konstitucinis teismas

Praėjusią savaitę Konkurencijos taryba (KT) pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo maisto gamintojų ir prekybininkų kartelinio susitarimo. Konkretūs maisto produktai kol kas neatskleidžiami, tačiau neneigiama, kad į tarybos akiratį pateko pieno ir duonos gamintojai bei pardavėjai. Dar praėjusiais metais žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į KT dėl augančių maisto produktų kainų. „KT atsakymo negavome, rinką stebime patys, – sakė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Gamtoje yra dviejų rūšių gyvieji organizmai: stuburiniai ir bestuburiai. Pastarieji yra lankstūs, gerai prisitaiko prie aplinkos. Užtat stuburiniai yra toliau pažengę evoliucijos kelyje. Dažna valdžia nori matyti savo pavaldinius bestuburiais. Tokie nieko nereikalauja, prie visko prisitaiko. Su turinčiais stuburą – blogiau. Nebent jį sulaužysi.

Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs Valstybinės šeimos politikos koncepciją, nusprendė, kad šeima nėra vien tie, kurie gyvena santuokoje. Iš karto atsirado įstatymų leidėjų, kurie ėmė skųstis, kad dėl KT sprendimo neaiškumų tik dar labiau padaugėjo, todėl be visos tautos referendumo neįmanoma nustatyti, kas yra šeima. Kiek įstatymų – tiek šeimų Reikia pasakyti, kad dėl pamatinių sąvokų buvo diskutuojama ir rengiant minėtą koncepciją, ir ją priėmus 2008 metais.

Pareigūnų interesus dėl neišmokėto darbo užmokesčio šimtuose bylų koordinuojantis ir atstovaujantis Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) mano, kad vakar dienos Premjero pareiškimai apie Konstituciniame Teisme nagrinėjamą bylą, susijusią su  tūkstančiams Lietuvos pareigūnų nemokėta darbo užmokesčio dalimi,  mažiausiai šokiruoja: tai yra ne kas kita, kaip spaudimas Konstituciniam Teismui ir administraciniams teismams, kuriuose dar bus nagrinėjami pareigūnų&nbs...

Visų pirma: kas gi atsitiko? Paprastais žodžiais perfrazuojant, Konstitucinis Teismas (KT) nustatė, kad pagal mūsų Konstituciją, šeima neturi formos, o tik turinį.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, remdamasis pranašo Izaijaus žodžiais apie Dievo mums padovanotą vynuogyną, primena, kad Dievo mums padovanotas vynuogynas yra mūsų šeima, tauta ir Bažnyčios bendruomenė. Šeima yra pats brangiausias ir artimiausias Dievo mums padovanotas vynuogynas. Joje mes augame, bręstame, mokomės pažinti pasaulį, mylėti ir daryti gera.

Konstituciniam teismui (KT)  išaiškinus, jog Seimo priimtos Valstybinės šeimos koncepcijos nuostatos dėl šeimos sampratos prieštarauja Konstitucijai, šis teisės aktas iš esmės neteko galios. Tai iškart įžiebė aršius teisinius ginčus. Šeimos sąvokai apibrėžti gali reikti šaukti referendumą, - mano KT oponentai. Būkime partneriais Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad šiuo metu būtų tikslinga inicijuoti įstatymo, reglamentuojančio registruotą partnerystę Lietuvoje, rengimą ir svarstymą.

Nenuostabu, kad į mano pareiškimą apie Konstitucinio Teismo nekonstitucinę veiklą pirmas atsišaukė Egidijus Kūris, kurio vadovaujamas Konstitucinis Teismas kaip tik ir leidosi teisinio aktyvizmo keliu: ne tik ir ne tiek aiškinti Konstituciją, kiek ją aiškinant prikaišioti papildomų nuostatų ir kurti naują teisinę tikrovę, t.y., apsiimti įstatymų leidėjo vaidmenį. Nenuostabu ir tai, kad į išsakytus argumentus gerbiamas buv.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis neigiamai vertina Seimo konservatorių frakcijos narių pasisakymus Konstitucinio Teismo atžvilgiu. E.Masiulis tokį Seimo narių elgesį vertina kaip spaudimą teismui. „Manto Adomėno ir Rimanto Dagio pareiškimai rodo, kad šie Seimo nariai nelabai suvokia Konstitucinio teismo veiklos principų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kartais tikrai linksmina ir kartu šiurpina. Savo atkakliu noru būti ne teisine, o politine institucija. Keičiasi sudėtis, bėga metai, būna prašviesėjimų, tačiau aršus siekis būti apšviestųjų karalių devynetu – neblėsta. Paskutinis sprendimas – Konstitucijai prieštarauja Seimo patvirtinta Šeimos politikos koncepcija.

Antradienį Konstitucinis Teismas surengė viešą teisminį posėdį, kuriame buvo nagrinėjamos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, įtvirtinančios šeimos, darnios šeimos, išplėstinės šeimos ir nepilnos šeimos sąvokas,  konstitucingumas. Pareiškėjui (Seimo narių grupei) teisme atstovavo Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas. Suinteresuotam asmeniui atstovauti buvo paskirti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras ir Seimo narė Rima Baškienė.

53 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas naujas Švietimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujantis Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.

Svarstoma, ar konservatorių gretas susirengę palikti tautininkai iki naujų Seimo rinkimų susijungs su teisėjos Neringos Venckienės šalininkų ir kitų Garliavos aktyvistų kuriama partija.

Dujų tiekimo bendrovė „Dujotekana“ negaus iš valstybės daugiau kaip 16 milijonų litų ir 5 proc. palūkanų dėl esą patirtos žalos valstybei reguliuojant dujų kainas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė „Dujotekanos“ skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK), kaip nepagrįstą.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija nusprendė iškelti drausmės bylą Panevėžio apygardos teismo teisėjui Arnoldui Šukaičiui. Tai jau ne pirmoji šiam teisėjui iškeliama drausmės byla. A. Šukaičio pavardė vis sušmėžuoja ten, kur kontrabanda ir kyšiai... Panevėžio apygardos teismo teisėjo A. Šukaičio pavardė dar 1998 metais pirmą sykį šmėkštelėjo vienoje stambiausių baudžiamųjų bylų dėl spirito kontrabandos. Būtent šios bylos nagrinėjimo metu išryškėjo jo palankumas kontrabandininkams.

Pirmasis naujai išrinktos Kauno miesto tarybos posėdis ketvirtadienį galėjo ir neįvykti, jei jam pirmininkavusi Kauno savivaldybės rinkimų komisijos vadovė Elena Skirmantienė būtų atsižvelgusi į 5 savarankiškai rinkimuose kandidatavusių kauniečių prašymą.

Kandidatas į Konstitucinio Teismo pirmininkus Romualdas Kęstutis Urbaitis teigiamai vertina galimybę teismuose dalyvauti visuomenės atstovams. Jau gerą dešimtmetį vyksta diskusijos dėl tarėjų institucijos įsteigimo. R. K. Urbaitis mano, kad norint įteisinti tarėjų dalyvavimą teismuose reikėtų keisti Konstituciją. Daugelyje valstybių teismuose dalyvauja visuomenės atstovai. Seimas pradėjo svarstyti prezidentės teikiamą R. K. Urbaičio kandidatūrą į Konstitucinio Teismo pirmininkus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Romualdą Kęstutį Urbaitį skirti Konstitucinio Teismo (KT) pirmininku. Valstybės vadovė pasirašė atitinkamą dekretą, kaip to ir reikalauja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kol nėra paskirtas Konstitucinio Teismo pirmininkas, pagal Konstitucinio Teismo įstatymą laikinai teismui vadovauja didžiausią teisininko darbo stažą turtintis Konstitucinio Teismo teisėjas. Šiuo metu – tai teisėjas R. K. Urbaitis.

Seimas Konstitucinio Teismo teisėjais devynerių metų kadencijai paskyrė teisininkus Egidijų Bieliūną, Dainių Žalimą ir Gediminą Mesonį. Balsuojant slaptai už E. Bieliūno paskyrimą Konstitucinio Teismo teisėju balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 9 Seimo nariai. G. Mesonį palaikė 100 Seimo narių, prieš buvo 7, susilaikė 4 Seimo nariai. Už nutarimo projektą dėl D. Žalimo skyrimo Konstitucinio Teismo teisėju balsavo 76, prieš – 22, susilaikė 10 Seimo narių.

Vis smarkiau klibant ūkio ministro Dainiaus Kreivio kėdei, politologai prabilo apie tai, kad braška visa Vyriausybė: pasikeitus dar vos keliems susikompromitavusiems ministrams, turės būti renkamas naujas ministrų kabinetas. Tikėtina – jau tuoj po savivaldos rinkimų. Ūkio ministro D. Kreivio pastangos išsaugoti postą bliūkšta – regis, jį palaiko tik Andrius Kubilius. Net Seimo pirmininkė Irena Degutienė prabilo, jog ministras turėtų paisyti prezidentės nuomonės ir atsistatydinti.

Nepartinių, politika, esą, besibodinčių visuomenininkų gretos, kurios į savivaldybių rinkimus dabar žygiuoja iškėlusios lozungą, kad „ne politikuos, o dirbs“, knibždėte knibžda partijose ir politikoje jau pasidarbavusiais veikėjais. Tipiškas „nepartinės partijos“ pavyzdys yra buvusio Liberalų ir Centro Sąjungos lyderio, buvusio Vilniaus mero, buvusio Seimo nario Artūro Zuoko vadovaujamos koalicijos sąrašas.

Konstitucinis teismas imasi aiškintis, ar seimo nariai gali užsiimti pedagogine veikla ir dalyvauti televizijų projektuose. Išaiškinimo prašantis etikos ir procedūrų komisijos vadovas Algimantas Salamakinas teigia, kad turi būti padėtas taškas užsitęsusiuose ginčuose dėl parlamentarų gaunamų pinigų už paskaitas, strategijų kūrimą ir dalyvaujančių įvairiuose šou projektuose. Konstitucinis Teismas išaiškinimo dėl pedagogine veikla užsiimančių parlamentarų imasi antrą kartą.

Savivaldos tarybų rinkimuose padaugėjo chaoso, bet ne demokratijos, mano juose norintys dalyvauti visuomenininkai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažįsta, kad galvos skausmo, į rinkimus įtraukiant nepartinius, daugiau. Reformą laiko farsu Vilniaus Žvėryno bendruomenės pirmininko pavaduotojas, režisierius Vytautas Domaševičius vadina dabartinę rinkimų sistemą bordeliu. „Tai yra bordelis, o ne rinkimų sistemos reforma.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kad nušalinto prezidento Rolando Pakso negalima eliminuoti iš politikos iki gyvos galvos, sukėlė erzelį. R. Paksas toliau kaltina politinį elitą, kuriam savęs nepriskiria, sąmokslu. Dalis jo oponentų atvirai deklaruoja sieksią padaryti viską, kad vilkintų EŽTT sprendimo įgyvendinimą ir statytų naujas barikadas R. Pakso kelyje atgal į Lietuvos politiką.

2004 metais iš prezidento pareigų pašalintas, o dabar Europos Parlamento nariu dirbantis Rolandas Paksas vakar triumfavo sužinojęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jam leido tapti Seimo nariu. Strasbūro teismo Didžioji kolegija vakar paskelbė, kad 2004 metais Lietuvos Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kuriuo remdamasis Seimas atėmė iš R.Pakso šalies vadovo įgaliojimus, su šiuo politiku buvo pasielgta neteisingai.

Seimas pasigavo premjero Andriaus Kubiliaus idėją neklausyti Konstitucinio Teismo (KT) nuomonės apie teisės aktų atitikimą svarbiausiam šalies įstatymui, jei jie susiję su valstybės finansais. Tada būtų gerai: galėtume nemokėti pensijų senjorams, algų darbuotojams, įvesti mokamą mokslą mokyklose, ir niekas neprikaišiotų dėl Konstitucijos pažeidimo. Susižavėjo vengrais „Turime tam tikrą problemą dėl KT išaiškinimų.

Seimui nepritarus nuo kitų metų atkurti sumažintas pensijas, parlamentas vėl ketina sugrįžti prie šio klausimo. Ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje yra įtrauktas socialdemokratų Broniaus Bradausko ir Broniaus Paužos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo papildymo projektas.

Trečiadienį Vilniaus meras Vilius Navickas ketina pateikti atsistatydinimo pareiškimą. Jeigu miesto taryba tam pritars, į mero kėdę turėtų persėsti konservatorius Raimundas Alekna. Skaičiuojama, kad valdžios pasikeitimas Vilniaus biudžetui gali atsieiti apie pusę milijono litų. Tiek merui, tiek su juo pasitraukiantiems valdininkams reikės išmokėti kompensacijas.

Seimas nutarė nesikreipti į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Prezidento našlės rentos. Už nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma kreiptis į KT, antradienį balsavo 35 Seimo nariai, 14 buvo prieš, 23 parlamentarai susilaikė. 39 parlamentarai balsavo už tai, kad toks kreipimasis būtų atmestas.

Socialdemokratai atsiriboja nuo kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl prezidento našlės rentos. Socialdemokratų partijos frakcijos narių nuomone, konservatorių ketinimas kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, kokį sprendimą priimti dėl Prezidento našlės rentos, yra ne kas kita, kaip bandymas kompromituoti paties velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vardą. „Valdantieji nesugeba apsispręsti, todėl tikisi KT sprendimo.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė siūlo Konstitucinio Teismo teisėju devynerių metų kadencijai skirti Dainių Žalimą. Tai siūlantį nutarimo projektą ji įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.Tokį nutarimo projektą Seimo Pirmininkė pasirašė po konsultacijų su Seimo frakcijomis ir atsižvelgdama į frakcijų vadovų pateiktą nuomonę dėl kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus. 1973 metais gimęs D. Žalimas šiuo metu yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas.

Įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo" ta apimtimi, kuria jame nenustatyta, kad dėl genocido žalą patyrę asmenys turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą, neprieštarauja Konstitucijai.

Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Prezidento našlės rentos. Toks kreipimosi tekstas įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Sumažintų motinystės išmokų, apkarpytų pensijų ir piliečių nuosavybės apsaugos klausimai – Konstitucinio Teismo (KT) darbotvarkėje. Laukia mamos KT turėtų atsakyti pareiškėjams, ar „sumažinus jau paskirtą išmoką yra pažeidžiami asmenų, auginančių vaikus, teisėti lūkesčiai“. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas – prašo ištirti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patenkino Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sumažintų įmokų į pensijų fondus. Teismo manymu, pareiškėjo, PFDA, pretenzijos, abejonės dėl atitikimo Konstitucijai pagrįstos. Teismas prašymą patenkino, bylą stabdo ir kreipiasi į KT. KT iki šiol jau yra sulaukęs apie 40 panašių prašymų.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, nūnai – Mykolo Riomerio universiteto profesorius Juozas Žilys mano, kad Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkalta parodė, jog parlamente trūksta suprantančių teisinę kalbą ir vadovaujamasi tik politiniais interesais. Konstitucinės teisės ekspertas prognozuoja, kad pakartotinai kreipęsis į KT dėl Konstituciją pažeidusių parlamentarų, Seimas naujų atsakymų nesulauks.

Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos narius nustebino viešas valdančiosios daugumos pagalbos šauksmas rengiantis balsavimui dėl Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltos. Socialdemokratai gerbė ir gerbs Lietuvos Konstituciją, Konstitucinio Teismo sprendimus ir laikysis Seimo nario priesaikos, tad dėl Seimo LSDP frakcijos narių sprendimo negali kilti abejonių.

Konstitucinis Teismas (KT)  trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą  dėl  įstatymo  „Dėl SSRS okupacijos žalos  atlyginimo“   ir Asmenų,  represuotų  už  pasipriešinimą  okupaciniams   režimams, teisių atkūrimo įstatymo konstitucingumo.

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostata, kad Lietuvos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai į Europos Parlamentą gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus kandidatų į EP narius sąrašus, prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs nutarimą, ar kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti išimtinai tik politinė partija. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas abejoja, ar tokia Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai, nes dalyvavimas politinės partijos veikloje suponuoja tam tikros politinės ideologijos, įsitikinimų ar pažiūrų pripažinimą, todėl tokia nuostata neleistinai riboja piliečio, norinčio pasinaudoti savo rin...

Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, klausimas dėl dvigubos pilietybės turėtų būti patikėtas tautai apsispręsti. O ar pasirašys ketvirtadienį Seimo priimtą įstatymą, valstybės vadovė sakė nuspręs jį išanalizavusi.

Seimas ketvirtadienį, po audringų diskusijų, pritarė dvigubą pilietybę, kaip masinį reiškinį, įteisinančiam įstatymui:  88 parlamentarai balsavo už, 8 prieš, 25 susilaikė. Seimui eilinį kartą svarstant dar vieną mėginimą įteisinti dvigubą pilietybę, jį atakavo visuomenininkų grupės. Prieš Antradienį žiniasklaida išplatino grupės visuomenės veikėjų pareiškimą dėl Pilietybės įstatymo pataisų.

Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Egidijus Šileikis trečiadienį pareiškė atskirąją nuomonę dėl KT išvados, kad Seimo nariai  Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Jis mano, kad šie Seimo nariai neverti apkaltos.

Trečiadienį Seimo valdybos sušauktame nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ketina pateikti informaciją apie Konstitucinio Teismo išvadą dėl Seimo narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko veiksmų. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad šie Seimo nariai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Dabar Seimas turės spręsti, ar panaikinti jiems Seimo nario mandatą.

Premjeras Andrius Kubilius mano, kad Seimo nariai palaikys apkaltą šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems parlamentarams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui. Priešingu atveju, anot Premjero, Seimo nariai patys pamins Pagrindinį šalies įstatymą.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį rengia viešą teisminį posėdį, kuriame bus nagrinėjama, ar Europos Parlamento rinkimuose gali dalyvauti nepartiniai piliečiai, t. y. ar Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostata, kad kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti išimtinai tik politinė partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, neprieštarauja Konstitucijai.

Parlamentarai A. Sacharukas ir L. Karalius gali tapti pirmieji per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, kuriems Seimo nario mandatai būtų atimti po Konstitucinio Teismo sprendimo ir apkaltos procedūros. Parlamentarų Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus likimas priklausys tik nuo tautos rinktų atstovų orumo bei tarpusavio žaidimų.

Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tai nusprendė išvadą šiandien paskelbęs Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo išvadoje konstatuota, kad Seimo narys A. Sacharukas Seimo 2010 m. sausio 14 ir 19 d. plenariniuose posėdžiuose naudojosi Seimo nario L. Karaliaus pažymėjimu ir 8 kartus sąmoningai balsavo už jį priimant įstatymus bei kitus Seimo aktus.

Po balandį priimto palankaus dirbantiems pensininkams KT sprendimo Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri savaip interpretavo šį išaiškinimą ir nusprendė, kad pensijų mažinimas nepažeidžia Konstitucijos. Martyno Vidzbelio nuotrauka Teismuose kasdien daugėja nepatenkintų dirbančių pensininkų prašymų priimti sprendimus kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sumažintų pensijų. Be to, Vyriausybė dar skolinga ir tiems pensininkams, kuriems ankstesnio KT sprendimu privalo atlyginti prarastas pensijas.