klimatas

Lietuvoje prasidėjo paskutinis rudens mėnuo, jau greitai per mūsų slenkstį lips žiema nešina gražiausiomis metų šventėmis. Visi norėtume baltos, o ne lietingos ir šiltos žiemos, kuri mus ištinka jau ne vienerius metus. Bet ar šiemet ji tokia bus? Pažiūrėkime. Deja, visi trys žiemos mėnesiai žadami šiltesni, nei norma. Tai reiškia, kad labai šaltos žiemos laukti tikrai neverta.  „Visa žiema, kol kas numatoma šiltesnė už normą, kažkur laipsniu su trupučiu.

Naujoje mokslininkų ataskaitoje paaiškėjo, kad nuo taršos Jungtinėje Karalystėje per metus miršta apie 50 tūkstančių žmonių. Tai pirmaujanti šalis šiuo klausimu. Tyrime teigiama, kad taršos problema sukelia daugiau mirčių Didžiojoje Britanijoje, nei beveik visoje vakarų Europoje. Taip pat matyti, kad Jungtinės Karalystės gyventojų mirčių skaičius dėl taršos yra didesnis, nei manyta.

Spalio 24-ąją pasaulyje minima klimato kaitos diena. Šia diena siekiama atkreipti mūsų visų dėmesį į Žemėje vykstančius pokyčius. Deja, jie tampa vis labiau pastebimi. Pasaulio mokslininkai tiki, kad kasmet į atmosferą išmesdami milžiniški Co2 dujų kiekiai lemia klimato kaitą. Dėl plonėjančio ozono sluoksnio atmosfera tampa mažiau pralaidi ilgabangiam spinduliavimui, todėl sustiprinamas šiltnamio efektas.

Penktadienio rytą Lietuvos laukus nuklojo nuostabiai atrodančios šalnos, buvo susiformavęs ir rūkas. Mūsų skaitytojai įamžino šiuos nuostabius vaizdinius, tad pramiegoję galite juos pamatyti čia. Giedromis ir nevėjuotomis naktimis, esant giedram orui, susidaro sąlygos žemės paviršiaus atšalimui, tuo pačiu ir šalnoms. Taigi šalna susidaro giedromis ir ramiomis naktimis, kai žemės paviršius intensyviai spinduliuoja šilumą. Dažniau šalnos pasirodo reljefo įdubimuose, laukymėse, kiemuose.

Po kelias savaites trukusių itin lietingų orų į Lietuvą žengia šiluma, tiesa, ji bus labai trumpalaikė. Gamtininkai tikina, kad šis ruduo mažai kuo skiriasi nuo ankstesnių. Tiesa, spalio pabaigoje nei sinoptikai, nei gamtininkai smarkių šalčių ar pūgų nežada. Lietuvos sinoptikai nesiryžta kalbėti apie artėjančią žiemą ir apie tai, kokia ji bus. Tačiau pasaulio klimatologų teigimu, ši žiema, nors ir nežymiai, vis tik turėtų būti šaltesnė nei ankstesnė.

Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) strateginiame plane nėra vartojama frazė „klimato kaita”. Kaip paaiškėjo keturių metų EPA plano ataskaitoje, kuri buvo išsamiai aprašyta 38 puslapių dokumente išleistame praėjusią savaitę. Nei „anglies dioksidas“, nei „šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija“ nėra minimi dokumente, kurį paskelbė EPA, kaip pranešė CNN.

Dabar vyraujantys šilti ir saulėti orai, kuriuos daug kas vaidina Bobų vasara, iš tiesų nėra tikra Bobų vasara. Ir šie orų stebuklai greitai trauksis iš Lietuvos, bet dar gali pasirodyti ir tikra bobų vasara. „Ši Bobų vasara atėjo ne nuo Azoro, o nuo kitur. Ji yra netikra. Pagal oro temperatūrą žiūrint, taip, tai yra Bobų vasara, bet pagal cirkuliaciją, tą klimatologinę, tai ne. Ši šiluma dabar yra atkeliavusi labiau iš pietryčių, Ukrainos“, – pasakojo klimatologas Donatas Valiukas.

Pagal naują ataskaitą, kurią užsakė Pasaulio sveikatos fondas (WWF) paaiškėjo, kad iki 2050 m. potvyniai, sausros ir karščio bangos Anglijos ekonomikai gali kainuoti dešimtis milijardų svarų ir šimtus tūkstančių prarastų darbo vietų. Tyrime paaiškėjo, kad esant nepalankiausioms sąlygoms iki 2050 m. panašaus masto potvyniai, kaip įvykę 2013-2014 m. žiemą, turėtų įtakos daugiau nei dvigubai didesniam skaičiui namų, jei būtų tęsiama dabartinė politika, pvz.

Klimato kaita pastebima visame pasaulyje. Pastaruoju metu pasaulyje galėjome stebėti net tris uraganus: Irmą, Josė ir Katią. Galvojate, kad tai reiškiniai vykstantys už jūrų marių ir klimato kaita mums nebaisi? Na, pagalvokite dar kartą, nes visose Europoje pastebimi, ne tokie grėsmingi, bet vykstantys klimato pokyčiai. „Klimato kaita sustiprina orų reiškinius, paveikia statybas, planavimą, šiltos vasaros gali tapti pavojingai karštomis.

Dvi jachtos tapo pirmaisiais laivais istorijoje, kuriems pavyko įplaukti į centrinę Arkties vandenyno dalį be ledlaužių pagalbos, tai rodo, kiek jūros ledo buvo prarasta šios vietovėse. Šiaurės ašigalio tyrinėtojas iš Britanijos Pen Hadow ir olandų jūrininkas Erikas de Jongas, kartu su įgulomis nuplaukė 965 km skaičiuojant nuo Šiaurės ašigalio ir pasiekė 80 laipsnių šiaurės platumos atstumą.

Vilniaus universitete, Geomokslų institute vykusiame seminare „Klimato kaita ir sveikata: Vokietijos patirties perteikimas Baltijos šalims" buvo aptariama, kaip besikeičiantis klimatas veikia žmonių sveikatą. Seminare pranešimus skaitė įvairūs specialistai, vienas jų, prof. Andreas Matzarakis iš Vokietijos, pasakojo apie klimato kaitos problemas Vokietijoje bei priemones, kurios padeda žmonėms su jomis tvarkytis. Jo manymu klimato kaita tikrai vyksta, todėl svarbu prisitaikyti.

Neseniai Grenlandijoje buvo užfiksuotas didžiausias, kada nors šioje vietovėje užfiksuotas gaisras. Jis buvo pastebėtas vakariniame Sisimiuto miesto pakraštyje, netoli Disko salos. Ugnis pritraukė gyventojų ir mokslininkų dėmesį, ne tik dėl jos masto bei netikėtos vietovės, kurioje ji kilo, bet ir dėl to, kad tai yra dar vienas ženklas rodantis stiprius klimato pasikeitimus Arkties regione. Grenlandija yra svarbi pasaulinės klimato sistemos dalis.

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti. Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu.

Apsaugoti pasaulį nuo klimato kaitos žalos gali tapti daug sunkiau, po to kai mokslininkai iškėlė prielaidą, jog buvo naudota klaidinga pradinė temperatūra, nuo kurios skaičiuojamas klimato atšilimas. Visuotinio atšilimo lygis dažnai lyginamas su XIX amžiaus pabaigos klimatu. Tačiau ši data nesusijusi su laiku, kuomet žmonės pradėjo deginti daug iškastinio kuro. Tai nutiko dar prieš 100 metų, kuomet prasidėjo pramoninės revoliucija, kaip rašoma independent.

2016 m. žuvo 200 aplinkosaugos aktyvistų, dėl savo pozicijų prieš aplinkai kenkiančių įmonių kasybos, medienos ruošos ir agroverslo veiklas, kaip rašoma Global Witness ataskaitoje. Tai rekordinis mirčių skaičius. Nevyriausybinė organizacija (Global Witness) atskleidžia korupciją ir piktnaudžiavimą aplinka, seka žmonių, kurie netenka gyvybės gindami savo žemę nuo žalingos veiklos, skaičių. Per pastaruosius kelerius metus pranešta apie rekordinį mirčių skaičių.

Buvęs NASA klimato tyrimų vadovas prof. James Hansenas įspėjo, kad dėl jūros lygio kilimo Žemė gali tapti „praktiškai nesuvaldoma”. Profesorius Hansenas buvo vienas pirmųjų mokslininkų, kurie įspėjo politikus ir visuomenę apie klimato kaitos keliamus pavojus. Žurnalui „New York Magazine" jis sakėsi abejojantis, kad iki šio amžiaus pabaigos atmosfera sušils keturiais ar penkiais laipsniais, nes toks pakilimas galėtų sužlugdyti mums žinomą žmonių civilizaciją.

Pastarąjį mėnesį Lietuvą skalavo net dvi stiprios liūtys. Daug kur buvo užfiksuotas stichinis kritulių kiekis, o Elektrėnuose netgi katastrofinis, su padariniais susitvarkyti žmonėms sunku ir šiandien. Tačiau ką gi tai reiškia, negi tokių liūčių pas mus nėra buvę, o gal tai klimato kaitos padarinys? Klimato kaita prisideda prie ekstremalėjančių orų, tai reiškia, kad per parą ar dvi orai gali kardinaliai pasikeisti.

Šiuo metu Žemės planeta yra šiltesnė, nei per pastaruosius 2000 metų. Tai paaiškėjo tyrime, kurio metu buvo ištirta temperatūra iš 692 skirtingų „natūralių termometrų" kiekviename planetos žemyne ir vandenyne. Mokslininkai ištyrė daugelį istorinių informacijos šaltinių, įskaitant medžio rieves, ledo šerdis, ežerų ir jūros nuosėdas, koralus, mineralinius telkinius ir įvertino, kaip klimatas pasikeitė iki to laiko.

Ekspertai sako, kad turime trejus metus per kuriuos turėtume ženkliai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes kitaip mums teks susidurti su pavojingu visuotiniu atšilimu, rašoma žurnale „Nature”. Straipsnyje pateikiamas mokslininkų kreipimasis į pasaulio lyderius, jiems siūloma vadovautis moksliniais tyrimais priimant sprendimus, o ne „slėpti galvas smėlyje”. Jų manymu „visos ekosistemos" yra paveiktos.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pareiškė, kad apgailestauja dėl prezidento Donaldo Trumpo sprendimo išvesti Jungtines Valstijas iš Paryžiaus klimato susitarimo ir kad planuoja šį susitarimą vykdyti.

Manote, kad naujienos apie klimato kaitą negalėjo tapti dar labiau nuviliančiomis? Pasirodo, dėl klimato kaitos gali pailgėti transatlantiniai skrydžiai, taip pat juos lydės dviguba turbulencija. Didžiosios Britanijos meteorologas iš Reading universiteto, Paulas Williamsas, pastebėjo, kad kai anglies dioksido koncentracija ore padvigubėja, tuomet sustiprėja oro masių srautai, kitaip tariant vėjas. Tai turi tiesioginės įtakos lėktuvams skrendantiems 10 km aukštyje.

Tikriausiai visi pavargome laukti šilumos bei saulės, prisimindami ilgą ir slegiantį pavasarį su baime žvelgiame ir į vasarą. Panašu šiemet ji bus labai lietuviška, tai reiškia be didelių karščio bangų, taip pat gana permaininga, nes vienos dienos šilumą tuoj pat galės pakeisti kitos dienos lietus ir šaltis. Žinia visiems – dar ne vasara, o pavasaris.

NASA atliko tyrimą, kuriame nagrinėjamas klimato šiltėjimas bei kritulių kiekis tropiniuose pasaulio regionuose. Ankstesniuose tyrimuose krituliai nebuvo pakankamai įvertinti, manyta, kad jų bus mažiau. Tačiau dabar manoma, kad ateinančiais metais kritulių šiuose regionuose padaugės. Tyrimui vadovavo mokslininkas Hui Su iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje, prisidėjo ir kiti jo kolegos.

Amerikiečių aktorius Bradas Pittas gana tragikomiškame siužete apie Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos perspėjo, jog „ateities nebėra“. Populiariausios Holivudo žvaigždės praėjusią savaitę netikėtai pasirodė Jimo Jefferies komedijų šou, kurį transliuoja Comedy Central kanalas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Kalendorinė vasara jau pasibeldė į mūsų duris, priverdama mus galvoti tik apie juos – orus. O dar svarbiau, išsirinkti tinkamiausią laikotarpį mūsų atostogoms išvengiant pilnų botų vandens bei per nosį žliaugiančių lašų, kuriuos lydi tylūs keiksnojimai. Štai keli patarimai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį. Įprastai Lietuvoje geriausias laikotarpis atostogoms yra paskutiniosios liepos savaitės ir pirmosios rugpjūčio.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Toks žingsnis verčia mus labiau atkreipti dėmesį į klimato kaitą bei pasikeitimus vykstančius mūsų planetoje. Ar tikrai jų nėra? Paryžiaus susitarimas yra tarptautinis susitarimas, kuris buvo pasirašytas visų pasaulio šalių, išskyrus Nikaragvą ir Siriją, na o dabar ir JAV.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas vakar nusprendė pasitraukti iš Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos. Taip jis sukėlė kitų šalių pasipiktinimą. Priėmus šį sprendimą globalinis atšilimas gali pasiekti pavojingesnį lygį, nei kad dabar, o jau dabar yra problemų, kurias būtina spręsti nedelsiant. Pasaulio mokslininkai tiki, kad kasmet į atmosferą išmesdami milžiniškus kiekius Co2 dujų ir iš esmės pakeitę atmosferos cheminę sudėtį tikrai pajausime pokyčius.

Pasaulio lyderiai piktai reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ketvirtadienio pareiškimą, kad Jungtinės Valstijos, antra pagal taršą anglies dvideginiu valstybė pasaulyje, traukiasi iš 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo. Su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) priešakyje lyderiai piktinosi „klaidingu“ D.Trumpo sprendimu ir žadėjo ginti susitarimą, kurį vadino gyvybiškai svarbiu planetos ateičiai.

Pasaulio lyderiai ketvirtadienį žadėjo tęsti kovą su klimato kaita ir ragino Donaldą Trumpą prisidėti prie šių pastangų, JAV prezidentui ruošiantis paskelbti sprendimą dėl savo šalies tolesnio dalyvavimo Paryžiaus klimato susitarime.

Visi žinome kokia trapi yra gyvybė, bet dar didesnis pavojus kyla gyvajai gamtai. Ji keičiasi ir nyksta tiesiog mūsų akyse. Ir dėl žmonių veiklos, kintančio klimato ar gamtinių kataklizmų. Siekiant išsaugoti šį paveldą ateities kartoms buvo pradėtas projektas „Pražūties dienos saugykla“. Mums geriau žinomu Špitcbergeno sėklų saugyklos pavadinimu. Nors ji ne vienintelė, bet yra laikoma viso projekto motina.

Mokslininkai ištyrė, kad Antarktida tampa žalia, nes kylanti temperatūra, turi didžiulį poveikį samanų augimui. Nuo 1950 metų temperatūra Antarktidos pusiasalyje kiekvieną dešimtmetį padidėjo apie pusę laipsnio. Tai daug greičiau už likusio pasaulio vidurkį, kaip rašoma independent. Remiantis britų mokslininkais, kurie ištyrė tris pusiasalio vietoves, pastebėta, kad samanų augimo tempai maždaug po 1950 metų padidėjo keturis - penkis kartus.

Gegužės 3-ąją minima Saulės diena. Ja skatinama atkreipti dėmesį į natūralius energijos šaltinius, tokius kaip saulė, vėjas. Juk saulė šildo žemės paviršių pastoviai, tiesa, ne visur vienodai. Lietuvoje būna itin daug apsiniaukusių dienų, tačiau gegužės mėnuo saulės spindulių atžvilgiu – labai dosnus.  Lietuvoje per metus pasitaiko apie 135-140 apsiniaukusių dienų. Tai yra trečdalis mūsų metų.

Lietuvoje aptiktas naujas voras – vapsvavoris. Tai gana stambus į vapsvą panašus voras plačiai paplitęs Lietuvoje, nors ankščiau čia jis nesisvečiuodavo. Pievoje ar kitur sutikę šį vorą neišsigąskite, žmogui jis nepavojingas. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca pasakojo, kad į Lietuvą atsikraustė gana egzotiškas, kryžiuočio dydžio voras. Šių vorų patinų ilgis siekia 5-9 mm, o patelių 19-28 mm „Vapsvavoris gana stambus, didelis egzotiškas voras.

Šiemet pavasaris mums vis primena, kas čia vadovauja ir šilumos šykšti. “Tas laikotarpis, kai temperatūra bus 10 ar 15 laipsnių, tikrai bus trumpesnis. Ne kartą Lietuvoje yra buvę, kad atšilimas buvo labai staigus, kai temperatūra šoka iki 17-18 laipsnių”, - sako klimatologas Arūnas Bukantis. “Skaičiavimai yra atlikti. Yra sudarytos prognozės ne tik vasarai, bet visiems šešiems mėnesiams. Tačiau ir mūsų katedroje atlikome tokių ilgalaikių prognozių tyrimą, deja, reikia nuliūdinti.

Gegužės mėnuo, kaip ir balandis, šiemet stebina mus savo keistomis orų išdaigomis. Kiekvieną domina, kada tai baigsis, kodėl tai vyksta, ar kada taip yra buvę? Visi atsakymai čia pat.  Gegužės mėnesio vidutinė temperatūra šiemet numatoma žemesnė už vidutinę daugiametę (1981–2010 m. klimato normą, kuri yra +12,4 laipsnių). Normą temperatūra pasieks tik gegužės antroje pusėje. Kol kas dar numatomos šlapdribos, lietus, gūsingi vėjai ir nelepinanti temperatūra.

Žemėje užfiksuotas nerimą keliantis rekordas, dėl kurio įžengėme į pavojingą klimato kaitos etapą. Havajų Mauna Loa observatorijoje, kurioje fiksuojamas anglies dioksido (CO2) kiekis ore, Balandžio 18 dieną užfiksuota, kad vienam milijonui oro dalių tenka 410 dalių CO2 dujų (ppm). Toks lygis buvo užfiksuotas pirmą kartą žmonijos istorijoje.

Netikrumas dėl Amerikos ateities Paryžiaus sutartyje dėl klimato gelbėjimo grėsmingai pakibo virš Jungtinių Tautų derybų, kurios pirmadienį prasidėjo Bonoje ir per kurias turi būti suderintos pagrindinės detalės, kaip įgyvendinti šį sunkiai pasiektą tarptautinį susitarimą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar nepaskelbė, ar ketina tesėti rinkimų kampanijos pažadą išvesti Ameriką iš sutarties, kurią sudarant labai svarbų vaidmenį suvaidino jo pirmtakas Barackas Obama.

Mokslininkų komanda išrado dirbtinės fotosintezės formą, kuri sugers anglies dioksidą iš atmosferos ir pavers jį kuru. Teigiama, kad šis įrenginys gali būti naudojamas siekiant sumažinti pasaulinį atšilimą. Augalai vykdydami fotosintezę naudoja saulės šviesą ir paverčia anglies dvideginį į gliukozę.

Šis balandis išties neeilinis. Sulaukėme ir sniego, ir lietaus, ir perkūnijos, o kartais visi trys dalykai pasirodydavo tą pačią dieną. Taigi, ar normalu, kad šiluma dar neateina, vyrauja krituliai, ir kada ji ateis? Panašūs orai Lietuvoje yra pakankamai normalus reiškinys. Apžvelgiant daugiamečius (1961–2016 metų) duomenis galima pastebėti, jog skirtingais metais balandžio mėnesio orų sąlygos gali skirtis.

Honkonge atrasta nauja krabų rūšis. Ji ypatinga tuo, kad gali lipti medžiais (laipioja mangrovėmis – medžių ir krūmų ekosistema). Šis krabas yra mažas, vos centimetro ilgio, jis yra pavadintas Haberma tingkok.  Krabų tyrimui vadovavo Dr. Stefano iš Cannicci Swire jūrų mokslų instituto (SWIMS) ir Dr. Peter Ng iš Singapūro Universiteto. Haberma tingkok, pirmoji ant medžių gyvenančių krabų rūšis, ji atkeliavo iš Tolo uosto Hongkonge. Krabai gyvena ant šakų, pridengtų mangrovių lapais.

Velykos jau ant nosies ir panašu, kad orai toliau pokštauja. Pirmąją Velykų dieną bus vėjuota ir šalta, o antrąją – iškris sniego. Taip pat artimiausiomis dienomis saugokitės plikledžio. Šeštadienio naktį daugelyje rajonų praslinks krituliai, vyraus nedidelis lietus, šlapdriba. Kai kur tvyros rūkas, formuosis silpna lijundra, plikledis. Žemiausia temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos. Vėsiausia bus šiaurės vakariniuose rajonuose.

Per pastaruosius tris šių metų mėnesius JAV išgyveno rekordišką klimato nelaimių skaičių. Nuo sausio iki kovo JAV patyrė 5 milijardų dolerių nuostolius, kuriuos skyrė orų ir klimato nelaimių žalai taisyti, tai rekordinė metų pradžia. Šios nelaimės apėmė potvynius, šalčio bangas bei tris stiprias audras. Visos nelaimės kartu nusinešė 37 žmonių gyvybes.

Prisiminus pastarųjų metų šiltus balandžio mėnesius viltingai žiūrime į šį, laukiame tos išsvajotos pavasario šilumos, kuri vis neateina. Klimatologai sako, kad šiemet pavasario šiluma dar kiek užsilaikys, tad teks palaukti.

Australijos Didysis barjerinis rifas, kuris driekiasi 2300 kilometrų, lėtai miršta. Šis – gyvas koralų rifas, dėl šylančio vandens patyrė itin didelius nuostolius. Todėl daugelis mokslininkų bijo, jog žala per didelė ir kelio į buvusią būklę nebėra. Didysis barjerinis rifas yra žinomas, kaip didžiausia gyva struktūra Žemėje, su milžiniška bei painia jūrų sistema, kuri yra pusės Prancūzijos dydžio. Ten gyvena ir maitinasi daugiau nei 1500 žuvų rūšių.

Šios savaitės orai nenumaldomai bjūra, debesų gausėja – Lietuvoje pasirodys ir šlapdriba, tikėkimės, paskutinė šiais metais. Dieną šilčiausia bus Vilniuje +7 laipsniai. Pajūryje numatomi +5 laipsniai, Kaune +6 laipsniai, Panevėžyje +6, Šiauliuose +5 laipsniai. Diena bus apniukusi, kartkartėm pasirodys saulė, bet ji greit bus užgožta, nes beveik visus rajonu aplankys šlapdriba. Numatomas 2 - 7 m/s. pietvakarių vėjas.

Pasaulyje gausu natūralių gamtinių pavojų, tai: ugnikalniai, potvyniai, įvairios audros. Visi penki gamtos elementai gali jus pražudyti: ugnis, oras, žemė... Tačiau dabar aptarkime vieną iš jų – vandenį, bei kuriose pasaulio vietose vanduo gali tapti didžiausiu priešu. Nors vanduo neatsiejamas nuo mūsų kasdienio gyvenimo, jis gali tapti ir mirtį nešančiu veiksniu. Žmonės gana prastai prisitaikę prie vandens ekosistemos ir vanduo tikrai gali mus pražudyti, kaip rašoma bbc.

Nors sniego ir nebėra, o kieme pavasaris, išsirengus lakstyti dar negalėsime. Orai, nors ir gerėjantys, dar nebus labai draugiški. Savaitgalį karščio bangų nenumatoma, bus kritulių. Tačiau gražūs orai, kaip tyčia atkeliaus, kuomet pirmadienį ruošimės į darbus. Penktadienį vietomis trumpai palis. Naktį ir rytą kai kur tvyros rūkas. Nestiprus vėjas pūs iš šiaurės vakarų, vakarų. Temperatūra naktį svyruos tarp 2 laipsnių šalčio ir 3 laipsnių šilumos, dieną oras šils iki 6–11 laipsnių šilumos.

Yra daugybė pavojingų orų reiškinių, su kuriais susiduria pasaulio gyventojai. Jei jums leistų spėti, kuris iš pavojingų orų reiškinių nusineša daugiausiai gyvybių, ką jūs pasirinktumėte? Į galvą tikriausiai šauna mintys apie uraganus ar tornadus, žaibus bei perkūnijas, ar kylančius potvynius. Bet, iš tikrųjų, oras, dėl kurio žūsta daugiausiai žmonių, - JAV yra karščio bangos.

Balandžio mėnesio orai jau padovanojo vieną šilumos bangą, visi tikimės, kad tokių bus dar ir dar, deja, savaitės pabaiga stebuklų neatneš, tačiau balandis jau turėtų būti šiltesnis mėnuo.