konstitucinis teismas

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kuriuo prašo išaiškinti šio Teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo dėl neatlygintino žemės suteikimo Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams kai kurių nuostatų galiojimo ir taikymo. KT, vertinęs Žemės reformos įstatymo nuostatą, pagal kurią žemė neatlygintinai suteikiama Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams, konstitucingumą, pripažino, kad ši nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas, kuriuo patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšys, dydžiai bei taikymo principai, neprieštaravo Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas abejojo, ar uosto rinkliavos rūšys ir jos dydžiai, maksimalūs dydžiai, taikymo principai galėjo būti nustatyti ginčijamu Vyriausybės nutarimu, o ne Seimo priimtu įstatymu.

Seimui atmetus siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo, šio kreipimosi iniciatorė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė ir kiti Seimo nariai neketina nuleisti rankų. Jie vis tiek kreipsis į KT. D. Mikutienės teigimu, Seimo posėdžiui pirmininkavęs liberalcentristas Raimondas Šukys, piktnaudžiaudamas savo padėtimi neleido perbalsuoti dėl šio nutarimo Seime, nors privalėjo padaryti tai pagal Seimo statutą.

Parlamentarai po pateikimo nepritarė Seimo nutarimo projektui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2009-ųjų gruodžio 7 d. nutarimas dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo neprieštarauja Konstitucijai ir grąžino jį tobulinti.  Už tai balsavo 54, prieš buvo 55 parlamentarai.

Tauragiškio verslininko Giedriaus Baciuškos boulingo pastato istorija atsidūrė Konstituciniame teisme. Aukščiausia šalies teisinė institucija priėmė Jurbarko rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar įpareigojimas nugriauti arba pertvarkyti statinį neprieštarauja Konstitucijai. Ginčas dėl G.Baciuškos pastato Jurbarke tęsiasi jau kelerius metus.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė ir Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis užregistravo nutarimo projektą, įpareigojantį Seimą kreiptis į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar sveikatos sistemos reformą atitinka Konstituciją.

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai dėl planuojamos ligoninių restruktūrizacijos ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą. "Yra neatliktas išplėstinis sveikatos reformos poveikio vertinimas, kurį pagal teisės aktus privalu atlikti. Reforma įgyvendinama remiantis Vyriausybės nutarimu, o ne Seimo priimtu įstatymu.

Konstitucinis Teismas (KT) išaiškins aštuonias savo ankstesnes nuostatas dėl galimybių mažinti atlyginimus, pensijas ir kitas socialines išmokas valstybėje susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai. Su tokiu prašymu į KT gruodžio 3 d. apsisprendė kreiptis Seimas. Už tokį Seimo nario socialdemokrato Vytenio Andriukaičio pateiktą nutarimo projektą, kurį savo parašais parėmė 60 parlamentarų, gruodžio 3 d. balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 11 Seimo narių.

Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus nuomone, mokslo ir studijų reformos oponentams nepavyko dar vienas bandymas pasitelkus Konstituciją stabdyti permainų aukštajame moksle procesą. ELTA primena, jog į Konstitucinį teismą (KT) dėl valstybės skiriamo finansavimo studijoms privačiose aukštosiose mokyklose ir gerai besimokančiojo sąvokos apibrėžimo kreipėsi socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį nudžiugino vidaus tarnybos sistemos pareigūnus, dirbusius poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusius papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę.

Seimo nariai Mečislovas Zasčiurinskas ir Vytenis Povilas Andriukaitis ketvirtadienį vakare išplatino pareiškimą, kuriame abejojama, ar Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos valdydama ekonominę krizę. Parlamentarai remiasi laišku, kuriuo į Seimo narius esą kreipėsi pilietis Povilas Trakumas iš Klaipėdos. Pastarasis prašo paaiškinti susidariusią situaciją dėl atlyginimų, pensijų ir išmokų mažinimo.

Seimo nariai Mečislovas Zasčiurinskas ir Vytenis Povilas Andriukaitis ketvirtadienį vakare išplatino pareiškimą, kuriame abejojama, ar Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos valdydama ekonominę krizę. Parlamentarai remiasi laišku, kuriuo į Seimo narius esą kreipėsi pilietis Povilas Trakumas iš Klaipėdos. Pastarasis prašo paaiškinti susidariusią situaciją dėl atlyginimų, pensijų ir išmokų mažinimo.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydama nepasirašyti Seime priimto Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo. "Mūsų įsitikinimu, šio priimto įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui.

Jau anksčiau teigusi, kad yra likimo priversta prisiimti daugiau galių, nei suteikia Konstitucija, nurodžiusi Seimui, kuris jai nepavaldus, kokį pirmininką turėti, prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau šneka dalykus, kurie garantuotai kai ką suerzins. „Visai nesvarbu, ką pasakys Konstitucinis Teismas. Ne jo prerogatyva priminti, kas yra prerogatyva politikams, KT aiškina Konstituciją, o politiko pareiga galvoti apie žmogų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį aiškino šalies vadovė.

Lietuvos teismai, mielai naudojęsi tarnybiniais automobiliais ne tik darbo reikalais, priversti mažinti išlaidas transportui. Nacionalinės teismų administracijos (NTA) duomenimis, Lietuvos teismai turi 102 tarnybinius lengvuosius automobilius, Konstitucinis Teismas (KT) - šešis. Aukščiausiasis Teismas taip pat turi 6 mašinas (iš jų 3 nenaudojamos ir bus nurašytos), Vyriausiasis administracinis teismas - tris. 38 teismų automobiliai yra senesni nei 1998 metų laidos.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos per tris šių metų ketvirčius išaiškino 287 savavališkų statybų atvejus - 51 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Daugiausiai - daugiau nei pusė visų išaiškintų - savavališkų statybų užfiksuota Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.

Prezidentė aiškinasi dėl galimybių leisti pavardes lietuviškuose dokumentuose rašyti ir nelietuviškais, bet lotyniško pagrindo rašmenimis. Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys lrt.lt nurodė, kad ji konsultuojasi su ekspertais. Pavyzdžiui, lenkų ir kitose kalbose yra lotyniškam raidynui priskiriama raidė "w", kurios nėra lietuviškoje abėcėlėje.

Lietuvos lenkų tautinė mažuma net iš Europos Parlamento tribūnos Briuselyje kurstoma kautis su teisių „smaugėjais“ lietuviais. Vos tik išrinktas į Europos parlamentą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis apskundė Lietuvą Europos Komisijos pirmininkui Žoze Manueliui Barozui dėl pažeidžiamų lenkų mažumos teisių – dėl dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių pašalinimo. Įkvėpti V.Tomaševskio smaugiamus mūsų lenkus pasišovė ginti ir Lenkijos europarlamentarai.

Popiežius Jonas Paulius II, besilankydamas 1993 m. Lietuvoje, Vilniuje Lietuvos lenkus pavadino lenkiškos kilmės lietuviais. Kai kam iš tos tautybės, žinoma, toks „nutautinimas“ nepatiko. Tačiau popiežius buvo teisus. Valstybėje, kurioje greta kamieninės tautos gyvena ir kitokių tautybių piliečiai, įgyja kamieninės tautos pilietinę tautybę, nors jų kilmė gali būti kitokia.

Seimo Pirmininkės pirmasis pavaduotojas Raimondas Šukys teigia, kad negalima mažinti teismų darbo užmokesčio fondų, nes tai reikštų, kad teisėjai turėtų eiti nemokamų atostogų, o visas darbo užmokesčio sumažinimas gultų ant eilinių teismų tarnautojų pečių, nes teisėjų atlyginimai nustatomi pagal atskirą koeficientą. "Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad, pavyzdžiui, Seimo narių negalima nei atleisti, nei išleisti nemokamų atostogų, nes tai yra nepertraukiamas darbas.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl pavardžių asmens dokumente rašybos nelietuviškais rašmenimis dar kartą įtvirtino lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, tačiau neišsprendė visų problemų, kurios mums buvo svarbiausios, teigia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė. Seime antradienį kalbėjusi Kalbos komisijos pirmininkė dar kartą pakartojo komisijos nuostatą, kad tai, kas yra susiję su lenkų pavardžių rašymu, nėra kalbos dalykai.

Premjeras Andrius Kubilius ramina Lenkijos dienraščius, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo nėra galutinis Lietuvos atsakymas, ir pabrėžia, kad nelietuviškos pavardės dokumentuose turi būti rašomos pagal tradiciją. Ministras Pirmininkas pažymi, kad nelietuviškų pavardžių rašymas Lietuvos dokumentuose svarbus ne tik lenkų kilmės lietuviams, bet ir užsieniečiams, tampantiems Lietuvos piliečiais, taip pat lietuviams, sudarantiems mišrias santuokas.

Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Lietuvos piliečio pase, kitų įrašų puslapyje, galima nurodyti ir originalo kalba užrašytus asmens vardą bei pavardę. Viešajame gyvenime nelietuviškų įrašų ir toliau bus nevalia vartoti. Vakar sprendimą dėl asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis paskelbęs KT įpareigojo Seimą patvirtinti tai reglamentuojančią tvarką.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išimties tvarka Lietuvos pilietybės šokėjai Katherinai Leigh Copely nusprendė nesuteikti, kadangi tai, anot jos, pažeistų Konstituciją. Tokio D. Grybauskaitės sprendimo pasekmė –  kitąmet vyksiančiose Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse Deivido Stagniūno ir JAV pilietės K. Copely pora nebešoks. Nesuteikti Lietuvos pilietybės prezidentei rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, kuri šį klausimą svarstė du kartus. Abu kartus priimti sprendimai – neigiami.

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės pase gali būti rašomi nesulietuvinti, tačiau ne pagrindiniame asmens dokumento skyriuje, ir tai negali būti prilyginta įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape. Tokiu atveju nebūtų paneigti iš Konstitucijos kylantys imperatyvai, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir kad viešajame valstybės gyvenime turi būti vartojama valstybinė kalba, teigia KT.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį skelbs sprendimą, išaiškindamas kai kurias savo nutarimo nuostatas dėl nelietuvių tautybės asmenų vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.

Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė mano, kad septynerius metus besitęsiančią problemą dėl dviejų tradicinėmis pripažintų paraleliai veikiančių tos pačios religinės krypties religinių bendrijų - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos (LERB) ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lituaniae - sinodas (LERB-ULS) - dabar gali išspręsti tik Konstitucinis Teismas.

Konstitucinio Teismo išaiškinimu, įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos principo, įstatymais gali nustatyti aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pagrindus. Įstatymų leidėjas turi numatyti specialų aukštųjų mokyklų valdymo santykių teisinį reguliavimą, o pagal jį didžiąją šių santykių teisinio reguliavimo dalį turi sudaryti pačių aukštųjų mokyklų nustatytas teisinis reguliavimas.

Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektas ir nutarimo projektas, kuriuo dėl kai kurių šio įstatymo nuostatų Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pasak projektus įregistravusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, Konstitucinis Teismas galėtų išsakyti savo nuomonę dėl kai kurių Pilietybės įstatymo nuostatų.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Studentų atstovybės organizuojamo apdovanojimo "Konstitucijos taurė" - vardinė Konstitucija - šiemet skirta kadenciją baigusiam Prezidentui Valdui Adamkui. Prezidentą studentai pagerbė už konstitucinių vertybių puoselėjimą.

Lietuva - tai jos žmonės, kuriuos aptarnauja išrinkta ar paskirta valdžia: tokia yra konstitucinės valstybės sąranga. Bet ar tikrai taip ir yra? Gal praėjus 17 metų po referendumu patvirtinto pagrindinio įstatymo mūsų šalyje viskas atvirkščiai? Rytoj visoje šalyje Lietuvos piliečiai laikys Konstitucijos egzaminą, tad "Vakarų ekspresas" garsių specialistų, politikų pasiteiravo: kokia nauda iš tų žinių, jei pati Konstitucija tarsi ir nebeveikia? Arba veikia tik tuomet, kai ginami ne paprastų pil...

Nagrinėdami nuosavybės teisių į žemę rezervinėje Valstybinio jūrų uosto teritorijoje atkūrimo privatiems asmenis teisėtumo klausimą prokurorai pateko į įstatymų pinkles. Dėl to Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į Susisiekimo bei Teisingumo ministerijas, siekdama išsiaiškinti, ar 2008 metų balandžio 17 d. Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo pakeistas ankstesnis Vyriausybės nutarimas dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos nustatymo, neprieštarauja įstatymams.

Pretendentas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko pareigas Gintaras Kryževičius iš esmės yra už galimybės išimtiniais atvejais tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą įteisinimą. Tačiau, pasak pretendento, prieš įteisinant individualaus skundo galimybę reikėtų nustatyti saugiklius, kad Konstitucinis Teismas nevirstų mašina, nagrinėjančia tokius pačius skundus kaip bendrosios kompetencijos ar administraciniai teismai. "Aš iš esmės esu visiškai už (individualaus skundo įteisinimą.

Teisėjų tarybai vienbalsiai patarus Prezidentei teikti Gintaro Kryževičiaus kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, Prezidentė penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui skirti G. Kryževičių LAT pirmininku. Tokį pasirinkimą šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pagrindė solidžia kandidato karjera, autoritetu ir patirtimi, įgyta dirbant įvairių pakopų ir kompetencijos teismuose.

Gal išlaidų parlamentinei veiklai atsisakyti iš viso ir taip užtildyti nepatenkintą žiniasklaidą ir visuomenę, o gal nepasiduoti Seimo pirmininkės „šantažui ir spaudimui“, nes „pataikavimas tautai problemų neišspręs“? Irenos Degutienės pasiūlymas parlamentarams veržtis diržus plenarinių posėdžių salėje buvo pasitiktas ir švilpimu, ir šūksniais. Vis dėl to, po pateikimo 82 parlamentarai pasisakė už tolesnį jos pasiūlytų pataisų svarstymą, vos 2 buvo „prieš“, 18 susilaikė.

Į Vytauto Greičiaus įpėdinius prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Gintarą Kryževičių. Po pokalbių su trimis kandidatais prezidentė kreipiasi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl jo kandidatūros teikimo Seimui.

 ...

Iš pareigų atleistam Seimo kancleriui Gintautui Vilkeliui bent kuriam laikui atsiranda viltis per teismą grįžti į darbą. Penktadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) nusprendė iš esmės atnaujinti administracinę bylą pagal G. Vilkelio skundą Seimui ir Seimo kanceliarijai dėl Seimo nutarimo atleisti jį iš pareigų panaikinimo ir kreiptis į Konstitucinį teismą prašant ištirti, ar nutarimas neprieštarauja Konstitucijai ir kitų teisės aktų nuostatoms.

Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad politikai patys gali puikiausiai spręsti, kaip formuoti kariuomenę. Gali kviesti šauktinius, gali samdyti profesionalus. Dabartinė Seimo dauguma neskubėjo sprendimų, kuriuos laiko blogais, pakeisti gerais, brangių pakeisti pigesniais. Laukta, ką pasakys KT. Krašto apsaugos ministrę Rasa Juknevičienė teigia, kad taip ir reikėjo elgtis bei džiaugiasi kreipimųsi, pačiu sprendimu, numatomais rezultatais.

Teisė į senatvės pensiją yra siejama su teise į nuosavybę, o tokių socialinių išmokų mažinimas turi būti užtikrintas valstybės nustatytais kompensaciniais mechanizmais. Rengiant teisės aktus, susijusius su senatvės pensijų santykių reguliavimu, į tai skelbiančią Konstitucinio Teismo doktriną, taip pat Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją siūlo Vyriausybei atsižvelgti Seimo narys, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos signataras prof. Arimantas Dumčius.

Politikų šypsenos ir skambūs žodžiai apie "naujas galimybes" bei "atvertus kelius" pažymėjo Airijos referendumo dėl Lisabonos sutarties rezultatus. Antras kartas nemelavo - airiai įtikinamai parėmė planuojamas institucines Europos Sąjungos (ES) reformas. Krinta paskutiniai priešininkų bastionai Galutiniai rezultatai rodo, kad Airijos rinkėjai pritarė Lisabonos sutarčiai 67,13 proc. balsų, prieš ją balsavo 32,87 procento.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl kariuomenės reformą apibrėžiančių teisės aktų – mandagus pasakymas politikams, kad nesuverstų savo problemų, kam nepriguli jų spręsti. Sprendimas atsisakyti šauktinių ir samdyti profesionalus, kaip išaiškino KT, Konstitucijai neprieštarauja, bet niekam kelių neužkerta.

Šauktinių kariuomenės atsisakymas neprieštarauja Konstitucijai, šiandien paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Su prašymu nustatyti, ar visiškas šauktinių kariuomenės atsisakymas atitinka Konstituciją, į KT Seimas kreipėsi kovo pabaigoje.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia ir toliau kritiškai vertinanti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko galimybes eiti šias atsakingas pareigas. Jos manymu, P.Malakauskas dangsto parlamentinio tyrimo atskleistas problemas, susijusias su vadinamuoju valstybininkų klanu ir šiam klanui užkliuvusiais bei iš VSD pašalintais pareigūnais, išdrįsusiais liudyti Seime.

Stebina Kęstučio Čilinsko požiūris į mano skundą Europos institucijoms prieš Konstitucinį Teismą dėl LEO LT įteisinimo. Susidaro įspūdis, kad gerbiamas advokatas arba paprasčiausiai bijo konkurencijos su jaunaisiais ir profesionaliais teisininkais iš Vakarų Europos, arba tiesiog kažko nesuprato ir neapdairiai paskubėjo kritikuoti. Kalbėdamas apie LEO LT teisėtumą ir Konstitucinį Teismą, p. Čilinskas, deja, daro tris esmines klaidas.

Antradienį Konstitucinis Teismas pradės nagrinėti, ar teisėtai atsisakyta šauktinių kariuomenės. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla pradėta pagal Seimo nutarime išdėstytą prašymą ištirti įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir ginčijamų aktų galiojimas yra sustabdytas iki bus paskelbtas šio teismo nutarimas, nuspręsta bylos nagrinėjimą paankstinti.

Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti Civilinio proceso kodekso nuostatos, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant, atitiktį Konstitucijai.

Kitą antradienį, rugsėjo 15 dieną, Konstitucinis Teismas (KT) pradės nagrinėti, ar teisėtai visiškai atsisakyta šauktinių kariuomenės. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla pradėta pagal Seimo nutarime išdėstytą prašymą ištirti įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir ginčijamų aktų galiojimas yra sustabdytas iki bus paskelbtas KT nutarimas šioje konstitucinės justicijos byloje, nuspręsta jos nagrinėjimą paankstinti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kurie yra potencialūs kandidatai užimti šio teismo pirmininko postą, ir pakvietė juos aktyviai dalyvauti Aukščiausiojo Teismo pirmininko kandidatūros atrankoje. Pasibaigus Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimų laikui ir Seimui atleidus iš pareigų buvusį Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Konstitucija įpareigoja Prezidentę teikti Seimui naują šio Teismo pirmininko kandidatūrą.