kirgizija

Rusija ir Kirgizija išsprendė visus nesutarimus, kilusius dėl Jungtinės Rusijos karinės bazės Kirgizijoje steigimo, pareiškė Rusijos kariuomenės štabo vado pavaduotojas pulkininkas generolas Valerijus Gerasimovas. „Derybų metu buvo pašalinti visi nesutarimai. Sutartis tikrai bus pasirašyta", – sakė V. Gerasimovas ir pridūrė, kad galutinio susitarimo pasirašymas numatytas penktadienį.

Kirgizijoje per penkerius metus įvyko jau antras valdžios perversmas. 2005-aisiais jis gavo „tulpių revoliucijos“ pavadinimą, o šiemet kai kurių apžvalgininkų buvo pramintas „Rozos revoliucija“ – pagal laikinosios šalies prezidentės Rozos Otunbajevos vardą ir su užuomina į Gruzijos „rožių revoliuciją“. Kirgizijoje šiais metais nuvilnijo ir dėl etninių nesutarimų kilęs smurto protrūkis – didžiausias šalyje po 1990 metų.

Kirgizijoje saugumo pajėgų pareigūnai šaudė į orą, mėgindami išvaikyti vyriausybei oponuojantį politiką ir verslininką Urmatą Baryktabasovą palaikančius demonstrantus. Incidentas įvyko prie kontrolės posto, esančio už 15 kilometrų nuo Kirgizijos sostinės. Čia buvo susirinkę apie 2000 protestuotojų. Panašus skaičius protestuotojų taip pat buvo susirinkęs ir prie Kirgizijos parlamento rūmų.

Per Kirgizijos sostinėje Biškeke vykusią tarptautinę donorų konferenciją 14 valstybių ir 15 tarptautinių organizacijų atstovai pažadėjo etninių ir politinių neramumų nukamuotai Kirgizijai skirti 1,1 mlrd. dolerių. Dabartinė šalies vadovė Roza Otunbajeva konferencijos pradžioje tikėjosi surinkti bent 1 mlrd. dolerių. Tiesa, donorai labai griežtai nurodė Kirgizijos valdžiai, kur turi būti panaudoti gauti pinigai.

Kirgizija paprašė daugiau nei 1 mlrd. dolerių paramos, kad po šalį nusiaubusios smurto bangos būtų galima vykdyti atstatymo darbus. Kirgizijos vyriausybė su tokiu prašymu kreipėsi į Biškeke prasidėjusios tarptautinės donorų konferencijos dalyvius. Per šalies pietuose kilusius susirėmimus tarp etninių uzbekų ir kirgizų birželio mėnesį žuvo daugiau kaip 300 žmonių, o tūkstančiai buvo priversti palikti savo namus.

2010 m. balandžio mėnesį Kirgizijoje įvyko dar vienas perversmas. Galima diskutuoti dėl vidinių ir išorinių jo priežasčių, tačiau šiuo metu jau svarbu žiūrėti į priekį.

Dalis kirgizų, dalyvavusių balandžio 7 dieną kilusioje antivyriausybinėje demonstracijoje, kuri padėjo nuversti prezidentą Kurmanbeką Bakijevą, reikalauja, kad Kirgizijos valstybė jiems iki gyvos galvos skirtų socialines išmokas. Apie 50 aktyvistų surengė protestą prie vyriausybės rūmų ir pareikalavo, kad valstybė jiems iki gyvos galvos mokėtų socialines išmokas, panašias į tas, kurias gauna Černobylio atominės elektrinės avariją likviduoti padėję asmenys ar Afganistano karo veteranai.

Dar šią savaitę Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai  žada aplankyti pietinius Kirgizijos regionus, kurie labiausiai nukentėjo per visą birželį nenurimusius vietos kirgizų ir uzbekų susirėmimus. ES valstybių diplomatai žada susitikti su Kirgizijos laikinąja prezidente Roza Otunbajeva, taip pat lankysis ir etninių riaušių židinyje, Ošo mieste. Neoficialiai teigiama, kad šio ES diplomatų vizito tikslas yra derybos dėl Europos paramos Kirgizijai.

Pranešama, kad atsistatydino Kirgizijos laikinosios vyriausybės vicepremjeras Omurbekas Tekebajevas. Tai pranešė laikinosios vyriausybės aparato atstovai. Teigiama, kad O. Tekebajevas pasitraukė iš posto savo noru, tam, kad galėtų su savo partija dalyvauti rudenį įvyksiančiuose parlamento rinkimuose. Spalio 10 d. Kirgizijoje numatyti parlamento rinkimai pagal partijų sąrašus. O. Tekebajevas yra vienos populiariausių šalyje partijų įkūrėjas.

Birželio mėnesį Kirgizijos Ošo ir Džalal Abado miestuose kilę etniniai neramumai kainavo šaliai 71 mln. dolerių, pareiškė Nepaprastųjų situacijų ministerija. Susirėmimai tarp etninių kirgizų ir uzbekų Kirgizijos pietuose kilo birželio 11 dieną. Pogromai, padeginėjimai ir plėšimai tęsėsi kelias dienas. Vyriausybė skelbia, kad per neramumus žuvo beveik 300 žmonių. Tiesa, pati vyriausybė pripažįsta, kad tikras aukų skaičius gali būti net dešimt kartų didesnis.

Laikinoji vadovė Rosa Otunbayeva prisaikdinta Kirgizijos prezidente, praneša „bbc.co.uk“. Politikė šalies vadove tapo po kruvinų susirėmimų balandžio mėnesį kuomet tūkstančiai protestuotojų nuvertė prezidentą Kurmanbeką Bakiyevą. Buvusi užsienio reikalų ministrė tampa pirmąja moterimi prezidente šioje  Centrinės Azijos šalyje.

Tūkstančiai etninių uzbekų iš laikinų stovyklų Uzbekistane grįžta į pietinius Kirgizijos Ošo ir Džalal Abado regionus, iš kurių pabėgo Kirgizijoje kilus etniniams neramumams. Kirgizijos sienos apsaugos tarnyba teigia, kad į šalį grįžo apie 35 tūkst. etninių uzbekų. Per etninius neramumus tarp kirgizų ir uzbekų, kurie prasidėjo birželio 10 dieną, į Uzbekistaną pabėgo apie 100 tūkst. etninių uzbekų. Per neramumus žuvo mažiausiai 208 žmonės, o dar tūkstančiai buvo sužeisti.

Laikinasis Kirgizijos vicepremjeras Omurbekas Tekebajevas pareiškė, kad naujosios valdžios priešininkai šalyje rengia valstybinį perversmą, kuris turėtų prasidėti jau birželio 22 dieną. Laikinosios vyriausybės atstovas pareiškė, kad „destrukcinės jėgos“ šalies pietuose, kur anksčiau kilo etniniai neramumai, jau renka žmones, kurie bus permesti į šiaurinę šalies dalį.

Kirgizijoje kilusių etninių neramumų metu, Rusija išsakė savo sąlygas, kurias įvykdžius Kremlius būtų pasirengęs siųsti savo karius į Kirgiziją malšinti neramumų. „The New Times“ remdamasis aukšto rango šaltiniais Kirgizijos vyriausybėje teigia, kad Kremlius iš laikinosios Kirgizijos vyriausybės reikalavo atšaukti numatytą referendumą dėl naujos konstitucijos ir atsisakyti planų dėl perėjimo prie parlamentinės valdymo formos.

Uzbekų kilmės Rusijos milijardierius Ališeras Usmanovas pareiškė paaukosiantis etninių neramumų sukrėstai Kirgizijai 150 mln. rublių (apie 5 mln. dolerių). Pinigai, kaip skelbiama, bus skirti humanitarinei pagalbai. Turtingiausių Rusijos žmonių sąraše A. Usmanovas užima 7 vietą. Jo turtas yra vertinamas 12,4 mlrd. dolerių. Verslininkas yra pagarsėjęs savo labdara. 2004 metais jis gavo Rusijos prezidento apdovanojimą už nuopelnus verslui ir labdarai.

Dauguma barikadų, kurias Ošo mieste surentė uzbekai, siekę apsisaugoti nuo etninių kirgizų išpuolių, yra demontuotos, o padėtis Kirgizijos pietuose normalizuojasi, teigia Ošo regioninės policijos vadas Omurbekas Isakovas. „Aš manau, kad šiandien arba rytoj mes patrauksime barikadas ne tik nuo pagrindinių, bet ir nuo šalutinių kelių. Tiek kirgizai, tiek uzbekai demontuoja barikadas, niekas nesipriešina“ – teigė O. Isakovas.

Tadžikijos valdžios pareigūnai informavo Jungtines Tautas (JT), kad įsileis į šalį pabėgėlius iš kaimyninės Kirgizijos, kurią pastaruoju metu sukrėtė etninių susirėmimų banga. Apie tokį Tadžikijos valdžios sprendimą penktadienį informavo JT pareigūnai. Oficialiai skelbiama, kad per praėjusią savaitę kilusius neramumus tart etninių kirgizų ir uzbekų žuvo 191 žmogus, o dar daugiau kaip 2 tūkst. Buvo sužeisti. Jungtinės Tautos teigia, kad iš Kirgizijos į Uzbekistaną pabėgo apie 400 tūkst.

Kirgizijos laikinoji lyderė Roza Otunbajeva apsilankė Ošo mieste, kuris tapo didžiausių etninių neramumų, neregėtų nuo pat 1990 metų, židiniu šalyje. Oficialiai skelbiama, kad per praėjusią savaitę kilusius neramumus tarp etninių kirgizų ir uzbekų žuvo 191 žmogus, o dar daugiau kaip 2 tūkst. Buvo sužeisti. Jungtinės Tautos teigia, kad iš Kirgizijos į Uzbekistaną pabėgo apie 400 tūkst. žmonių.

Iš Kirgizijos į Uzbekistaną traukiančių pabėgėlių skaičius pastaruoju metu sumažėjo, skelbia Uzbekistano Užsienio reikalų ministerija. Tačiau pabrėžiama, kad nors pabėgėlių srautas ir sumažėjo, tačiau Uzbekistane jau dabar yra 120 tūkst. pabėgėlių, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba. Uzbekistano Užsienio reikalų ministerija teigia, kad niekas iš laikinosios Kirgizijos vyriausybės net nemėgino užmegzti kontakto su uzbekų pareigūnais ir pasidomėti pabėgėlių likimu.

Lietuva pabėgėliams Kirgizijoje ir Uzbekijoje skirs 50 tūkst. litų. Lėšos skirtos iš Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos. Jos bus pervestos Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetui. Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis ir tarptautine bendruomene reiškia susirūpinimą dėl smurto ir konfrontacijos Kirgizijos pietinėse Ošo ir Džalalabado provincijose, kur aukų skaičius siekia 187. Dar apie 2 tūkst. žmonių yra sužeista.

Gulėdamas Andižano miesto (Uzbekistanas) ligoninės lovoje 65 metų Chikmatulas Urunbajevas CNN žurnalistams papasakojo, ką jam teko patirti Kirgizijos Ošo mieste. Kirgizijoje gyvenęs etninis uzbekas sunkiai tramdė ašaras žurnalistams rodydamas savo sužalotą ranką. Etninio kirgizo paleista kulka prieš kelias dienas senoliui sutrupino rankos kaulą. Ch. Urunbajevas vis dar skundžiasi nepakeliama kančia. Jis teigia, kad gauja ginkluotų kirgizų praėjusį ketvirtadienį atėjo į jo namus.

Laikinasis Kirgizijos vicepremjeras Azimbekas Beknazarovas pareiškė, kad yra svartstoma galimybė uždaryti Kirgizijoje veikiančią JAV karinę bazę, jei Didžioji Britanija nesutiks išduoti sulaikyto nuverstojo prezidento Kurmanbeko Bakijevo sūnaus Maksimo. M. Bakijevas yra kaltinamas finansiniais nusikaltimais ir Kirgizijoje kilusių neramumų organizavimu. Po balandį šalyje įvykusio perversmo laikinoji Kirgizijos vyriausybė paskelbė M. Bakijevo paiešką.

Kirgizijos pietūs dega. Prieš du dešimtmečius čia vykusios kirgizų ir uzbekų skerdynės, kurios tada nusinešė per 1 200 gyvybių ir buvo numalšintos sovietų kariuomenės, dabar įsiplieskė nauja jėga. Antras pagal dydį Kirgizijos miestas Ošas yra tikras tautų katilas – greta kirgizų čia gyvena gausi uzbekų bendruomenė, sudaranti apie pusę miesto gyventojų, taip pat tadžikai, rusai ir kitų tautybių žmonės. Niekada nelaikytas idilišku Vidurio Azijos kampeliu, dabar Ošas tapo pragaru.

Etniniai uzbekai konflikto draskomoje pietinėje Kirgizijoje grasina susprogdinti naftos saugyklą, jei laikinoji vyriausybė nuspręs jos kontrolę atsiimti jėga. Vyriausybės atstovai jau pradėjo derybas dėl to, kad jiems būtų leista prieiti prie naftos saugyklos, kurioje saugoma daugiausiai po regioną paskirstomų degalų. Uzbekai automobiliais užblokavo privažiavimą prie naftos saugyklos, esančios Ošo priemiestyje.

Uzbekistane šiuo metu prieglobstį yra radę daugiau kaip 100 tūkst. pabėgėlių iš Kirgizijos. Žmonės iš Kirgizijos ėmė bėgti po to, kai šioje šalyje kilo etniniai neramumai tarp uzbekų ir kirgizų. Dauguma pabėgėlių glaudžiasi netoli Andižano miesto įkurtose 75-iose laikinose stovyklose. Daugumą pabėgėlių sudaro moterys, vaikai ir pensininkai. Skelbiama, kad trečiadienį Uzbekistane besiglaudžiančius pabėgėlius pasiekė UNICEF skirta humanitarinės pagalbos siunta.

Kirgizijoje trečiadienį skelbiama gedulo diena. Ji skirta atminti per etinius neramumus šalyje žuvusiems žmonėms. Per kirgizų ir uzbekų susirėmimus, remiantis oficialia informacija, žuvo bent 170 žmonių. Tuo tarpu etninių uzbekų atstovai ir neramumų apimtų šalies regionų gyventojai kalba apie gerokai didesnį aukų skaičių.

Antradienį Uzbekistano valdžia nusprendė neribotam laikui uždaryti sieną su Kirgizija. Tokio žingsnio motyvai nepateikiami, tačiau specialistai teigia, kad veikiausiai taip buvo reaguota į masinį etninių uzbekų antplūdį iš Kirgizijos. Vengdami etninių kirgizių puldinėjimų į Uzbekistaną jau pabėgo apie 80 tūkst. uzbekų. Per šalies pietuose esančiuose Ošo ir Džalal Abado miestuose vykstančius susirėmimus tarp kirgizų ir uzbekų jau žuvo mažiausiai 170 žmonių, o dar daugiau nei 1,4 tūkst.

Kirgizijos laikinoji vyriausybė dėl šalies pietuose kilusių neramumų kaltina nuversto prezidento Kurmanbeko Bakijevo aplinką, o taip pat buvusiai vyriausybei dirbusius jėgos struktūrų darbuotojus. Pirmasis vicepremjeras Almazbekas Atambajevas pareiškė, kad neramumai Kirgizijos pietuose buvo kruopščiai suplanuota akcija, kuria siekta nuversti naują valdžią ir užkirsti kelią referendumui dėl naujosios konstitucijos.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pasmerkė kruvinus susirėmimus tarp etninių grupių Kirgizijoje ir paragino taikiai sureguliuoti konfliktą. JT taip pat pareikalavo užtikrinti saugų koridorių pagalbos siuntoms. Dėl įtemptos saugumo padėties šalies pietuose tai skubiai būtina, kad parama pasiektų gyventojus, pirmadienį sakė organizacijos pareigūnas Linas Pasko (Lynn Pascoe). Prieš tai jis informavo Saugumo Tarybą apie JT pastangas suteikti pagalbą smurto krečiamo regiono gyventojams.

Laikinoji Kirgizijos vyriausybė paprašė Rusijos pagalbos saugant strateginius šalies objektus. Apie tai pareiškė laikinosios vyriausybės atstovas Emilbekas Kaptagajevas. Jis teigia, kad „destrukcinės jėgos“, keliančios neramumus šalies pietuose, gali organizuoti diversijas ir prieš strateginius šalies objektus, įskaitant ir Toktogulsko hidroelektrinę, kurios darbo sutrikdymas sukeltų pavojų visam regionui. „Mes pasirengę priimti pagalbą dėl strateginių objektų apsaugos.

Remiantis Interpolo išduotu tarptautiniu arešto orderiu Didžiojoje Britanijoje sulaikytas nuverstojo Kirgizijos prezidento Kurmanbeko Bakijevo sūnus. Kirgizijos nacionalinės saugumo tarybos vadovas Kenešbekas Duičebajevas teigia, kad Maksimas Bakijevas per slaptą operaciją buvo sulaikytas, kai atvyko į Anglijos pietuose esantį „Farnaborough“ oro uostą. K. Duičebajevas teigia, kad 33 metų M. Bakijevas į Angliją atskrido privačiu lėktuvu ir planavo šioje šalyje prašytis politinio prieglobsčio.

Rusija praėjusią naktį rengėsi galimai intervencijai į Kirgiziją. Maskva baiminasi, kad etniniai neramumai iš Kirgizijos neišplistų į kitas Centrinės Azijos šalis. Rusija teigia svarstanti galimybę į Kirgiziją pasiųsti savo greitojo reagavimo pajėgas. Tokį žingsnį remia ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narės. Rusija jau anksčiau į Kirgiziją nusiuntė 150 desantininkų, kurie sustiprino Kanto karinės oro bazės apsaugą.

Uzbekijos valdžios institucijos pranešė, kad šalyje jau užregistruoti 45 tūkst. pabėgėlių iš kaimyninės Kirgizijos. Žmonės iš savo namų bėga dėl etninių susirėmimų. Kirgizijos vyriausybė pirmadienį patvirtino, kad 124 žmonės žuvo per etninių uzbekų ir kirgizų susirėmimus ketvirtadienio vakarą. Kiti šaltiniai tvirtina, kad aukų skaičius yra kur kas didesnis. Pranešama, kad per 100 tūkst. etninių uzbekų buvo priversti palikti savo namus Kirgizijoje.

Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje ES valstybių diplomatijos vadovai pirmadienį aptarė Kirgizijos, Gazos, Korfu proceso, Irano, Vakarų Balkanų, Haičio ir Somalio klausimus, praneša Užsienio reikalų ministerija.

Pirmadienį antrajame pagal dydį Kirgizijos Ošo mieste tebesitęsė kruvini susirėmimai. Tuo tarpu gatvėse guli likimo valiai palikti žmonių lavonai. Savo ruožtu Uzbekistanas visomis išgalėmis bando susitvarkyti su šalį užlūdusių pabėgėlių srautu. Per kelias dienas Ošo mieste nesiliaujančius neramumus jau žuvo mažiausiai 117 žmonių, dar daugiau nei 1 tūkst. buvo sužeisti. Nepatvirtinti duomenys skelbia, kad į kaimyninį Uzbekistaną galėjo pabėgti apie 100 tūkst. žmonių.

Kas valandą situaciją Kirgizijos pietuose prastėja, praneša „bbc.co.uk“. Kol kas pareigūnai kalba, jog jau žuvo beveik 100 žmonių, uzbekų kilmės asmenys paniškai bėga link sienos su Uzbekija. Liudininkai žurnalistams pasakojo matę, kaip kirgizai šaudo uzbekų kilmės asmenis ir padeginėja jų namus. Šiandien laikinoji Kirgizijos vyriausybė s leido armijai šaudyti į žmones bei paskelbė dalinę mobilizaciją. Baiminamasi, jog be užsienio jėgų įsikišimo konfliktas nebus numalšintas.

Pranešama, kad į Ošo miestą iš Kirgizijos sostinės nusiųstos papildomos milicijos pajėgos, o riaušininkai ruošiasi šios nakties neramumams. Patys miestiečiai ruošiasi naktinėms atakoms ir stato barikadas, kad apsaugotų savo namus. Per neramumus Oše žuvo jau 28 žmonės.

Mažiausiai 3 žmonės žuvo per antrajame pagal dydį Kirgizijos mieste Oše kilusias riaušes, skelbia šalies Sveikatos apsaugos ministerija. Be to, pranešama, kad dar mažiausiai 126 žmonės yra sužeisti. Neramumai kilo po to, kai jaunuoliai ėmė siautėti Ošo miesto gatvėse ir sukėlė riaušes. Oše jau paskelbta nepaprastoji padėtis, o vyriausybė į miestą atsiuntė šarvuočius, kurie turi įvesti tvarką. Skelbiama, kad riaušėse dalyvavo apie 1 tūkst. žmonių.

Laikinai Kirgizijos vidaus reikalų ministro pareigas einantis Bolotas Šeras pasirašė dekretą, kuriuo įsakoma panaikinti šalyje iki šiol veikusią politinę policiją. „Nuo šiol Vidaus reikalų ministerija nebestebės opozicijos nuotaikų, susijusių su sociopolitinės situacijos analize“ - skelbiama paviešintame pareiškime. Devintasis biuras prie Kirgizijos Vidaus reikalų ministerijos buvo sukurtas kovoti su religiniu ekstremizmu, informaciniu ir ideologiniu terorizmu ir nelegalia imigracija.

Rusija neturi jokių planų kurti naujas karines bazes užsienyje, teigia Rusijos Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas, kuris cituoja šalies gynybos ministrą. „Jis (gynybos ministras, red. past.) teigė, kad tai yra prabanga. Mes jau dabar užsienyje turime 4 karines bazes. Papildomų bazių kūrimas būtų per didelė našta“ - teigė V. Ozerovas. Kirgizijoje Rusija turi savo karinių oro pajėgų bazę, kuri yra už 20 kilometrų nuo sostinės Biškeko.

Pranešama, kad Kirgizijos teisėsaugos institucijoms pavyko sulaikyti 15 snaiperių. Jie balandžio mėnesį esą šaudė  į demonstrantus prie Vyriausybės rūmų. Per balandžio 7 dienos įvykius daugiau kaip 90 žmonių žuvo, per tūkstantis buvo sužeisti. Užsimenama, kad reikia atlikti ir teismo medicinos ekspertizę, kad būtų galima įrodyti, kas konkrečiai ir kiek žmonių nušovė per  įvykius Biškeke.

Nuverstas Kirgizijos lyderis Kurmanbekas Bakijevas teigia neplanuojantis grįžti į tėvynę. Be to, jis neigia savo sąsajas su riaušėmis, kurios kartas nuo karto pratrūksta šioje Centrinės Azijos valstybėje. „Tokiomis sąlygomis aš grįžti nesiruošiu, kad toliau nekurstyčiau įtampos. Sugrįžimas yra praktiškai neįmanomas“ - teigia Minske prieglobstį radęs K. Bakijevas, kuris iį Kirgizijos pabėgo praėjusį mėnesį.

Baltarusijos generalinė prokuratūra patvirtino, kad šalis gavo oficialų reikalavimą išduoti nuverstąjį Kirgizijos prezidentą Kurmanbeką Bakijevą. Bakijevas Baltarusijoje prieglobstį rado tuomet, kai prieš mėnesį mėnesį pasitraukė iš Kirgizijos. Dabartinė laikinoji Kirgizijos vyriausybė kaltina buvusį šalies vadovą dėl civilių mirčių per riaušes Biškeke.

Ketvirtadienį vienos iš Kirgizijos sričių centre Džalal Abade miesto hipodrome susirinkę 2-3 tūkstančiai mitingo dalyvių paėmė įkaitais srities gubernatorių B.Asanovą ir specialųjį atstovą respublikos pietuose, laikinąjį gynybos ministrą I.Isakovą. Kirgizijos laikinoji vyriausybė nepatvirtina pasirodžiusios informacijos, kad mitingo dalyviai paėmė įkaitais valdžios atstovus.

Laikinosios Kirgizijos vyriausybės vadovė Roza Otunbajeva netrukus gali tapti ir laikinąja šalies prezidente. Remiantis dekretu, dėl kurio dabar tariamasi laikinojoje vyriausybėje, R. Otunbajeva prezidentės pareigas eitų iki naujų šalies vadovo rinkimų surengimo. Tai reiškia, kad R. Otunbajeva Kirgizijos prezidente būtų iki 2011 metų gruodžio 31 dienos. Tiesa, neatmetama galimybė, kad dėl dekreto patvirtinimo gali būti skelbiamas referendumas.

Per Kirgizijoje kilusius naujus etninius neramumus žuvo vienas žmogus, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Pranešama, kad vienas žmogus žuvo ir dar 17 buvo sužeisti, kai kirgizai šalies pietuose bandė šturmuoti uzbekų remiamą universitetą. Prieš kelias dienas Kirgizijoje gyvenančių uzbekų lyderis Kadyržanas Batyrovas pareiškė, kad šalies pietuose turėtų būti suformuotas autonominis uzbekų regionas. Atsakydami į tokius raginimus, apie 5 tūkst.

Buvusio Kirgizijos prezidento Kurmanbeko Bakijevo priešininkai penktadienį vakare sudegino ne tik jo paties namą, bet ir trijų jo giminaičių namus prie Džalal Abado esančiame Tejito kaime. Pasak liudininkų, padegėjams niekas nesipriešino, aukų buvo išvengta.

Mažiausiai 3 žmonės žuvo ner neramumus, kilusius pietinėje Kirgizijos dalyje esančiame Džalal-Abado mieste, naujienų agentūra „RIA Novosti“ cituoja šaltinį laikinojoje šalies vyriausybėje. Neramumai Džalal-Abade kilo penktadienį, kai tarpusavyje susirėmė nuversto prezidento Kurmanbeko Bakijevo šalininkai ir laikinosios vyriausybės rėmėjai. Apie 400 K. Bakijevo šalininkų laiko užėmė vietinės administracijos pastatą. Liudininkai teigia, kad aplink pastatą yra susibūrę apie 1,5 tūkst.

Penktadienį pietinėje Kirgizijos dalyje kilo masiniais susirėmimai, kai laikinosios vyriausybės pajėgos pabandė atgauti užimtų regioninės administracijos pastatų, kuriuos laiko užėmę nuversto prezidento Kurmanbeko Bakijevo rėmėjai, kontrolę. Ošo ir Džalal-Abado miestuose buvo girdimi šūviai. Skelbiama, kad šimtai K. Bakijevo šalininkų susirėmė su laikinosios vyriausybės rėmėjais. Kovoje buvo naudojamasi lazdomis ir akmenimis.