kosmosas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „kosmosas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „kosmosas“.
Mėlynasis Mėnulis – tryliktoji metų pilnatis. Kaip tai jus paveiks?
Jau šį vakarą, liepos 31-ąją, dangų nutvieks neįprastas reginys – Mėlynasis Mėnulis, arba tryliktoji pilnatis. Kas tai yra ir kokią turi įtaką žmonėms? Kaip galima bus stebėti šį neįprastą reginį? Tai, kad šis įvykis labai neįprastas, byloja faktas, jog jis įvyksta kartą per trejus metus. Paskutinį kartą toks Mėnulis buvos stebimas 2012 metų rugpjūtį. Kas yra Mėlynasis Mėnulis? Kaip bebūtų keista, šį kartą pavadinimas kiek klaidinantis. Mėlynasis Mėnulis tikrai nepamėlynuos.
Kinija netrukus užmegs ryšį su pasauliais už milijardų šviesmečių
Netrukus kosmoso platybes pradės tyrinėti didžiausias kada nors žmonijos istorijoje pastatytas radijo teleskopas. Tokį dabar jau baigia statyti kinai. Naujasis įrenginys yra net pusės kilometro skersmens ir galės aptikti radijo signalus už milijardų šviesmečių. Neįtikėtino dydžio teleskopas Pingtange, pietvakarių Kinijoje, Guizhou provincijoje dygti pradėjo prieš ketverius metus. Įrenginio forma pamažu aiškėja – tai milžiniška, apvali struktūra.
Plutono paviršiuje pastebėtos mįslingos ledo lygumos
Glotnios apledėjusios lygumos matyti Plutono paviršiaus naujausiosios nuotraukose, paskelbtose penktadienį – JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) zondui anksčiau šią savaitę praskriejus arti šios nykštukinės planetos. Minimos lygumos plyti Plutono šiaurėje tarp stūksančių kalnų – kairiau nuo širdies pavidalo masyvo, kurį NASA pavadino Tombo regionu, vidurio.
Naujas žmonijos laimėjimas: tolimiausia Saulės sistemos planeta Plutonas – kaip ant delno
Pagaliau žmonija artimiau susipažino su tolimiausia mūsų Saulės sistemos planeta nykštuke Plutonu. 15 val. Lietuvos laiku, po net 9 metus trukusios kelionės palydovas „Naujieji horizontai“ praskriejo pro Plutoną. Aiškėja, kad Plutonas ne tik didesnis nei manyta anksčiau, bet jame turėtų būti daugiau ledo. Netrukus Plutoną pamatysite iš arčiau. Beveik prieš 10 metų į kosmosą susipažinti su Plutonupakilęs palydovas „Naujieji horizontai“ pagaliau pasiekė kelionės tikslą už 5 mlrd. kilometrų.
JAV kildama į kosmosą sprogo raketa
Net 63 metrų ilgio raketa „Falcon 9“ į Tarptautinę kosminę stotį turėjo nugabenti 2,5 tonos būtinos įrangos ir maisto. Tačiau iš pradžių atrodęs sėkmingas kilimas netrukus baigėsi visai ne taip, kaip tikėtasi. Tai jau 19 kompanijos „Spacex“ raketos paleidimas. Kompanijos paslaugomis naudojasi NASA. Raketomis į Tarptautinę kosminę stotį, esančią maždaug 400 km aukštyje, gabenama viskas, ko reikia ten esantiems astronautams ir kosmonautams. Tik šį kartą krovinys tikslo nepasiekė.
To dar nematėte: astronautė maistą gamina nesvarumo būsenoje
Žemę iš kosmoso sveikina italė Samantha Cristoforetti – Europos Kosmoso agentūros astronautė. Ji nusprendė mums pademonstruoti, kaip Tarptautinės kosminės stoties gyventojams kartais leidžiama pasigaminti ką nors ypatingo. Svarbiausia užduotis čia – nesvarumo būsenoje – yra tai, kad maistas neišsibarstytų į šalis, todėl visi ingredientai turi laikytis kartu. Tad tortiliją astronautė pirmiausia sutepa žirnių tyrele. Atrodo paprasta, bet ne kosmose, nes viskas lekia į šalis.
Rusija pajuto karo su Ukraina pasekmes: jos siekia net kosmosą
Nepaskelbtą karą su Ukraina kariaujanti Rusija pajuto įvairias jo pasekmes. Viena iš jų siekia net kosmosą: tai – ukrainietiškos raketos. Ukraina ir Rusija yra glaudžiai susijusios kosminės technikos projektavimo ir gamybos srityje, tačiau Maskva dėl suprantamų priežasčių nori tapti visiškai nepriklausoma nuo Kijevo kosminių raketų gamybos srityje. Ateityje visos Rusijoje konstruojamos raketos privalės naudoti tik šioje šalyje gaminamus komponentus.
Istorinė diena: prieš 50 metų žmogus išėjo į atvirą kosmosą
Šiandien minimas 50 metų jubiliejus, kai astronautas pirmą kartą išėjo į atvirą kosmosą. Pirmą vadinamąjį pasivaikščiojimą kosmose lygiai prieš pusę amžiaus birželio 3 dieną atliko astronautas Edwardas Higginsas White‘as. Tiesa, tais pačiais metais, anksčiau nei amerikiečių astronautas, į atvirą kosmosą žengė rusų kosmonautas Aleksejus Archipovičius. Jis amerikietį aplenkė daugiau nei dviem mėnesiais. Akimirka filmuota 1965-ųjų birželio 3 dieną.
Kur yra žmonijos pažinimo riba: ar galime suprasti viską?
Per labai trumpą laiką labai daug supratome apie mūsų pasaulio veikimą. Bet kas nutiks, kai kosmosą suprasime visiškai? Tai užtruko 3,8 milijardų metų, bet galiausiai nusigavome čia. Didžiąją Žemės gyvybės istorijos dalį gyvenimas buvo gana nuobodus. Tada išsivystė žmonės ir reikalai tapo įdomesni. Viena iš išskirtinių mūsų rūšies savybių yra gebėjimas kurti ryšius. Nuo pat gimimo mes regime struktūras. Šviesūs ir tamsūs plotai virsta veidais, garsai – balsais.
Rusijai pavyko pakoreguoti TKS orbitą po nesėkmingo pirmojo bandymo
Rusijos kosmoso agentūra pirmadienį pranešė sugebėjusi iš naujo paleisti krovininės kapsulės „Progress“ variklius ir pakoreguoti Tarptautinės kosminės stoties (TKS), su kuria ji yra susijungusi, orbitą po nesėkmingo pirmojo bandymo. „Sekmadienį naktį TKS orbita buvo sėkmingai pakoreguota“, – agentūra „Roskosmos“ informavo Rusijos naujienų agentūras, praėjus dviem paroms po to, kai pirmasis mėginimas įjungti „Progress“ variklius buvo nesėkmingas.
REKLAMA
REKLAMA
Atrasta milžiniška kosminė supertuštuma
Simonas Bendžius, LRT Radijas, LRT. Havajų universiteto astronomai atrado galbūt didžiausią struktūrą Visatoje – beveik 20 tūkstančių milijardų kilometrų skersmens vadinamąja supertuštumą. Tai – erdvė, kurioje yra kur kas mažiau galaktikų, negu kitur. Mokslininkai sako, kad tai – labai retas reiškinys, kuris gali padėti suprasti daugiau apie Visatos istoriją ir sandarą.
Plokščios Žemės teorija: kas būtų, jeigu ji būtų teisinga?
Sergejus Orlovas, trismegistos.lt Žemė, kaip visos kitos planetos, yra apvali. Jau pripratome prie gražių planetos vaizdų, padarytų iš kosmoso, skrendančio lėktuvo arba meteorologinio oro baliono. Atrodytų, apvali planetos forma turėtų būt neginčijamas faktas. Bet egzistuoja žmonės, kurie tebemano, kad mes visi gyvename… plokščioje Žemėje! Šie žmonės yra net susibūrę į Plokščios Žemės draugiją, jos nariai kaltina visas pasaulio valstybės sąmokslu bei masiniu melu.
Žmogaus kūno pokyčiai ilgų kosminių skrydžių metu
Gyvenimas mikrogravitacijos pasaulyje, kur nuo kosmoso vakuumo skiria vos keletas centimetrų, daro nemažą įtaką žmogaus kūnui. Dauguma Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) astronautų praleidžia tik šešis mėnesius, skriedami 400 km aukštyje virš Žemės. Tačiau kovo 27 d., NASA ir Rusijos federalinė kosmoso agentūra į TKS pasiuntė tris astronautus – jie bus pirmieji žmonės praleidę be pertraukos metus kosmose.
Metai po VU palydovo paleidimo: ruošiamasi naujam iššūkiui
Šeštadienį sukanka lygiai metai po to, kai iš tarptautinės kosminės stoties buvo paleistas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Maksimaliai įgyvendinęs visus užbrėžtus tikslus, palydovas savo misiją baigė po penkių mėnesių. Kosminės technologijos Vilniaus universitete (VU) toliau produktyviai plėtojamos, rengiamasi paleisti antrąjį palydovą. „LituanicaSAT-1“ kūrėjų komanda sėkmingai dalyvauja keliuose MITA (Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros) finansuojamuose projektuose.
Iranas paleido naują palydovą
Iranas pirmadienį paleido savo pirmą nuo 2012 metų stebėjimų palydovą, kuris, pasak šalies prezidento Hassano Roujani (Hasano Rouhanio), saugiai pasiekė savo orbitą. Palydovas „Fajr“ (Aušra) sėkmingai pasiekė 450 kilometrų aukštį, pranešė Irano valstybinė televizija „Al-Alam“. Tai jau ketvirtas Irano paleistas palydovas. Pirmieji trys buvo paleisti tarp 2009 ir 2012 metų. Kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA, palydovas buvo sukurtas Irane, kaip ir jo starto raketa.
Kas nutiktų, kosmose mėginant iššauti iš standartinio šaunamojo ginklo?
Kosmosas, žinia, kupinas pavojų. Negana to, kad ten nėra oro ir yra visa persmelkianti žudanti spinduliuotė, kosmoso tyruose klaidžioja ir asteroidai, kometos, „marsiečiai“. Yra ten net ir astronautų paliktų maišų su organizmo šalinimo procesų "rezultatais". Bet jeigu kosmose susiklostytų tokia situacija, kad tektų gintis nuo tarpžvaigždinio agresoriaus – ar tradicinis šaunamasis ginklas suveiktų? Kas nutiktų kosmose, mėginant iššauti iš standartinio šaunamojo ginklo? Pasirodo, kosmoso vak...
Ar šiemet bus atrasta nežemiška gyvybė?
2015 m. vykdomi kosminių tyrimų projektai teikia vilčių, kad galime tapti svarbių atradimų, susijusių su gyvybės paieškomis už Žemės ribų, liudininkais.
Metų kadrai: kosmosas
Pateikiame įspūdingiausias 2014-aisiais paviešintas kosmoso nuotraukas: Taranakio kalnas Egmonto nacionaliniame parke Naujojoje Zelandijoje
Mėnulis juda tarp Saulės ir NASA orbitinės SDO observatorijos sausio 30 d.
Trifido ūkas, nufotografuotas fiksuojant infraraudonąją šviesą NASA WISE orbitine observatorija.
Kaip iš tiesų atrodo kosmosas?
Juk žiūrėti į fantastiškus kosminio teleskopo "Hubble" giliojo kosmoso kadrus yra pasiutusiai smagu, ar ne? Jie tokie nuostabūs, spalvingi, pasakiški. Fantastiški. Bet ar kada nors teko susimąstyti, kaip kerintis Laivo kilio ūkas (žr., titulinę iliustraciją) arba užburiantys planetiškieji ūkai atrodytų iš arčiau? Neteko? Ką gi, tuomet, deja, šįkart naujienos prastokos. Žiūrėdami į "Hubble" teleskopo kosminius kadrus, žiūrime ir grožimės melu.
10 gyvūnų, kurie lankėsi kosmose!
Beždžionėlė Albertas II-asis, šuneliai Dezikas ir Cyganas ir visiems gerai žinomi Strelka ir Bielka – tai tik keli vardai gyvūnų, kurie lankėsi kosmose. Siūlome susipažinti ir su kitais.
Snūduriuojanti Saulė gali sužlugdyti keliones į Marsą
Kosmosas darosi pavojingesnis. Misijoms intensyvėjant, Saulės sistemos tyrimai, panašu, taps mirtinesni. Dabar Saulėje yra ramybės periodas. Simuliacijos rodo, kad iki trečiojo šio amžiaus dešimtmečio tai reiškia, kad metus kosmose praleidę astronautai viršys NASA'os nustatytą radiacijos limitą, kas gali sužlugdyti misijų į Marsą ar asteroidus planus.
Atleisk, Plutone, tu vėl planeta
Prieš 8 metus po ilgų diskusijų ir ginčų nuspręsta Plutoną išbraukti iš planetų sąrašo. 2003 m. spalio mėn. buvo atrastas objektas 2003 UB313, kuris, pasirodo, už Plutoną yra kur kas didesnis ir nutolęs nuo Saulės tris kartus toliau nei Plutonas. Tiesa, naujasis objektas buvo pavadintas Ėridės vardu.
Lietuva pasirašė susitarimą su Europos kosmoso agentūra
Ūkio ministras Evaldas Gustas Paryžiuje pasirašė Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) susitarimą su Europos kosmoso agentūra (EKA). Šiuo susitarimu siekiama sudaryti galimybių mūsų šalies verslininkams ir mokslininkams dalyvauti pripažintame aukščiausio lygio tarptautiniame mokslo, technologijų ir inovacijų tinkle.
Į Lietuvą suvažiuos didžiausių kosminių valstybių atstovai
Lietuva, šiemet į kosmoso erdvę išleidusi du pirmuosius palydovus, vis giliau leidžia šaknis į šią sritį – spalio 21–23 d. Vilniuje vyks jubiliejinė tarptautinė kosmoso ekonomikos konferencija „Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“. Apie kosmoso tyrimus, kosmoso ekonomikos ateities perspektyvas diskutuos daugiau nei 20 pranešėjų iš Lietuvos, JAV, Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Ukrainos ir kitų šalių.
Didžioji kinų siena matoma iš kosmoso – mitas
2007 m. liepos 7 d. Lisabonoje vykusios ceremonijos metu buvo paskelbti 7 nauji pasaulio stebuklai. Vienas iš jų – Didžioji kinų siena. Pasakojimai apie šį gynybinį įtvirtinimą, turėjusį apsaugoti Kinijos imperiją nuo klajoklių genčių, neretai apipinami neįtikėtinamomis istorijomis ir įvairiais mitais. Vienas iš jų – sienos matymas iš kosmoso. „Stebuklo“ stebuklu nepavadinsi Didžiąją kinų sieną statė įvairios dinastijos, naudodamos akmenis, medieną ir kitas medžiagas.
Vilniuje rengiama 5-oji tarptautinė kosmoso konferencija
Kosmoso ekonomikos konferencijos organizatoriai kviečia į jubiliejinę 5-ąją tarptautinę kosmoso konferenciją Lietuvoje „Space Economy in the Multipolar Word, 2014 (SEMWO 2014)“ aptarti aktualiausius kosmoso ekonomikos ir technologijų klausimus. Konferencija vyks 2014 m. spalio 21-23 d. viešbučio „Artis Centrum hotels“ konferencijų centre.
Atskleistas kosmoso programų tikslas
Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Į Marsą pasiųstas Indijos kosminis aparatas pradėjo skrieti aplink Raudonąją planetą, o tai tik patvirtina žmonijos siekius nuskristi toliau, nei yra Mėnulis, sako kosmoso ekspertas Saulius Lapienis. „Žmogui nuskristi į Marsą bus nelengva, nes reikia apsisaugoti nuo radiacijos, todėl buvo vykdomas eksperimentas su musėmis. [...] Prieš kelias dienas „Dragon“ kapsulė nuskraidino 20 pelių“, – kalba jis.
Ar ilgai ištvertume atvirame kosmose be skafandro?
Jei kada tektų atsidurti kosmoso vakuume, šiukštu nebandykite sulaikyti kvėpavimo. Priešingu atveju, išsyk sprogs plaučiai. Žinoma, tai neabejotinai baigsis mirtimi, nors sąmonės neprarasite dar bent 10–15 sekundžių. Bet ką tokiu atveju daryti? Kvėpuoti? Beveik taip. Iškvėpti. Ir jei per tas keliolika sekundžių atsidursite erdvėlaivyje, įprasto slėgio patalpoje, visiškai atsigausite po 1,5–3 min.
Indijos kosminis aparatas pasiekė Marsą
Indijos kosminis aparatas „Mars Orbiter Mission“ trečiadienį iš pirmo bandymo pradėjo sėkmingai skrieti orbita aplink Marsą, paskelbė šalies premjeras Narendra Modi (Narendra Modis). „Indija sėkmingai pasiekė Marsą. Sveikinimai visiems, visai šaliai ... Šiandien buvo parašyta istorija“, – sakė N.Modi iš Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) skrydžių valdymo centro Pietų Indijoje, iš kur misiją visai šaliai tiesiogiai transliavo televizija.
Keisčiausia žvaigždė
Mūsų galaktikoje – milijardų milijardai žvaigždžių. Daug jų šviečia ryškiai, joms nulemta supernovų dalia, tuo tarpu kitos – tik blankios nuodegos. Jos būna ir vienišos ir poromis; su planetinėmis kompanionėmis ar be jų. Žvelgėme toli į visatą, vildamiesi suprasti žvaigždes, bet galiausiai viskas, ką žinome, remiasi vienu atspirties tašku, Saule. Tačiau mūsiškė žvaigždė tebelieka paslaptinga.
Artimiausiomis naktimis dairykimės šiaurės pašvaisčių
Saulės aktyvumas per pastarąsias kelias paras buvo labai didelis. Nors rugsėjo 10 d. tiesiai į Žemę atsigręžusi saulės dėmė AR 2158 žiebė X 1,6 klasės žybsnį, kurį palydėjo superkarštos plazmos pliūpsnis, šis užtaisas Žemę pasieks tik šiandien pavakare.
60 NASA nuotraukų, kurios įrodo, kad Žemė kitokia nei įsivaizdavome (II)
NASA tradiciškai skelbia 60 nuotraukų, kuriose užfiksuote Žemė iš kosmoso. Pristatome antrąją dalį. Briuselis
Beringo jūra
Kosta Rika
Hondūras
Paragvajus
Norvegija
Kolumbija
Nigeris
Tailandas
Vulkano išsiveržimas 2009 metais Rusijoje
Maldyvai
Šanchajus
Dubajus
Elbruso kalnas
Airija
Sočis žiemos olimpinių žaidynių metu
Audra Kalifornijoje
Čikaga
...
60 NASA nuotraukų, kurios įrodo, kad Žemė kitokia nei įsivaizdavome (I)
NASA tradiciškai skelbia 60 nuotraukų, kuriose užfiksuote Žemė iš kosmoso. Pristatome pirmąją dalį. Audra virš Australijos
Didžioji Britanija
Florida
Kamuoliniai debesys virš Nigerijos
Pietvakarių Australija
Niujorkas per Rugsėjo 11-osios išpuolius
Egiptas ir Nilo upė
Fudzijamos kalnas Japonijoje
Detroitas, Klivlandas ir Torontas
Meksiko miestas
Šalčiai Čikagoje
Gizos piramidės
Vaka...
Pirmasis galaktikos žemėlapio sudarytojo atradimas - netikėta kosmoso šiukšlių gausa
Pasisaugok, Gaia. Robotizuotas galaktikos žemėlapio sudarytojas tikriausiai padarė pirmąjį atradimą, išgyvendamas netikėtą kosmoso šiukšlių puolimą. Dirbdami su Europos kosmoso agentūros palydovu mokslininkai atrado, kad šis daug labiau „pagražintas“ kosmoso dulkių, mikrometeoroidų padarytais taškeliais nei buvo tikėtasi. „Tikėjomės tokių reiškinių nuo 1 iki 10 kartų per dieną“, sako Floor van Leeuwen iš Kembridžo universiteto. „Tačiau dabar stebime bent 500 per dieną.
25 keisti ir absurdiški faktai apie rūbus (II)
Ar žinojote, kad astronautai kosmose rūbų neskalbia? Savo nešvarius apatinius jie tiesiog išmeta iš laivo į kosmose esančius konteinerius, kurie patekę į Žemės traukos lauką sudega viršutiniuose atmosferos sluoksniuose.
NASA kuria lazeriais paremtą kosminį internetą
2013 m. spalio mėnesį NASA atliko pirmą (reikia pripažinti, gana įspūdingą) didelės spartos lazerinio ryšio kosmose demonstraciją. Kitas bandymų etapas suplanuotas 2017 arba 2018 m., atitinkamos įrangos kūrimo darbai jau pradėti, praneša „EETimes“. Jei naujas kosminio testavimo etapas bus sėkmingas, mes tapsime pilnaverčio kosminio interneto atsiradimo liudininkais. Naujas kosminio ryšio būdas remiasi lazeriniais duomenų perdavimo kanalais.
Atrasta didžiausia Visatoje struktūra
Žemė mums atrodo pakankamai didelė, tačiau žvelgiant Visatos mastu, ji išties mažytė. Kas tuomet kosmose yra pats didžiausias? Iki šiol buvo manyta, kad didžiausia struktūra Visatoje yra galaktikų gija, žinoma kaip Slouno didžioji siena (ang. Sloan Great Wall), tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad egzistuoja dar didesnis masyvas – Šiaurinė gigantiškųjų žiedų siena (HER-CRB GW) (ang. Hercules-Corona Borealis Great Wall), kurios dydis protu sunkiai suvokiamas net patiems astronomams.
Kaip „Ford Mustang“ į kosmosą skrido
Keli „Ford Mustang“ gerbėjai itin savitai nusprendė paminėti mylimo automobilio 50-ies metų jubiliejų – vyrukai išsiuntė Amerikos automobilinės kultūros ikoną į... kosmosą.
Lietuvių sukurtas radijo retransliatorius sėkmingai išbandytas kosmose
Lietuvos radijo mėgėjai triumfuoja: antradienį, balandžio 22 dieną, išbandytas „LituanicaSAT-1“ palydove įmontuotas pirmasis mūsų šalies radijo mėgėjų klaipėdiečio Žilvino Atkočiūno (šaukinys LY2SS) ir elektrėniškio Žilvino Batisos (LY3H) darbui kosmose sukonstruotas FM retransliatorius, per kurį užmegztas dvipusis ryšys tiek iš skirtingų Lietuvos vietų, tiek ir iš užsienio.
Kosmosas: uždirbame mažai, tačiau turime automobilius, būstus, keliaujame ir linksminamės
„Manau, kad lietuviai moka naudotis pinigais. Pasvėriau aplinkybes, kad lietuvių pajamos yra apie 40 proc. mažesnės negu vidutinės mūsų regione“, – portalui balsas.lt sakė ekonomistė Rūta Vainienė. „O dalis išlaidų, ypač susijusios su būsto eksploatavimu, šildymu, yra tikrai europinės. Žmonės sugeba sutilpti, netgi sutaupyti, pakeliauti, pasilinksminti. Pavyzdžiui, indėlių sumos bankuose yra stulbinančios“, – kalbėjo ekonomistė.
Pagaliau aptikta planeta – Žemės dvynė
Astronomai aptiko planetą, kuri panaši į Žemę labiau, negu bet kuri kita iki šiol žinoma mokslui planeta
Greičiausias būdas numirti kosmose yra... Koks?
Kosmosas žmogiškiesiems sutvėrimams yra neįtikėtinai priešiška terpė. Kosmosas jokiu būdu neleis žmogui išgyventi ilgiau nei minutę. Jei jau taip, koks būtų greičiausias būdas mirti kosmose? Vis dėlto jei nuspręsite šokti į kosmoso vakuumą be skafandro, primygtinai rekomenduotume persigalvoti. „Tokiu atveju jums grėstų skausmingas uždusimas ir mirtis. Taip geriau nedarykite“, – pataria „UniverseToday.com“ autorius Fraseris Cainas.
Lietuviai ateityje į kosmosą numato paleisti daugiau palydovų
Pirmųjų lietuviškų palydovų kūrėjai, kurių sukurti aparatai prieš porą savaičių paleisti į orbitą, jau planuoja naujus projektus. „Ateinantį pusmetį abi komandos dar rinks informaciją, darys eksperimentus, vėliau analizuos surinktą informaciją. Tuo pat metu jau ruošiamės kitam projektui – abiejų palydovų komandos jau turi po sekantį projektą.
Virtualus skrydis per daugybę realių galaktikų
Turbūt kiekvienas norėtų pasinaudoti erdvės deformacijos varikliu ir įveikti gigantiškus atstumus kosminiu laivu. Šiuo atveju visiškai nebūtina persikelti į tolimą ateitį. Užtenka pažiūrėti vaizdo klipą, kuriame parodytas skrydis per šiuo metu žinomas galaktikas ir jų sankaupas. Visi rodomi kosminiai objektai yra savo vietose, nors pačių galaktikų dydžiai pakeisti taip, kad mes galėtume jas matyti. Ši apžvalga yra naujo tyrimo dalis.
Pirmojo lietuviško palydovo kūrėjai savo pažadą tautai įvykdė
Žinią apie Lietuvą paskelbti iš kosmoso – toks buvo “Misija Lituanica80” komandos, kūrusios LitSat-1 palydovą, pažadas Lietuvos žmonėms. Šiandien, Nepriklausomybės atkūrimo dieną, 11 val. 4 min. Lietuvos laiku jis įvykdytas ir to liudininkais galėjo tapti kiekvienas. Trys tautos išrinkti žodžiai – LIETUVA MYLI LAISVĘ – garsiniu signalu pirmą kartą oficialiai ištransliuoti iš kosmoso, Kauno technologijos universiteto palydovo LitSat-1 pagalba.
8 neįtikėtini faktai apie kosmosą
Apie ką paprastai galvojate, kai žiūrite į žvaigždes? Ar esame ne vieni Visatoje? Kur ji baigiasi? Tiesa ta, kad toli gražu ne į visus klausimus galime atsakyti. Tiksliai net nežinome, kokia didelė ji yra. O dalykai, kuriuos mokslininkai jau sugebėjo išsiaiškinti, išties neįtikėtini. Štai keletas iš jų – galėsite apie tai pamąstyti, kai pažvelgsite į žvaigždėtą dangų.
Pirmąją Lietuvos žinią iš kosmoso – „Lietuva myli laisvę“ – priėmė visi pasaulio kontinentai
„Lietuva myli laisvę,“ – šiuos tris tautos išrinktus žodžius iš lietuviško palydovo „LitSat-1” priėmė palydovinio ryšio stotys visame pasaulyje. Nuo penktadienio ryto, kai Kauno technologijos universitete kurtas palydovas pradėjo savarankišką kelionę kosmine orbita, jo signalą jau priėmė ir iškodavo 18 palydovinių stočių iš visų penkių pasaulio kontinentų.
NASA paskelbė 30 gražiausių nuotraukų iš kosmoso
Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) paskelbė 30 gražiausių nuotraukų darytų kosmose. Jose užfiksuota ne tik žvaigždynai, tačiau ir planetos.
Interneto ryšio su Mėnuliu sparta žymiai didesnė nei Žemėje
NASA ir Masačiusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai aplink Mėnulį skriejančiam zondui „įrengė“ pribloškiamos spartos interneto ryšį: duomenų srauto sparta ten yra gerokai didesnė nei galėtų pasidžiaugti daugelis interneto naudotojų Žemėje. Iki šiol kosmoso programose buvo naudojamasi vien radijo ryšiu.
Ką rastume 1 kubiniame šviesmetyje erdvės?
Šviesmetis – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per vienerius metus. Nesuvokiamai tolimas, nes ir per 1 sekundę šviesa nuskrieja 300 tūkst. km. Bet jei iš visatos „išpjovus“ kubą erdvės, kurio visos kraštinės būtų lygios 1 šviesmečiui? Kiek ir ko tame kube rastume? Tiksliau būtų klausti, kiek jame rastume tuštumos, nes būtent ji būtų dominuojantis dalykas viename kubiniame šviesmetyje visatos erdvės.