kibernetinė ataka

Programinę įrangą verslui gaminanti informacinių technologijų (IT) įmonė „Aiva sistema“ neigia informaciją, kad iš jos duomenų bazės buvo nutekinti 260 tūkst. vartotojų duomenys. Bendrovės vadovo teigimu, ji tiek duomenų neturi, o turimi yra gerai apsaugoti.  „Aiva sistemos“ vadovas Robertas Šertvytis BNS sakė, kad bendrovės duomenų bazė yra saugi.

Trisdešimčiai tūkstančių Vilniaus rajono gyventojų Kalėdos bus skurdesnės – dėl programišių atakos ir valdžios aplaidumo šeimos negaus nei vaiko pinigų, nei socialinių išmokų, nei kompensacijų už šildymą. Nors iš pradžių savivaldybė žadėjo, kad kibernetinių nusikaltėllių sugadintas programas atkurs iki Kalėdų, dabar aiškina, kad tą padaryti geriausiu atveju pavyks iki Naujųjų. Žmonės piktinasi, kad turės galvoti, kaip išgyventi be pinigų, o kai kurie net žada Kalėdų dovanų vaikams nebepirkti.

Kibernetinę ataką gruodžio pradžioje patyręs Kauno technologijos universitetas (KTU) skelbia, kad įsilaužėliai turėjo prieigą prie aukštosios mokyklos darbuotojų asmeninių duomenų. Tai apima vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, automobilio valstybinius numerius, skelbiama antradienį išplatintame pranešime.

Gyventojai piktinasi šį mėnesį gaunantys dvigubai ir dar didesnes nei ankstesnį mėnesį šildymo sąskaitas. Šilumininkai teisinasi, kad brangsta kuras, spaudžia šaltis, tad ir šilumos patiekia daugiau, o už ją tenka mokėti gyventojams. Žmonės piktinasi ir nebegaunantys kompensacijų dėl banke turimų santaupų juodai dienai ar laidotuvėms. Beje, vis plačiau teks atverti pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą ir dyzeliną.

Ukraina antradienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl mobiliojo ryšio operatorės paslaugas sutrikdžiusios atakos, ir sakė, kad dėl to įtaria Rusiją. Stambi Ukrainos telekomunikacijų bendrovė „Kyjivstar“ pranešė, kad programišių ataka prieš ją antradienį ryte nulėmė didelio masto ryšių ir interneto sutrikimus. „Šį rytą buvome smarkios programišių atakos taikiniu.

Penktadienį kibernetinę ataką patyręs Kauno technologijos universitetas (KTU), sekmadienio vakarą pranešė, jog savaitgalį pavyko atstatyti dalį prarastų sistemų ir duomenų.  „Šiuo metu darbuotojams ir studentams baigiamas atkurti elektroninis paštas, testuojamos įvairios vidinės sistemos – kai kurios iš jų pirmadienį gali veikti minimaliu režimu“, – teigiama sekmadienio vakarą išplatintame aukštosios mokyklos pranešime.

Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius sako, jog dar nėra aišku, ar per šią savaitę savivaldybėje įvykusią kibernetinę ataką buvo nutekinti gyventojų duomenys. „Tokios informacijos (kad gyventojų duomenys nutekėjo – BNS) kol kas neturime, bet versijas galime daryti įvairias. Kai kažkur tai pasimatys, iš karto pranešime“, – BNS šeštadienį sakė R. Duchnevičius.  Vis dėlto jis neatmetė, jog įvykus tokiam įsilaužimui gyventojų duomenys gali būti nutekinti.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) penktadienį pranešė, kad nusikaltėliai per kibernetinę ataką savaitės pradžioje užšifravo Vilniaus rajono savivaldybės duomenis, taip pat ir naujausias rezervines duomenų kopijas, tačiau dalį sistemų jau pavyko atstatyti. Centro specialistai penktadienį buvo nuvykę į vietą, kad suteiktų pagalbą ir surinktų reikiamą medžiagą tolimesniam tyrimui. „Situaciją vertiname kaip sudėtingą, – rašoma komentare BNS.

Kauno technologijos universitetas (KTU) penktadienį pranešė patyręs kibernetinę ataką. „Kauno technologijos universitetas šiandien patyrė kibernetinę ataką. Šiuo metu vykdomas situacijos tyrimas, informuotas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC)“, – rašoma aukštosios mokyklos pranešime. Penktadienio popietę nepasiekiamas buvo universiteto interneto puslapis, neveikė paštas, dar keletas kitų sistemų.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tyrimą siekiant išsiaiškinti galimus pažeidimus dėl asmens duomenų Vilniaus rajono savivaldybėje, šiai ketvirtadienį pranešus apie patirtą kibernetinę ataką ir galbūt nutekėjusius darbuotojų bei gyventojų duomenis.

Šią savaitę Vilniaus rajono savivaldybėje įvykdyta kibernetinė ataka, dėl kurios sutriko kai kurių informacinių sistemų veikla. Šiuo metu tiriamos su ataka susijusios aplinkybės ir ar buvo pasiekti asmenų duomenys. „Pirmadienį įvykdyta ataka prieš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos duomenų serverius. Savivaldybės administracijos pasiekiamumas kurį laiką yra ir bus apribotas.

Suomijos transporto ir ryšių agentūra Traficom pirmadienį tapo DoS (Denial-of-service) atakos taikiniu. Dėl to jos tinklalapis buvo neprieinamas. Tai pranešė portalas „Yle“, remdamasis žinybos atstovais. Agentūros duomenimis, išpuolį surengė Rusijos programišių grupė NoName 057(16), kuri ir anksčiau organizuodavo DoS atakas prieš Suomijos tinklalapius. Pasak Traficom darbuotojų, apie incidentą bus pranešta šalies teisėsaugos institucijoms.

Dėl kibernetinės atakos prieš Jungtinių Valstijų ligoninių grupę teko uždaryti skubios pagalbos ir kitas svarbias sveikatos priežiūros paslaugas jos įstaigose mažiausiai keturiose valstijose, penktadienį pranešė pareigūnai. „Prospect Medical Holdings“, valdanti 16 ligoninių Kalifornijoje, Konektikute, Pensilvanijoje ir Rod Ailande, patyrė duomenų saugumo incidentą, sakoma atstovės spaudai pranešime naujienų agentūrai AFP.

Dar viena kibernetinė ataka: greičiausiai prorusiški įsilaužėliai užgrobė karą Ukrainoje komentuojančio informacinių karų eksperto Aurimo Navio „Facebook“ paskyrą. Joje ėmė atsirasti teroristiniai įrašai, žiaurios nuotraukos, o vėliau patalpinti ir du vaikų pornografijos vaizdo įrašai.  A. Navio paskyroje niekadėjai patalpino ISIS nuotraukas, žiaurumus, kuriuose kertamos galvos, įvairius islamiškus pareiškimus, o vėliau – ir vaikų pornografiją.

Trečiadienį vakare pasirodė informacija, kad rusų programišiai nutekino slaptą informaciją, susijusią su NATO viršūnių susitikimo Vilniuje organizavimu. Lietuvos žvalgyba teigia, kad incidentas tiriamas, o ekspertas įspėja – jei informacija pasitvirtins, tai neigiamai paveiks mūsų šalies įvaizdį. Trečiadienio vakarą rusų programišių grupuotė „From Russia with Love“ paskelbė, kad gavo slaptus duomenis apie Vilniaus NATO viršūnių susitikimą. Lietuvos žvalgyba šį incidentą tiria.

Vilniuje vykstant NATO viršūnių susitikimui prieš naujienų portalą „15min“ trečiadienį surengta kibernetinė vadinamoji DDoS ataka, dėl to portalas sunkiau pasiekiamas. „Paskirstyta paslaugos trikdymo ataka siekiama sutrikdyti tinklo paslaugas. 15min IT komanda sprendžia situaciją“, – feisbuke trečiadienį priešpiet paskelbė „15min“. DDoS ataka – tai didelis skaičius užklausų, nukreiptų į interneto svetaines, siekiant perkrauti palaikančias sistemas.

Pirmadienį fiksuota melaginga žinia apie Lietuvoje viešintį JAV prezidentą Joe Bideną. Viename iš sostinės reklaminių stendų parodytas vaizdo įrašas, neva į Vilnių atvykęs JAV lyderis nukrito lipdamas iš lėktuvo. Pareigūnai aiškinasi galimo kibernetinio incidento aplinkybes. Pirminiais duomenimis, melagingas vaizdo įrašas parodytas Vilniuje, Pilies gatvėje esančiame reklaminiame stende.

Per paskutiniuosius kelis mėnesius padaugėjo kibernetinių atakų atvejų. Specialistai įspėja – tikėtina, kad per NATO viršūnių susitikimą jų bus dar daugiau. Kibernetiniai nusikaltėliai gali ne tik trikdyti institucijų, svarbių įmonių ar žiniasklaidos portalus, bet ir pavogti iš gyventojų asmeninius duomenis bei pinigus. Nepriklausomų dezinformacijos ir misinformacijos tyrimų centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas primena, kad labai svarbu nepasiduoti provokacijoms bei sensacijoms.

Šveicarijos federalinė administracija pirmadienio rytą patyrė kibernetinę ataką, dėl kurios buvo užblokuota prieiga prie kelių valdžios institucijų ir su valstybe susijusių bendrovių interneto svetainių, sakoma šalies finansų ministerijos pranešime. Priduriama, kad vadinamąją paskirstytos paslaugos trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) ataką įvykdė ta pati „NoName“ grupė, praėjusią savaitę panašius veiksmus nukreipusi į Šveicarijos parlamentą.

Rusijos saugumo agentūra FSB apkaltino Jungtines Valstijas dėl kibernetinės atakos prieš tūkstančius „Apple“ įrenginių, kibernetinio saugumo įmonei „Kaspersky Lab“ pranešus, kad jos darbuotojų naudojamuose „iPhone“ telefonuose aptikta šnipinėjimo programų. FSB ketvirtadienį pareiškė, kad JAV nacionalinio saugumo agentūra glaudžiai bendradarbiavo su „Apple“, nes buvo užkrėsti tūkstančiai įrenginių ir nutekinti Rusijos ambasadose užsienyje dirbančių žmonių telefono numeriai.

Per 2022-uosius metus Lietuvoje fiksuota daugiau nei 4 tūkst. kibernetinių atakų, 33 iš jų buvo vidutinio poveikio. Kaip skelbiama Nacionalinėje kibernetinės būklės ataskaitoje, bendras užregistruotų atakų skaičius išlieka panašus kaip ir pernai, tačiau daugiau nei pusšimčiu sumažėjo vidutinio poveikio incidentų. Nei šiemet, nei pernai nefiksuota didelio poveikio atakų. „Priešingai nei ankstesniais metais, išaugo paskirstytų paslaugų trikdymo (angl.

Ne viena didelė Lietuvos įmonė, yaip pat kai kurios valstybės įstaigos, antradienį patyrė paskirstytas paslaugos trikdymo atakas (angl. Distributed Denial of Service, DDoS), dalis kibernetinių išpuolių vykdyti iš Rusijos.  Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) BNS nurodė DDoS atakas prieš Lietuvos įstaigų interneto svetaines fiksuojantis nuo savaitės pradžios, o iš viso apie jas gauti aštuoni pranešimai.

Dėl antradienio rytą patirtos kibernetinės atakos kurį laiką buvo sutrikusi naujienų agentūros BNS interneto svetainės veikla. Svetainė patyrė vadinamąją DDoS ataką – į ją buvo nukreipta lavina užklausų, siekiant perkrauti palaikančias sistemas. Destabilizavimui panaudotas duomenų srautas keliavo ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio valstybių, įskaitant Rusiją. „Šiuo metu svetainės veikla yra atkurta, prisijungimo sutrikimų gali pasitaikyti pavieniams klientams.

Nuo ankstyvo ryto didžiulė sumaištis Seime – rimtai sugedus balsavimo sistemai negalėjo vykti plenarinis posėdis. Kadangi darbotvarkėje laukė žemės ūkio ministro Navicko interpeliacija, opozicija suskubo įžvelgti sąmokslo teorijas, esą valdantieji gal taip bando apsaugoti ministrą. Pasipylė ir idėjos, kaip seimūnai darbuotis galėtų be technologijų, pavyzdžiui, sugrįžti prie senovinio būdo ir balsuoti rankomis. O pusdienį pailsėję, parlamentarai į darbus sugrįžo tik popiet.

Jungtinės Karalystės vyriausybės pareigūnai trečiadienį pareiškė, kad Rusijos ir jai prijaučiantys programišiai siekia sutrikdyti arba sunaikinti Britanijos ypatingos svarbos infrastruktūrą, o šalies pastangos juos sustabdyti kol kas yra nepakankamos. Britanijos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras paskelbė oficialų pranešimą apie grėsmę JK elektros, vandens ir kitų ypatingos svarbos sistemų operatoriams, ragindamas juos sustiprinti savo apsaugą.

Graikijos gynybos ministro „Twitter“ paskyroje sekmadienį įkeltas pranešimas, kad prieš ją buvo įvykdyta kibernetinė ataka, per kurią užblokuota šimtai sekėjų. „Atsiprašome gynybos ministro Niko Panagiotopulo sekėjų, – sakoma jo paskyroje. – Per ataką nebuvo išgauta jokios informacijos ar duomenų.“ Išsamesnės informacijos apie atakos šaltinį nepateikta.

Kibernetinės grupuotės atakas prieš šalies Vyriausybės institucijas ir verslą vykdė reaguodamos į paramos Ukrainai užtikrinimą, teigia karinės žvalgybos vadas. „2022-ais metais turėjome ir kitokios veiklos kibernetinėje erdvėje. Tų kriminalinių programišių aktyvi veikla.

Pernai priešiška informacinė veikla Lietuvos atžvilgiu buvo stabili, tačiau išsiskyrė agresyvumu, trečiadienį išplatintame pranešime teigia Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenės analitikai pernai fiksavo 4999 prieš Lietuvą nukreiptas informacines atakas, 2021 metais jie nustatė 5030 atvejų.

Rusijos karo prieš Ukrainą metu padaugėjo kibernetinių atakų prieš Lietuvos finansų įstaigas, rodo naujausia apklausa. Anot jos, geopolitinė įtampa ir karo pasekmės tebėra svarbiausias rizikos šaltinis Lietuvos finansų sistemai. Lietuvos banko (LB) apklausos duomenimis, kone kas antras respondentas – 42 proc. – patyrė kibernetines atakas – pustrečio karto daugiau nei prieš pusmetį.

Ligoninių kompleksas Versalyje netoli Paryžiaus savaitgalį tapo kibernetinės atakos taikiniu ir turėjo atšaukti operacijas bei perkelti kai kuriuos pacientus, pranešė Prancūzijos Sveikatos apsaugos ministerija. Versalio ligoninių centro, kurį sudaro dvi ligoninės ir senelių namai, vadovybė pranešė, kad bandyta įsilaužti į centro kompiuterių sistemą.

Lenkijoje dėl nenustatytų įsilaužėlių atakos pirmadienį neveikė Viešųjų pirkimų tarnybos svetainė. Pasak tarnybos, pirmadienio rytą jos svetainė atakuota iš išorinių serverių, o po išpuolio nustojo veikti elektroninių pirkimų platforma. Po pietų platforma vis dar buvo nepasiekiama. Iš karto nebuvo aišku, ar buvo pavogta duomenų. Specialistai mėgino atkurti puslapio veikimą.

Nuo kibernetinių atakų ketvirtadienį nukentėjo Slovakijos ir Lenkijos parlamentai; dėl to sutriko Slovakijos įstatymų leidžiamojo organo balsavimo sistema, pranešė abiejų šalių institucijos. „Ataka buvo daugiakryptė, taip pat ir iš Rusijos Federacijos vidaus“, – sakoma Lenkijos Senato pareiškime. Lenkijos Senato pirmininkas Tomaszas Grodzkis sakė, kad tai gali būti susiję su trečiadienį vykusiu Senato balsavimu dėl rezoliucijos, kuria Rusija pripažįstama teroristiniu režimu.

Šiemet sukčiai iš žmonių išviliojo net 8 milijonus eurų, o didžiausia vieno žmogaus prarasta suma buvo 54 tūkstančiai eurų. Bankų duomenimis, daugėja ne tik sukčių aukų, bet ir dvigubėja sumos. Regioninio kibernetinės gynybos centro direktorius Romualdas Petkevičius sako, kad tai yra kompleksinė visos visuomenės problema ir pristato nerimą keliančius skaičius – pratybų „Kibernetinis skydas 2022“ metu į netikrų sukčių pinkles pakliuvo apie 4,5 tūkst. žmonių.

Po kibernetinės atakos, kurią vykdyti ragino viena prorusiška įsilaužėlių grupė, pirmadienį kurį laiką neveikė kelių didžiųjų JAV oro uostų interneto svetainės. Trikdžius, paveikusius oro uostų svetaines tokiuose miestuose kaip Atlanta, Čikaga, Los Andželas, Niujorkas, Finiksas ir Sent Luisas, nulėmė paskirstyto paslaugos trikdymo (DDoS) atakos. Per tokias atakas interneto svetainė išjungiama užtvindant ją užklausomis.

Bankinės sistemos ir infrastruktūros paslaugų tiekėja „BankingLab“ savaitgalį patyrė kibernetinę ataką. Dėl to tiek įmonė, tiek atsakingos institucijos pradėjo tyrimą.  Ataka iš užsienio valstybės užfiksuota penktadienį po vidurnakčio ir tęsėsi šeštadienį bei sekmadienį, pirmadienį pranešė įmonė. Paslaugos vėl teikiamos nuo pirmadienio ryto, BNS pranešė įmonės vadovas Narimantas Bloznelis.

Lietuvoje veikiantis Jungtinės Karalystės bankas „Revolut“ rugsėjo 11 dieną patyrė kibernetinę ataką, jos metu programišiai gavo prieigą prie 0,16 proc. banko klientų duomenų, rašo portalas vz.lt. Pasak „Revolut“, Lietuvoje apie incidentą informuoti 379 klientai, jų lėšos saugios.  „Revolut“ teigimu, manoma, kad įsilaužėliai prieigą prie duomenų gavo fišingo (angl. phishing) būdu, kai iš vieno darbuotojų prisijungimo duomenys buvo išvilioti naudojant socialinės inžinerijos metodus.

Turto bankas antradienį patyrė kibernetinę ataką, dėl jos sutriko įstaigos išorinės svetainės turtas.lt, valstybesturtas.lt. Kaip BNS sakė Turto banko atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, dėl paskirstytos paslaugų trikdymo (DDoS) atakos tinklalapiai neveikė nuo 12.30 val. iki 13 valandos. Pasak įstaigos, ataka šiuo metu yra suvaldyta ir svetainių veikla atkurta.

Latvijos Saeimos serveriai ketvirtadienį tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu, surengtos kibernetinių įsilaužėlių, palaikančių Rusijos karą Ukrainoje, pranešė šalies kibernetinio saugumo agentūra. Agentūros CERT.LV atstovė Madara Krutova naujienų agentūrai BNS sakė, kad dėl serverių apsaugos sistemų ir bendradarbiavimo su technologijų bendrove „Tet“ Saeimos sistemų darbas nebuvo sutrikdytas.

Suomijos parlamentas antradienį pranešė, kad jo interneto svetainė tapo kibernetinės atakos taikiniu, šiai Šiaurės valstybei siekiant narystės NATO dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. „Prieš parlamento išorinę interneto svetainę vykdoma paslaugos trikdymo ataka“, – sakoma institucijos pareiškime. Išpuolis prasidėjo apie 14 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku ir sulėtino arba visiškai užblokavo tinklapio darbą.

Viena pagrindinių Ispanijos mokslo institucijų tapo kibernetinės atakos, kurią nacionalinės tarnybos sieja su Rusija, taikiniu, antradienį pranešė Mokslo ministerija. Ministerijos pranešime sakoma, kad Ispanijos nacionalinė mokslo taryba liepos 16–17 dienomis buvo paveikta išpirkos reikalaujančio viruso atakos. Ispanijos kibernetinio saugumo tarnybų atlikta preliminari analizė rodo, kad jokios jautrios ar konfidencialios informacijos veikiausiai nebuvo pavogta.

Dėl nutekėjusių skelbimų portalo alio.lt ir interneto svetainės verslilietuva.lt klientų duomenų tyrimą pradėjo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Tyrimo metu bus įvertintos portalų valdytojų naudotos duomenų saugumo priemones, pranešė inspekcija. „VDAI jau pradėjo tyrimus savo iniciatyva dėl galimo duomenų saugumo pažeidimo organizacijose, todėl atskiri asmenų skundai nebus nagrinėjami. Apie priimtus sprendimus bus paskelbta viešai baigus tyrimą“, – nurodoma pranešime. Alio.

Dėl kibernetinės atakos prieš skelbimų portalą alio.lt galėjo būti nutekinti 345 tūkst. vartotojų duomenys, ketvirtadienį pranešė portalas. „Panašu, jog tai galėjo būti dar viena Rusijos ataka prieš Lietuvos IT erdvę, prieš kurią, matyt, bejėgiai atsilaikyti dauguma verslo subjektų. Mes dedame dideles pastangas apsaugoti vartotojus ir suvaldyti įvykdytą duomenų saugumo pažeidimą, visas teisinis veiksmų planas jau yra vykdomas“, – pranešime sakė portalo IT vadovas Kristijonas Šiaulys.

„Ignitis grupė“ šeštadienį pranešė susidūrusi su „didžiausia kibernetine ataka per dešimtmetį“. Grupė pranešė nuo nakties patirianti paskirstytų paslaugos trikdymo (DDoS) atakas, kurios sutrikdė jos internetinių svetainių darbą ir elektroninių paslaugų prieinamumą. Prieš vidurdienį valstybės valdoma grupė pranešė suvaldžiusi ir apribojusi atakas. „Įsilaužimų į sistemas ar kito neigiamo joms poveikio neužfiksuota“, – teigiama „Ignitis grupės“ pranešime.

Informacinio karo amžiuje asmens duomenys gali tapti esminiu ginklu. Specialistai pastebi, kad prasidėjus karui Ukrainoje į Lietuvą skrieja vis daugiau programišių strėlių. Nutekėję „Švaros brolių“ klientų duomenys verčia sunerimti. Netekę svarbių duomenų, gyventojai gali tapti nusikaltimo aukomis. Kibernetinio saugumo specialistai paaiškino, ką reiškia toks duomenų nutekėjimas ir ko reikėtų imtis, kad ateityje tokių informacinių atakų būtų išvengta.

Lietuvoje įvykdyta dar viena duomenų vagystė. Programišiai pasisavino 50 tūkstančių automobilių švaros centrų „Švaros broliai“ klientų duomenis: vardus, dalį pavardžių, automobilių valstybinius numerius, kai kurių klientų elektroninio pašto adresus ir telefonų numerius. Įtariamųjų kibernetinių nusikaltėlių sąraše ir Rusija, kuri prieš savaitę puolė Lietuvos valstybinių institucijų internetinius puslapius.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) antradienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl automobilių švaros centrus valdančios įmonės „Švaros broliai“ klientų duomenų saugumo. Inspekcija nurodė tyrimą pradėjusi savo iniciatyva, reaguodama į paskelbtą informaciją dėl programišių nutekintų 50 tūkst. įmonės klientų duomenų. Ji taip pat nurodė sulaukusi asmenų kreipimųsi dėl galimai nutekintų duomenų.

Programišiai nutekino apie 50 tūkst. „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų rezervacijos sistemos klientų duomenis – vardus, dalį pavardžių, automobilių valstybinius numerius, kai kurių klientų el. pašto adresus ir telefonų numerius, praneša įmonė. Su mokėjimais susijusi informacija – banko sąskaitų, mokėjimo kortelių duomenys, ir kiti itin jautrūs duomenys, kaip asmens kodai, namų adresai, nutekėjusioje duomenų bazėje saugomi ir kaupiami nebuvo.

Kibernetinės atakos prieš Lietuvos institucijas ir verslą nuslopo, bet ekspertai pasirengę jų atsinaujinimui, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) laikinasis vadovas Jonas Skardinskas. „Viskas bet kada vėl gali prasidėti, pasiruošimas yra. Bet faktinė padėtis, sakyčiau, grįžo į pradinį lygį, kuris buvo prieš praėjusios savaitės pradžią“, – BNS penktadienį sakė J. Skardinskas.

Norvegijos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad per pastarąją parą dėl kibernetinės atakos šalyje laikinai sutriko valstybinių įstaigų ir verslo interneto svetainių veikla.