koalicija

Net penkių partijų atstovai sutarė dėl valdančiosios koalicijos formavimo Kauno mieste. Kauno valdžią formuos 4 vietas savivaldybėje turinti Darbo partija, koalicija „Vieningas Kaunas“ su 5 mandatais, 6 Lietuvos socialdemokratų partijai priklausantys savivaldybės tarybos nariai, 4 partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai bei 3 Liberalų ir centro sąjungos nariai.

Vilniuje rinkimų laimėtoja pripažinta Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija, gavusi 12 mandatų iš 51 galimo. Tačiau sostinę valdys koalicija, nes nei viena partija neturi pakankamai balsų. Antrąją vietą su 11 mandatų užėmė Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“, treti liko Vilniaus mero R. Aleknos vedami konservatoriai su 10 vietų. Toliau rikiuojasi Darbo partija (8 mandatai), socialdemokratai bei Tvarka ir teisingumas, turinčios po 5 mandatus.

Aštuonis mandatus Vilniaus miesto savivaldybės taryboje iškovojusios Darbo partijos vadovas europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sostinėje mato koaliciją su Valdemaro Tomaševskio bloku ir eksmero Artūro Zuoko koalicija. Darbo partija, pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovo Zenono Vaigausko, per sekmadienį vykusius savivaldybių tarybų rinkimus iškovojo 165 mandatus.

Vilniaus mieste Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija gavo 17,77 proc. (12 mandatų taryboje), Lenkų rinkimų akcija ir Rusų Aljanso koalicija surinko 15,16 proc. (11 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo 13,97 proc. balsų (10 mandatų). Po jų eina Darbo partija, tvarkiečiai ir socdemai. Kitos partijos į sostinės tarybą nepateko.

Premjeras Andrius Kubilius toliau tvirtina nesuprantąs, kuo kaltas ūkio ministras Dainius Kreivys, kad turėtų atsistatydinti. Kita vertus, anot Vyriausybės vadovo, ministras nėra įsikibęs į kėdę ir dėl susidariusios situacijos bus tariamasi su partija ir koalicija kitą savaitę, nes dabar visiems pirmiausiai rūpi artėjantys savivaldos rinkimai. „Situacijos nedramatizuoju. Niekas čia Vyriausybėje nėra įsikibęs į kėdę.

Valdančiąja koaliciją formuojančios partijos - socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ - antradienį ketina pasirašyti bendro darbo Lietuvai koalicijos susitarimą. Iškilminga ceremonija numatyta antradienį 13 val. Konstitucijos salėje Seime. Po dokumentu savo parašus turėtų padėti Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos ir partijos Tvarka ir teisingumas lyderiai.

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) nerems valdančiosios Permainų koalicijos. „Sutartis negalioja, valstiečiai liaudininkai negali remti valdančiųjų", - po Valstiečių liaudininkų sąjungos posėdžio Eltai sakė partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Sutartis neturi prasmės, nes valdančioji koalicija nevykdo savo pačių prisiimtų įsipareigojimų", - pabrėžė R. Karbauskis. Jis pažymėjo, kad valstiečiai liaudininkai savo ruožtu įvykdė visus sutartyje įrašytus punktus.

Vilniaus miesto savivaldybės valdančiąją koaliciją gali papildyti iki šiol tik partneriais buvę Liberalų sąjūdžio atstovai. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valdantieji pradėjo konsultacijas dėl naujojo sostinės mero. „Sutarėme dėl to, kad meras turi būti keičiamas“, – po Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valdančiųjų pasitarimo sakė konservatorių atstovas Mantas Adomėnas. Valdančiųjų teigimu, meras bus keičiamas, kai bus susitarta dėl naujos kandidatūros bei naujos koalicinės sutarties.

Valstiečiai liaudininkai kol kas nenutraukia paramos valdančiajai koalicijai. Ketvirtadienį jie įpareigojo partijos valdybą per dvi savaites surengti konsultacijas su Vyriausybe. Pasak Valstiečių liaudininkų partijos lyderio Ramūno Karbauskio, prie derybų stalo sės Vyriausybės, Žemės ūkio rūmų ir valstiečių liaudininkų atstovai. Jie bandys įsiklausyti į visų šalių argumentus. „Tai turės būti trišalės derybos", - sakė R. Karbauskis.

Valdančioji Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vieno buvusių vadovų Vytauto Landsbergio pareiškimų dėl koalicijos partnerių esą daromos įtakos Vyriausybės sprendimams, kelia klausimą dėl valdančiosios koalicijos stabilumo. Abiejų liberalų partijų atstovai nesutinka su TS-LKD patriarcho požiūriu.

Sveikatos reikalų komiteto narė, darbietė Dangutė Mikutienė kreipėsi į Seimo kontrolierių Romą Valentukevičių ir Vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, prašydama ištirti laikinojo Vilniaus apskrities viršininko, liberalcentristo Gintaro Sodeikos veiksmus dėl Sapiegos ligoninės užgrobimo ir jos direktoriaus atleidimo iš pareigų.

Seimo narys Arminas Lydeka trečiadienį išstojo iš valdančiajai koalicijai priklausančios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS). „Pareiškimą, kad nebelaikytų manęs partijos nariu, įteikiau pirmadienį partijos valdybai ir skyriui", - trečiadienį BNS sakė politikas. Jis teigė „tiesiog norįs pradėti naują gyvenimo etapą" - kol kas kaip jokiai partijai nepriklausantis žmogus. „Dvylika metų buvau šioje partijoje, liepos 14 dieną, kaip tik šiandien, sueina dvylika metų. Pakankamai ilgai.

Vilniaus valdžiai nepavyko pratęsti didelių abejonių keliančios Vilniaus šilumos tinklų nuomos bendrovei „Dalkia“, siejamai su koncernu „ICOR“ (buvusi „Rubicon group – red. past.). 16 „už“ – 23 „prieš“ – toks buvo Vilniaus miesto tarybos narių verdiktas. Vis dėlto lieka neaišku, ar sutarties nebus bandoma pratęsti darsyk.

Pranešama, kad Afganistane per dvi pastarąsias dienas žuvo net 13 NATO pajėgų karių. tai didžiausias skaičius šiemet per tokį laikotarpį. Septyni amerikiečiai, du australai ir vienas prancūzas žuvo pirmadienį, antradienį pietinėje šalies dalyje žuvo dar trys NATO kariai. Didžioji dalis karių buvo nukauta pietinėje šalies dalyje, kur tebėra tvirtos talibų kovotojų pajėgos.

Gegužės 28 dieną, vyko Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame visi dešimt, Pilietinės demokratijos partijai (PDP) priklausę savivaldybės tarybos nariai, pareiškė paliekantys PDP frakciją Kėdainių rajono savivaldybėje ir kuria naują, su jokia partija nesusijusią frakciją. Šie dešimt „pilietininkų“ paliko Pilietinės demokratijos partiją. Pareiškimus išeiti iš partijos pateikė ir visi Kėdainių rajono seniūnai.

Valdančioji koalicija norėtų, kad jų gretas papildų Seimo Krikščionių partijos frakcija. "Manau, kad Krikščionių frakcijos lygmeniu bandysime kalbėtis, kalbėsimės ir kalbamės", - apie koalicijos plėtrą trečiadienį po tradicinių valdančiųjų pusryčių žurnalistams sakė Seimo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos seniūnas Jonas Liesys. Paprašytas patikslinti, ar bus kviečiami pavieniai Krikščionių partijos frakcijos nariai, ar visa frakcija, J. Liesys teigė, kad bus kalbamasi su frakcija.

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius teigia palankiai sutikęs Premjero Andriaus Kubiliaus žinią nebesmukdyti vartojimo, bet smerkia jo užmojus įvesti naujus krizę gilinančius mokesčius. "Vyriausybės vadovo ketinimus mažinant biudžeto deficitą nebetaupyti vartojimo ir darbo vietų sąskaita, jei jie netaps tik viešųjų ryšių akcija, vertinu, kaip užsnūdusios valdžios bandymą pramerkti vieną akį", - teigia ekspremjeras G. Vagnorius.

Visi tik ir kalba, kad valdančioji koalicija netvirta. Aritmetinę daugumą valdantieji senokai prarado. Partneriai valdžioje turi daugiau skirtybių, nei bendrybių ir susibūrė neaišku dėl ko (tiksliau, netgi - gal pernelyg aišku). Dažnai valdančiųjų elgesys vienas kito atžvilgiu (ypač liberalų tarpusavio santykiai) yra tarytum įsivaizduotina scena: ežero viduryje plaukioja valtelė, kurios keleiviai – šuo ir katė, na ir dar kas nors ten iš gyvių... Nuolat stringa kai kurie sprendimai.

Kol kas realių žinių apie koalicijos plėtrą nėra, tebelaukiama kelių opozicijoje šiuo metu esančių narių apsisprendimo. "Šiuo laikotarpiu mes lūkuriuojame kai kurių pavienių narių apsisprendimo", - sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime vadovas Jurgis Razma. Pasak TS-LKD frakcijos seniūno, sprendimo gali tekti palaukti dar vieną dvi savaites.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija piktinasi, kad konservatoriai toliau eskaluoja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio idėją ir nepaiso koalicijos partnerių argumentų, nors dauguma gyventojų ir verslo atstovų priešinasi šio mokesčio įvedimui ekonominiu sunkmečiu. Ši frakcija jau anksčiau yra pareiškusi, kad NT mokesčio įvedimas nesukurtų jokios pridėtinės vertės, o valstybės biudžetui greičiausiai padarytų žalą.

Valdančioji koalicija žada netrukus padidėti, bet opozicinės frakcijos tokius užmojus vadina politiniu burbuliavimu. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis, premjeras Andrius Kubilius pirmadienį po susitikimo su koalicijos partneriais pareiškė matąs realių plėtros galimybių, kurios turėtų būti įgyvendintos per artimiausias savaites, rašo "Lietuvos žinios". A. Kubilius nenori įvardinti, su kuo deramasi dėl paramos, o Seimo opozicijos atstovai neigia be kokias derybas s...

Premjeras Andrius Kubilius užsimena apie galimybes stiprinti valdančiąją koaliciją. Nauji Permainų koalicijos nariai turėtų paaiškėti per kelias savaites. "Taip pat aptarėme ir bendrus koalicijos politinius aspektus, galimybes stiprinti koaliciją. Tokias galimybes matome labai realias. Jas, manau, kad galėsime realizuoti per artimiausias kelias savaites.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalistų Tomo Čyvo ir Justino Argusto  straipsnis „Gėjai valdo“. Homoseksualų klausimas dar labiau silpnina leisgyvę valdančią koaliciją. Eitynės, kurias leido Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų deleguotas sostinės meras Vilius Navickas, toliau drasko partiją.

"Tvarkiečiai" nėra kviečiami į valdančiąją koaliciją ir su jais nesiderama dėl paramos valdantiems, teigia premjeras Andrius Kubilius.Tuo tarpu kiti koalicijos partneriai A. Kubiliaus ir R. Pakso susitikimą vertina su abejonėmis. Vyriausybės vadovas pavirtino, kad prieš kelionę į JAV buvo susitikęs su Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininku, europarlamentaru Rolandu Paksu.

D. Britanijos sostinėje paskelbta apie pirmuosius skyrimus į naująją koalicinę vyriausybę, sudarytą iš konservatorių ir liberalų demokratų. Konservatorių politinis lyderis D. Kameronas oficialiai pradėjo eiti premjero pareigas. Tuo tarpu liberaldemokratų vadovas N. Klegas paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju. Karalienė jau patvirtino šį paskyrimą. Užsienio reikalų ministro postas atiteko V. Heigui. Finansų ministru tapo Dž. Osbornas, o L. Foksas paskirtas karinių reikalų vadovu.

Darbo partijos lyderis, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas teigia apgailestaująs ir nesuprantąs, kodėl centrine Lietuvos politine bei visuomenine aktualija tapo gėjų eitynės. Ekonomikoje jis siūlo nepainioti piršto su lytiniu organu. Žiūrėkite video straipsnio apačioje Anot V. Uspaskicho, apie seksualinių mažumų egzistavimą jis žinąs ir be jokių eitynių.  „Aš esu žmogus tolerantiškas ir tolerantiškas įvairiems veiksmams.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad valdančiosios koalicijos sutartis nekeičiama, o tik siūlomas techninis sprendimas, kad Seime priimami sprendimai būtų efektyvesni. Didžiausia valdančioji partija - Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai - koalicijos partneriams pasiūlė pasirašyti dokumentą. Juo valdančiosios partijos susitartų elgtis korektiškai viena kitos atžvilgiu prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus. "Mes nesiūlome jokios naujos koalicijos sutarties.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė visgi nesusilaikė dar nepaspaudusi ir taip iki klipatos lygio nusilpusią koaliciją. Jai būtinai prireikė, kad būtų įvertinta Arūno Valinsko nuomonė, jog ji gali būti „boba", už kurią šis „atsiprašė" tokiu pat – sau būdingu pašaipiu stiliumi. Ar tai reiškia ką nors, išskyrus tai, kad yra juokinga? Greičiausiai, subtilų grasinimą – atjungti Andriaus Kubiliaus vyriausybei palaikymo aparatūrą, jei šis kažkaip neprivers A. Valinsko pasibarstyti galvą pelenais.

Valdančiosios koalicijos vedlys Andrius Kubilius nebeatmeta, kad ateityje "Tvarkos ir teisingumo" partija gali būti kviečiama prisijungti prie koalicijos. "Gyvenimas parodys. Niekad negali nieko pasakyti iš anksto. Šiuo metu nekviečiame.

„Premjeras Andrius Kubilius turi tik prezidentės paramą, o mažieji partneriai jau gali jį šantažuoti. Jie žino, kad premjeras neturi jokių išeičių ir tuo naudosis", - portalui „Balsas.lt" sakė politologas Mindaugas Jurkynas. Pasak jo, de facto jau kurį laiką turime mažumos vyriausybę. Susipyko su visais Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas M. Jurkynas, komentuodamas dabartinę valdančiosios koalicijos būklę teigė net ir nematąs galimybių ją papildyti.

Abiejų liberalų ir Arūno Valinsko partijų valdančiojoje koalicijoje – atsisakyti; jas pakeisti galėtų Tvarkos ir teisingumo ir Darbo partijų atstovai – koaliciją žūtbūt reikia stiprinti. Tokią prezidentės mintį praėjusią savaitę galėjo išgirsti pas šalies vadovę Dalią Grybauskaitę apsilankę premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Ministrui šlubavo atmintis „Ten [susitikimo metu] buvo daug visko kalbėta.

Skaitau, kad premjero patarėjas Virginijus Valentinavičius ėmė ir pasiėmė pavartyti jam rūpimą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Ir vis galvoju, kad kažkur tai jau mačiau…. Žinoma. Juk buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) Alytaus skyriaus vadovas Albertas Sereika dar 2004 metais vežė tuometiniam prezidentui Rolandui Paksui operatyvinę „Alitos" privatizavimo bylą.

„Iš prezidentės dar asmeniškai neišgirdau, kad ji įsižeidusi... Kai vyrą pavadina boba, jis gali įsižeisti“, - pareiškė Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas po išplėstinio partijos tarybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje. Pasak A. Valinsko, pavadindamas bobiška kritika prezidentės pasisakymą apie savo kandidatūrą į ministrus, jis nepanaudojo jokios nenormatyvinės leksikos.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) lieka valdančiojoje koalicijoje, tačiau pasilieka teisę ateityje tam tikrais klausimais balsuoti savarankiškai, neatsižvelgiant į koalicijos ar Vyriausybės siūlomus atskirus projektų prioritetus.

Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio likimas nebus sprendžiamas jam už akių, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Ministrą iš posto verčiančios Tautos prisikėlimo partijos lyderį Arūną Valinską priimantis A. Kubilius aiškino, kad dėl R. Vilkaičio apsispręs tik išgirdęs visus argumentus. Trečiadienį A. Valinskas Premjerui įteikė partijos sprendimą atleisti R. Vilkaitį iš pareigų, tačiau A. Kubilius aiškina, kad ministrai nėra eiliniai darbuotojai, kuriuos būtų galima taip paprastai kaitalioti.

Kokia turėtų būti opozicija, ir kokia opozicijos tikroji politinė vertė? Seimo statute yra numatyta, kad partija, siekianti oponuoti esamai valdžiai, privalo pasiskelbti opozicine. Bet ar užtenka pasiskelbti opozicija, kad ja būti iš tiesų? Paprastai, opozicija formuojasi stipriausios partijos, nesančios valdžioje pagrindu. Tokios partijos lyderis tampa opozicijos lyderiu. Opozicija kiekvienu momentu turėtų būti pasiruošusi perimti valdžią.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė neatmeta galimybės, kad Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) gali trauktis iš koalicijos, bet siūlo nedramatizuoti situacijos dėl neįteisintų tiesioginių merų rinkimų. "Sunku pasakyti, (ar LiCS trauksis iš valdančiosios koalicijos - ELTA), visaip gali atsitikti. Tuo labiau, kad svarstymai jų partijoje, man atrodo, vyksta jau ne vieną dieną.

Pastaruoju metu liberalcentristus vis labiau erzina Liberalų Sąjūdis. Ši partija po savo sparneliu priglaudžia ne tik pavienius LiCS narius, bet ir atskirus skyrius. Per trumpą laiką į LS perbėgo Šiaulių rajono ir Kretingos LiCS skyriai, dalis Visagino, Mažeikių ir Prienų liberalcentristų, rašo "Lietuvos žinios" (LŽ). LS pirmininkas Eligijus Masiulis skaičiuoja, kad prie jo vadovaujamos partijos prisidėjo apie kelis šimtus buvusių liberalcentristų.

Seimas šiandien vėl nepritarė Konstitucijos pataisoms dėl tiesioginių merų rinkimų. Nors tokias pataisas aktyviai rėmė nemažai parlamentarų, merų tiesiogiai rinkti kitąmet negalėsime. Politikai nesugebėjo surinkti reikiamų balsų skaičiaus, o po balsavimo pasigirdo ne tik kaltinimų ir kritikos lavina, bet ir kalbos apie dabartinės koalicijos skilimą.

Mažesnieji valdančiosios koalicijos partneriai premjerui Andriui Kubiliui išrėžė: "Koalicija pralaimėjo". Liberalų ir centro sąjungos vicepirmininkas Algis Čaplikas valdančiosios koalicijos vedliui taip pat priminė, jog "reikia jausti realybę". Tuo metu A. Kubilius jau prabilo apie tai, kad susiklosčius dabartinei situacijai kalbėti apie daugumą nei pozicijai, nei opozicijai nėra prasmės, bet teigia, kad svarbiausiems sprendimams priimti tas nesukliudys.

Didžiausios Seimo opozicinės frakcijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius pripažįsta, jog, po Andriaus Kubiliaus vadovaujamos dabartinės vyriausybės „naktinės“  mokesčių reformos, į ankstesnę būklę opozicija nieko negali ir neketina grąžinti. Kada ims valdžią – irgi nesako.

Yra daugybė būdų tartis. Ir tauta turėtų suprasti tokius susitarimus, jeigu jie nedaromi nešvariai po stalu. Lietuvos politikoje patas: valdančioji koalicija negali išsaugoti normalios daugumos, o opozicija negali sukurti naujos. Didžiausios opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius iki šiol nuolat kartojo, kad nauja dauguma įmanoma, tik jei kartu dirbti susitartų socialdemokratai ir konservatoriai. Kitokios neverta nė bandyti lipdyti.

Kai viršūnės negali, o apačios nenori, būna revoliucija, o kai pozicija ir opozicija nori, bet nelabai gali, nutinka politinė impotencija. Prieš mėnesį prognozuotas nestabilumas tik ryškėja ir įgaus vis didesnes formas. Vidmantui Žiemeliui išėjus iš valdančiųjų nei pozicija, nei opozicija neturi daugumos. Ir tai reiškia labai paprastą aritmetiką: dabartiniai valdantieji negali visuose komitetuose turėti daugumos. Jie praranda kontrolę.

„Tai – valstybės reikalas“, – tvirtina parlamentaras Vidmantas Žiemelis, apleidęs Andriaus Kubiliaus bendrapartiečius ir pasirinkęs Gedimino Vagnoriaus vadovaujamą Krikščionių partiją. Prie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ištakų stovėjęs, daug metų šiai partijai atidavęs paliko ir A. Kubiliaus partiją, ir frakciją Seime.

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius skleidžia kalbas, neva Valstiečiai liaudininkai išdavė savo vertybes, o Vyriausybė susirado rėmėjus, pasiūliusi finansinę paramą.    Mesdamas tokius kaltinimus, A.Butkevičius pirmiausia apkaltina pačius socialdemokratus. Juk socialdemokratai taip elgėsi 2006 metais, pasirašydami su konservatoriais susitarimą dėl mažumos Vyriausybės, vadovaujamos Gedimino Kirkilo, rėmimo.

Pranešama, kad subyrėjo Latvijos valdančioji koalicija, kai iš jos, kilus nesutarimams dėl taupymo priemonių, pasitraukė didžiausia Liaudies partija. Liaudies partijos vadovo Andrio Skeles teigimu, toks sprendimas priimtas po to, kai premjeras Valdis Dombrovskis atsisakė pasirašyti sutartį, kurioje tarp numatomų žingsnių būtų ir mokesčių kėlimo stabdymas.

Nepraėjus nei pusantrų metų, beveik “buldozerinė” A.Kubiliaus dauguma ištirpo arba, tiesiai kalbant žlugo. Tai tapo akivaizdu po liberalcentristo J.Liesio nepatvirtinimo Seime pirmininko pavaduotoju triuškinančia dauguma. Dauguma ne konservatorių naudai. Nepadėjo net trys nupirkti už valstybės biudžeto pinigus valstiečių balsai. Jokiu būdu nenoriu teigti, kad krizės metu būtų lengva dirbti kitai Vyriausybei. Sunku būtų visiems.

Blogėjanti šalies ekonominė socialinė padėtis kelia nusivylimą valdančiųjų partijų gebėjimais valdyti valstybę. Trys Seimo opozicinės politinės partijos pateikė visuomenei alternatyvią „naujosios daugumos“ Vyriausybės programą „Plačioji koalicija“ ir pakvietė prisijungti kitų politinių jėgų atstovus, kurių netenkina dabartinės Vyriausybės vykdoma politika. Peržiūrėjus pristatytą dokumentą galima pastebėti tam tikras tendencijas.

Gedimino Vagnoriaus vadovaujamos Krikščionių partijos prezidiumas šiandien nusprendė nepritarti valdančiųjų vykdomai "žmonių skurdinimo ir visuomenės klaidinimo politikai", todėl pasiskelbė opozicine partija ir dalyvaus sudarant naują valdančiąją daugumą.Anot G.Vagnoriaus, už galimą politinės valdžios pasikeitimą atsakingas Andrius Kubilius ir jo savanaudiškumas. Prie Krikščionių partijos prisijungs ir Vidmantas Žiemelis, paliekantis Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų gretas.