficialaus vizito Saudo Arabijoje, kur jį karališkai pasitiko vietos lyderiai.  Pakeliui į karališkuosius rūmus jo limuziną lydėjo kavalerija, o El Rijado oro uoste rusų lyderis buvo pasitiktas artilerijos pabūklų salvėmis. Tačiau atvykus į karališkuosius rūmus, prieš prasidedant deryboms, V. Putinui teko išklausyti kažką panašaus į Rusijos himną.

Internete paskelbta skandalinga informacija, kad Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono kariai su tanku išniekino Kauno žydų kapines ir dar pripaišė svastikų. Tai nedelsiant pasiekė NATO vadovus ir šokiravo pačius Lietuvos žydus.  Nors iš karto paaiškėjo, kad nuotraukos ir informacija suklastota, tai – rimtas išpuolis. Kas ir ko juo siekia „Dienos komentare“ kalbamasi su politologu Vyčiu Jurkoniu.

Lietuvai minint Baltijos kelio 30-metį, nesnaudžia ir Kremlius – Vilniuje Rusijos ambasadorius buvusiam Jedinstvo lyderiui Ivanovui ir Paleckio sekėjams mėgina teisinti Lietuvai tragedijas atnešusį Ribentropo Molotovo paktą. Lietuvos istorikų įsikinimu, tai ne kas kita kaip dar vienas Rusijos mėginimas perrašyti istoriją.

Gaisras Kremliaus pašonėje – dešimtys rusų ugniagesių malšino liepsnas daugiau nei pusę tūkstančio metų skaičiuojančiame vienuolyne, kuris yra vienas seniausių pastatų Maksvos senamiestyje. Roždestvenskio vienuolyno komplekse gaisras kilo dviaukščiame pastate su miegamaisiais, tačiau ugnis akimirksniu išplito beveik 400 kvadratinių metrų plote. Ugniagesiai stengėsi kuo greičiau numalšintų didelį gaisrą viename seniausių Maskvos senamiesčio pastatų.

Nuo liepos vidurio Maskvoje rengiamos masinės protesto akcijos, kurių metu reikalaujama sąžiningų rinkimų, ir tai yra didžiausio masto demonstracijos Rusijoje nuo tada, kai Vladimiras Putinas 2012 metais grįžo į Kremlių.

Rusijos tyrėjai antradienį paskelbė pradedantys tyrimą dėl „masinių neramumų“ po savaitgalio demonstracijos už laisvus ir sąžiningus rinkimus. Už šį nusikaltimą Rusijoje gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Pasak tyrėjų, taip pat bus pradėti tyrimai dėl smurto prieš policiją ir kitus pareigūnus, o tuose tyrimuose figūruos ne vien organizatoriai, bet ir dalyviai.

Rusija šeštadienį paskelbė nuo liepos 8 dienos stabdanti Gruzijos oro bendrovių skrydžius į jos oro uostus, šalies prezidentui Vladimirui Putinui ankstesnę dieną uždraudus rusų oro bendrovių skrydžius į provakarietišką Sakartvelą – esą dėl saugumo priežasčių. „Šio [skrydžių] sustabdymo priežastis – būtinybė užtikrinti pakankamą oro susisiekimo saugumo lygį, taip pat [Gruzijos oro bendrovių] įsiskolinimai“, – sakoma Rusijos susisiekimo ministerijos pranešime.

„Energetiką, kaip strateginį ginklą, keis geležinkeliai, o transportas ir geležinkeliai Rusijai yra strateginis sektorius“, – sakė Vilniaus politikos ir analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius, pristatydamas tyrimą apie Rusijos mėginimus daryti įtaką Lietuvos ir Baltijos šalių transporto sektoriuje. Pasak tyrimą atlikusio eksperto, Rusija itin rimtai žiūri į geležinkelius ir karo atveju būtent juos išnaudotų ekspansijai.

Rusijos pozicija dėl ukrainiečių jūreivių, sulaikytų per incidentą Kerčės sąsiauryje, dėl Tarptautinio jūrų teisės tribunolo nutarties negali pasikeisti – jų likimą spręs teismas, pirmadienį pareiškė Kremlius. „Pozicija negali pasikeisti. Turi būti užbaigtas tyrimas dėl sienos įstatymo pažeidimo ir įvykti teismas“, – sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremlius antradienį perspėjo Ukrainos naująjį prezidentą Volodymyrą Zelenskį neprašyti sugriežtinti sankcijas Rusijai, nes tai esą neprisidės prie jo pastangų užbaigti karą Ukrainos rytuose. Pirmadienį Ukrainos prezidentu inauguruotas V. Zelenskis sakė, kad vienas svarbiausių jo prioritetų – užbaigti konfliktą su Rusijos palaikomais separatistais rytinėje šalies dalyje, nuo 2014 metų nusinešusį maždaug 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Vienas populiarus rusų tinklaraštininkas, kritikuojantis Kremlių ir gyvenimą šiuolaikinėje Rusijoje, bet iki šiol rašydavęs prisidengęs slapyvardžiu „StalinGulag“, ketvirtadienį atskleidė savo tapatybę. Kandžiais pastebėjimais ir sarkastišku stiliumi garsėjantis tinklaraštininkas turi per 1 mln. sekėjų socialiniame tinkle „Twitter“ ir dar per 300 tūkst.

Rusijos Valstybės Dūmo gynybos komiteto pirmininkas Vladimiras Šamanovas pirmadienį pareiškė, kad NATO apie Maskvos agresijos prieš Lenkiją ir Baltijos šalis galimybę kalba vien siekdama užsitikrinti didesnį bloko finansavimą. „Rusijos įsiveržimo į Pabaltijį arba Lenkiją svarstymai ir įtraukimas į NATO operatyvinius planus – atviri kliedesiai, siekiant padidinti savo karinius biudžetus“, – V. Šamanovas sakė per susitikimą su Maskvoje akredituotais kariniais atašė.

Prie ko priveda netoliaregiški įstatymai ir bendra valdžios nekompetencija pademonstravo Karelijos valdininkai. Vienam iš vietos deputatų „paprašius Putino pagalbos“ išvežti sniego krūvas, savivaldybė kreipėsi į policiją – mano, kad tokiu būdu yra diskredituojama valdžia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį perspėjo apie pasaulyje didėjančią branduolinio karo grėsmę. Kalbėdamas per savo metinę spaudos konferenciją Kremliaus vadovas atkreipė dėmesį į JAV ketinimus trauktis iš 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). Pasak V. Putino, jeigu JAV dislokuos Europoje vidutinio nuotolio raketų, Rusija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių.

Šiandien Rusijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose viena pagrindinių temų – kas buvo išskraidinta dviem sraigtasparnais iš Kremliaus teritorijos. Apie pietus buvo pastebėta, kad iš Kremliaus aikštelės vienu metu išskrido du sraigtasparniai „Mi-8“, kuriais skraido ir šalies prezidentas Vladimiras Putinas. Prie vieno iš jų buvo pritvirtintas tinklas, kuriame buvo matyti trijų žmonių siluetai. Ar tai gyvi žmonės, ar mokymams naudojamos lėlės, kol kas neaišku.

Rusijos kariuomenė į savo planus įtraukė „sukarintos bažnyčios“ statybas. Toks statinys netrukus išdygs „Patriotų“ parke Maskvos priemiestyje ir vadinsis „Pagrindinė karinių pajėgų šventykla“. „Naujoji bažnyčia bus dar vienas žmonių vienybės, patriotizmo, meilės ir atsidavimo mūsų Tėvynei, pavyzdys“, – pasakojo žurnalistams naujo Rusijos kariuomenės darinio, skirto savo karių propagandiniam paruošimui, Pagrindinio karinio-politinio direktorato, vadas Andrejus Kartapolovas.

Veidrodžiai rodo, kas stovi už jūsų, o ne priešais jus. Vakarų saugumo politika primena mėginimą rasti kelią žvelgiant atgal. Anksčiau ar vėliau suprantame, kokia buvo to krestelėjimo važiuojant priežastis. Tuomet mėginame apsisaugoti nuo kito – bet į priekį nežiūrime. Pasiekimai atrodo apgailėtinai.

Rusija ketvirtadienį įvedė finansines sankcijas šimtams Ukrainos piliečių ir dešimtims šios šalies bendrovių kaip atsakomąjį žingsnį dėl Kijevo veiksmų prieš Maskvą. Vyriausybės spaudos tarnyba paskelbė premjero Dmitrijaus Medvedevo pasirašytą dokumentą, įpareigojantį įšaldyti 332 Ukrainos piliečių ir 68 verslo įmonių aktyvus.

Rusijos sotinėje Maskvoje tęsiasi ATP 250 serijos vyrų teniso turnyras Kremliaus taurei laimėti. Ketvirtfinalyje Ričardas Berankis (ATP-107) po įtemptos 1 valandą 39 minutes trukusios kovos 2:6, 6:1, 4:6 nusileido geriausiam Rusijos tenisininkui 22-ejų metų Daniilui Medvedevui (ATP-21). 28-erių metų lietuviai atiteko 45 ATP vienetų reitingo taškai bei 24,835 tūkst. JAV dolerių. ATP 250 serijos vyrų teniso turnyro Maskvoje prizų fondą viso sudaro 856,445 tūkst. JAV dolerių.

Nauji palydovo duomenys, kuriuos gavo CNN žurnalistai, rodo, kad Rusija itin aktyviai atnaujina savo karines bazes Kaliningrade – strategiškai svarbiame NATO pašonėje įsikūrusiame rusų forposte. CNN portale Kaliningradas yra pristatomas kaip nuo kitos Rusijos dalies atskirta, ir tarp Lenkijos ir Baltijos šalių įterptas enklavas, kuris yra nuolatinės įtampos tarp Rusijos ir Vakarų objektas.

Teigiama, kad Kremlius pradėjo emigravusių Rusijos opozicijos atstovų medžioklę

Kremlius pirmadienį sulaukė naujų nemalonumų, opozicijai apkaltinus pareigūnus rinkimų rezultatų klastojimu ir rezultatais nepatenkintiems protestuotojams išėjus į gatves. Tolimųjų Rytų Vladivostoko mieste daugiau nei 2 tūkst. žmonių susirinko prie vietos valdžios pastato, kai vienas opozicijos kandidatas netikėtai pralaimėjo gubernatoriaus rinkimus valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ kandidatui, pranešė Komunistų partija.

Mirė Rusijos politikos veikėjas ir dainininkas Josifas Kobzonas. Jam buvo 80 metų. Pastaruoju metu buvo pasirodę pranešimai apie pablogėjusią Rusijos politiko sveikatą, tačiau artimieji viešai teigė, kad tai yra „planiniai sveikatos patikrinimai“. J. Kabzonui vėžys buvo diagnozuotas 2005-aisiais. Rusijos Sinatra vadintas atlikėjas buvo įtrauktas į Vakarų sankcijų sąrašus ir, tik įsikišus V. Putinui, jam buvo leista vykti gydytis į vieną iš Vakarų valstybių.

Maskvos Tverės rajono teismas pirmadienį skyrė 30 parų arešto Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui dėl pakartotino viešo renginio organizavimo tvarkos pažeidimo. Teisėjas Aleksejus Steklijevas nusprendė, kad A. Navalnas pakartotinai pažeidė viešų renginių organizavimą reglamentuojantį įstatymą, kai ragino sausio pabaigoje surengti protesto akcijas visoje Rusijoje, iš teismo salės pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Rusijos opozicinio „Kairiojo fronto“ koordinatorius, Kremliaus kritikas Sergejus Udalcovas, suimtas mėnesiui dėl protestų prieš pensinio amžiaus didinimą šalyje, paskelbė bado streiką, ketvirtadienį pranešė jo žmona. S. Udalcovas liepos pabaigoje aktyviai dalyvavo demontracijose dėl itin nepopuliarių planų padidinti Rusijoje pensinį amžių. Jis buvo suimtas, o šią savaitę jam buvo skirta 30 parų arešto bausmė už tai, kad per vieną iš protestų jis degino Rusijos vyriausybės narių nuotraukas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžiai, kad galimas Ukrainos ar Sarkatvelo bandymas stoti į NATO „yra tiesioginė grėsmė Rusijos nacionaliniam saugumui“, sulaukė aršios reakcijos šiose šalyse.

Vos tik Amerika paskelbė įvesianti pačias griežčiausias sankcijas Rusijai, šios rublis ėmė garmėti į apačią. Rublio vertė smuko į seniai regėtas žemumas, nuvertėjo ir rusų bendrovių akcijos Londono biržoje. Be to, JAV sprendimas riboti Rusijos finansų sektorių privertė investuotojus skubiai išparduoti turimas Rusijos obligacijas. Dėl tarptautinių sankcijų spaudžiama Rusijos ekonomika itin jautriai reaguoja į bet kokius neigiamus pranešimus.

Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) žuvę trys rusų žurnalistai rinko informaciją apie toje šalyje veikiančios privačios rusų armijos veiklą, trečiadienį pranešė žiniasklaidos organizacija, kurioje jie dirbo. Rusijos užsienio reikalų ministerija kiek anskčiau patvirtino, kad žurnalistai Kirilas Radčenka, Aleksandras Rastorgujevas ir Orchanas Džemalis pirmadienį buvo nužudyti šioje neramumų krečiamoje valstybėje.

Po pirmadienį Suomijos sostinėje įvyksiančio Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo šalių lyderiai neplanuoja paskelbti bendro pareiškimo. „Koks nors bendras pareiškimas neplanuojamas. Tai nėra privaloma tokiuose susitikimuose. Valstybių vadovai planuoja kartu dalyvauti spaudos konferencijoje, kurioje abu padarys žodinius pareiškimus“ – interviu televizijai RT sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremlius pareiškė nesutinkantis su JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimu, esą Vokietija yra tapusi „Rusijos belaisve“ dėl didelio priklausomumo nuo „Gazprom“ dujų. „Kalbant apie Vokietiją, kuri yra didelė mūsų dujų pirkėja, mes su tokiu teiginiu sutikti negalime. Dujų tiekimas vamzdynais nepaverčia vienos šalies priklausoma nuo kitos.

Maskva ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo puolimai dėl dujotiekio „Šiaurės srautas 2“ (Nord Stream 2) prilygsta „nesąžiningai konkurencijai“. „Mes ir anksčiau sakėme, kad laikome tai nesąžiningos konkurencijos apraiška“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad tai yra bandymas priversti pirkėjus Europoje pirkti brangesnes dujas iš kitur.

NATO yra Šaltojo karo produktas, o jo karinės infrastruktūros priartėjimas prie Rusijos sienų patvirtina Aljanso konfrontacinę esmę ir tikslus, antradienį pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas. „Mūsų požiūris į NATO gerai žinomas: tai Šaltojo karo ir Šaltojo karo konfrontacijos produktas“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Maskva ketvirtadienį pareiškė negavusi jokios informacijos iš Didžiosios Britanijos pareigūnų apie vienos poros apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga, panaudota per anksčiau šiemet įvykdytą pasikėsinimą į buvusį rusų šnipą. „Neturime informacijos, kokios medžiagos buvo panaudotos ir kaip buvo panaudotos“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Uolus Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza pirmadienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą per artėjantį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu vengti nuolaidžiauti Maskvai ir, naudojantis proga, aptarti jos laikomų politinių kalinių klausimą. Liepos 16 dieną Helsinkyje vyksiantis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas turėtų pagerinti Vašingtono ir Maskvos santykius, nors Rusijos ryšiai su Vakarų šalimis šiuo metu yra pasiekę nuo Šaltojo karo laikų nematytas žemumas.

Rusijos regionams ilgalaikėje perspektyvoje neužteks lėšų išlaikyti 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionato objektų, o tai neigiamai atsilieps jų kreditingumui, skelbia tarptautinė reitingavimo agentūra „Fitch“. Nepaisant to, kad Rusijos miestams ir regionams pavyko išvengti ženklaus skolų krūvio didėjimo prieš prasidedant čempionatui, nes didžiąją dalį išlaidų prisiėmė federalinė valdžia ir „privatūs investuotojai“ (dauguma kurių yra valstybinės, Kremliaus kontroliuojamos įmonės), daugelio šių inf...

Svarbiausia Rusijoje – ne jos armija, svarbiausias resursas – branduolinis ginklas, todėl šalimi ir valdo ne prezidentas, o vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Po ilgų Kremliaus identiteto paieškų buvo pasirinktas šalies militarizavimas, kur viskas skiriama karinėms reikmėms, rašoma „Carnegie“ centro eksperto Andrejaus Perceo straipsnyje. Kremliuje manoma, kad laikymasis apsiaustos pilies režimu palengvina vadovavimą visuomene.

Maskva nori, kad Latvijoje būtų suformuota vyriausybė, kuri tarnautų pagrindiniams jos interesams, pareiškė Rygoje įsikūrusio NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro (STRATCOM) direktorius Janis Sartas. Ketvirtadienį interviu televizijai LNT J. Sartas sakė, kad Latvijoje artėjant vėliau šiais metais vyksiantiems parlamento rinkimams galima laukti tam tikrų užsienio valstybių bandymų kištis į rinkimų kampaniją.

Šeštadienį prie Rusijos ambasados sostinės Žvėryno rajone atidengta lentelė, žyminti prieš kelerius metus nužudyto Rusijos demokrato Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo skverą. Renginys vyko tuo pačiu metu, kai netoli šio skvero esančiame Vingio parke tūkstančiai rinkosi švęsti Rusų kultūros dienas.

Kremlius šeštadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimas galėtų įvykti Vienoje, bet joks sprendimas šiuo klausimu dar nepriimtas. V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams, kad abu lyderiai kovą kalbėdamiesi telefonu aptarė galimybes susitikti ir galimas tokio susitikimo vietas, įskaitant Austrijos sostinę.