kibernetinė ataka

Jungtinės Karalystės vyriausybės pareigūnai trečiadienį pareiškė, kad Rusijos ir jai prijaučiantys programišiai siekia sutrikdyti arba sunaikinti Britanijos ypatingos svarbos infrastruktūrą, o šalies pastangos juos sustabdyti kol kas yra nepakankamos. Britanijos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras paskelbė oficialų pranešimą apie grėsmę JK elektros, vandens ir kitų ypatingos svarbos sistemų operatoriams, ragindamas juos sustiprinti savo apsaugą.

Graikijos gynybos ministro „Twitter“ paskyroje sekmadienį įkeltas pranešimas, kad prieš ją buvo įvykdyta kibernetinė ataka, per kurią užblokuota šimtai sekėjų. „Atsiprašome gynybos ministro Niko Panagiotopulo sekėjų, – sakoma jo paskyroje. – Per ataką nebuvo išgauta jokios informacijos ar duomenų.“ Išsamesnės informacijos apie atakos šaltinį nepateikta.

Kibernetinės grupuotės atakas prieš šalies Vyriausybės institucijas ir verslą vykdė reaguodamos į paramos Ukrainai užtikrinimą, teigia karinės žvalgybos vadas. „2022-ais metais turėjome ir kitokios veiklos kibernetinėje erdvėje. Tų kriminalinių programišių aktyvi veikla.

Pernai priešiška informacinė veikla Lietuvos atžvilgiu buvo stabili, tačiau išsiskyrė agresyvumu, trečiadienį išplatintame pranešime teigia Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenės analitikai pernai fiksavo 4999 prieš Lietuvą nukreiptas informacines atakas, 2021 metais jie nustatė 5030 atvejų.

Rusijos karo prieš Ukrainą metu padaugėjo kibernetinių atakų prieš Lietuvos finansų įstaigas, rodo naujausia apklausa. Anot jos, geopolitinė įtampa ir karo pasekmės tebėra svarbiausias rizikos šaltinis Lietuvos finansų sistemai. Lietuvos banko (LB) apklausos duomenimis, kone kas antras respondentas – 42 proc. – patyrė kibernetines atakas – pustrečio karto daugiau nei prieš pusmetį.

Ligoninių kompleksas Versalyje netoli Paryžiaus savaitgalį tapo kibernetinės atakos taikiniu ir turėjo atšaukti operacijas bei perkelti kai kuriuos pacientus, pranešė Prancūzijos Sveikatos apsaugos ministerija. Versalio ligoninių centro, kurį sudaro dvi ligoninės ir senelių namai, vadovybė pranešė, kad bandyta įsilaužti į centro kompiuterių sistemą.

Lenkijoje dėl nenustatytų įsilaužėlių atakos pirmadienį neveikė Viešųjų pirkimų tarnybos svetainė. Pasak tarnybos, pirmadienio rytą jos svetainė atakuota iš išorinių serverių, o po išpuolio nustojo veikti elektroninių pirkimų platforma. Po pietų platforma vis dar buvo nepasiekiama. Iš karto nebuvo aišku, ar buvo pavogta duomenų. Specialistai mėgino atkurti puslapio veikimą.

Nuo kibernetinių atakų ketvirtadienį nukentėjo Slovakijos ir Lenkijos parlamentai; dėl to sutriko Slovakijos įstatymų leidžiamojo organo balsavimo sistema, pranešė abiejų šalių institucijos. „Ataka buvo daugiakryptė, taip pat ir iš Rusijos Federacijos vidaus“, – sakoma Lenkijos Senato pareiškime. Lenkijos Senato pirmininkas Tomaszas Grodzkis sakė, kad tai gali būti susiję su trečiadienį vykusiu Senato balsavimu dėl rezoliucijos, kuria Rusija pripažįstama teroristiniu režimu.

Šiemet sukčiai iš žmonių išviliojo net 8 milijonus eurų, o didžiausia vieno žmogaus prarasta suma buvo 54 tūkstančiai eurų. Bankų duomenimis, daugėja ne tik sukčių aukų, bet ir dvigubėja sumos. Regioninio kibernetinės gynybos centro direktorius Romualdas Petkevičius sako, kad tai yra kompleksinė visos visuomenės problema ir pristato nerimą keliančius skaičius – pratybų „Kibernetinis skydas 2022“ metu į netikrų sukčių pinkles pakliuvo apie 4,5 tūkst. žmonių.

Po kibernetinės atakos, kurią vykdyti ragino viena prorusiška įsilaužėlių grupė, pirmadienį kurį laiką neveikė kelių didžiųjų JAV oro uostų interneto svetainės. Trikdžius, paveikusius oro uostų svetaines tokiuose miestuose kaip Atlanta, Čikaga, Los Andželas, Niujorkas, Finiksas ir Sent Luisas, nulėmė paskirstyto paslaugos trikdymo (DDoS) atakos. Per tokias atakas interneto svetainė išjungiama užtvindant ją užklausomis.

Bankinės sistemos ir infrastruktūros paslaugų tiekėja „BankingLab“ savaitgalį patyrė kibernetinę ataką. Dėl to tiek įmonė, tiek atsakingos institucijos pradėjo tyrimą.  Ataka iš užsienio valstybės užfiksuota penktadienį po vidurnakčio ir tęsėsi šeštadienį bei sekmadienį, pirmadienį pranešė įmonė. Paslaugos vėl teikiamos nuo pirmadienio ryto, BNS pranešė įmonės vadovas Narimantas Bloznelis.

Lietuvoje veikiantis Jungtinės Karalystės bankas „Revolut“ rugsėjo 11 dieną patyrė kibernetinę ataką, jos metu programišiai gavo prieigą prie 0,16 proc. banko klientų duomenų, rašo portalas vz.lt. Pasak „Revolut“, Lietuvoje apie incidentą informuoti 379 klientai, jų lėšos saugios.  „Revolut“ teigimu, manoma, kad įsilaužėliai prieigą prie duomenų gavo fišingo (angl. phishing) būdu, kai iš vieno darbuotojų prisijungimo duomenys buvo išvilioti naudojant socialinės inžinerijos metodus.

Turto bankas antradienį patyrė kibernetinę ataką, dėl jos sutriko įstaigos išorinės svetainės turtas.lt, valstybesturtas.lt. Kaip BNS sakė Turto banko atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, dėl paskirstytos paslaugų trikdymo (DDoS) atakos tinklalapiai neveikė nuo 12.30 val. iki 13 valandos. Pasak įstaigos, ataka šiuo metu yra suvaldyta ir svetainių veikla atkurta.

Latvijos Saeimos serveriai ketvirtadienį tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu, surengtos kibernetinių įsilaužėlių, palaikančių Rusijos karą Ukrainoje, pranešė šalies kibernetinio saugumo agentūra. Agentūros CERT.LV atstovė Madara Krutova naujienų agentūrai BNS sakė, kad dėl serverių apsaugos sistemų ir bendradarbiavimo su technologijų bendrove „Tet“ Saeimos sistemų darbas nebuvo sutrikdytas.

Suomijos parlamentas antradienį pranešė, kad jo interneto svetainė tapo kibernetinės atakos taikiniu, šiai Šiaurės valstybei siekiant narystės NATO dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. „Prieš parlamento išorinę interneto svetainę vykdoma paslaugos trikdymo ataka“, – sakoma institucijos pareiškime. Išpuolis prasidėjo apie 14 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku ir sulėtino arba visiškai užblokavo tinklapio darbą.

Viena pagrindinių Ispanijos mokslo institucijų tapo kibernetinės atakos, kurią nacionalinės tarnybos sieja su Rusija, taikiniu, antradienį pranešė Mokslo ministerija. Ministerijos pranešime sakoma, kad Ispanijos nacionalinė mokslo taryba liepos 16–17 dienomis buvo paveikta išpirkos reikalaujančio viruso atakos. Ispanijos kibernetinio saugumo tarnybų atlikta preliminari analizė rodo, kad jokios jautrios ar konfidencialios informacijos veikiausiai nebuvo pavogta.

Dėl nutekėjusių skelbimų portalo alio.lt ir interneto svetainės verslilietuva.lt klientų duomenų tyrimą pradėjo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Tyrimo metu bus įvertintos portalų valdytojų naudotos duomenų saugumo priemones, pranešė inspekcija. „VDAI jau pradėjo tyrimus savo iniciatyva dėl galimo duomenų saugumo pažeidimo organizacijose, todėl atskiri asmenų skundai nebus nagrinėjami. Apie priimtus sprendimus bus paskelbta viešai baigus tyrimą“, – nurodoma pranešime. Alio.

Dėl kibernetinės atakos prieš skelbimų portalą alio.lt galėjo būti nutekinti 345 tūkst. vartotojų duomenys, ketvirtadienį pranešė portalas. „Panašu, jog tai galėjo būti dar viena Rusijos ataka prieš Lietuvos IT erdvę, prieš kurią, matyt, bejėgiai atsilaikyti dauguma verslo subjektų. Mes dedame dideles pastangas apsaugoti vartotojus ir suvaldyti įvykdytą duomenų saugumo pažeidimą, visas teisinis veiksmų planas jau yra vykdomas“, – pranešime sakė portalo IT vadovas Kristijonas Šiaulys.

„Ignitis grupė“ šeštadienį pranešė susidūrusi su „didžiausia kibernetine ataka per dešimtmetį“. Grupė pranešė nuo nakties patirianti paskirstytų paslaugos trikdymo (DDoS) atakas, kurios sutrikdė jos internetinių svetainių darbą ir elektroninių paslaugų prieinamumą. Prieš vidurdienį valstybės valdoma grupė pranešė suvaldžiusi ir apribojusi atakas. „Įsilaužimų į sistemas ar kito neigiamo joms poveikio neužfiksuota“, – teigiama „Ignitis grupės“ pranešime.

Informacinio karo amžiuje asmens duomenys gali tapti esminiu ginklu. Specialistai pastebi, kad prasidėjus karui Ukrainoje į Lietuvą skrieja vis daugiau programišių strėlių. Nutekėję „Švaros brolių“ klientų duomenys verčia sunerimti. Netekę svarbių duomenų, gyventojai gali tapti nusikaltimo aukomis. Kibernetinio saugumo specialistai paaiškino, ką reiškia toks duomenų nutekėjimas ir ko reikėtų imtis, kad ateityje tokių informacinių atakų būtų išvengta.

Lietuvoje įvykdyta dar viena duomenų vagystė. Programišiai pasisavino 50 tūkstančių automobilių švaros centrų „Švaros broliai“ klientų duomenis: vardus, dalį pavardžių, automobilių valstybinius numerius, kai kurių klientų elektroninio pašto adresus ir telefonų numerius. Įtariamųjų kibernetinių nusikaltėlių sąraše ir Rusija, kuri prieš savaitę puolė Lietuvos valstybinių institucijų internetinius puslapius.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) antradienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl automobilių švaros centrus valdančios įmonės „Švaros broliai“ klientų duomenų saugumo. Inspekcija nurodė tyrimą pradėjusi savo iniciatyva, reaguodama į paskelbtą informaciją dėl programišių nutekintų 50 tūkst. įmonės klientų duomenų. Ji taip pat nurodė sulaukusi asmenų kreipimųsi dėl galimai nutekintų duomenų.

Programišiai nutekino apie 50 tūkst. „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų rezervacijos sistemos klientų duomenis – vardus, dalį pavardžių, automobilių valstybinius numerius, kai kurių klientų el. pašto adresus ir telefonų numerius, praneša įmonė. Su mokėjimais susijusi informacija – banko sąskaitų, mokėjimo kortelių duomenys, ir kiti itin jautrūs duomenys, kaip asmens kodai, namų adresai, nutekėjusioje duomenų bazėje saugomi ir kaupiami nebuvo.

Kibernetinės atakos prieš Lietuvos institucijas ir verslą nuslopo, bet ekspertai pasirengę jų atsinaujinimui, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) laikinasis vadovas Jonas Skardinskas. „Viskas bet kada vėl gali prasidėti, pasiruošimas yra. Bet faktinė padėtis, sakyčiau, grįžo į pradinį lygį, kuris buvo prieš praėjusios savaitės pradžią“, – BNS penktadienį sakė J. Skardinskas.

Norvegijos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad per pastarąją parą dėl kibernetinės atakos šalyje laikinai sutriko valstybinių įstaigų ir verslo interneto svetainių veikla.

Atnaujinus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) internetinį puslapį, prieš jį po kelių dienų buvo įvykdyta masyvi kibernetinė ataka, sako ministras Arvydas Anušauskas. „KAM internetinė svetainė kai tik buvo paleista, jei neklystu, gegužės pirmom dienom, po penkių dienų jau patyrė masyvią kibernetinę ataką“, – žurnalistams trečiadienį teigė jis. Ministras neįvardijo, kas įtariamas surengęs ataką ir kokie jos padariniai.

Lietuva kartu su Europos Sąjunga (ES) ir šalimis sąjungininkėmis griežtai pasmerkė Rusijos kibernetines atakas Ukrainoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Lietuva remia bendrą ES deklaraciją, kuri pirmą kartą ne tik griežtai pasmerkė, bet ir priskyrė Rusijai atsakomybę už pirmąją karo dieną Ukrainoje įvykdytą kibernetinę ataką“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Estijos informacinių sistemų tarnybos (RIA) reagavimo į kibernetinius incidentus padalinys CERT-EE nustatė, kad pirmadienį ryte Užsienio reikalų ministerijos tinklalapis tapo elektroninės paslaugos trikdymo atakų (angl. Denial of Service, DoS) taikiniu.   DoS atakos prasidėjo 7 val. 49 min. (ir Lietuvos laiku).  Tokių atakų tikslas – taip paveikti kompiuterinę sistemą arba tinklą, kad kompiuterinės paslaugos taptų neprieinamos vartotojams.

JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo JAV privačias įmones ir organizacijas stiprinti apsaugą nuo galimų Rusijos kibernetinių atakų, praneša BBC. „Verslų savininkai ir valdytojai turi paskubėti ir užrakinti savo skaitmenines duris“, – kalbėjo J. Bidenas įspėdamas, kad Rusija planuoja kibernetinę ataką prieš JAV. Jungtinės Karalystės (JK) kibernetinės institucijos taip pat palaiko Baltųjų rūmų raginimus imtis griežtesnių kibernetinio saugumo priemonių.

Televizijos kanalo „Ukraina 24“ bėgančioje eilutėje pasirodė melaginga informacija, kad esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina ukrainiečius karius susidėti ginklus. Tokią informaciją vaizdo įrašu netrukus paneigė pats Ukrainos prezidentas. Kanalas „Ukraina 24“ pripažino, kad patyrė kibernetinę ataką, kurios metu buvo ištransliuota melagina bėganti eilutė. Joje buvo rašoma, kad V. Zelenskis esą pasiduoda ir paprašė ukrainiečių sudėti savo ginklus.

Karo pabėgėlių iš Ukrainos pervežimą ir apgyvendinimą Lietuvoje koordinuojantis savanorių centras „Stiprūs kartu“ antradienio vakarą patyrė kibernetinę ataką. Tai taip vadinama DDOS ataka, kai vienu metu organizuojamas masinis užklausų kiekio siuntimas į konkrečią internetinę svetainę. Bandant atakuoti stipruskartu.lt, piko metu patirtas daugiau kaip 56 tūkst. užklausų srautas per sekundę. Veikiant normaliomis sąlygomis, sulaukiama apie 14 tūkst. lankytojų per dieną.

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įmonės tiek JAV, tiek kitose valstybėse, turėtų sustiprinti savo saugumą ir budrumą po duomenis naikinančių kibernetinių atakų Ukrainoje. Skelbiama, kad dėl to jau nukentėjo du Ukrainos vyriausybės paslaugų teikėjai – vienas Latvijoje, o kitas – Lietuvoje. Jos vyko Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą išvakarėse, šeštadienį pranešė Federalinių tyrimų biuras (FBI) ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra (CISA), rašo CNN.

Penktadienio rytą naujienų portalą tv3.lt bandė nulaužti programišiai iš užsienio. Apie panašias atakas pranešama ir kitose Baltijos šalyse. Taip vadinama DDoS (angl. denial of service) ataka pradėta 8:30 val. ir truko apie 4 minutes. Panašių atakų metu į vieną puslapį nukreipiama daugybė užklausų iš kitų kompiuterių. Dėl to puslapis tampa neprieinamas. Per 4 minutes, kai vyko ataka prieš portalą tv3.lt, į jį vienu metu pasiųsta 25 mln. užklausų.

Kol Rusija vis garsiau žvangina ginklais, telkdama pajėgas prie Ukrainos sienos, paskutiniai įvykiai Ukrainoje sunerimti verčia ne tik dėl tankų ir pabūklų. Prieš kelias savaites Kremliaus programišiai įsilaužė į Ukrainos ministerijų puslapius, kur gyventojams paliko grėsmingus pranešimus. Aukščiausi Jungtinių Valstijų kibernetinio saugumo pareigūnai perspėja, kad kibernetinių Rusijos atakų gali sulaukti ne tik Ukraina, o ir bet kuri NATO šalis.

Prieš Kanados užsienio reikalų ministeriją praėjusią savaitę buvo surengta kibernetinė ataka, dėl kurios diplomatams vis dar neprieinamos kai kurios elektroninės paslaugos, pirmadienį patvirtino federalinės kibernetinio saugumo agentūros.

Kijevas sekmadienį pareiškė turintis įrodymų, kad Rusija slypi už didžiulės kibernetinės atakos, kuri šią savaitę paveikė svarbių Ukrainos vyriausybės agentūrų svetaines. Ukraina anksti penktadienį patyrė didžiulę kibernetinę ataką. Vakarai dėl jos kaltina Rusiją, o kai kurie analitikai nuogąstauja, kad tai gali būti fizinės atakos įžanga. JAV penktadienį taip pat apkaltino Rusiją siunčiant sprogdinti apmokytus diversantus surengti incidento, galinčio tapti pretekstu įsiveržti į Ukrainą.

Ukraina penktadienį pareiškė aptikusi užuominų, kad Rusija gali būti susijusi su virtinę vyriausybės tinklalapių paveikusia kibernetine ataka, įvykdyta tvyrant padidėjusiai įtampai tarp abiejų kaimyninių šalių.

Naktį prieš Ukrainą pradėtas didelio masto kibernetinis puolimas. Į svarbius šalies institucijų tinklapius programišiai įsilaužė netrukus po žlugusių, kelias dienas trukusių NATO ir Rusijos derybų. Europos šalys skuba padėti Kijevui kovoti su programišiais, o Rusija perspėja – ilgai Vakarų atsako į savo reikalavimus nelauks, o jei nebus pokyčių – imsis veiksmų. Kelias dienas trukę ir be rezultato pasibaigę NATO ir Rusijos pokalbiai oficialiai vadinami derybomis.

Penktadienį vakare įsilaužta į buvusio europarlamentaro, PSO specialiojo pasiuntinio Europos regionui Vytenio Povilo Andriukaičio socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą. Šią informaciją politikas pats patvirtino naujienų portalui tv3.lt. „Šeštadienį ir sekmadienį su savo techniniais žmonėmis nekontaktavau, dabar kontaktuojam ir žiūrėsim, kaip atstatyti“, – nurodė jis, pridurdamas, kad programišiai pakeitė ir paskyros pavadinimą.

Nuo pandemijos pradžios kibernetinių išpuolių pasaulyje padidėjo net 60 procentų, teigia kibernetinio saugumo organizacija „Purplesec“. Ši tendencija, deja, neaplenkia ir Lietuvos – per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų šalyje užfiksuota daugiau nei pusantro tūkstančio kibernetinių incidentų atvejų. Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto docentas Šarūnas Grigaliūnas įspėja, kad apsisaugoti virtualioje erdvėje būtina ne tik įstaigoms, tačiau ir privatiems asmenims.

„Microsoft“ paskelbė, kad tie patys Rusijos remiami programišiai, kurie įvykdė 2020 metų plataus masto „SolarWinds“ kibernetinę ataką prieš JAV agentūras, toliau atakuoja pasaulinę technologijų tiekimo grandinę ir nuo vasaros nepaliaudami taikosi į debesijos paslaugų bei kitas bendroves. Ši grupė, „Microsoft“ vadinama „Nobelium“, pasitelkė naują strategiją pasinaudoti debesijos paslaugų perpardavinėtoju turima tiesiogine prieiga prie savo klientų IT sistemų.

56 milijardai – tiek nuo pernai rugsėjo iki šių metų gegužės mėnesio buvo užfiksuota bandymų atspėti prisijungimų duomenis prie nuotolinių įmonių darbalaukių. Bandymų prisijungti prie nutolusių įrenginių skaičius išaugo 786 procentai, o dalis atakų leidžia programišiams pasiekti savo tikslų. Pranešime spaudai ekspertai įvardija, ką kiekvienas žmogus gali padaryti, kad apsisaugotų nuo kibernetinių atakų.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pranešė fiksavusi bandymą įvykdyti informacinę-kibernetinę ataką. Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, tam tikri požymiai rodo, kad kibernetinės atakos metu buvo nutekinta slapta informacija, tačiau kol kas nėra aišku, koks buvo šio išpuolio mastas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo kibernetinio saugumo specialistas Darius Povilaitis ir užsienio politikos ekspertas Albinas Januška.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pranešė fiksavusi bandymą įvykdyti informacinę-kibernetinę ataką. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos teigimu, tam tikri požymiai rodo, kad kibernetinio išpuolio metu prieš Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo nutekinta slapta informacija. Kol kas nėra aišku, koks buvo šio išpuolio mastas, tačiau internetinėje erdvėje jau pasirodė tariamas pavogtų duomenų pardavėjo pranešimas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pranešė fiksavusi bandymą įvykdyti informacinę-kibernetinę ataką. „Apie tai informuotos atsakingos institucijos ir pradėtas tyrimas“, – nurodoma pranešime. Daugiau detalių apie kibernetinį išpuolį nepateikiama. Ministerija taip pat atkreipia dėmesį į pastaruoju metu suintensyvėjusias informacines bei informacines-kibernetines atakas, kurių tikslas yra diskredituoti Lietuvos valstybę ir jos politiką.

Kinija antradienį paneigė įvykdžiusi didžiulį įsilaužimą į „Microsoft“ serverius, o kinų ambasada Naujojoje Zelandija pavadino šiuos JAV ir sąjungininkių kaltinimus „visiškai nepagrįstais ir neatsakingais“. Velingtonui prisijungus prie kelių sostinių ir priskyrus tą kibernetinę ataką Kinijai, ambasada išskyrė Naujosios Zelandijos vaidmenį ir įtarimus apibūdino kaip „kenksmingą šmeižtą“. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės pirmadienį griežtai pasmerkė Kinijos „piktavališką kibernetinę veikl...

JAV aukščiausio rango pareigūnai trečiadienį Baltuosiuose rūmuose tarėsi dėl kovos su išpirkos reikalaujančių virusų (angl. ransomware) atakomis, prezidentui Joe Bidenui jaučiant vis didesnį spaudimą dėl kibernetinių atakų imtis veiksmų prieš Rusiją. Kelios dienos po to, kai šimtai bendrovių Jungtinėse Valstijose ir maždaug 1,5 tūkst.

Televizijos transliuota Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinė tiesioginių klausimų ir atsakymų sesija „Tiesioginė linija“ trečiadienį tapo „galingų“ kibernetinių atakų taikiniu, pranešė šį renginį transliavusi valstybinė televizija „Rossija 24“. Per „Tiesioginę liniją“, kurią transliavo Kremliui palankios žiniasklaidos priemonės, prezidentas atsakinėjo į klausimus, kuriuos jam tiesiogiai pateikdavo gyventojai iš visos Rusijos.

Didžiausia mėsos tiekimo įmonė pasaulyje patyrė galingą Rusijos programišių ataką. Dešimtis gamyklų visame pasaulyje turinti kompanija sako, kad dėl užkrėstų kompiuterinių sistemų teko stabdyti darbą, tad sutriko pasaulinis mėsos tiekimas. Baiminamasi, kad dėl to kai kuriose šalyse net gali pakilti mėsos kainos.