klimatas

Kol kas žiema į mūsų šalį dar neskuba, bet jos ženklus galėsime pamatyti jau greitai. Kitą savaitę, kai kurie Lietuvos gyventojai išvys krintantį sniegą, kitiems teks tik šlapdriba. Vis vėluojanti pastovi sniego danga Lietuvoje jau tapo tendencija. Ji ima formuotis tik po Kalėdų. Savaitgalį tikrai nesnigs Savaitgalis Lietuvoje bus gana šiltas ir lietingas.

Klimato pokyčiai ir toliau kelia grėsmę žemiau jūros lygio esančioms Ramiojo vandenyno saloms, o Kiribačio sala yra viena jų. Vietos valdininkai planuoja imtis priemonių ir apsaugoti saloje gyvenančią tautą nuo didėjančio jūros lygio ir kitų pasaulinio atšilimo padarinių. Kiribatis patenka į vieną pasaulio regionų, kuriam tenka didžiausia pasaulinio atšilimo grėsmė.

Savaitgalį Lietuvą valdys ciklonas, vyraus lapkričio pabaigai nebūdinga šiluma, ją visą savaitgalį papildys ir rudeniškas lietus. Sinoptikai tikina, kad šilti gali net iki dešimties laipsnių. Artimiausią naktį vietomis, daugiausia šiauriniuose rajonuose, kris nedidelis lietus, dulksna. Pietų Lietuvoje tvyros rūkas. Kai kur susidarys plikledis. Pietų vėjo gūsiai pajūryje sieks 15 m/s. Temperatūra nukris iki 1 - 3 laipsnio šilumos, pajūryje iki 6 laipsnių šilumos.

Ar dar prisimenate, kaip atrodo sniegas? Na, Anglijos, Škotijos bei Airijos gyventojai šios savaitės pabaigoje tikrai prisimins. Pirmoji sezono pūga jau keliauja į Didžiąją Britaniją. Artimiausiomis dienomis oras link Didžiosios Britanijos keliaus iš šiaurės, o žemo slėgio sritis, įsitvirtinusi vietovėje, užtikrins drėgmę, kuri reikalinga dideliam kritulių kiekio susidarymui.

Seime vykusiame seminare „Klimato kaitos priemonių įgyvendinimas savivaldybėse“ buvo aptariamas klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimas savivaldybėse. Kalbėta ir apie darnią Vilniaus plėtrą, jo ateitį, pristatytos idėjos, kurios laukia vilniečių.

Kai kuriuose Indijos labiausiai apgyvendintuose miestuose, smogas yra toks pavojingas, kad darbuotojai priversti bėgti į kaimus. Tai lemia netikėtą demografinį pokytį, kuris gali pakeisti dešimtmečius trukusį urbanizacijos procesą. Indijos sostinėje, Delyje, nuodingų mikroskopinių dalelių skaičius lestiną normą, kurią nustatė Pasaulio sveikatos organizacija, viršija 75 kartus. Užterštumas sostinėje yra lygus maždaug 40 cigarečių surūkymui per dieną.

Artimiausios paros mums pažers tikrų orų išbandymų. Sulaksime plikledžio, rūko, šlapdribos, kai kur ir stipresnių vėjo gūsių. Pagalvokite apie tai prieš išeidami iš namų ir sėsdami į automobilius.  Šiandien daug kur numatomi trumpi mišrūs krituliai, t.y. šlapdriba ir lietus. Vakare kai kur boluos rūkas, susidarys plikledis. Aukščiausia temperatūra dieną 2 - 4 laipsniai šilumos. Artimiausią naktį vietomis numatomi nedideli krituliai, daugiausia sniegas. Kai kur susidarys plikledis.

Šią savaitę Lietuvoje vyraus tipinis, apniukęs, dažnai lydimas kritulių, oras. Galime sulaukti ir lietaus, ir šlapdribos. Nors žiema dar neperžengė mūsų slenksčio ji mums primena, kad yra kažkur netoli. Pirmadienį Lietuvoje lietus maišėsi su sniegu. Vakare vietomis numatoma 0 laipsnių temperatūra, pradės formuotis plikledis, lijundra.  „Pirmadienį ateina ciklono užnugaris – atšąla. Galime sulaukti sniego, nes iš šiaurės oras keliaus kelias dienas.

Mokslininkai pastebi, kad CO2 emisijos pasaulyje pirmą kartą per ketverius metus bus didesnės, nei įprastai. Manoma, kad maksimumas gali būti pasiektas jau visai greitai. Pagrindinė šio augimo priežastis buvo didesnis anglies deginimas Kinijoje, nes jos ekonomika išsiplėtė. Tyrėjai dar nenusprendė, ar išmetamų teršalų padidėjimas yra vienkartinis įvykis, ar naujo CO2 kaupimosi laikotarpio pradžia. Mokslininkai teigia, kad reikia apriboti CO2 kiekį, kaip rašoma bbc.

Seime vykusiame seminare „Klimato kaitos priemonių įgyvendinimas savivaldybėse“ buvo aptariamas klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimas savivaldybėse. Šioje srityje pažanga matoma tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.  Šį seminarą organizavo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje. Kas tas Paryžiaus susitarimas? Paryžiaus susitarimas yra visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos.

Pasak mokslininkų, naujausias prognozių modelis atskleidžia, kokiu mastu ir kokie miestai bus paveikti, kuomet tam tikras ledo sluoksnis ims tirpti. Tyrėjai stebi Žemės sukimąsi ir gravitacinį poveikį prognozuodami kaip vanduo pasiskirstys visame pasaulyje. Naujas prognozių modelis buvo sukurtas NASA Jet Propulsion Laboratorijoje, Kalifornijoje. Išvados paskelbtos žurnale "Science Advances". Vyresnysis mokslininkas dr.

Gražios ir saulėtos dienos iš Lietuvos jau traukiasi ir atneša įprastus lapkričio orus. Lietus ir vėjas bus mūsų palydovai. Šiandien dieną krituliai neprognozuojami bus debesuota su pragiedruliais. Šils iki 5 -7 laipsnių šilumos, o pajūryje iki 8 laipsnių šilumos. Artimiausią naktį Vilniuje ir Kaune atvės iki 0 laipsnių, pajūryje bus 7 laipsniai šilumos, Šiauliuose ir Panevėžyje bus 2 – 3 laipsniai šilumos. Bus apsiniaukę, palis. Kritulių išvengti gali Vilnius ir Kaunas, čia dar bus giedra.

Penkiolikmetis Ayalas yra paskutinis iš savo brolių ir seserų, vis dar gyvenantis su motina mažame Verchojansko kaime Rusijos rytuose. Tai viena šalčiausių pasaulio vietų, kurioje gyvena žmonės.  Po kelių mėnesių jis ketina sekti savo keturių brolių ir seserų pėdomis – studijuoti Jakutsko mieste, esančiame daugiau nei už 600 km nuo gimtojo Verchojansko. Ayalo mama yra išsiskyrusi ir užaugino savo penkis vaikus viena.

Pastarosios dienos klaipėdiečiams tikrai nebuvo malonios. Dėl didelio kritulių kiekio patvino gatvės, todėl nukentėjo žmonių rūsiai, sandėliukai, pirmųjų aukštų patalpos, automobiliai. Tačiau klimatologai sako, kad nors kritulių iškrito daug, tai nebuvo stichinis reiškinys. Nuo lapkričio 10 iki 13 dienos Klaipėdai teko 44 mm kritulių. Įvardytas skaičius sudaro pusę lapkričio mėnesio vidutinio daugiamečio kritulių kiekio – standartinės klimato normos.

Šiaurės pašvaistė – įprastas reiškinys šiaurinių valstybių gyventojams, tačiau antradienio vakarą ji pasirodė žemesniuose, piečiau esančiuose kraštuose. Nuostabiais vaizdais galėjo grožėtis Škotijos ir Jungtinių Amerikos valstijų gyventojai. Pašvaistė buvo pastebėta JAV Minesotos, Viskonsino, Ajovos ir Dakotos valstijose, o gyventojai lankėsi socialinėje žiniasklaidoje ir joje dalijosi įspūdingais vaizdais. Brian Doneganas, weather.

Norintiems savaitgalį praleisti sausai, teks nusileisti ant žemės. Penktadienį sugrįš lietus bei stipresnis vėjas, jie nesitrauks visą savaitgalį. Šiandien dieną vietomis, daugiausia vakariniuose šalies rajonuose, truputį palis. Šils iki 4 – 5 laipsnių, pajūryje iki 7 laipsnių šilumos. Artimiausią parą daug kur palis.

Sirija pasirašė Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. JAV liko vienintelė pasaulio šalis, nepalaikanti susitarimo, kuriuo siekiama kovoti su klimato kaita ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Kuomet Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad ketina pasitraukti iš susitarimo dėl klimato kaitos, iš pradžių tai reiškė, kad Amerika prisijungs prie Nikaragvos bei Sirijos ir pateks į nedidelį neprisidedančių prie susitarimo šalių sąrašą.

Klimato kaita – visą pasaulį apimantis reiškinys. Remiantis tendencijomis matyti, kad ji paveikia visas šalis, įskaitant Lietuvą, nors ir nežymiai temperatūra keičiasi ir pas mus. Rudens sezonas – ne išimtis. Remiantis hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, matyti, kad metinė Lietuvos temperatūra po truputėlį auga. Labiausiai paveikiamas žiemos sezonas, tačiau ruduo taip pat ne išimtis.

Vaizdui už lango nuolat besikeičiant tv3.lt skaitytojai nesnaudžia ir išskirtinius bei įdomius reiškinius tuoj pat nufotografuoja.  Šiomis grožybėmis jie pasidalina ir su mumis. Tad pasižiūrėkime, kokių gi laimikių jie sušaudė. Vadimas Dana pasidalino spalvingu ir ne kas dieną matomu dangaus vaizdu. Daugiau nuotraukų pamartysite tv3.lt galerijose.

Lietuvoje prasidėjo paskutinis rudens mėnuo, jau greitai per mūsų slenkstį lips žiema nešina gražiausiomis metų šventėmis. Visi norėtume baltos, o ne lietingos ir šiltos žiemos, kuri mus ištinka jau ne vienerius metus. Bet ar šiemet ji tokia bus? Pažiūrėkime. Deja, visi trys žiemos mėnesiai žadami šiltesni, nei norma. Tai reiškia, kad labai šaltos žiemos laukti tikrai neverta.  „Visa žiema, kol kas numatoma šiltesnė už normą, kažkur laipsniu su trupučiu.

Naujoje mokslininkų ataskaitoje paaiškėjo, kad nuo taršos Jungtinėje Karalystėje per metus miršta apie 50 tūkstančių žmonių. Tai pirmaujanti šalis šiuo klausimu. Tyrime teigiama, kad taršos problema sukelia daugiau mirčių Didžiojoje Britanijoje, nei beveik visoje vakarų Europoje. Taip pat matyti, kad Jungtinės Karalystės gyventojų mirčių skaičius dėl taršos yra didesnis, nei manyta.

Spalio 24-ąją pasaulyje minima klimato kaitos diena. Šia diena siekiama atkreipti mūsų visų dėmesį į Žemėje vykstančius pokyčius. Deja, jie tampa vis labiau pastebimi. Pasaulio mokslininkai tiki, kad kasmet į atmosferą išmesdami milžiniški Co2 dujų kiekiai lemia klimato kaitą. Dėl plonėjančio ozono sluoksnio atmosfera tampa mažiau pralaidi ilgabangiam spinduliavimui, todėl sustiprinamas šiltnamio efektas.

Penktadienio rytą Lietuvos laukus nuklojo nuostabiai atrodančios šalnos, buvo susiformavęs ir rūkas. Mūsų skaitytojai įamžino šiuos nuostabius vaizdinius, tad pramiegoję galite juos pamatyti čia. Giedromis ir nevėjuotomis naktimis, esant giedram orui, susidaro sąlygos žemės paviršiaus atšalimui, tuo pačiu ir šalnoms. Taigi šalna susidaro giedromis ir ramiomis naktimis, kai žemės paviršius intensyviai spinduliuoja šilumą. Dažniau šalnos pasirodo reljefo įdubimuose, laukymėse, kiemuose.

Po kelias savaites trukusių itin lietingų orų į Lietuvą žengia šiluma, tiesa, ji bus labai trumpalaikė. Gamtininkai tikina, kad šis ruduo mažai kuo skiriasi nuo ankstesnių. Tiesa, spalio pabaigoje nei sinoptikai, nei gamtininkai smarkių šalčių ar pūgų nežada. Lietuvos sinoptikai nesiryžta kalbėti apie artėjančią žiemą ir apie tai, kokia ji bus. Tačiau pasaulio klimatologų teigimu, ši žiema, nors ir nežymiai, vis tik turėtų būti šaltesnė nei ankstesnė.

Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) strateginiame plane nėra vartojama frazė „klimato kaita”. Kaip paaiškėjo keturių metų EPA plano ataskaitoje, kuri buvo išsamiai aprašyta 38 puslapių dokumente išleistame praėjusią savaitę. Nei „anglies dioksidas“, nei „šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija“ nėra minimi dokumente, kurį paskelbė EPA, kaip pranešė CNN.

Dabar vyraujantys šilti ir saulėti orai, kuriuos daug kas vaidina Bobų vasara, iš tiesų nėra tikra Bobų vasara. Ir šie orų stebuklai greitai trauksis iš Lietuvos, bet dar gali pasirodyti ir tikra bobų vasara. „Ši Bobų vasara atėjo ne nuo Azoro, o nuo kitur. Ji yra netikra. Pagal oro temperatūrą žiūrint, taip, tai yra Bobų vasara, bet pagal cirkuliaciją, tą klimatologinę, tai ne. Ši šiluma dabar yra atkeliavusi labiau iš pietryčių, Ukrainos“, – pasakojo klimatologas Donatas Valiukas.

Pagal naują ataskaitą, kurią užsakė Pasaulio sveikatos fondas (WWF) paaiškėjo, kad iki 2050 m. potvyniai, sausros ir karščio bangos Anglijos ekonomikai gali kainuoti dešimtis milijardų svarų ir šimtus tūkstančių prarastų darbo vietų. Tyrime paaiškėjo, kad esant nepalankiausioms sąlygoms iki 2050 m. panašaus masto potvyniai, kaip įvykę 2013-2014 m. žiemą, turėtų įtakos daugiau nei dvigubai didesniam skaičiui namų, jei būtų tęsiama dabartinė politika, pvz.

Klimato kaita pastebima visame pasaulyje. Pastaruoju metu pasaulyje galėjome stebėti net tris uraganus: Irmą, Josė ir Katią. Galvojate, kad tai reiškiniai vykstantys už jūrų marių ir klimato kaita mums nebaisi? Na, pagalvokite dar kartą, nes visose Europoje pastebimi, ne tokie grėsmingi, bet vykstantys klimato pokyčiai. „Klimato kaita sustiprina orų reiškinius, paveikia statybas, planavimą, šiltos vasaros gali tapti pavojingai karštomis.

Dvi jachtos tapo pirmaisiais laivais istorijoje, kuriems pavyko įplaukti į centrinę Arkties vandenyno dalį be ledlaužių pagalbos, tai rodo, kiek jūros ledo buvo prarasta šios vietovėse. Šiaurės ašigalio tyrinėtojas iš Britanijos Pen Hadow ir olandų jūrininkas Erikas de Jongas, kartu su įgulomis nuplaukė 965 km skaičiuojant nuo Šiaurės ašigalio ir pasiekė 80 laipsnių šiaurės platumos atstumą.

Vilniaus universitete, Geomokslų institute vykusiame seminare „Klimato kaita ir sveikata: Vokietijos patirties perteikimas Baltijos šalims" buvo aptariama, kaip besikeičiantis klimatas veikia žmonių sveikatą. Seminare pranešimus skaitė įvairūs specialistai, vienas jų, prof. Andreas Matzarakis iš Vokietijos, pasakojo apie klimato kaitos problemas Vokietijoje bei priemones, kurios padeda žmonėms su jomis tvarkytis. Jo manymu klimato kaita tikrai vyksta, todėl svarbu prisitaikyti.

Neseniai Grenlandijoje buvo užfiksuotas didžiausias, kada nors šioje vietovėje užfiksuotas gaisras. Jis buvo pastebėtas vakariniame Sisimiuto miesto pakraštyje, netoli Disko salos. Ugnis pritraukė gyventojų ir mokslininkų dėmesį, ne tik dėl jos masto bei netikėtos vietovės, kurioje ji kilo, bet ir dėl to, kad tai yra dar vienas ženklas rodantis stiprius klimato pasikeitimus Arkties regione. Grenlandija yra svarbi pasaulinės klimato sistemos dalis.

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti. Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu.

Apsaugoti pasaulį nuo klimato kaitos žalos gali tapti daug sunkiau, po to kai mokslininkai iškėlė prielaidą, jog buvo naudota klaidinga pradinė temperatūra, nuo kurios skaičiuojamas klimato atšilimas. Visuotinio atšilimo lygis dažnai lyginamas su XIX amžiaus pabaigos klimatu. Tačiau ši data nesusijusi su laiku, kuomet žmonės pradėjo deginti daug iškastinio kuro. Tai nutiko dar prieš 100 metų, kuomet prasidėjo pramoninės revoliucija, kaip rašoma independent.

2016 m. žuvo 200 aplinkosaugos aktyvistų, dėl savo pozicijų prieš aplinkai kenkiančių įmonių kasybos, medienos ruošos ir agroverslo veiklas, kaip rašoma Global Witness ataskaitoje. Tai rekordinis mirčių skaičius. Nevyriausybinė organizacija (Global Witness) atskleidžia korupciją ir piktnaudžiavimą aplinka, seka žmonių, kurie netenka gyvybės gindami savo žemę nuo žalingos veiklos, skaičių. Per pastaruosius kelerius metus pranešta apie rekordinį mirčių skaičių.

Buvęs NASA klimato tyrimų vadovas prof. James Hansenas įspėjo, kad dėl jūros lygio kilimo Žemė gali tapti „praktiškai nesuvaldoma”. Profesorius Hansenas buvo vienas pirmųjų mokslininkų, kurie įspėjo politikus ir visuomenę apie klimato kaitos keliamus pavojus. Žurnalui „New York Magazine" jis sakėsi abejojantis, kad iki šio amžiaus pabaigos atmosfera sušils keturiais ar penkiais laipsniais, nes toks pakilimas galėtų sužlugdyti mums žinomą žmonių civilizaciją.

Pastarąjį mėnesį Lietuvą skalavo net dvi stiprios liūtys. Daug kur buvo užfiksuotas stichinis kritulių kiekis, o Elektrėnuose netgi katastrofinis, su padariniais susitvarkyti žmonėms sunku ir šiandien. Tačiau ką gi tai reiškia, negi tokių liūčių pas mus nėra buvę, o gal tai klimato kaitos padarinys? Klimato kaita prisideda prie ekstremalėjančių orų, tai reiškia, kad per parą ar dvi orai gali kardinaliai pasikeisti.

Šiuo metu Žemės planeta yra šiltesnė, nei per pastaruosius 2000 metų. Tai paaiškėjo tyrime, kurio metu buvo ištirta temperatūra iš 692 skirtingų „natūralių termometrų" kiekviename planetos žemyne ir vandenyne. Mokslininkai ištyrė daugelį istorinių informacijos šaltinių, įskaitant medžio rieves, ledo šerdis, ežerų ir jūros nuosėdas, koralus, mineralinius telkinius ir įvertino, kaip klimatas pasikeitė iki to laiko.

Ekspertai sako, kad turime trejus metus per kuriuos turėtume ženkliai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes kitaip mums teks susidurti su pavojingu visuotiniu atšilimu, rašoma žurnale „Nature”. Straipsnyje pateikiamas mokslininkų kreipimasis į pasaulio lyderius, jiems siūloma vadovautis moksliniais tyrimais priimant sprendimus, o ne „slėpti galvas smėlyje”. Jų manymu „visos ekosistemos" yra paveiktos.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pareiškė, kad apgailestauja dėl prezidento Donaldo Trumpo sprendimo išvesti Jungtines Valstijas iš Paryžiaus klimato susitarimo ir kad planuoja šį susitarimą vykdyti.

Manote, kad naujienos apie klimato kaitą negalėjo tapti dar labiau nuviliančiomis? Pasirodo, dėl klimato kaitos gali pailgėti transatlantiniai skrydžiai, taip pat juos lydės dviguba turbulencija. Didžiosios Britanijos meteorologas iš Reading universiteto, Paulas Williamsas, pastebėjo, kad kai anglies dioksido koncentracija ore padvigubėja, tuomet sustiprėja oro masių srautai, kitaip tariant vėjas. Tai turi tiesioginės įtakos lėktuvams skrendantiems 10 km aukštyje.

Tikriausiai visi pavargome laukti šilumos bei saulės, prisimindami ilgą ir slegiantį pavasarį su baime žvelgiame ir į vasarą. Panašu šiemet ji bus labai lietuviška, tai reiškia be didelių karščio bangų, taip pat gana permaininga, nes vienos dienos šilumą tuoj pat galės pakeisti kitos dienos lietus ir šaltis. Žinia visiems – dar ne vasara, o pavasaris.

NASA atliko tyrimą, kuriame nagrinėjamas klimato šiltėjimas bei kritulių kiekis tropiniuose pasaulio regionuose. Ankstesniuose tyrimuose krituliai nebuvo pakankamai įvertinti, manyta, kad jų bus mažiau. Tačiau dabar manoma, kad ateinančiais metais kritulių šiuose regionuose padaugės. Tyrimui vadovavo mokslininkas Hui Su iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje, prisidėjo ir kiti jo kolegos.

Amerikiečių aktorius Bradas Pittas gana tragikomiškame siužete apie Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos perspėjo, jog „ateities nebėra“. Populiariausios Holivudo žvaigždės praėjusią savaitę netikėtai pasirodė Jimo Jefferies komedijų šou, kurį transliuoja Comedy Central kanalas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Kalendorinė vasara jau pasibeldė į mūsų duris, priverdama mus galvoti tik apie juos – orus. O dar svarbiau, išsirinkti tinkamiausią laikotarpį mūsų atostogoms išvengiant pilnų botų vandens bei per nosį žliaugiančių lašų, kuriuos lydi tylūs keiksnojimai. Štai keli patarimai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį. Įprastai Lietuvoje geriausias laikotarpis atostogoms yra paskutiniosios liepos savaitės ir pirmosios rugpjūčio.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Toks žingsnis verčia mus labiau atkreipti dėmesį į klimato kaitą bei pasikeitimus vykstančius mūsų planetoje. Ar tikrai jų nėra? Paryžiaus susitarimas yra tarptautinis susitarimas, kuris buvo pasirašytas visų pasaulio šalių, išskyrus Nikaragvą ir Siriją, na o dabar ir JAV.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas vakar nusprendė pasitraukti iš Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos. Taip jis sukėlė kitų šalių pasipiktinimą. Priėmus šį sprendimą globalinis atšilimas gali pasiekti pavojingesnį lygį, nei kad dabar, o jau dabar yra problemų, kurias būtina spręsti nedelsiant. Pasaulio mokslininkai tiki, kad kasmet į atmosferą išmesdami milžiniškus kiekius Co2 dujų ir iš esmės pakeitę atmosferos cheminę sudėtį tikrai pajausime pokyčius.

Pasaulio lyderiai piktai reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ketvirtadienio pareiškimą, kad Jungtinės Valstijos, antra pagal taršą anglies dvideginiu valstybė pasaulyje, traukiasi iš 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo. Su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) priešakyje lyderiai piktinosi „klaidingu“ D.Trumpo sprendimu ir žadėjo ginti susitarimą, kurį vadino gyvybiškai svarbiu planetos ateičiai.

Pasaulio lyderiai ketvirtadienį žadėjo tęsti kovą su klimato kaita ir ragino Donaldą Trumpą prisidėti prie šių pastangų, JAV prezidentui ruošiantis paskelbti sprendimą dėl savo šalies tolesnio dalyvavimo Paryžiaus klimato susitarime.

Visi žinome kokia trapi yra gyvybė, bet dar didesnis pavojus kyla gyvajai gamtai. Ji keičiasi ir nyksta tiesiog mūsų akyse. Ir dėl žmonių veiklos, kintančio klimato ar gamtinių kataklizmų. Siekiant išsaugoti šį paveldą ateities kartoms buvo pradėtas projektas „Pražūties dienos saugykla“. Mums geriau žinomu Špitcbergeno sėklų saugyklos pavadinimu. Nors ji ne vienintelė, bet yra laikoma viso projekto motina.