kirgizija

Kirgizijos ir JAV pajėgos Batkeno regione pradėjo bendras nepaprastųjų situacijų ir kovos su terorizmu operacijų pratybas, remdamasi Kirgizijos gynybos ministerija skelbia „RIA Novosti“. Numatyti keli scenarijai esant nepaprastajai situacijai, įskaitant pirmosios pagalbos suteikimą ir evakuaciją, teigiama ministerijos spaudos tarnybos pranešime. Evakuoti pareigūnai bus sraigtasparniu nugabenti į JAV oro pajėgų bazę Manaso tarptautiniame oro uoste. Pratybos tęsis iki gruodžio 10 dienos.

Rusija nemato kliūčių, kurios neleistų Gruzijai grįžti į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS), bet iniciatyvą turi rodyti Tbilisis. Tai penktadienį žurnalistams pareiškė RF užsienio reikalų ministerijos NVS šalių pirmojo departamento direktorius Michailas Jevdokimovas. „Nematau kliūčių Gruzijos grįžimui į NVS. Jeigu bus Gruzijos pasiūlymų, tai NVS nelauks kokių nors datų“, – sakė Rusijos diplomatas.

Rusų ekstremalų komanda „RideThePlanet“ pristatė trečią ir paskutinį vasaros sezono filmą. Po pasiplaukiojimo baidarėmis Kaukaze bei Norvegijoje, šį kartą ekstremalūs ir nuostabūs vaizdai iš daugiau nei 2000 kilometrų kelionės Kirgizijoje. Rusai filmavo Kekemeren, Čon-Kemin, Mažoje Naryne ir vienoje didžiausių šios šalies upių, kuri gimė Tian Šanio kalnų ledynuose, Didžiojoje Neryne.

Policija Londone suėmė buvusio Kirgizijos prezidento Kurmanbeko Bakijevo sūnų po to, kai JAV paprašė išduoti jį dėl kaltinimų apgavystėmis. 34 metų Maksimas Bakijevas kaltinamas bendrininkavimu siekiant apgauti ir trukdyti vykdyti teisingumą. M. Bakijevo, kurio tėvas iš pareigų pašalintas 2010 metais, ieško ir Kirgizijos policija. Į Didžiąją Britaniją privačiu lėktuvu jis atvyko tais pačiais metais.

Trečiadienį Biškeke kilusių riaušių aplinkybėms tirti sudaryta speciali komisija, į kurią įtraukti visų Kirgizijos teisėsaugos institucijų atstovai. Tai žurnalistams pranešė Generalinės prokuratūros pareigūnai. Trečiadienį Biškeke mitingo už didžiausios šalyje Kirgizijos ir Kanados aukso gavybos įmonės "Kumtor" nacionalizavimą dalyviai mėgino jėga įsiveržti į Vyriausybės rūmus. Pastatą saugoję kariškiai buvo priversti panaudoti garsines granatas ir ašarines dujas, kad išvaikytų demonstrantus.

Rusijos ir Kirgizijos gynybos ministrai pasirašė sutartį dėl RF karinių bazių dislokavimo šios Vidurinės Azijos šalies teritorijoje sąlygų, praneša „24.kg“. Agentūra nepatikslina, kokios konkrečiai sąlygos numatytos šiame dokumente, bet pažymi, kad pagal ankstesnius preliminarius susitarimus naujoji sutartis paliks Rusijos karinius objektus Kirgizijoje dar 15 metų. Savo ruožtu RBK praneša, kad pasirašyta sutartis įsigalios nuo 2017 metų, kai baigsis ankstesnių susitarimų galiojimo laikas.

Kirgizijos visuomenės judėjimas „Meken šejiteri“ nusiuntė šalies prezidentui, premjerui ir parlamento pirmininkui kreipimąsi, kuriame reikalauja iškelti Baltarusijos ambasadą iš Biškeko.

Trečiadienį atsiskyrus dviem partijoms iširo valdančioji Kirgizijos koalicija, remdamasi naujienų agentūra AKI skelbia „RIA Novosti“. Koalicijos vadovas Kanatbekas Isajevas pranešė apie subyrėjusią koaliciją. Pagal koalicijos susitarimą vyriausybė turi nedelsiant atsistatydinti. Tačiau, pasak ministro pirmininko Omurbeko Babanovo, paskelbti apie koalicijos iširimą buvo neteisėta.

Gera žinia mėgstantiems tolimas keliones ir svajojusiems aplankyti Tian Šanio kalnus, riešutmedžio miškus ir pasigrožėti gamta. Nuo liepos Lietuvos piliečiams nebereikia vizos į Kirgiziją, rašo Makalius.lt. 2012 metų liepos 27 diena įsigaliojo Kirgizijos Respublikos įstatymas „Dėl bevizio režimo įvedimo kai kurių valstybių piliečiams laikotarpiui iki 60 dienų“. Šiuo įstatymu Kirgizija vienašališkai paskelbė bevizį režimą 44 valstybių piliečiams, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos.

Rusijos valdžia mėgsta kartkartėmis vis pagąsdinti savo visuomenę numanomomis ar įsivaizduojamomis karinėmis grėsmėmis. Pavyzdžiui, Maskva gan priešiškai žiūri į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), nors su ja palaiko gana aktyvius ryšius. Tokioje situacijoje vertėtų pakalbėti ne tik apie (numanomus) Rusijos priešininkus (priešus), bet ir apie potencialius sąjungininkus, kurie turėtų palaikyti ją sunkią akimirką.

Uzbekistanas nusprendė vėl sustabdyti savo narystę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO). Tai ketvirtadienį pranešė „RIA Novosti“ ir „Interfax“, remdamosi diplomatiniais šaltiniais Maskvoje. Jų duomenimis, Uzbekistanas nusiuntė KSSO sekretoriatui atitinkamą notą. Priežastis, dėl kurios Uzbekistanas nusprendė atsiriboti nuo šio bloko, kol kas nežinoma.

Kirgizijoje gydytojas J. Nazaralijevas sukūrė unikalią veiksmingą priklausomybės nuo narkotikų atsikratymo sistemą. Vis dėlto Vakaruose ji yra nesuvokiama, nes paremta dirbtine koma ir kankinimais. Kankinimų klinika „Nazaralijevo medicininis centras“ Kirgizijoje laikomas vienu iš žiauriausių narkologinių klinikų visame pasaulyje. Įstaigos įkūrėjo Jenišbeko Nazaralijevo naudojama gydymo metodika – itin prieštaringa ir sukelinati daugybę diskusijų.

Kirgizijos premjeras Omurbekas Babanovas pasiūlė padidinti baudas už neteisėtų mitingų organizavimą iki 1 milijono somų (21 tūkstančio dolerių). Savo iniciatyvą ministras pirmininkas išdėstė trečiadienį per vyriausybės posėdį, praneša „Tengrinews“. Leidinio duomenimis, šiuo metu didžiausia bauda už nesankcionuoto mitingo organizavimą šalyje sudaro apie 9 tūkstančius somų (200 dolerių). „Tai jau tapo norma. Mitinguotojai rengia protesto akcijas kur nori ir daro ką nori“, – pabrėžė premjeras.

Kinijos, Rusijos ir keturių Vidurio Azijos šalių lyderiai susitinka Pekine aptarti Afganistano konfliktą ir kitus saugumo klausimus, skelbia BBC. Šešių Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) narių susitikime taip pat dalyvauja Irano, Mongolijos, Indijos, Pakistano ir Afganistano lyderiai. Afganistano stabilumas yra „visų rūpestis“, sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. V. Putinas antradienį jau buvo susitikęs su Kinijos prezidentu Hu Jintao.

JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas trečiadienį teigė, kad yra nustebintas Rusijos reakcijos į jo teiginius, pasakytus praeitą savaitę per susitikimą su studentais, praneša „RIA Novosti“. Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė, kad ambasadoriaus paskaita studentams peržengė diplomatų etiketo normas. Rusijos diplomatams ypač nepatiko ambasadoriaus pasisakymas apie oro uostą Kirgizijoje.

Kirgizijos parlamento kontrolierius ketvirtadienį sakė, kad per pastaruosius trejus metus apie 24 tūkst. moterų buvo pagrobtos ir prievarta ištekintos, pranešė „RIA Novosti“. Per metinį pranešimą Kirgizijos parlamentui kontrolierius Tursunbekas Akunas sakė, kad du trečdaliai priverstinių santuokų vėliau iširo. Pasak jo, kontrolierių įstaigai per 2012 metų pirmus tris mėnesius pavyko užkirsti kelią septynioms priverstinėms santuokoms ir penkios iš septynių nuotakų buvo sugrąžintos į šeimas.

Kauno turgus – automobilių tranzito punktas į Rytus. Kiekvieną rytą Kauno automobilių turgų apsupa būriai rytietiškų bruožų vyrų. Tai - automobilių pirkliai iš Kirgizijos, Kazachstano ir kitų Rytų šalių. Būtent jie yra labiausiai lietuvių laukiami. Mat svetimšaliai nuperka apie 70 procentų mašinų. Jie važiuoja čia, o ne į Vokietiją ar Prancūziją, nes čia paprasčiau – lietuviai juos supranta, lietuviai atveža tokias mašinas, kokių reikia jų šalims.

Kirgizijos Ošo mieste du neatpažinti vyrai užpuolė pasienyje tarnaujančio rusų karininko šeimą, rašo lenta.ru. Balandžio 13 d.  dujų  priežiūros darbuotojais apsirengę asmenys užėjo į butą, kuriame buvo  karininko žmona ir du jų vaikai. Moteriai smogta į galvą, vaikai subadyti peiliu. Keturių metų berniukas mirė nuo žaizdų vietoje. Vertingi daiktai liko bute. Dėl kokių priežasčių įvyko žiaurus susidorojimas kol kas nežinoma. Kirgizijos teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimą.

Šeštadienį Kirgizija mini septintąsias „Tulpių revoliucijos“ metines. 2005-aisiais dėl autoritarinės ir korumpuotos politikos buvo nuverstas pirmasis šalies prezidentas Askaras Akajevas. Po daug žadėjusios revoliucijos į valdžią atėjo A. Akajevo įpėdinis Kurmanbekas Bakijevas, kurio autoritarinio valdymo dėka šalies raida lūkesčių nepateisino. K. Bakijevas buvo nuverstas 2010-aisias, po kruvino perversmo, kurio metu žuvo 100 žmonių.

Maskvoje kovo 19 dieną praėjo Eurazijos ekonominės bendruomenės (EVRAZES), į kurią įeina Rusija, Kazakstanas, Baltarusija, Kirgizija ir Tadžkistanas, viršūnių susitikimas. Kremliuje susirinko šių šalių prezidentai. Atvyko ir šalių stebėtojų vadovai – Ukrainos, Moldovos ir Armėnijos. Pagal Vladimiro Putino norą, Rusija EVRAZES siekia perdaryti į Eurazijos sąjungą, todėl vis dar Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas susitikime pareiškė, kad daugiau delsti nebegalima.

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, įkurta 1991 metais netrukus po SSRS žlugimo, praėjusių metų gruodžio 8 dieną šventė savo gyvavimo dvidešimtmetį. Pirminis organizacijos deklaruojamas siekis buvo palengvinti Sovietų Sąjungos žlugimo padarinius buvusioms SSRS respublikoms, jas vienyti, skatinti įvairialypį jų bendradarbiavimą.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas per susitikimą su Kirgizijos prezidentu Almazbeku Atambajevu teigė, jog stabilumas Vidurio Azijoje yra svarbiausias dalykas Rusijai, ypač kai netoli šio regiono vyksta dideli neramumai, skelbia „RIA Novosti“. „Įvykiai Artimuosiuose Rytuose - Sirijoje ir Irane - turi tiesioginę įtaką situacijai mūsų regione (Vidurio Azijoje)“, - teigė D. Medvedevas.

JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas paneigė įtarimus, kad JAV bazė Kirgizijoje gali būti panaudota per karinį konfliktą su Iranu, skelbia „RIA Novosti“. „Manaso tranzito centras prisideda siekiant stabilizuoti ir sustiprinti saugumą Afganistane ir bus naudojamas tik šiam tikslui“, – teigė M. McFaulas.

Rusija būgštauja, kad JAV bazė Kirgizijoje, iš kurios remiama operacija Afganistane, gali būti panaudota per potencialų konfliktą su Iranu. Tai trečiadienį pareiškė oficialus Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius. „Negalima atmesti, kad šis objektas (Manaso bazė) gali būti panaudotas per potencialų konfliktą su Iranu, nors dėl to reikės pakeisti arba veikiau pažeisti Amerikos ir Kirgizijos sutarties dėl šio objekto statuso sąlygas“, – sakė A. Lukaševičius.

Buvęs Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, kuris jau beveik dvejus metus gyvena Baltarusijos teritorijoje, gavo šios šalies pilietybę, o neseniai dar ir įsigijo nekilnojamojo turto Minsko pakraštyje. Kaip sužinojo TUT.BY, Baltarusijos piliečio pasas K. Bakijevui buvo išduotas dar 2010 metų rugpjūtį viename iš Minsko rajonų vidaus reikalų skyrių. Priminsime, kad sprendimą dėl Baltarusijos pilietybės suteikimo priima šalies prezidentas, atsižvelgdamas į asmeninį prašymą.

Apie Kirgiziją neretai kalbama kaip apie šalį, kurioje susikerta skirtingų valstybių interesai. Dėl įvairių priežasčių ši Vidurinės Azijos respublika pastaraisiais metais neretai atsidurdavo dėmesio centre. Pavyzdžiui, šioje šalyje per paskutinius septynerius metus net du kartus valdžia keitėsi revoliucinio perversmo keliu. 2005 metais įvyko vadinamoji „Tulpių revoliucija“, buvo nuverstas ilgametis šalies vadovas Askaras Akajevas.

Pasipiktinę draudimu laisvai judėti po kalėjimo teritoriją, daugiau nei tūkstantis dešimties Kirgizijos kalėjimų kalinių protestuodami užsisiuvo burnas, praneša „Inopressa“. Vis dėlto, valstybinės bausmių vykdymo tarnybos vadovas Šeišenbekas Baizakovas akcijos nesureikšmino: „Tegul burnas užsisiuva nors ir visi!“. Pasak jo, kaliniai nori laisvai judėti po kalėjimą, kad tyčiotųsi iš prižiūrėtojų.

Kirgizijos prezidentas Almazbekas Atambajevas pareikalavo, kad JAV likviduotų savo karinę bazę Kirgizijoje, kai 2014 metais nustos galioti sutartis, kurios pagrindu ši amerikiečių bazė veikia. „Aš amerikiečiams pasakiau: arba pasitraukite 2014 metais, arba pasistatykite su Rusija ar kuria nors kita šalimi civilinį transporto mazgą.

Pigus alkoholis, taksi be čekio, olandiška marihuana, seni lėktuvai, greitai paskelbtos lygiosios šachmatuose ir kitos galimybės, tuoj tapsiančios praeitimi. Vos per vienerius metus pasaulis stipriai pasikeičia – netgi jei niekas to nepastebi. Naujųjų metų išvakarėse žurnalas „Forbes“ pristato sąrašą dalykų, kuriuos reikėtų padaryti dar šiais metais. Tai įvairūs dalykai, tačiau visus juos atlikti reikia paskubėti, nes prasidėjus naujiems metams to padaryti nebus įmanoma.

Kirgizijos prezidentė Roza Otunbajeva pirmadienį paragino griežtai bausti tūkstančius vyrų, kurie, piktnaudžiaudami sena tradicija, grobia nuotakas.„Maždaug 15 tūkst. moterų kasmet tampa nuotakų grobimo aukomis“, – kalbėjo ji, nurodydama prokurorams surasti pažeidėjus. Didžiąją sovietinio laikotarpio dalį klajokliška buvusioje šalyje ši tradicija atsirado siekiant išvengti mokėjimo nuotakos tėvams ar apeiti tėvų nepritarimą.

Pasinaudoję pavogtais pasais nuvyko į Švediją ir Norvegiją, kur juos sulaikė policijos pareigūnai. Vilniaus antrosios apylinkės teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje du Kirgizijos piliečiai kaltinami dokumentų pagrobimu. Abu yra sulaikyti, jiems taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Bylos duomenimis, į Lietuvą pas čia studijuojančius  tautiečius atvykę kirgizai pasiskolino du pasus su Šengeno erdvės vizomis.

Rusija jau 18 metų siekia narystės PPO, kuri šiuo metu vienija 153 valstybes. Problema ta, kad kiekviena šalis narė turi veto teisę, kai nauja valstybė siekia narystės. Ir štai praėjusį sekmadienį šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kaip pranešė „RIA Novosti“, pareiškė, kad Rusija tikisi baigti derybas dėl narystės iki metų pabaigos.Narystės viltys buvo laidojamos Dar 2009 m. rugsėjį „Geopolitikoje“ rašėme (http://geopolitika.lt/?artc=3580), kad jau 16 metų Rusija beldžiasi į PPO duris.

Išrinktasis Kirgizijos prezidentas Almazbekas Atambajevas paragino uždaryti šalyje esančią Jungtinių Valstijų oro pajėgų bazę „Manas“, praneša „RIA Novosti“. „Nemanau, kad „Manas“ bazė garantuoja mūsų šalies saugumą. Nenorėčiau matyti kitos valstybės, smogiančios atsakomąjį smūgį į bazę. Civilinis oro uostas yra civilinis objektas, toks jis ir turėtų likti“, – teigė išrinktasis prezidentas per pirmąją spaudos konferenciją po rinkimų.

Per sekmadienį vykusius Kirgizijos prezidento rinkimus nugalėjo dabartinis premjeras Almazas Atambajevas. A. Atambajevą palaikė 62,95 proc. rinkėjų. Kandidatas į prezidentus Adahanas Madumarovas surinko 14,92 proc. balsų, o Kamčibekas Tašijevas – 14,42 proc. Kiti kandidatai neįveikė 1 proc. barjero. Kirgizijos gyventojai prezidentą rinko iš 16 kandidatų.

Laikinoji Kirgizijos vadovė Roza Otunbajeva šeštadienį pažadėjo užtikrinti, kad artėjantys prezidento rinkimai būtų teisingi, praneša „RIA Novosti“. Kirgizijoje sekmadienį vyks pirmieji prezidento rinkimai po buvusio lyderio Kurmanbeko Bakijevo nuvertimo balandžio mėnesį. R. Otunbajeva, kuri iki gruodžio 31 dienos yra laikinoji šalies vadovė, negali dalyvauti rinkimuose.

Vladimiro Žirinovskio vadovaujama Rusijos liberalų demokratų partija (RLDP) siūlo krizės apimtai Graikijai stoti į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS). „Atsižvelgdama į padėties Graikijoje blogėjimą, RLDP mano, kad reikėtų pakviesti ją stoti į NVS“, – sakoma šios nacionalistinės partijos pareiškime. NVS priklauso Rusija, Azerbaidžanas, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Tadžikistanas ir Uzbekistanas.

Kirgizijoje įkaitais paimti maršrutinio taksi keleiviai. Kaip rašo lenta.ru, teroristą pavyko likviduoti. Niekas iš keleivių nenukentėjo. Pareigūnai šturmavo maršrutinį taksi. Teigiama, kad įkaitus paėmęs asmuo priklausė ekstremistinei-teroristinei organizacijai.

Lietuva tikisi, kad spalio 30 dieną vyksiantys Kirgizijos prezidento rinkimai atitiks tarptautinius standartus ir kad Kirgizija toliau žengs demokratinių reformų keliu, sakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis susitikime su Kirgizijos užsienio reikalų ministru Ruslanu Kazakbajevu.

Kirgizijos rinkimų komisija atsisakė registruoti kandidatais į prezidentus dar 11 asmenų, nepateikusių 1 tūkst. 600 eurų užstato. Pretendentų į aukščiausią valstybės postą sumažėjo nuo 78 iki 67, pirmadienį pranešė komisija. Prezidento rinkimai Kirgizijoje vyks spalio 30 dieną. Kandidatai, be to, turi surinkti 30 tūkst. rinkėjų parašų bei išlaikyti kalbos egzaminą. Dabartinė šalies vadovė Roza Otunbajeva dar vienos kadencijos nesieks.

Uzbekijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad per 6,1 balo stiprumo žemės drebėjimą Vidurio Azijoje žuvo mažiausiai 13 žmonių, skelbia BBC. Ministerija taip pat informavo, kad per žemės drebėjimą Kirgizijos pasienyje buvo sužeisti 86 žmonės. Kirgizija apie aukas kol kas nepranešė. JAV geologinių tyrimų tarnybos duomenimis, drebėjimo epicentras buvo 18 km gylyje už 42 km į vakarus nuo Ferganos miesto Uzbekijoje.

Kirgizijoje praėjus metams nuo kirgizų ir uzbekų skerdynių neramiame pietiniame regione auganti islamo įtaka prisideda prie tautinių mažumų atskirties.

Kirgizijoje praėjus metams nuo didžiausių tautinių skerdynių, įtampa vėl išaugo, baiminantis, kad kirgizų ir uzbekų nesutarimai gali vėl virsti smurtu. Įtakingiausios žmogaus teisių organizacijos sako, kad kirgizų dominuojama vyriausybė įtampą tik didina, nes dėl pernykščių įvykių persekioja uzbekus. Prezidentė kaltina neįvardijamas užsienio jėgas.

Kirgizijos parlamento deputatai prieš posėdį papjovė septynis aukojimui skirtus avinus. Tai ketvirtadienį pranešė šalies naujienų agentūra „24“. Kaip pareiškė žurnalistams parlamento spaudos tarnybos atstovas, šitaip tautos išrinktieji tikisi išvaryti piktąsias dvasias iš Aukščiausiosios Tarybos. Anot parlamento pirmininko Achmatbeko Keldibekovo, lėšos aukojamiems gyvuliams pirkti bus išskaitytos iš visų 120 Aukščiausiosios Tarybos de putatų darbo užmokesčio.

Būtinybę tęsti reformas bei skatinti demokratinį valdymą susitikimuose Kirgizijoje pabrėžė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Jis pritarė Kirgizijos pastangoms atkurti šalyje stabilumą. „Kirgizijos pastangos atkurti stabilumą po tragiškų įvykių praėjusiais metais yra pagirtinos.

Kirgizijos valdžia nori vieną šalyje esančio Tian Šanio kalnyno viršukalnę pavadinti Rusijos premjero vardu. Šios Centrinės Azijos valstybės vyriausybė jau parengė tai numatantį įstatymo projektą, antradienį naujienų agentūrai AFP teigė vyriausybės atstovas spaudai. Jį jau pasirašė šalies premjeras Almazbekas Atambayevas, o dabar įstatymą dar turi patvirtinti parlamentas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė Kirgizijos valstybės vadovę atvykti į kitais metais Vilniuje rengiamą pasaulio moterų lyderių aukščiausio lygio susitikimą. D. Grybauskaitė ir R. Otumbajeva susitiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) viršūnių susitikime Kazachstano sostinėje Astanoje.

Antradienį Kirgizijos sostinėje Biškeke nugriaudėjo sprogimas, per kurį buvo sužeisti du policijos pareigūnai, informuoja BBC. Skelbiama, kad sprogimas nugriaudėjo prie stadiono, kur dėl 85 protestuotojų mirties balandį teisiami buvusios vyriausybės pareigūnai. Pirmadienį saugumo pajėgos pietiniame Ošo mieste nukovė keturis islamistus maištininkus. Ketvirtadienį Kirgizijoje lankysis JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.

Kirgizijos sostinės Sporto rūmuose pradėtas teismo procesas, kurio atsakovai yra buvęs šalies prezidentas Kurmanbekas Bakijevas ir aukšti valstybės valdininkai, informuoja naujienų agentūra „RIA Novosti“. Balandžio 7 dieną streikuojanti minia užėmė Kirgizijos centrinės valdžios pastatą, saugomą Valstybės saugumo tarnybos ir specialiųjų pajėgų padalinio „Alfa“. Šturmo metu ir po to sekusios netvarkos metu Biškeke žuvo apie 90 žmonių ir dar 1,5 tūkst. buvo sužaloti.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) kūrėsi gana ilgai. Kūrimosi pradžia galima laikyti Taškente 1992 metais Armėnijos, Kazachstano, Kirgizijos, Rusijos, Tadžikistano ir Uzbekijos vadovų pasirašytą Kolektyvinio saugumo sutartį (vėliau prie šios sutarties prisijungė Azerbaidžanas, Gruzija ir Baltarusija), o kūrimosi pabaiga –  2002 m. gegužės 14 d. sutartį pasirašiusių valstybių atstovų Maskvoje priimtą sprendimą įkurti visavertę karinę politinę organizaciją – KSSO.