kosmosas

NASA pristatė savo „dvynių“ kosminio eksperimento, kuris truko beveik metus, rezultatus. 2015-aisiais astronautas Scottas Kelly per 340 parų išbuvo orbitoje, o mokslininkai stebėjo jo organizmo patiriamus pokyčius nuo brolio dvynio Marko, kuris liko Žemėje. Tyrėjai nustatė, kad ilgą laiką kosmose išbūnantiems astronautams pasireiškia kai kurie kraujotakos ir genų pokyčiai. Dauguma jų sugrįžta į pradinę būklę netrukus po nusileidimo ant Žemės, tačiau yra ir tokių, kurie pasiliko visam gyvenimui.

Šeštadienį, minint misijos „Apollo 11“ išsilaipinimo Mėnulyje 50-ąsias metines, į kosmosą išskrido JAV, Italijos ir Rusijos astronautai. Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ kosmonautas Aleksandras Skvorcovas, NASA astronautas Andrew Morganas ir Europos kosmoso agentūros (ESA) astronautas italas Luca Parmitano 19 val. 28 min. Lietuvos laiku išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane. Vos po šešių valandų ir 20 min., sekmadienį 1 val. 48 min.

Šeštadienį, minint misijos „Apollo 11“ išsilaipinimo Mėnulyje 50-ąsias metines, į kosmosą ruošiasi išskristi JAV, Italijos ir Rusijos astronautai. Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ kosmonautas Aleksandras Skvorcovas, NASA astronautas Andrew Morganas ir Europos kosmoso agentūros (ESA) astronautas italas Luca Parmitano 19 val. 28 min. Lietuvos laiku išskris į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatė ir kosmonautė Jelena Serova ESBO plenarinio posėdžio metu susirinkusiems pareiškė, kad 2014-aisiais iš Tarptautinės kosminės stoties stebėjo Donbaso apšaudymus iš Ukrainos pusės. Kartu su kitais kosmonautais, pasak J. Serovos, be jokių specialių priemonių regėjo „blykstelėjimus, pašvaistes ir žaibus“ Ukrainos rytuose. „Iš Tarptautinės kosminės stoties paprasta akimi man pavyko išvysti, kaip sproginėjo bombos ir užtaisai Donbaso ir Luhansko teritorijose.

NASA penktadienį paskelbė, kad nuo kitų metų kvies į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS) turistus ir leis joje vykdyti kitus komercinius projektus, JAV kosmoso agentūrai siekiant atsiriboti nuo aplink Žemę skriejančio tyrimų centro finansavimo. „NASA atveria Tarptautinę kosmoso stotį komercinėms galimybėms ir pristato šias galimybes, ko niekada nedarėme anksčiau“, – Niujorke sakė NASA finansų vadovas Jeffas DeWitas.

Japonija ir JAV planuoja intensyviau bendradarbiauti rengdamos pilotuojamus skrydžius į kosmosą, pirmadienį paskelbė Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. „Džiaugiuosi galėdamas šiandien patvirtinti, kad su (Japonijos) ministru pirmininku Shinzo Abe sutarėme smarkiai išplėsti bendradarbiavimą pilotuojamų skrydžių su tikslu tirti kosminę erdvę srityje. Japonija prisijungs prie mūsų astronautų misijų kosmose“, – pareiškė Japonijoje vizitą tęsiantis JAV vadovas.

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „SpaceX“ ketvirtadienį paleido raketą, iškėlusią į orbitą pirmuosius 60 palydovų, sudarysiančių tinklą „Starlink“, turintį užtikrinti interneto ryšį kiekvienam pasaulio kampeliui. Planuojama, kad šis kosminio interneto ryšio tinklas ilgainiui padidės iki 12 tūkst. palydovų. „SpaceX“ nešančioji raketa „Falcon 9“ apie 22 val. 30 min. vietos (penktadienį 5 val. 30 min. Lietuvos) laiku sklandžiai pakilo iš Kanaveralo kyšulio Floridoje.

Argentinos krepšinio lygoje užfiksuotas vienas keisčiausių metimų istorijoje. Atkrintamųjų varžybų akistatoje tarp „Obera TC“ ir „San Isidro“ pastarosios komandos žaidėjas Rodrido Sanchezas baigiantis mačui pataikė neįtikėtiną metimą iš savo aikštelės pusės.

Privatus Izraelio erdvėlaivis „Beresheet“ ketvirtadienį vakare turi nusileisti ant Mėnulio paviršiaus, pranešė zondą sukonstravusi nevyriausybinė organizacija „SpaceIL“. Nusileidimą planuojama įvykdyti 22–23 val. Lietuvos laiku. Pasak „SpaceIL“, trečiadienį vakare buvo atliktas paskutinis aukščio mažinimo manevras, o vėliau „Beresheet“ pateko į Mėnulio orbitą. Erdvėlaivis leisis Giedros jūroje, esančioje matomoje Mėnulio pusėje.

Mokslininkai pirmą sykį parodė visuomenei supermasyvios juodosios skylės nuotrauką. Objektas buvo stebimas net septynerius metus. Nuotrauką pavyko užfiksuoti aštuonių radioteleskopų, išdėstytų skirtinguose Žemės taškuose, dėka. Tarptautinė astronomų komanda šį atradimą pristatė iškart šešiuose miestuose: Vašingtone, Briuselyje, Santjage, Šanchajuje, Taibėjuje ir Tokijuje. Konferencijos metu buvo pristatyta pirmoji juodosios skylės procesų nuotrauka.

Pasaulis artimiausiomis dienomis turėtų pamatyti pirmąją juodosios skylės nuotrauką. Trečiadienį astronomai iš viso pasaulio vienu metu surengs „šešias dideles spaudos konferencijas“ ir paskelbs tyrimų Įvykių horizonto teleskopu (Event Horizon Telescope, EHT), skirtu būtent šių dangaus objektų paieškai, pirmuosius rezultatus.

Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA) pranešė, kad sprogstamasis užtaisas, nuleistas iš zondo "Hayabusa2", sėkmingai išmušė kraterį asteroido Riugu paviršiuje. Per šią precedento neturinčią operacija siekiama paimti grunto mėginį iš didesnio gylio, ieškant užuominų apie Saulės sistemos formavimosi ankstyvąjį laikotarpį.

JAV kosmoso agentūra NASA pirmadienį atsisakė planuoto pirmojo dviejų moterų išėjimo į atvirą kosmosą, nes Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS) pritrūko tinkamo dydžio skafandrų. Christina Koch dabar ruošiasi atlikti užduočių kosmose su kolega amerikiečiu Nicku Hague'u, o ne su Anne McClain, kaip iš pradžių buvo planuota. Jei Ch. Kock ir A. McClain drauge išeitų į atvirą kosmosą, tai būtų pirmas kartas, kai tokiomis sąlygomis dirbtų dvi astronautės.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) ir bendrovės „SpaceX“ eksperimentinė astronautų kapsulė „Crew Dragon“ turi grįžti į Žemę ir nusileisti prie Floridos krantų. Tai bus pavojingiausia misijos, kuria siekiama įrodyti, kad šiuo erdvėlaiviu JAV astronautai gali skraidyti į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), dalis. „Crew Dragon“ 7 val. 31 min. Grinvičo (9 val. 31 min. Lietuvos) laiku atsiskyrė nuo TKS.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) ir bendrovės „SpaceX“ paleistas eksperimentinis pilotuojamas erdvėlaivis sekmadienį pasiekė Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Susijungimas prasidėjo 10 val. 51 min. Grinvičo (12 val. 51 min. Lietuvos) laiku, daugiau nei 400 km virš Žemės paviršiaus. Raketa „Falcon 9“ su astronautų kapsule, anksti šeštadienį pakilusi iš Kennedy kosmoso centro Kanaveralo kyšulyje Floridoje, du kartus apskriejo aplink mūsų planetą.

Havajuose įrengtas teleskopas Maunakea viename iš nuo Žemės nutolusių žvaigždynų aptiko tenykštės Saulės blyksnį, kuris 10 milijardų kartų viršijo bet kurį mūsų Saulės paleistą karščio pliūpsnį. Plazmos ir elektromagnetinės radiacijos pliūpsnis buvo aptiktas 2016-ųjų lapkritį. Jį paleido 1,5 tūkst. šviesmečių nuo Žemės nutolusi žvaigždė JW 566, tačiau duomenys nebuvo aptikti ir išanalizuoti iki pat praėjusių metų vasaros.

NASA kibernetinis zondas „Osiris-Rex“ pirmadienį priartėjo prie senovinio asteroido Benu po dvejus metus trukusios kelionės ir tapo jo pirmuoju lankytoju nuo šio dangaus kūno susiformavimo prieš milijardus metų. Kaip ir buvo planuota, „Osiris-Rex“ atsidūrė už 19 km nuo plačios verpstės pavidalo asteroido, o ateinančiomis dienomis dar labiau prie jo priartės ir gruodžio 31-ąją pradės skrieti aplink jį. Joks kitas kosminis aparatas dar nebuvo paleistas skrieti orbita aplink tokį mažą dangaus kūną.

Kai kitą kartą pažvelgsit pro langą, ieškodami įkvėpimo, prisiminkite, kad medžiaga, per kurią žiūrite, susidarė sprogstančios senovinės žvaigždės gelmėse. Viena tarptautinė mokslininkų grupė penktadienį pranešė aptikusi silicio dioksido – pagrindinės stiklo sudedamosios dalies – dujų ir dulkių debesyse, susidariusiuose sprogus dviem tolimoms supernovoms, esančioms už milijardų šviesmečių nuo Žemės.

Kosmoso sektorius yra viena pelningiausių Europos ekonomikos pramonės sričių, o šiam sektoriui kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija neretai pritaikoma ir kur kas labiau gyvenimiškose situacijose. Bendradarbiaudami su Europos kosmoso agentūra Lietuvos verslo ir mokslo atstovai turi unikalią galimybę praplėsti veiklos ribas ir pasiūlyti naujų sprendimų Europos kosmoso pramonei, kuriai nuolat reikia naujų technologijų ir inovacijų.

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių, trečiadienį pranešė mokslininkai. Šis atradimas gali padėti gauti naujos informacijos apie planetas, priklausančias netoli Saulės esančių žvaigždžių sistemoms. Astronomai, tyrinėję Barnardo žvaigždę, esančią vos už šešių šviesmečių, pastebėjo „užšalusį, silpnai apšviestą pasaulį“ – mažiausiai 3,2 karto masyvesnę už Žemę egzoplanetą.

 Paukščių Tako galaktikai būdingas halas yra sudarytas daugiausiai iš žvaigždžių, atkeliavusių prieš 10 mlrd. metų per susidūrimą su kita keturiskart mažesne galaktika, sakoma trečiadienį paskelbtame astronomų straipsnyje. Lėtai plėtojęsis susiliejimas su Gajos-Enkelado galaktika suteikė ne vien suteikė medžiagos mūsų galaktikos halui, prilygstančios 600 mln.

Iškilus mokslininkas priminė nieko gero nežadančią žmonijos istoriją

Paslaptingas ugnies kamuolys prieš mėnesį su vėjeliu praskriejo virš žemės ir bloškėsi netoli bazės, kuri yra Amerikos ausys ir akys. Mokslininkų manymu, meteoritas vos nesuplojo išankstinio perspėjimo bazės Grenlandijoje, o tai privertė Pentagoną gerokai sunerimti. Galų gale, tai galėjo būti ir prieš raketa. JAV ginkluotosios pajėgos labiau už visą baiminasi netekti savo „regėjimo“, jau po pirmojo smūgio prarasti galios pozicijas.

Indija iki 2022 metų surengs pilotuojamą kosminį skrydį, trečiadienį kreipdamasis į tautą paskelbė ministras pirmininkas Narendra Modi. „Indija pasiųs į kosmosą vyrą arba moterį iki 2022 metų arba anksčiau, jeigu tai bus įmanoma“, – N. Modi sakė savo ilgoje kalboje Delio Raudonojoje tvirtovėje šalies nepriklausomybės dienos proga. Astronautas „gabens nacionalinę vėliavą“, pridūrė premjeras.

Milžiniškas asteroidas, savo dydžiu prilygstantis valstijai – skrieja pro Žemę taip arti, kad jį galima pamatyti net be teleskopo, praneša news.com.au. Žvalgymasis į dangų šiuo metu gali pasiūlyti kur kas daugiau nei pasigrožėjimą žvaigždėmis. Pro žemę skrieja milžiniškas asteroidas, kuris dydžiu prilygsta 809 tūkst.

Kosmoso mylėtojai turėtų suklusti, nes jau netrukus pro Žemę praskries įspūdingo dydžio asteroidas. Kaip skelbiama žiniasklaidoje, tokio dydžio asteroidas taip arti Žemės paskutinį kartą buvo praskriejęs maždaug prieš 300 metų. Gigantiško dydžio asteroidas pro Žemę praskries 203 453 km atstumu (126 419 mylių atstumu), rašoma „The Mirror“. Astronomai tikina, kad asteroidas, kuris vadinasi „2010 WC9“, kurį laiką buvo dingęs iš mokslininkų akiračio.

Kinija ir Rusija kuria priešsatelitines raketas, kurios galėtų sunaikinti arba sutrikdyti aplink Žemę skriejančių JAV palydovų veiklą. Pentagonas perspėja, kad tokios raketos gali būti pagamintos jau per artimiausius dvejus metus, rašo news.com.au. Jungtinis žvalgybos direktoratas savo pranešime įspėjo, kad dvi JAV varžovės technologijų srityje – Kinija ir Rusija – kuria priemones, galinčias kenkti JAV satelitams.

Rusija teigia 2019-aisiais pradėsianti organizuoti turistinius „pasivaikščiojimus“ iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS), o pačioje stotyje ketinama įrengti viešbučio tipo kambarį, rašo portalas iflscience.com. Septyni žmonės jau sumokėjo už galimybę tapti kosmoso turistais, paskutinysis jų – kanadietis verslininkas Guy Laliberté 2009-aisiais. Britų dainininkė Sarah Brightman taip pat turėjo skristi 2015 m., tačiau jos skrydis buvo atšauktas dėl neaiškių priežasčių.

Rusijos kosmonautai penktadienį per misiją atvirame kosmose pakeitė Tarptautinės kosminės stoties vienos antenos elektroninių komponentų bloką, o senąjį paleido skrieti tarsi šiukšlę. TKS įgulos vadas Aleksandras Misurkinas abiem pirštinėtomis rankomis suėmė pasenusį bloką, nuimtą nuo Rusijai priklausančios orbitinio komplekso dalies, ir nusviedė jį šalin.

Virtinė nesėkmių, pastaruoju metu ištikusių Rusijos leidžiamus kosminius aparatus, paskatino pareigūnus atidžiau pasidomėti padėtimi ne pačius geriausius laikus išgyvenantį šalies kosmoso sektorių, ketvirtadienį pripažino Kremlius. Vienas Rusijos meteorologinių stebėjimų palydovas ir dar beveik 20 kitų šalių mažųjų palydovų lapkričio 28 dieną buvo prarasti per nesėkmingą startą iš naujo kosmodromo Tolimųjų Rytų regione.

 Sovietų komanda atokiame Kazachstano regione 1971 metų birželio 30-ąją nekantriai laukė iš kosmoso sugrįžtančių „Sojuz 11“ kosmonautų. Neilgai trukus buvo pastebėta besileidžianti erdvėlaivio kabina – prie jos atvykusi komanda skubėjo atverti liuką ir pasveikinti naujuosius didvyrius, tačiau jų laukė kraupus vaizdas – visi trys astronautai buvo negyvi, rašo all-that-is-interesting.com.

Žmonės nežemiškų gyvybės formų ieško jau seniai – apie tai rašomos knygos, kuriami filmai. Ir štai paskelbiamos naujos žinios šioje srityje – rusas kosmonautas teigia, kad tarptautinėje kosminėje stotyje buvo aptikta „nežemiška gyvybė“, rašo news.com.au.Ruso kosmonauto atradimas skamba išskirtinai, tačiau jo įrodymai nėra tokie, kokių tikėtumėtės iš filmų apie ateivius. Pirminiais duomenimis, atradimas yra mikroskopinio dydžio.

 Antradienį Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) kosmonautai iš Žemės gavo siuntinį – picos ir ledų. Komercinis krovinių laivas į TKS atvyko dvi dienos po to, kai pakilo iš aikštelės Virdžinijos valstijoje. Be NASA įrangos ir eksperimentų, „Orbital ATK“ krovinių kapsulė, šešiems astronautams atgabeno šokoladinių, vanilinių ledų ir picos krovinį.

Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Sally Ride. Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę? Pirmųjų astronaučių biografijos labai skirtingos. Valentina Tereškova buvo tekstilės fabriko Sovietų Sąjungoje darbuotoja, turinti šiek tiek šuolių su parašiutais patirties.

Ketvirtadienio rytą Baikonuro kosmodrome Kazachstane buvo atliktas visiškai įprastas raketos, nugabensiančios degalų, vandens ir maisto šešiems kosmonautams, kurie šiuo metu dirba Tarptautinėje kosminėje stotyje, paleidimas. Tačiau vienas dalykas buvo šįkart neįprastas. Septynių tonų rusų krovininis erdvėlaivis „Progress MC-07“ taip pat gabena slaptą, anksčiau nematytą instrumentą, pritvirtintą prie išorinės jo korpuso priekinės dalies.

Pro Žemę ketvirtadienį turėtų praskrieti namo dydžio asteroidas, kuris prie mūsų planetos priartės arčiau negu skrieja Mėnulis, nesukeldamas pavojaus, tačiau jis suteiks mokslininkams retą galimybę įvertinti, kaip jie yra pasirengę reaguoti į realų asteroidų pavojų. Asteroidas 2012 TC4 pralėks maždaug už 44 tūkst. km nuo Žemės, tačiau bus per toli, kad sukeltų kokį nors pavojų palydovams, skriejantiems geostacionariosiomis orbitomis maždaug 36 tūkst. kilometrų aukštyje.

 Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos atstovai pasižadėjo nusiųsti amerikiečius į Mėnulį, o vėliau į Marsą. Kosmoso pramonės lyderiai sako, kad kartu su NASA kuria specialiai tam skirtus erdvėlaivius ir žada, kad po penkerių metų astronautai tikriausiai dirbs netoli Mėnulio, nors dar ten nenusileis.

 Rusija ir Saudo Arabija ketvirtadienį susitarė bendradarbiauti tyrinėjant kosmosą. Šis susitarimas buvo pasirašytas Saudo Arabijos karaliui Salmanui pirmąkart viešint Maskvoje, kur jį priėmė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Be kita ko, Kremliuje buvo pasirašytas Rijado ir Maskvos susitarimas dėl bendradarbiavimo komunikacijų ir informacijos bei telekomunikacijų technologijų srityse.

Spyros Melaris, magas ir filmų kūrėjas, per savo ilgą karjerą į pasaulį paleido daugybė kūrinių, tačiau garsiausio jo labai gailisi. Tai - 1995 metais pasirodęs „Ateivio skrodimo“ vaizdo įrašas, kuri Melaris sukūrė taip profesionaliai, bet apgavo tūkstančius žmonių. Bet kodėl filmo kūrėjas gailisi tokio kokybiško darbo? Melaris šiame vaizdo įraše bandė pavaizduoti, kaip galėjo atrodyti ateivio skrodimas po 1947 metų Rozvelio incidento.

NASA asteroidus tiriantis erdvėlaivis, pakeliui į asteroidą, skrieja pro Žemę. Prieš metus paleistas kosminis „Osiris-Rex“ aparatas penktadienį 17 700 km atstumu praskriejo pro mūsų planetą. Erdvėlaiviui Žemės gravitacija padės pagreitėti ir patekti į asteroido Benu trajektoriją. Jeigu viskas pasiseks, „Osiris-Rex“ mažą apvalų asteroidą turėtų pasiekti kitais metais ir 2020 metais iš asteroido paimti mėginį, o tada grįžti į Žemę. Penktadienį erdvėlaivis prie Žemės priartės virš Antarkties.

Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rose Grymes į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai. – Visi yra girdėję apie „NASA“ veiklą.

Du JAV astronautai ir rusų kosmonautas, naktį pakilę iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane, trečiadienį atskrido į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS), kur vykdys penkis mėnesius truksiančią misiją. Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ savo interneto svetainėje paskelbė, kad erdvėlaivis „Sojuz MS-06“ 2 val. 55 min. Grinvičo (5 val. 55 min. Lietuvos) laiku „sėkmingai prisijungė“ prie TKS.

Milžinė juodoji skylė, kuri 100 tūkst. kartų didesnė už saulę, buvo aptikta mūsų galaktikos širdyje. Ji yra antra pagal dydį juodoji skylė Paukščių take, po didžiosios juodosios skylės Sagittarius A. Juodoji skylė buvo atrasta Japonijos astronomų, kuomet slėpėsi toksinių dujų debesyje, 25 000 šviesmečių atstumu nuo Žemės.

JAV astronautė Peggy Whitson šeštadienį vėlai vakare sugrįžo į Žemę – baigėsi jos skrydis, patvirtindamas rekordinę amerikiečio buvimo kosmose trukmę. Išorinėje Žemės erdvėje P.Whitson iš viso išbuvo 665 paras – 288 paras vien per pastarąją misiją; tiek laiko kosmose nebuvo nė vienas kitas amerikietis ar amerikietė.

Rusijos ir Kanados mokslininkai atskleidė iki šiol nenustatytą poveikį žmogaus sveikatai, apie kurį anksčiau nebuvo skelbiama. Mokslininkų tyrimo duomenys buvo paskelbti moksliniame žurnale „Scientific Reports“. Vienas iš svarbiausių atradimų buvo tas, kad žmogaus organizmas reaguoja į nesvarumo būseną, kaip į ligą, o imuninė sistema pajungia visus įmanomus „gynybos mechanizmus“. Tokias išvadas mokslininkai pateikė išanalizavę 18 rusų kosmonautų 125 kraujo plazmo baltymų mėginius.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija NASA penktadienį paleido naujausią iš kelių palydovų, kuriais siekiama užtikrinti, kad tarptautinės kosminės stoties astronautai galėtų susisiekti su Žeme. Sekimo ir duomenų perdavimo palydovas (Tracking and Data Relay Satellite, TDRS-M), pagamintas bendrovės „Boeing“, kainavo 408 mln. dolerių (apie 349 mln. eurų) į kosmosą buvo iškeltas raketos „Atlas V“, paleistos iš Kanaveralo kyšulio Floridoje 8 val. 29 min. vietos (15 val. 29 min.

Ar kada nors matėte „krentančią žvaigždę“? Jei ne, šią naktį turėsite puikiausią galimybę išpildyti visus slapčiausius norus. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį bus galima stebėti itin ryškų meteorų - „perseidų“ lietų. Anot astronomų, geresnės progos pasigrožėti krentančiomis šiemet galima ir nesulaukti. Taip naktį atrodo dangaus skliautas vykstant meteorų lietui.

Rugpjūčio 7 d. vakare įvyko dalinis Mėnulio užtemimas. Pilnas Mėnulis tą vakarą Vilniuje tekėjo 20:56 val. pietrytinėje horizonto pusėje, Ožiaragio žvaigždyne, su jau užtemdytu apatiniu dešiniuoju kraštu. Labiausiai Mėnulis užtemo 21:20 val., tuomet Žemės šešėlis uždengė apie ketvirtadalį Mėnulio disko.  Jau tapo įprasta, kad artėjant Mėnulio arba Saulės užtemimams Lietuvos žiniasklaidoje pasirodo gausybė rašinių vadinamosios astrologijos tema.

Už šį įspūdingą foto filmą pasaulis gali dėkoti Jackui Fischeriui – NASA astronautui, kuris nepatingėjo savo kamera įamžinti virš mūsų planetos nušvitusios šiaurės pašvaistės. Jis pats Žemės atmosferoje skriejančias šviesas pavadino įspūdingu šokiu, kuriuo iškart pasidalijo socialiniame tinkle. Astronautas patikslino, kad tokį vaizdą skriedamas daugiau nei 28 tūkstančių km/val greičiu jis užfiksavo 402 kilometrų aukštyje.