krašto apsauga

Krašto apsaugai skiriamas biudžetas bus kiek didesnis nei 2,5 proc. nuo šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP), sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Aš tikiuosi, kad skaičius bus didesnis pinigais, bet greičiausiai jis bus šiek tiek didesnis negu 2,5 procento“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė ministras. Pasak jo, nors norėtųsi, kad biudžetas būtų didesnis, esamas bus pakankamas toliau siekti numatytų tikslų.

Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos pradėjo organizuoti 35 komplektų bepiločių orlaivių sistemų pirkimo procedūras, rašoma pranešime spaudai. Planuojama įsigyti 26 komplektus „mini“ tipo ir 9 komplektus „small“ tipo bepiločių orlaivių sistemų. „Šių sistemų įsigijimas leis reikšmingai pagerinti Lietuvos kariuomenės žvalgybos galimybes.

Brangiausio Lietuvos kariuomenės pirkinio istorijoje problemos išspręstos. Bent jau taip sako Krašto apsaugos ministras, kalbėdamas apie pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“. Nors 88 mašinos už beveik 400 milijonų eurų turėjo mūsų karius pasiekti dar prieš porą metų, bet ilgą laiką nepavyko ištaisyti gamybinių trūkumų. Dabar ministerija sako, kad ledai pajudėjo ir žada, kad kitų metų viduryje turėsime visas, pilnai veikiančias kovos mašinas.

Antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojai demonstravo, kaip dronai pritaikomi krašto gynybai. Dronų gamintojai pasakojo, kokie orlaiviai reikalingi Lietuvos kariuomenei: rodė ir žvalgybinius dronus, ir kamikadzes.  Dronai gali būti gaminami čia pat, Lietuvoje. Gamintojai pristatė visiškai naujus modelius ir tuos orlaivius, kurie jau parduodami užsienio šalims, įskaitant Europos valstybes ir Ukrainą.

Seimas imasi Šaulių sąjungos pertvarkos, sieks, kad Lietuvą ginančių šaulių greitu metu padaugėtų iki 50-ties tūkstančių. Dėl to politikai siūlo nuo kitų metų 6 kartus iki 30 milijonų eurų padidinti Šaulių sąjungos biudžetą. Pinigai būtų skiriami ekipuotėms pirkti, mokymų centrų tinklui statyti.

Vokietija pasirengusi į Lietuvą siųsti bent penkis kartus daugiau karių nei dabar. Vietoje tūkstančio pas mus turėtų atsirasti net penki tūkstančiai vokiečių. Tai atvykęs į Vilnių pranešė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Tiesa, kariai čia neatkeliaus iškart, o sprendimą dar turi palaiminti NATO vadovai.

Lietuva ruošiasi visuotinei gynybai. Seimas vienbalsiai priėmė pilietinio pasipriešinimo strategiją. Lietuviai bus mokomi priešintis agresijai ir okupacijai, o norintys prisidėti prie valstybės gynybos, nebūtinai turės tarnauti kariuomenėje ir valstybę ginti su ginklu. Jau kitais metais specialiuose mokymo centruose žmonės bus mokomi rengti pasipriešinimo akcijas, atpažinti grėsmes, suteikti medicininę pagalbą, o kai kuriais atvejais ir naudotis ginklu.

Antradienį Seimas galutinai apsisprendė – patvirtino piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Gyventojai bus ruošiami priešintis prieš Lietuvą nukreiptai agresijai ir okupacijai. Absoliuti dauguma parlamentarų balsavo „už“ projekto įtvirtinimą – 114 iš 115. Vienas Seimo narys susilaikė, o balsavusiųjų „prieš“ nebuvo. Projekte numatyta, kad pilietinis ugdymas taps švietimo dalimi.

Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) vadavietė Lietuvoje dislokuojama pačiu laiku, susitikęs su šalyje viešinčiu grupės vadu generolu majoru Jimu Morrisu sako krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius. „Dėl karo Ukrainoje saugumo situacija tapo itin sudėtinga, todėl JEF vadavietės dislokavimas Lietuvoje vyksta pačiu laiku“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai cituojamas M. Abukevičius.

Lietuva ruošiasi iš Suomijos pirkti patrulinių laivų, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pasak ministerijos, susitikimo su Suomijos gynybos ministerijos įsigijimų generaliniu direktoriumi Raimo Jyväsjärvi metu Lietuvos viceministras Vilius Semeška aptarė „Jehu“ klasės patrulinių laivų pardavimą Lietuvai. Dėl jų įsigijimo susitarimas turėtų būti pasirašytas artimiausiu metu.

Trečiasis priešmininės klasės laivas Lietuvos karines jūrų pajėgas turėtų pasiekti anksčiausiai kitų metų pabaigoje, tačiau su karu Ukrainoje šis pirkinys nesiejamas, savo laivyną stiprina ir Lenkija. Ateities planus spaudos konferencijoje ketvirtadienį pristatė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos Karinių jūrų pajėgų vadai, susirinkę į kasmetinį Baltijos jūros laivyno vadų konferenciją.

Naujausia apklausa rodo, kad daugiau nei pusė lietuvių, Rusijai užpuolus Lietuvą, savo tėvynės eitų ginti ginklu. Trečdalis už šalies laisvę kovotų neginkluotame pasipriešinime. Kalbinti ekspertai ir politikai sako, kad tokie skaičiai – geras ženklas, tačiau kartu pabrėžia, kad žodžiai ir pažadai ne visuomet virsta realiais veiksmais. Netikėtos emocijos ištinka kaunietę paspaudus šautuvo gaiduką. Ji kartu su kolegomis atėjo į šaudyklą pasimokyti šaudyti.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva su sąjungininkais stiprina savo saugumą. Per artimiausius du mėnesius į Lietuvą pratyboms atvyks apie 5 tūkstančiai NATO sąjungininkų karių. Lietuvos kariuomenės vadas tvirtina, kad per pratybas vykdo Rusijos atgrasymą, tačiau reikia būti pasirengus, jog karas gali pakrypti visaip. Krašto apsaugos ministerija jau prašo daugiau šauktinių, kad Lietuva turėtų didesnį karių rezervą.

Lietuva privalo sparčiai ruoštis priimti daugiau NATO karių, taip teigia prezidentas Gitanas Nausėda. O jų ties rytinėmis sienomis, taigi, ir mūsų šalyje, gali padaugėti du-tris kartus. Prieš pat NATO viršūnių susitikimą į Valstybės gynimo tarybą susirinkę Lietuvos vadovai tikina siekiantys, kad Aljansas peržiūrėtų Baltijos šalių gynybos strategiją. Su partijų lyderiais susitikęs prezidentas kartoja, kad Lietuva turi pasirengti ir visuotinei totalinei gynybai.

Matydama kruviną Rusijos agresiją Ukrainoje, Lietuva skuba stiprinti savo saugumą. Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtina, kad jau po mėnesio Lietuvoje išdygs trys naujos stovyklavietės, kuriose galės apsistoti pora tūkstančių NATO sąjungininkų karių. Na o ar patogu Lietuvoje jau gyvenantiems amerikiečių kariams, prezidentas nusprendė apžiūrėti savo akimis Pabradėje. Poligone šalies vadovas nepraleido progos ir paskraidyti britų kariniu sraigtasparniu.

Pusantro milijardo eurų – apie tokio dydžio gynybos finansavimą dar prieš kurį laiką Lietuvos kariuomenė nedrįso ir pasvajoti. O dabar, karo Ukrainoje akivaizdoje, ji puls pirkti papildomos ginkluotės, amunicijos ir dar nenaudotų kovinių dronų. Lietuvos gynybos finansavimas pasiekė 2,5 procento bendrojo vidaus produkto ir tai Lietuvą kilstelėjo į dosniausiai gynybą finansuojančių NATO valstybių trejetą.

Trečiadienį Seimo valdyba susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti netrukus prasidėsiančios pavasario sesijos darbus. Šalies vadovo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikimo metu didelis dėmesys buvo skirtas socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos klausimams. Teigiama, kad išlaidos šalies gynybai netolimoje ateityje galėtų siekti 3 proc.

Lietuva prašo Vokietijos atsiųsti daugiau karių ir tikisi pagalbos pertvarkyti mūsų oro gynybos sistemą. Taip pareiškė Gitanas Nausėda, priėmęs čia atvykusį Vokietijos prezidentą Štainmajerį. Šis savo ruožtu paaiškino, kodėl Vokietija po dešimtmečių nesikišimo politikos nusprendė tiekti ginklus Ukrainai.

Premjerė Ingrida Šimonytė kitą savaitę su frakcijų Seime lyderiais tarsis dėl krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo. Susitikimas vyks Rusijai jau savaitę tęsiant karą Ukrainoje. Kaip BNS informavo ministrė pirmininkės atstovė Rasa Jakilaitienė, jame Vyriausybės vadovė ir ministrai pristatys numatomas krašto apsaugos stiprinimo iniciatyvas, kurias siūlys Seimo pavasario sesijos pradžiai.

Vokietija yra pasirengusi į Lietuvą atsiųsti daugiau savo karių, kad taip padėtų atgrasyti Rusiją nuo tolimesnių agresyvių veiksmų, pareiškė Vokietijos gynybos ministrė apsilankiusi Rukloje. Mat Rusijai pripažinus Donecko ir Luhansko respublikas, pasaulis akyliau stebi ir Baltijos šalis.  Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht Rukloje lanko tarptautiniam NATO priešakinių pajėgų batalionui vadovaujančius Vokietijos karius.

Brangiausias istorijoje Lietuvos kariuomenės pirkinys vis dar įstrigęs. Prieš daugiau nei 5-erius metus už beveik 400 milijonų eurų Lietuva pirko pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, tačiau jos vis dar nėra pilnai integruotos mūsų kariuomenėje. Aprūpintas tik vienas batalionas, nors buvo planuota, kad tokių bus 2. Dabar kariuomenės vadai svarsto, kokią techniką Lietuvai reikėtų pirkti „Žemaitijos“ brigadai.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina palaukti daugiau ženklų, kad Maskva yra pasiryžusi karinei deeskalacijai, ir sako kol kas nepuoselėjantis didelio optimizmo dėl Rusijos skelbiamo pajėgų atitraukimo nuo sienų su Ukraina. „Aš kol kas neskubėčiau to vertinti, nes masyvus kariuomenės pritraukimas prie Ukrainos sienų kaip buvo, taip ir yra, tie keli požymiai gali būti ir pajėgų perdislokavimas.

Į Lietuvą prieš Kalėdas atgabenta 830 optinių taikiklių Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Modernizuodami Lietuvos kariuomenę, pagrindinį dėmesį skiriame kariui, o siekdami užtikrinti jo užduočių įvykdymą, norime jį tinkamai aprūpinti ir modernia ginkluote. Optiniai taikikliai – dar vienas žingsnis šio tikslo link“, – sako krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.

Finansavimą krašto apsaugai kitąmet siūloma didinti 128 mln. eurų, skiriamų lėšų dydis kiltų iki 2,05 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „2021 metais buvo 2,03 proc. nuo BVP, 2022 metais yra siūloma 2,05 proc. nuo BVP, lyginant su šiais metais krašto apsaugai finansavimas auga 128 mln. eurų“, – per spaudos konferenciją informavo ministrė, pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (KJP) turi nuolat vystytis, o laivynas privalo būti modernizuojamas, siekiant apginti vienintelį šalies Klaipėdos jūrų uostą, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  Ministras pasveikino Klaipėdoje vykstančioje Jūros šventėje dalyvaujančias Karines jūrų pajėgas, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  „Visos ginkluotosios pajėgos yra skirtos agresoriaus atgrasymui, o Karinės jūrų pajėgos atlieka tą vaidmenį jūroje.

JAV karių buvimas Lietuvoje yra esminis atgrasymo ramstis, sako ketvirtadienį Pentagone su JAV gynybos pareigūnais susitikęs krašto apsaugos ministras Margiris Abukevičius. „Rusijos karinis agresyvumas ir hibridinės grėsmės, situacija Baltarusijoje verčia mus būti budrius ir pasirengusius visiems scenarijams. Dabartinis JAV karinis buvimas Lietuvoje ir jo išlaikymas – esminis atgrasymo ramstis ir būdas stiprinti pasirengimą veikti išvien“, – ministerijos pranešime cituojamas viceministras.

Migrantų srautui iš Baltarusijos neslūgstant, Lietuvos vadovai ieško problemos sprendimo būdų. Kaip nurodė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, stebėjimo įranga padengti pasienį užtruktų apie metus, o dėl itin senos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ginkluotės Lietuvai turėtų būti gėda. Pirmadienio rytą Valstybės gynimo taryba (VGT) rinkosi aptarti grėsmių, iškilusių Lietuvos saugumui.

Vakarų Lietuvoje prasideda vienos didžiausių šiemet regiono tarptautinių karinių pratybų „Stiprus Grifonas 2021“. Pirmadienį pratybų atidarymo ceremonija prasidės iškilminga rikiuote Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, pranešė kariuomenė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Lisabonoje vykstančiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu išdėstė Lietuvos poziciją diskusijoje apie Aleksandro Lukašenkos režimo veiksmus. A. Anušauskas paprašė sąjungininkų budrumo – anot ministro, Baltarusija agresyviai elgsis ir ateityje. „Situacija aplink mus yra vis blogesnė.

Santykiai su Lenkija – vienas svarbiausių Lietuvos gynybos ramsčių, teigia Varšuvoje viešintis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Saugumo situacija mūsų regione išlieka nestabili, todėl Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio parama bei bendras pasiruošimas atgrasymui ir gynybai yra ypač svarbus“, – ministerijos pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Lietuva jungiasi prie europinės iniciatyvos „Women4Cyber“,  ragindama moteris aktyviau įsitraukti į kibernetinio saugumo sritį, pranešė Krašto apaugos ministerija.

Šią, Vasario 16-ąją dieną, lygiai prieš 103 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. Šiemet šventę minime neįprastomis sąlygomis, koronaviruso ir karantino akivaizdoje. Nepaisant to, šalies vadovai Lietuvos visuomenę sveikina su švente.

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis patvirtino, kad skiriant karinės žvalgybos vadovą „vyko konsultacijų procesas“ su Prezidentūra, siūlyta ir kitų pavardžių vietoj paskirto Elegijaus Paulavičiaus. „Pulkininkas E. Paulavičius paskirtas AOTD direktoriumi, kaip ir numato įstatymas. Vyko konsultacijų procesas prieš skiriant ir su prezidentu, ir su ministru pirmininku, ir su NSGK komiteto pirmininku.

Krašto apsaugos ministerija visai neseniai paskelbė 2021-ųjų metų šauktinių sąrašus, kurie privalės atlikti karinę tarnybą. Kai kuriems pašauktiesiems jau netrukus teks prisistatyti į kariuomenės punktus. Nepaisant to, kasmet Lietuvos kariuomenė susiduria su nuo tarnybos besislapstančiais asmenimis. Jiems gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi situacija pasipiktinęs skaitytojas, kuris nepritaria tokiai šauktinių tvarkai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį pasirašė sutartis dėl trijų karinių miestelių Šiauliuose, Vilniaus rajone ir  Šilalės rajone statybos.

Kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pasveiko nuo koronaviruso. „Ministras pasveiko ir jaučiasi gerai“, – BNS ketvirtadienį sakė ministro atstovė Vita Ramanauskaitė. Apie tai, kad ministrui nustatyta COVID-19, pranešta lapkričio 19 dieną. R. Karoblis tuo metu buvo neseniai grįžęs iš komandiruotės JAV.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis ir krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas kartu su valstiečiais dalyvaus rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. E. Misiūnas savo kandidatūrą kels Utenos vienmandatėje apygardoje, detalės dėl A. Stončaičio dalyvavimo kol kas nekonkretizuojamos. „Norėčiau padėkoti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė dalyvauti rinkimuose.

Iš krašto apsaugos viceministro pareigų nuo kitos savaitės traukiasi Edvinas Kerza, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot KAM, kibernetinio saugumo, gynybos planavimo ir krašto apsaugos biudžeto sritis kuravęs viceministras kitą savaitę pradės darbą vienoje verslo įmonių, jos pranešime ministerija neįvardina.   „Džiaugiuosi pakvietęs Edviną į savo komandą.

Antradienio pavakarę krašto apsaugos ministro el.pašto dežutę pasiekė suklastotas NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo laiškas, pranešantis apie neva priimtą sprendimą išvesti iš Lietuvos NATO karius. Analogišką žinią, pirminiais duomenimis, gavo ir Lietuvos žiniasklaida, institucijos, taip pat adresatai pagrindinėje NATO būstinėje Briuselyje, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Tai dar vienas iš daugelio bandymų pandemijos krizę paversti ir saugumo krize.

Už ES lėšas pasieniečiai perka 42 naujus automobilius „Škoda Octavia Scout“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokią pirkimo sutartį pirmadienį VSAT centrinėje įstaigoje Vilniuje pasirašė laikinasis tarnybos vadas Vidas Mačaitis ir viešąjį pirkimo konkursą laimėjusios UAB „ARX“ direktorius Česlavas Antonovičius. Lėšos šiems automobiliams skiriamos pagal du Nacionalinio vidaus saugumo fondo projektus - 2014-2020 m. programos projektą Nr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad Seimo komiteto siūlymas dėl skolinimosi gynybos reikmėms neįpareigos Vyriausybės skolintis mažiau, nei ji planuoja, tačiau diskusijos apie galimybes lėtinti asignavimų krašto apsaugai augimą siunčią blogą signalą NATO sąjungininkėms prieš viršūnių susitikimą Londone. „Tikrai, manau, kad mažinti gynybos biudžetą, negu numatyta, yra bloga idėja, artėjant Londono lyderių susitikimai.

Lietuvos krašto apsaugos sistemos vadovybė nusprendė už maždaug 300 mln. eurų įsigyti šešis naujus amerikietiškus sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“, dalį pirkimo sumos gali padengti pačios Jungtinės Valstijos. Jie pakeis kariuomenėje iki šiol naudojamus tris sovietmečiu pagamintus „Mi-8“, BNS penktadienį patvirtino Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvą pasiekti šių metų kovą turėję pirmieji perkami šarvuočiai „Boxer“ vėluoja, tačiau bus atgabenti į šalį birželio pabaigoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija. „Yra prasidėjusi serijinė „Boxer“ gamyba ir pirmuosius du „Boxer“ planuojama atgabenti į Lietuvą birželio pabaigoje“, – BNS sakė ministerijos atstovė Asta Galdikaitė. Ji nenurodė pėstininkų kovos mašinų vėlavimo priežasčių. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvai skirtos šarvuočių versijos buvo testuojamos.

Lietuvos krašto apsaugos sistemos ginkluotųjų pajėgų didžiagabaritės ir sunkiasvorės transporto priemonės nuo lapkričio šalies keliais važiuos nemokamai. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Kelių ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymų pataisas. Iki šiol tokia lengvata galėjo naudotis tik tokios užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų transporto priemonės. Taip pat palengvinama neįgalių asmenų su transporto priemonėmis patekimo į Kuršių neriją tvarka.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pranešė, kad paprašė išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos naują kariuomenės vadą paskirti per 12 dienų nuo savo inauguracijos. Pasak ministro, to reikia siekiant, kad pasibaigus generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko kadencijai liepos 24 dieną, nereikėtų skirti laikinojo kariuomenės vado. G. Nausėdos inauguracija vyks liepos 12 dieną.

Vokietija investuos milijoną eurų į Švenčionių rajone esančio Pabradės poligono modernizavimą, įrengiant daugiafunkcinę šaudyklą, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Anot jos, šie pinigai bus skirti mobilių taikinių kėliklių įrangai, įskaitant ir valdymo bei vertinimo technologiją. Įranga bus skirta tankams ir šarvuotajai technikai atlikti kovinius šaudymus manevrų metu.

Lietuvos krašto apsaugos biudžetas kitąmet turėtų pasiekti 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo antradienį paskelbtas projektas. Krašto apsaugos ministerijai 2019 metų valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 948,009 mln. eurų. „Pateiktame įstatymo projekte Krašto apsaugai numatyta 2,01 BVP. Skaičiuojama pagal Finansų ministerijos rudenį atnaujintą 2019 metų BVP prognozę ir OECD prognozę“, – BNS informavo Finansų ministerijos atstovė.

Kaip ant mielių auganti ekonomika, gyventojų atlyginimai, būriais į Lietuvą traukiantys investuotojai, išskirtinai palankios sąlygos verslui ir didžiulis dėmesys gynybai – taip savo darbą 2017 m. veiklos ataskaitoje vertina Vyriausybė. Tačiau šių sričių specialistai beda pirštu į darbus, kurių Vyriausybė neatliko.

Visą savaitę netylant kritikai ir kalboms apie valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio nenorą didinti lėšų krašto apsaugai, savo „Facebook“ paskyroje jis prabilo vis dėlto palaikantis šią idėją. Kalbėdamas „Žinių radijui“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis antradienį sakė, jog opozicija skatina didinti išlaidas gynybai, kad valstiečiai negalėtų investuoti į žmonių gerovę. Nors teigė pritariantis didinti išlaidas krašto apsaugai iki 2,5 proc.