krašto apsauga

2016 metai į kasdienybę įnešė terorizmo išpuolius ir nerimą dėl blogėjančios geopolitinės situacijos. Tad svarbu žinoti, ar mūsų kariuomenė gali ginti ir apsiginti? Kokia ginkluotė bus naudojama kitais metais? Paskutiniai metai buvo labai svarbūs Lietuvos kariuomenei, buvo pradėti ir užbaigti tam tikri procesai įsigyjant modernią ir galingą ginkluotę.

Visuotinis krašto apsaugos rezervas turėtų būti rengiamas švietimo įstaigose – mokyklose ir universitetuose, sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas valstietis Ramūnas Karbauskis. Šią idėją jis išdėstė trečiadienį per komiteto posėdį svarstant naujos Nacionalinio saugumo strategijos projektą.

Vos pradėjęs eiti krašto apsaugos ministro pareigas Raimundas Karoblis išvyko į Taliną, kur susitinka su Latvijos ir Estijos kolegomis. Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime R.Karoblis su Latvijos gynybos ministru Raimondu Bergmaniu ir Estijos gynybos ministru Margusu Tsahkna (Margusu Cahkna) pasidalys informacija apie NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimų įgyvendinimą.

Krašto apsaugos ministru skiriamas Raimundas Karoblis daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Prieš trejus metus vadovaudamas atstovybei Briuselyje jis koordinavo Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES). Jo bendražygiai teigia, kad R.Karoblis yra komandinio darbo šalininkas, sugebantis sustyguoti institucijos veiklą, tačiau, jei būna įsitikinęs klausimo svarba, nebijo užimti kietos pozicijos derybose.

Dažnai kalbant apie valdininkų skaičiaus mažinimą, vietoj to veikiau imamasi algų kėlimo. Tai atsispindi ir kitų metų biudžete, kuriame šalies išlaidos vėl viršys pajamas. Pažvelgus į 2017 metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą matyti, kad visose ministerijose numatytas lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, augimas. Ypač dideli pasikeitimai matomi Krašto apsaugos ministerijoje. Kai 2016 metais 125 mln. eurų buvo skirti darbo užmokesčiams, kitais metais bus skirta 30 mln. eurų daugiau.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams ir teiks juos Seimui. „Pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – dėmesys socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. Prioritetai, kurių mes laikomės – tai mūsų įsipareigojimai NATO, siekiant priartėti prie 2 proc. krašto apsaugai nuo BVP. Tam biudžeto projekte papildomai skiriame beveik 150 mln.

Artėjančius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkimus bei kandidatų pasisakymus stebi visas pasaulis. Neveltui, mat JAV yra ne tik viena didžiausių pasaulio ekonomikų, bet ir daugiausia prisidedanti prie NATO biudžeto. O paskutinieji kandidato Donaldo Trumpo žodžiai kirto stiprų smūgį visai organizacijai: grėsmės atveju, JAV Baltijos šalių negintų. Spaudoje pastebima, kad aštresni pasisakymai pastebimi ne tik iš D. Trumpo.

Lietuvis, sėkmingas investuotojas ir buvęs Ukrainos Ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius neslėpė sulaukęs pasiūlymų grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie Lietuvos politinio gyvenimo. Sėkmingų reformų pavyzdį Ukrainoje įgyvendinęs investuotojas pabrėžė, kad Lietuva gali tapti pavyzdžiu ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims, tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti tris didžiausias Lietuvos problemas.

JAV analitinis centras išanalizavo, kad jeigu rusų tankai ir pėstininkai žengtų į Baltijos šalis jau šiandien, tai be didesnio pasipriešinimo mus užimtų per mažiau nei tris paras. Tokios išvados tarptautinėje arenoje iškėlė didesnį susirūpinimą dėl Baltijos šalių saugumo.

 Apie 67 proc. Lietuvos gyventojų sutinka arba visiškai sutinka, kad būtina didinti finansavimą krašto apsaugai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo gyventojų apklausa. Vienas iš dešimties respondentų šiuo klausimu apsispręsti negalėjo, dar apie 23 proc.

Sausio 14-15 d. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis ir kiti ministerijos atstovai dalyvauja tradiciniame neformaliame saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikime“ („Snow Meeting“). Devintą kartą vyksiančiame renginyje pagrindinė diskusijų tema – pasirengimas artėjančiam NATO valstybių vadovų susitikimui Varšuvoje.

Seimas palaimino 2016 m. valstybės biudžetą, kuriuo nubrėžtos kitų metų šalies gyvenimo visuomenės gyvenimo gairės. Taigi, kokios didžiausios permainos laukia mūsų ateinančiais metais? Kieno piniginės papilnės labiausiai? Daugiau lėšų krašto apsaugai. Siekdami NATO rekomendacijos 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti krašto apsaugai įgyvendinimo, valdantieji kitų metų biudžete numatė dar daugiau lėšų krašto gynybai. Šiai sričiai numatyti 574 mln. Eur arba 149 mln.

Svarstydami biudžetą mes dabar žiūrime į tas degančias sritis. Krašto apsaugai tai tikrai nereikia dabar tiek daug skirti, perskirstyti galima vidaus saugumui, nedidinat išlaidų, „Žinių radijui“ sakė parlamentaras Bronius Bradauskas. „Krašto apsaugai numatoma skirti 149 mln. eurų papildomai, palyginus su šiais metais. Mes siūlome sumažinti krašto apsaugai finansavimą ir skirti vidaus saugumui atitinkamai apie 15 mln. eurų.

 Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP) pastaruosius penkerius metus vadovavusį pulkininką Romualdą Moldarį šią savaitę pakeis pulkininkas leitenantas Arturas Jasinskas. „Vadovu bus pulkininkas leitenantas A.Jasinskas“, - BNS pirmadienį sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovė spaudai Viktorija Cieminytė. KASP vadų pasikeitimo ceremonija įvyks penktadienį.

 Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis, atstovaujantis 34 Seimo nariams, pateikė interpeliaciją krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui.

 Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Krašto apsaugos departamento, vėliau tapusio ministerija, 25-mečio proga sveikina jo kūrėjus – atkurtos Lietuvos valstybės savanorius, kovotojus už Nepriklausomybę. „Sena tiesa, kad valstybė gimsta ne politikų kabinetuose. Ji kuriama gatvėse ir aikštėse, ji gimsta tarp tūkstančių žmonių, kuriuos jungia viena idėja. Krašto apsaugos departamentui buvo lemta tapti vienu pirmųjų valstybės kūdikių ir kartu – tos pačios valstybės pagrindų tvėrėju.

 LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo kitų metų gynybos biudžetą didinti dar 150 mln. eurų. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad noras daugiau finansavimo skirti krašto apsaugai nestebina, tačiau dėl to veikiausiai nukentės kitos svarbios sritys, ir visuomenė su tuo turės susitaikyti. N. Mačiulio nuomone, 2016 m. biudžeto pajamų augimas bus gana didelis.

Pirmadienį Juozas Olekas pristatys Krašto apsaugos ministro gaires 2015–2020 metams. Tai vienas pagrindinių krašto apsaugos sistemos veiklos planavimo dokumentų.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt   Kariuomenės vadas generolas Jonas Vytautas Žukas įsitikinęs, kad, keičiant Valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, turi būti atsižvelgta ne tik į ginkluotės didinimą, bet ir į papildomą profesionalių karių rengimą. „Mums reikia kiek įmanoma daugiau žmonių paruošti naudotis ginklais.

Kitąmet Krašto apsaugos savanorių pajėgose turėtų pradėti veikti Nekinetinių pajėgų kuopa, kuri rems Lietuvos kariuomenę tokiomis specialybėmis, kurių nerengia pati kariuomenė. „Pagal vystymosi planą, kuopoje turėti kiekvienos srities specialistų numatyta 2019 metais, bet kuopa funkcionuos jau nuo 2015 metų“, - BNS sakė kuopos vadas Simonas Martinaitis.

 Giedrė Baltrušytė, LRT Naujienų tarnyba, LRT.lt Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas apie krašto apsaugą rodo, kad keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų kilus karui patys eitų ginti šalies. Beveik tokia pati dalis apklaustųjų nurodė, kad prasidėjus karui savo šalies negintų. Tyrime, kurį Baltijos pažangių technologijų instituto užsakymu spalį atliko tyrimų centras „Vilmorus“, daugiau kaip 34 proc.

Lietuvos kariuomenės transporto lėktuvu C-27J „Spartan“ pirmadienį į Kijevą išskraidinama Lietuvos paramos Ukrainos kariuomenei siunta. Siuntoje bus sausi maisto daviniai ir medicinos priemonės, kuriuos skiria Krašto apsaugos ministerija. Taip pat lėktuvu bus skraidinamas maistas ir drabužiai, kuriuos iš paprastų žmonių Vilniuje ir Kaune surinko visuomeninės organizacijos.

 LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Dar šiemet krašto apsaugai skirtos lėšos bus naudojamos prieštankinės bei priešlėktuvinės ginkluotės įsigijimui, kitąmet bus stengiamasi didinti tarnaujančių karių skaičių bei šalies galimybes priimti didesnes sąjungininkų pajėgas, po Valstybės gynimo tarybos susitikimo LRT Radijo laidoje „Lietuvos diena“ teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Dauguma - 68 proc. - Lietuvos gyventojų pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui šalies teritorijoje, parodė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Kaip penktadienį pranešė KAM, 85 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka su tuo, kad NATO pajėgumų dislokavimas Baltijos regione padidino Lietuvos saugumą. Apklausa taip pat patvirtino, kad Lietuvos narystę NATO palankiai vertina didžioji dalis visuomenės – 83 proc. gyventojų.

Vyriausybė trečiadienį krašto apsaugai iš Privatizavimo fondo skyrė 45 mln. litų. Lėšos skirtos kariuomenės pajėgumų atkūrimui. Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys sakė, kad didinti finansavimą verčia pasikeitusi saugumo situacija Rytuose.

Penktadienį Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, Jonavos rajone, prisieks kariai savanoriai. Priesaiką tarnauti Lietuvai šįkart duos per 120 karių, baigusių bazinius kario savanorio įgūdžių kursus, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pasak Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovų, galimybė baigti kursus vienu metu buvo sudarytos dviem kuopoms, tai yra dvigubai didesniam nei įprasta karių skaičiui.

Saugumo priemonės Baltijos regione turi būti toliau stiprinamos, penktadienį vykusiame susitikime su JAV gynybos departamento tarptautinio saugumo direktoriumi Dereku Cholletu (Čoletu) pabrėžė Lietuvos kraštos apsaugos ministerijos (KAM) gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis. „NATO pajėgų dislokavimas ir sustiprinta oro policijos misija yra puiki NATO šalių solidarumo išraiška agresyvios Rusijos politikos fone.

Rūta Klišytė Vis piktinamės, kad mūsų kultūra stekenama, marinama badu, žlugdoma, o politikams dėl to galvos neskauda. O aš manau, kad jie laukia, kad toji kultūra nusišautų pati. Iš valdiško pistoleto, pasiskolinto iš Krašto apsaugos, kuris jai bus paslaugiai įduotas: juk pati ji pinigų ginklui neturi.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Krašto apsaugos biudžetas dar šiemet turėtų didėti 130 milijonų litų – maždaug šeštadaliu. Kitais metais išlaidos krašto gynybai išaugs dar daugiau, kol padidės dvigubai. Kam Lietuvos kariuomenei tiek daug pinigų? Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Artūru Paulausku ir prezidentės patarėja Jovita Neliupšiene.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvos gynybos biudžetas yra „pakankamai didelis“ ir papildomai galima skirti tik „kelis milijonus litų“. „Krašto apsaugos finansavimas yra pakankamai didelis. Sutinku su tais, kurie sako, kad krašto apsaugai finansuoti skirtos lėšos turi būti naudojamos efektyviai“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.

Džiugas Kuliešius Minint 10 metų narystės Europos Sąjungoje (ES) sukaktį, LR Kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, kad dabartinių geopolitinių įvykių fone, kultūros sektorius tampa ypač reikšmingu nacionalinio saugumo kontekste. Ministras pabrėžė, kad kultūros politikai turi būti skiriama tiek pat dėmesio, kaip ir krašto gynybai. Vienas iš būtinųjų veiksmų — kelti kultūros darbuotojų atlyginimus. „Jau pirmininkavimo ES metu, atkreipėme dėmesį į kultūros vietą Europos politikoje.

Jevgenijus Bardauskas, Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Dauguma lietuvių – 64 procentai – pasisako už krašto gynybos finansavimo didinimą. Lietuvos partijos yra pasirašiusios susitarimą padidinti iki dviejų procentų BVP išlaidas gynybai iki 2020 metų. Tai jau ketvirtas susitarimas, bet irgi negarantuojantis įsipareigojimo. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kurios leistų Lietuvos gyventojams bei įmonėms aukoti kariuomenei.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuva negali ir negalės, kol šalies biudžeto dydis neatitiks jos išsivystymo lygio ir nebus įvykdyta mokesčių sistemos reforma, sako ekonomikos ekspertas Raimondas Kuodis. Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad augančios ekonomikos generuojamų pajamų nukreipimas į krašto apsaugą 2 proc. rodiklį pasiekti leistų per penketą metų su sąlyga, kad beveik jokiai kitai sričiai finansavimas nedidėtų.

„Bent jau tie žmonės, kurie yra atsakingi už Lietuvos saugumą, ramiai miegoti negali ir negalės, kol šalia mūsų bus kuriama, atstatoma ir veiks imperija, kurią stato dabar Vladimiras Putinas, – sakė Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Politikė nė kiek neabejodama pabrėžė, kad mes, Lietuva, esame šios imperijos planuose. „Vienokia ar kitokia forma jie nori mus valdyti.

Liepos 1 d. Vilniuje su darbo vizitu besilankantis Gruzijos gynybos ministras Irakli Alasania ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė atnaujintą dvišalį Lietuvos ir Gruzijos susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. „Su Gruzija gynybos srityje bendradarbiaujame jau 12 metų.

 R.Juknevičienė apie pokyčius krašto apsaugos sistemoje, misiją Afganistane ir nenupirktus sraigtasparnius Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje laikinai einanti pareigas krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė apžvelgė ketverių metų darbus ir apgailestavo, kad procesus, vykstančius šalies gynybos srityje, dar mažai kas supranta. Finansavimas dar nepakankamas R.Juknevičienės teigimu, per ketverius metus visuomenės nuomonė į krašto apsaugos finansavimą pasikeitė.

Socialdemokratai per 4 metų valdymo kadenciją ketina padidinti krašto apsaugos finansavimą nuo dabar skiriamo 0,8 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 1 proc. Taip LRT.lt tvirtina šios partijos kandidatas į krašto apsaugos ministrus Juozas Olekas. „Dabartinė finansavimo duobė apsunkina mūsų karių kovinį pasirengimą ir visa, kas reikalinga išsaugojant deramo lygio gynybinius pajėgumus“, – teigia J. Olekas. „Konservatoriai nusmukdė iki 0,79 proc.

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2012 m. spalio 31 d. žemiau pateikiamu viešu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę: Šiuo laišku norime atkreipti Lietuvos Respublikos aukščiausios valdžios institucijų dėmesį dėl katastrofiškos padėties krašto apsaugos sistemoje, susidariusios dėl jai skiriamo nepakankamo finansavimo. Šiuo metu, Lietuvos išlaidos krašto gynybai sudaro 0,76 procento nuo BVP palyginus su 1,4 procento nuo BVP NATO vidurkiu.

Va­kar Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je pri­sta­ty­ta olan­dų kom­pa­ni­jos NA­CO pa­reng­ta Šiau­lių oro uos­to iš­vys­ty­mo stra­te­gi­ja iki 2027 me­tų. Jai įgy­ven­din­ti rei­kė­tų 230 mi­li­jo­nų li­tų in­ves­ti­ci­jų. Oro uos­to per­spek­ty­va sie­ja­ma su kro­vi­nių ga­be­ni­mu. Pers­pek­ty­va – kro­vi­nių oro uos­tas NA­CO at­sto­vai jau tre­čią kar­tą pri­sta­ti­nė­jo va­di­na­mą­jį „Mas­ter pla­ną“ – Šiau­lių oro uos­to iš­vys­ty­mo ci­vi­li­nėms reik­mėms stra­te­gi­ją.

Krašto apsaugos ministerija planuoja šalies savivaldybėms perduoti jai priklausančius, bet nenaudojamus tarnybinius butus. Šiuo metu Krašto apsaugos ministerijai (KAM) priklausančiuose tarnybiniuose butuose gyvena daugiau nei pusšimtis krašto apsaugos sistemoje nebetarnaujančių asmenų. Tai yra beveik ketvirtadalis visų krašto apsaugos sistemos tarnybinių butų gyventojų. Panevėžyje toks pastatas, kuriame įrengti tarnybiniai būstai kariškiams, yra Beržų gatvėje.

2008-aisiais Lietuvoje buvo atsisakyta šauktinių kariuomenės ir pradėta pereiti prie profesinės karo tarnybos, tačiau praėjus ketveriems metams pasigirsta svarstymų, kad atsisakyti šauktinių kariuomenės nebuvo tinkamas sprendimas. Karių nestinga Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje teigiama, kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė šiandien Seime pasiūlė įstatymo pataisas, kuriomis siekiama ateinančiais mokslo metais priimti beveik dvigubai daugiau karininko amato siekiančių jaunuolių nei pernai. Nors R. Juknevičienė pripažįsta, kad tiek paruoštų leitenantų tikrai nereikės, tačiau atkerta, jog rezervas valstybei būtinas, o į civilinį gyvenimą patenkančius karininkus akimirksniu pasiglemžia darbo rinka. „Siūlau pataisas dar praėjusiais metais priimtiems dokumentams.

Krašto apsaugos ministerija antradienį pradėjo tarnybinį tyrimą dėl kaltinimų krašto apsaugos sistemos darbuotojui, seksualiai išnaudojusiam nepilnametį. Kauno apygardos prokuratūra pareiškė karininkui kaltinimus tenkinus lytinę aistrą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiauja su teisėsauga tiriant šį įvykį, sakom Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Jei ne koalicijos partnerių reikalavimai, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė būtų tiesiog savo įsakymu panaikinusi pirmtako Juozo Oleko sprendimą, kuriuo atsisakyta šauktinių Lietuvos kariuomenėje. Taip ji teigė portalo Balsas.lt vaizdo konferencijos metu, atsakydama į žurnalisto ir skaitytojų klausimus. Sprendimas atsisakyti šauktinių esą buvęs priimtas visiškai ne laiku ir nepasiruošus.

Balsas.lt vaizdo konferencijoje kalbins krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę ir kviečia užduoti jai klausimus komentaruose. Šios Seimo kadencijos metu teko nutolti nuo dviejų bendrojo vidaus produkto  nuošimčių gynybai minimalios  ribos. Kitados būtent Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, kuriems atstovauja R. Juknevičienė labiausiai ir kovojo, kad gynybai būtų skiriama tiek ir ne mažiau.

Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas spaudos konferencijoje kritikavo Krašto apsaugos ministrės sprendimus ir abejojo, ar ministrė, įsivėlusi į vidinius partinius ginčus su savo  kolegomis, nepamiršo tiesioginių pareigų – užtikrinti efektyvų ir racionalų lėšų, skirtų krašto apsaugai panaudojimą.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse visuomenę sujudino informacija apie lietuvių požiūrį į savo valstybę. Paklausti, kas jiems svarbiau – šalies nepriklausomybė ar ekonominė gerovė, per 70 proc. atsakiusiųjų pasirinko ekonominę gerovę. (Apklausą, delfi.lt užsakymu, vykdė „Spinter tyrimai“.) Duomenys buvo įvertinti kaip šokiruojantys. Kalta liaudis Kaip ir reikėjo tikėtis, liaudies nuotaikas pakomentavo politikai.

Seimo Užsienio reikalų komitetas kitų metų valstybės biudžeto projekte pasigenda didesnių lėšų Užsienio reikalų ministerijai (URM) ir krašto apsaugai. Tai ketvirtadienį Seime pristatydamas komiteto išvadą dėl ateinančių metų šalies biudžeto projekto sakė komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. „Dėl URM ir krašto apsaugos mes turime savo atskirą nuomonę“, – teigė pranešėjas.

Seimas po pateikimo pritarė naujai Nacionalinei saugumo strategijai. Naująją strategiją antradienį palaikė 90, prieš buvo 12 parlamentarų. Seime pristatydama naująją gynybos strategiją krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė, jog buvo stengiamasi šį dokumentą padaryti labiau gyvybingą, kad jis būtų įdomus ir plačiajai visuomenei. „Man pačiai atrodo, kad šis dokumentas iš tikrųjų yra pribrendęs.