kremlius

Rusijos prezidento  aukščiausio rango patarėjas sakė, kad Maskvos ir Vašingtono santykiai yra „aklavietėje“, tačiau trečiadienį Šveicarijoje įvyksiantis Vladimiro Putino ir JAV vadovo Joe Bideno susitikimas gali padėti sumažinti įtampą.   Prezidentai susitiks Ženevos viloje „La Grange“, tarp šalių tvyrant įtampai dėl daugybės nesutarimų, pradedant kibernetinėmis atakomis bei kišimusi į rinkimus ir baigiant žmogaus teisių pažeidimais.

Nauja Rusijos elito moterų karta, turinčių aukštas pareigas užimančius tėtušius – įskaitant ministrus, parlamentarus ar buvusius Kremliaus biurokratus – valdo milijoninius verslus, gyvena daugeliui neregėtoje prabangoje ir nesidrovi dalintis savo gyvenimo džiaugsmais socialiniuose tinkluose, rašoma „The Daily Beast“ Annos Nemcovos straipsnyje.

Rusijoje kalinamo opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis Ivanas Ždanovas sako, kad jo atžvilgiu Kremliaus paskelbta tarptautinė paieška nesustabdys nei jo, nei kitų palaikančiųjų A. Navalną veiklos. Šiuo metu Lietuvoje esantis I. Ždanovas BNS penktadienį teigė, kad sprendimą paskelbti jo paiešką ir pripažinti jo vadovaujamą A. Navalno Kovos su korupcija fondą ekstremistiniu vertina kaip „logišką žingsnį“ prezidento Vladimiro Putino plane išstumti opozicionierius iš politinės erdvės.

Kremliaus korupciją demaskavęs Aleksejus Navalnas iš kalėjimo ligoninės grąžintas į Pokrovo koloniją. Jis pareiškė, kad atsiima du ieškinius, iškeltus kolonijos pareigūnams, nes šie pagaliau jam leido skaityti knygas. Savo ruožtu į Ukrainą iš Rusijos pabėgęs kitas opozicionierius Dmitrijus Gudkovas pareiškė, kad bijodamas jog Rusijoje bus susidorota su jo artimaisiais atsisako planų dalyvauti Dūmos rinkimuose.  Aleksejus Navalnas pusantro mėnesio leido kalėjimo ligoninėje.

Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimas kol kas užduoda daugiau klausimų nei atsakymų. Neseniai pavadinęs Rusijos lyderį žudiku JAV prezidentas atvirai daug nesitiki iš šio susitikimo, tačiau Rusija į tai atsakė eile puolamųjų veiksmų: tiek opozicijos sutriuškinimu šalies viduje, tiek kibernetiniai išpuoliais, galimai kontroliuojamais iš Rusijos, tiek ir atvira karine agresija Ukrainos pasienyje.

Rusijos valdžia prisiminė stalinistinius receptus, kaip reiktų skatinti ekonomiką, pasitelkiant itin pigią darbo jėgą realizuojant didelio masto infrastruktūros projektus ir laukiama „proveržio“ pasiekiant pasaulinius augimo tempus. Rusijos kalėjimų priežiūros institucijos direktoriaus Aleksandro Kalašnikovo siūlymas „pritraukti nuteistuosius darbui statybose“ vietoje dėl pandemijos išnykusių darbo migrantų per stebuklingai trumpą laikotarpį gavo palaiminimą iš valdžios.

Rusijoje pastarąjį mėnesį valdžios pradėta totalaus susidorojimo su kitaminčiais programa. Vienas po kito sulaikomi nepriklausomos žiniasklaidos ir opozicijos atstovai, o priimti nauji įstatymai daugelį žurnalistų verčia ieškotis naujų darbo vietų. A. Navalno pasodinimas į kalėjimą, jo vadovaujamo kovos su korupcija fondo išvaikymas, buvo tik Kremliaus represijų prieš laisvą žodį Rusijoje pradžia.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui buvo pristatytas muziejų kompleksas Pamaskvėje, kurį jis įvertino kaip „labai gerą“. Tačiau milžiniškas lėšas iš biudžeto ištrauksiantis karo muziejus labiau skirtas ne žmonėms, o „maketui pristatyti“, perspėja architektas I. Varlamovas. Pristatydamas šį projektą Rusijos prezidentui, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad į jį bus suvežta 740 tūkst.

Katerina Tichonova, V. Putino oficialiai nepripažinta dukra, pasirodė viešumoje. Jaunesniąja Rusijos vadovo dukra vadinama moteris kiek netikėtai pasirodė nuotoliniu būdu surengtoje ekonomikos forumo transliacijoje. Pats Rusijos vadovas visuotinai žinomo fakto, kad ji yra jo dukra, oficialiai nėra pripažinęs. Sankt Peterburge vykstančiame ekonomikos forume ji penktadienį pasisakė BRICS valstybių investicijų klausimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, kuriuo kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygiams gali būti uždrausta dalyvauti rinkimuose. Remiantis šalies teisinės informacijos duomenų baze, V. Putinas pasirašė įstatymo projektą dėl draudimo „ekstremistinių“ organizacijų darbuotojams, nariams ir rėmėjams dalyvauti parlamento rinkimuose.

Vokietija uždraudė visus Rusijos oro linijų skrydžius į šalį, paskelbė šalies transporto ministerija. DW pažymima, kad tokių veiksmų Vokietija ėmėsi po to, kai „Lufhansa“ turėjo atšaukti trečiadienio skrydžius taip ir nesulaukę Rusijos patvirtinto skrydžių maršruto.

Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl pateko į „Rosneft“ direktorių tarybą, į „nepriklausomos direktorės“ pareigas, skelbiama Rusijos monopolininkės pranešime. Ši politikė plačiai išgarsėjo kuomet 2018-aisiais jos vestuvėse netikėtai apsilankė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. K. Kneissl vadovavo Austrijos užsienio reikalų ministerijai nuo 2017 iki 2019 metų.

Diktatoriaus Aleksandro Lukašenko saugumas suorganizavo civilinio lainerio užgrobimą ir privertė jį nusileisti Baltarusijos sostinėje Minske, prieš tai inscenizavus sprogimo grėsmę ir pakėlus į orą naikintuvą.

Rusijos valstybinio televizijos kanalo RT korespondentas Minske Konstantinas Pridybailo paragino nužudyti Baltarusijos opozicijos atstovus Vilniuje ir Varšuvoje. Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše Kremliaus propagandinio ruporo šalininkas pradėjo kurstyti neapykantą – liepė pasikėsinti į opozicijos atstovus, kritikuojančius Aliaksandro Lukašenkos antidemokratinį režimą.

Kremlius pastaruoju metu naudoja masines represijas prieš bet kokias opozicines jėgas Rusijoje. Ekspertai sutinka, kad Vladimiras Putinas pradeda naują savo 21 metus trunkančio valdymo fazę: transformuoja hibridinį autoritarizmą į absoliutų, rašoma vokiečių leidinyje „Stern“. Teisė Rusijoje dabar taiko baudžiamąjį persekiojimą šimtams žmonių už tokius dalykus kaip pasisakymas dėl A. Navalno išlaisvinimo, už įrašus socialiniuose tinkluose ar net paprasčiausiai už tai, kad jie pasitaikė ne vietoj...

Pastaruosius metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teritorijai šiaurėje skiria itin daug dėmesio ir lėšų. Čia buvo atnaujintos dešimtys sovietinių karinių bazių ir statomos naujos, išbandomi naujos ginkluotės rūšys ir dislokuojama vis daugiau kariuomenės. Vakarų šalyse nerimaujama, kad jau labai greitai Rusija pabandys ir čia perimti visišką kontrolę. Arktis – tas pasaulio regionas, kuriame klimato kaitos pokyčiai matyti aiškiausiai.

Rusijos prezidentas pasiskundė, kad iš šalies „vis kažką atiminėti bando“, nors nepatikslino, ką konkrečiai turi omenyje. Tačiau jis pažadėjo „išmušti dantis“, jeigu toks atvejis pasitaikytų. Šią žinutę V. Putinas išsakė Rusijos organizacinio komiteto „Pobeda“ nuotolinio susirinkimo metu.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas „atsigavo“ po praėjusį mėnesį nutraukto 24 dienų bado streiko, kurį paskelbė reikalaudamas suteikti jam tinkamą medicininę pagalbą, ketvirtadienį pareiškė Rusijos kalėjimų tarnybos vadovas.    A. Navalnas, garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas, atlieka pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje netoli Maskvos.

JAV išreiškė nerimą dėl rusų karinio dalyvavimo Arktyje augimo. Rusija į tai atsikerta teigdama, kad neleis „NATO šalims“ užvaldyti Arkties ir netgi prabilo apie „tradicines rusų žemes“. Už viso to, tikėtina, slypi ryškus ekonominis interesas – traukiantis dabartiniams Rusijos gamtos išteklių klodams yra ieškomos alternatyvos Arktyje. „JAV ir Danija kartu nerimauja dėl galimo Rusijos karinio dalyvavimo Arktyje.

Rusijos propagandinėje šou laidoje „Rossija 1“ televizijos eteryje buvo papasakota istorija apie tai, kaip Ukraina tariamai ruošiasi Donbase gėjų paradą surengti.

JAV valdžia svarsto galimybę savo kariuomenės dalinius, kuriuos neseniai atšaukė iš Afganistano, dislokuoti Centrinės Azijos valstybėse, skelbia JAV žiniasklaida. Kalbama apie Uzbekiją ir Tadžikiją, o tai dar arčiau Rusijos – Kremlius visuomet itin priešiškai reaguoja į NATO šalių pajėgų buvimą šalia savo sienų.

Rusijoje taip vadinami „silovikai“ (rusiškai – jėgos struktūrų darbuotojai) užima vis svarbesnį vaidmenį politiniame Rusijos gyvenime. Tiek tarnybų, tiek šių struktūrų darbuotojų skaičius kasmet tik pučiasi. Agentūros netgi konkuruoja tarpusavyje dėl valdžios ir įtakos, rašoma „Der Standard“. Šiomis dienomis Rusijoje buvo pakviesta į karinę tarnyba 122 tūkst. šauktinių. Ir tai vyksta dukart – pavasarį bei rudenį. Tačiau net ir tie 250 tūkst.

Rusijos ir Ukrainos pasienyje vis dar išlieka didžioji dalis ten Kremliaus dislokuotos kariuomenės. Šią informaciją paskelbė ne tik Ukrainos prezidentas, bet ir JAV administracijos atstovai. Tai liudija, kad padėtis regione toliau išlieka įtempta. Rusija atitraukė tik nedidelę dalį iš tų dešimčių tūkstančių karių pasienyje su Ukraina, pranešė Joe Bideno administracijos atstovai.

Didžiosios Britanijos karalienės pusbrolis, Kento princas Michaelas (Maiklas) pagautas investuotojams siūlantis kontaktų su Kremliumi mainais į asmeninę naudą, atskleidė laikraščio „The Sunday Times“ ir televizijos kanalo „Channel 4“ atliktas tyrimas. Tokia gėdinga informacija paaiškėjo tuo metu, kai Londono ir Maskvos santykiai yra smarkiai pablogėję, ypač po 2018 metais Anglijoje įvykdyto mėginimo nunuodyti buvusį Rusijos šnipą.

Rusijos privačių karinių bendrovių samdiniai Pietų Afrikos Respublikoje rengia linčo teismus, grobia ir kankina taikius gyventojus, rengia grupinio prievartavimo išpuolius, rašoma prancūzų leidinyje RFI, remiantis vietos gyventojų pasakojimais ir JT organizacijų ataskaitomis. Maskva tvirtina, kad oficialiai šioje šalyje dirba tik „instruktoriai“, kurie „karo veiksmuose nedalyvauja“. Rusijos ambasadorius CAR tvirtina, kad šalyje yra 535 privačių karinių bendrovių darbuotojai.

Rusijoje vyksta kažkas tokio, ko nebuvo nuo pokario metų. Gyventojų skaičius mažėja neįtikėtinu tempu, o mirtingumas pasiekė tokį mastą, kurio oficiali statistika neregėjo daugiau nei 70 metų. Mirtingumas paskutinį sykį taip staiga išaugo tik 1947-ųjų bado laikotarpiu, o šiuolaikinės Rusijos istorijoje taip išaugusio mirtingumo nebuvo net sudėtingu SSRS griūties laikotarpiu.

Rusijos „troliai“ jau seniai peržengė ribas ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir kitose Vakarų šalyse, rodo naujausias tyrimas. Atskleidus didelio masto Kremliaus įtakos informacinėje erdvėje plėtrą sprendžiama, kokių veiksmų derėtų imtis. Didžioji Britanija paskelbė būsianti priversta, kartu su tarptautiniais partneriais, stiprinti kovą prieš Rusijos propagandą po to, kai naujas tyrimas parodė Rusijos „trolių“ tinklo, kuris yra nukreiptas prieš nacionalinę žiniasklaidą, veiklos modelį.

Tarptautinį skandalą sukėlusi istorija apie Rusijos saugumiečių 2014 ir 2017 metais surengtas diversijas užsienio šalyse, kurių metu netgi žuvo niekuo dėti žmonės, iki šiol stokojo aiškaus motyvo. Ukrainos žiniasklaidoje paaiškinta: sprogimai Čekijoje ir Ukrainoje turėjo vieną tikslą – sunaikinti svarbias ukrainiečių amunicijos atsargas. Anot leidinio turimos tyrimo medžiagos, sprogdinimas Čekijos amunicijos sandėliuose buvo įvykdytas iškart po to, kai į Ukrainą buvo pristatyta 5 tūkst.

JAV gynybos ministerijos žvalgybos agentūra (DIA) pateikė savo 2021-ųjų globalių grėsmių ataskaitą ir perspėjo dėl Rusijos keliamos grėsmės. DIA vadovas Scottas Berrieris pripažino, kad JAV atsidūrė „strateginės konkurencijos eroje“ su realia grėsme egzistavimui. Ataskaitoje pažymima, kad pagrindiniai JAV oponentai – Kinija ir Rusija – siekia mesti iššūkį Vašingtono kariniam dominavimui.

Vakcinacija dar kartą parodė, kad gausiai tautinių mažumų apgyvendinti pietryčių Lietuvos regionai itin imlūs Rusijos propagandai ir dezinformacijai. Siūloma sukurti plačią auditoriją apimsiantį televizijos kanalą, kuris pasiūlytų unikalų ir kokybišką pramoginį turinį, dėl kurio Lietuvos tautinių mažumų atstovai neperjungtų į rusiškus kanalus.

Rusija ruošiasi oficialiai skelbti nedraugiškų šalių sąrašą, kuriame greta kitų valstybių turėtų atsidurti ir Lietuva. „Juodasis sąrašas“ yra ne vienintelis Kremliaus atsakas Vakarams – režimas iš Rusijos išsiuntė dalį užsienio diplomatų taip atsakydamas į Vakarų veiksmus prieš Kremlių.

Kremlius neseniai pareiškė, kad JAV ir Rusijos santykiai netrukus gali atsidurti „Šaltojo karo arba net dar blogiau“ būsenoje. Britų žvalgybos vadovas tuo metu akcentavo, kad „Rusija buvo perspėta dėl pasekmių“, tačiau taip pat pripažino, kad dabar yra sunkesni laikai nei sovietiniai. Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo interviu „RIA Novosti“ buvo pažerta kaltinimų JAV, pakartotas raginimas „atsisakyti vienpolio pasaulio“ modelio ir įtakos kitoms valstybėms.

Rusijos teismas ketvirtadienį kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygiui skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų pornografija, pranešė jo advokatas. Nuosprendis paskelbtas Rusijos valdžiai artėjant prie tikslo likviduoti A. Navalno politinį tinklą. Opozicionieriaus regioniniai štabai pranešė, kad bus išformuoti, teismui rengiantis paskelbti nutartį, ar jie turi būti įtraukti į ekstremistinių organizacijų sąrašą.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį griežtai pasmerkė Rusijos galios demonstravimą Ukrainos atžvilgiu ir išpuolius Čekijoje, taip pat pareikalavo nedelsiant paleisti kalinama Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną. EP paragino Europos Sąjungą pasiųsti aiškų signalą, kad Rusija brangiai sumokės, jei savo pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina pavers invazija.

Europos Parlamentas ketvirtadienį svarstys rezoliucijos, kuri numato griežtas sankcijas Rusijai šios šalies tolimesnės agresijos Ukrainoje atveju, priėmimą. Siūloma ne tik atjungti Rusija nuo SWIFT mokėjimų sistemos, riboti oligarchų vieklą Europoje, bet ir visiškai atsisakyti rusiškų dujų ar naftos. Šį siūlymą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ketvirtadienio sesijos metu.

Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas ketvirtadienį pranešė, kad buvo išardytas A. Navalno biurų nacionalinis tinklas, laukiant teismo sprendimo dėl jo paskelbimo „ekstremistine organizacija“. Visgi dauguma regioninių štabų, turėjusių sustabdyti savo veiklą, toliau dirbs kaip nepriklausomi visuomeniniai politiniai judėjimai.

Rusija ruošiasi paskelbti nedraugiškų valstybių sąrašą, kuriame atsidurti gali ir Lietuva. Šiomis dienomis Kremlius ir dalis Europos Sąjungos valstybių jau apsikeitė diplomatų išsiuntinėjimais iš ambasadų. Ką visa tai reiškia ir kokių veiksmų dar galima tikėtis iš Kremliaus? Apie tai diskusija aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ su Seimo nariu Audroniumi Ažubaliu ir Lietuvos karo akademijos docentu daktaru Giedriumi Česnaku.

Lenkijoje vykstančio čempionato metu, tiesioginės transliacijos metu, buvo nuspręsta pašalinti lipduką su Rusijos trispalve ir šios šalies vėliavą nuo stalo. Tokių veiksmų teko imtis taikantis prie WADA sprendimo dėl Rusijos sportininkų dopingo skandalo ir nušalinimo nuo sporto renginių. Šaškių partijos metu tarp šešiskart pasaulio šaškių čempionės iš Rusijos Tamaros Tansykužinos ir sportininkės iš Lenkijos Natalijos Sadovskos baigėsi skandalu.

Rusijos žiniasklaidoje paskelbta apie mistišką „nedraugiškų Rusijai šalių sąrašą“, jo egzistavimą patvirtino ir šalies URM vadovas Sergejus Lavrovas. Oficialiai sąrašas dar nėra sudarytas, o ir jame numatytos sankcijos yra labai riboto poveikio. Ekspertai jau daugelį metų pažymi, kad Rusija kažkuo reikšmingu atsakyti į Vakarų sankcijas neturi galimybių.

Save Baltarusijos prezidentu vadinantis Aleksandras Lukašenka apkaltino tris asmenis bendradarbiavus su JAV ruošiant jo paties nužudymą. Baltarusių visuomenininkai paaiškino, kad kaltinami valstybės perversmo organizavimu „kalbėjo apie tą patį, apie ką kiekviena baltarusių šeima kalba virtuvėje“. Maža to, sensacingoje istorijoje minimas ir Lietuvos vardas.

Vienas Rusijos oro linijas prokuratūra nubaudė pinigine bauda už tai, kad ji išlaipino visus lėktuvo keleivius vien tam, kad juo galėtų skristi gubernatorius. Iš pradžių neigusi incidentą vietos valdžia vėliau aiškinosi, kad „reikėjo aplankyti darželius, mokyklas ir ligonines“. Oro linijų bendrovė „Angara“ buvo nubausta 20 tūkst. rublių (apie 220 eurų) bauda už šešių valandų skrydžio užlaikymą žmonėms, skridusiems Rusijos vidaus reisu Čita – Čara.

Kremlius pirmadienį „nepagrįstais“ pavadino kaltinimus Maskvai dėl sprogimo Čekijos ginklų sandėlyje ir atkreipė dėmesį į šalies prorusiško prezidento Milošo Zemano pareiškimą, kad Rusijos vaidmuo tame 2014 metų įvykyje nėra įrodytas. „Žinoma, matėme šį pareiškimą ir atkreipėme į jį dėmesį. Tegalime dar kartą pakartoti: bet kokie kaltinimai Rusijai įvairių įvykių Čekijoje kontekste yra visiškai nepagrįsti, jie neturi jokio pagrindo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Artėjantys rinkimai, kylančios kainos, o su tuo ir socialinis nepasitenkinimas, bei tolygiai smunkantys reitingai gali išprovokuoti ne tik Aleksejaus Navalno ir jo komandos egzekuciją, bet ir „parodomąjį karą“ Ukrainos rytuose.

Rusijos premjero Michailo Mišustino kortežas, vežęs politiką į darbą, pateko į didelę avariją prestižiniame Rubliovkos rajone Maskvoje. Į avariją pateko valdžios apsaugos vairuojamas „Aurus Arsenal“ ir dar penki civilių automobiliai. Nukentėjo viena moteris, o pats premjeras atsipirko lengvu išgąsčiu, rašoma „Readovka“. Vienas iš automobilių avarijos metu nuvažiavo į šalikelę, o kitas – apsivertė, rašoma „Lenta“. Taip pat skelbiama, kad susidūrimo metu nukentėjo autobusas.

Nepriklausomų tyrėjų grupė „Conflict Intelligence Team“ (CIT) paskelbė, kad Rusija paliks savo karinę techniką naujai įrengtoje stovykloje netoli Voronežo, nepaisant to, kad kariai yra atitraukiami nuo sienos su Ukraina. Sugrąžinti įtampą pasienyje su Ukraina Rusija užtruktų kelias dienas, skelbia ekspertai.

Ekspertai ir politologai įvertino Vladimiro Putino kalbą kaip pasirengimą rinkimams bei perspėjimą Vakarams dėl „raudonų linijų peržengimo“. Įžvelgė joje ir grįžimą į neostalinizmą, kuomet teroras tampa norma ne tik veikiant užsienyje, bet ir prieš savo šalies piliečius.

Rusijos miestuose trečiadienį vakare per akcijas kalinamam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui palaikyti policija sulaikė per tūkstantį žmonių, įskaitant daugiau kaip 350 žmonių Sankt Peterburge, pranešė nepriklausoma aktyvistų areštus stebinti grupė „OVD-Info“. 20 žmonių buvo sulaikyta sostinėje Maskvoje, 50 – Juodosios jūros kurorte Sočyje, 40 – Kazanėje, sakoma pranešime. Daug šių žmonių buvo sulaikyta dar prieš prasidedant protestams.

Trečiadienio vakarą visoje Rusijoje vyksta, tikėtina, paskutinės Aleksejaus Navalno protesto akcijos iki jų pripažinimo ekstremistais. Prieš protestų pradžią opozicijos lyderiams teko rinktis: išvykimas į užsienį arba maksimalus atsiribojimas nuo viešos politinės veiklos. Tačiau ir tai nepadėjo, mat visoje Rusijoje prasidėjo masinis visuomenės veikėjų, žurnalistų sulaikymas.

Vladimiras Putinas savo kasmetinio kreipimosi į Federacijų Tarybą metu pareiškė, kad „Rusija užtikrins taiką ir gerbūvį savo piliečiams“. Rusijos prezidentas Vakarus perspėjo „neperžengti raudonos linijos“, nes bus imtasi „asimetrinių ir griežtų priemonių“. Pradėjo jis savo kalbą apie santykius su Vakarų šalimis piktinimusi „planais nužudyti A. Lukašenka“ ir Vakarų abejingumą šiuo klausimu bei skundu dėl „bandymų kabinėtis prie Rusijos be jokio pagrindo“. „Buvo peržengtos visos ribos“, – aiškin...