ket

Baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus susimoka tik kiek daugiau nei trečdalis lietuvių. Piktybiškai atsakomybės vengiančius piliečius nuspręsta pažaboti griežtomis sankcijomis. Vyriausybė siūlo tokiems asmenims neleisti gauti ar pasikeisti vairuotojo pažymėjimo, taip pat ir registruoti automobilio. Praėjusiais metais iš viso užregistruota daugiau nei 400 tūkstančių administracinės teisės pažeidimų. Paskirtų baudų suma siekia 100 milijonų eurų. Tuo metu sumokėta baudų vos 44 milijonai.

 Praėjusią savaitę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

 Praėjusią savaitę, birželio 8-14 d., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai vykdė prevencines priemones – kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi jiems nustatytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Praėjusią savaitę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnams įkliuvo 95 Kelių eismo taisyklių nesilaikę pėstieji. Šią savaitę pėsčiųjų kontrolės priemonės bus tęsiamos.

 Reaguodamas į paskutinius įvykius keliuose, kuomet neblaivūs vairuotojai keliuose sukelia tragiškas avarijas, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, siūlo griežtinti priemones prieš neblaivius vairuotojus ir tragiškas avarijas sukėlusiems neblaiviems asmenims atimti teisę vairuoti iki gyvos galvos.

 Viskas gerai, kas gerai baigiasi – bent jau dviem sostinės policijos pareigūnams į kurių automobilį sekmadienio pavakarę rėžėsi persekiotas neblaivaus 30-mečio vairuojamas „VW Transporter“. Galvos sumušimus patyrę pareigūnai po medikų apžiūros išleisti į namus, o pagrindinis šios istorijos „herojus“ atsidūrė areštinėje. Baudžiamasis kodeksas už virtinę pažeidimų, kuriuos padarė 30-metis, numato net laisvės atėmimą iki trejų metų.

 Per šventes Kelių eismo taisyklių pažeidėjų tikrai nesumažėjo. O ir išsisukti jie bandė geriausiu, jų manymu, būdu - duodami kyšį. Siūlomos sumos svyravo nuo dešimties iki kelių šimtų eurų. Balandžio 5 d. apie 11 val. 45 min. Šiauliuose, Tilžės g., 41-erių metų vyras, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo), Šiaulių apskr. VPK Patrulių rinktinės pareigūnui siūlė 10 eurų kyšį. Vyras apklaustas.

2015-03-31 apie 11.40 val. Kėdainiuose, Pramonės g. važiavo krovininis automobilis „MAN“, vairuojamas 1975 m. gimusio vyro, kuris, pirminiais duomenimis, sukdamas į kairę, į Cukraus g., (į šalutinį kelią), nepraleido tiesiai važiavusio automobilio „Opel Astra“, vairuojamo 1983 m. gimusio vyro, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Opel“ vairuotojas. Krovininio automobilio „MAN“ vairuotojas, pirminiais duomenimis, blaivus, paimtas kraujas tyrimui.

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena, kad vadovaujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais mūsų šalyje nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.

 Kovo 28 d. apie 1 val. 20 min. Kėdainių r., Vilainių k., Melioratorių g., 21-erių metų jaunuolis, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo automobilį neblaivus (1,67 prom. alkoholio)), Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus pareigūnams siūlė 2 000 eurų kyšį. Jaunulis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str.

 Kovo 16 - 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai išaiškino 35 atvejus, kai automobilius vairavo neblaivūs vairuotojai. Vien penktadienį - sekmadienį policijai įkliuvo 20 neblaivių vairuotojų. Per praėjusią savaitę 6 vairuotojai sukėlė eismo įvykius, kurių metu sugadintos transporto priemonės.

 Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai praėjusią savaitę kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nepaisant nuolatinių pranešimų apie kontrolės priemones, skaudžias eismo nelaimes keliuose, kuriuose nukenčia pėstieji, ir patarimų, kaip išvengti nelaimių kelyje, pėstieji vis dar ignoruoja Kelių eismo taisyklėse nustatytas jiems pareigas.

 Tomas Juškėnas Po daugiau nei penkerių metų pertraukos grįžta anksčiau galiojusi baudos balų sistema. Nors nėra tiksliai įvardyta, nuo kada turi įsigalioti sprendimas, specialistai sutaria, kad, prastėjant situacijai šalies keliuose, baudos balų sistema kaip veiksminga priemonė, siekiant pažaboti nuolat Kelių eismo taisykles (KET) pažeidžiančius vairuotojus, turi būti patvirtinta dar šiemet. Kaip viena nuolatinių KET pažeidimų vietų įvardijama pėsčiųjų perėja.

Kovo 2-8 d. pareigūnai išaiškino 18 atvejų, kai automobilius vairavo neblaivūs vairuotojai. Šeštadienį - sekmadienį policijai įkliuvo 9 neblaivūs vairuotojai. Per praėjusią savaitę 5 vairuotojai sukėlė eismo įvykius, kurių metu sugadintos transporto priemonės. Praėjusią savaitę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai taip pat kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Praėjusią savaitę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų. Nepaisant nuolatinių pranešimų apie kontrolės priemones, skaudžias eismo nelaimes keliuose, kuriuose nukenčia pėstieji, ir patarimų, kaip išvengti nelaimių kelyje, pėstieji ignoruoja KET nustatytas jiems pareigas.

Žydrūnė Jankauskienė Pėstieji – rizikingiausia eismo dalyvių grupė, todėl nenuostabu, kad jų saugumui policija skiria didelį dėmesį. Viena tokių akcijų – pėsčiųjų drausminimas už ėjimą per gatvę neleistinose vietose. Tačiau tauragiškiai įsitikinę – ne jie privalo taikytis prie egzistuojančių taisyklių, o valdžia privalo taikyti taisykles prie vietos gyventojų įpročių. – Vis tiek žmonės čia ėjo, eina ir eis. Ir ne po vieną, o būriais.

Eismo įvykių, kuriuose nukenčia vyresnio amžiaus eismo dalyviai, vis daugėja. Remiantis 2014-ųjų metų statistikos duomenimis, avarijose žuvo net 109 pėstieji. Tarp žuvusiųjų daugiausia 65-erių metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Būtent todėl visiems vyresnio amžiaus žmonėms yra būtina nuolat priminti pagrindines Kelių eismo taisykles bei saugumo keliuose svarbą. Juk kiekvienas eismo dalyvis privalo jausti atsakomybę už save ir kitus gatvėje ir kelyje.

 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai praėjusią savaitę kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Žinių radijas Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo keletas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų, susijusių su kelių eismo taisyklėmis. Jas „Žinių radijo“ laidoje „Žvilgsnis“ priminė Policijos departamento Lietuvos kelių policijos tarnybos bendrųjų reikalų grupės vyresnioji specialistė Marija Kazanovič: „Pirmiausia, iki 2014 m. gruodžio 31 dienos galiojusios baudos litais, perskaičiuotos ir nurodytos jau eurais.

 Sausio 1 d. 10 val. 30 min. Vilniuje, Gynėjų g., 57-erių metų vyras, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo automobilį būdamas neblaivus ir atsisakė pasitikrinti dėl neblaivumo), Vilniaus apskr. VPK pareigūnams siūlė 1 000 litų kyšį. Vyras uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. Sausio 1 d. apie 14 val. Klaipėdoje, Taikos pr.

Praėjusią savaitę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai vykdė prevencines priemones – kontroliavo, kaip pėstieji eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kelių policijos valdybos pareigūnai nubaudė 199 Kelių eismo taisyklių nesilaikiusius pėsčiuosius. Šią savaitę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai ir toliau tęs pėsčiųjų kontrolės priemones.

Spalio mėnesį įsigaliojo kelių eismo taisyklių pakeitimų. Vienus pakeitimus vairuojantieji priėmė su džiaugsmu, be didesnių diskusijų, o kai kurie taisyklių pakeitimai sulaukė ir dviprasmiškų vertinimų. Transporto portalo Autogidas.lt atlikta vairuotojų apklausa atskleidė, kad daugumai vairuotojų įvairūs pakeitimai svarbūs – apie 62 proc. respondentų teigia, kad ne tik girdėjo apie pokyčius, bet į juos jau ir įsigilino, ir bando prie jų pratintis.

Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį, kad šalies keliuose nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31-osios bus draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Taip pat ministerija primena, kad nuo lapkričio 1 d. bus galima važiuoti su dygliuotomis padangomis, kurias naudojant ant automobilio būtina priklijuoti apie tai informuojantį skiriamąjį ženklą. „Mūsų prioritetas – kiekvieno eismo dalyvio saugumas, mums svarbi kiekviena išsaugota gyvybė.

„Kas dieną – po naujieną“, – taip galėtume apibūdinti Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus mūsų šalyje. Gyventojams dar nespėjus priprasti prie vienų pakeitimų, jau kalbama apie kitus. Kiek efektyvu ir tikslinga taip dažnai keisti Kelių eismo taisykles? Ar pokyčiai yra naudingi? KET pasikeitimų „puokštė“ liepą Lietuvoje nuo 2014 metų pradžios KET pildytos ir keistos jau keletą kartų.

Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Šiomis dienomis Lietuvoje įsigaliojo prieš kelias savaites Vyriausybės priimti kelių eismo taisyklių pakeitimai. Apie šiuos pakeitimus dauguma vairuotojų net nenutuokia.

Spalio 7 d. apie 3 val. 45 min. Kaune, Algimanto g., G. K. (gimęs 1984 m.), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo automobilį neblaivus (2,74 prom. alkoholio), Kauno aps. VPK pareigūnams siūlė 100 litų kyšį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 1 d. Įtariamasis uždarytas į areštinę.

kaunas.kasvyksta.lt Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimo projektui, kurio tikslas – įgyvendinti nuo š. m. liepos 1 d. įsigaliojusias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas ir ES direktyvos dėl saugesnių vaikiškų sėdynių naudojimo nuostatas. „Tam, kad teisės aktuose nebūtų dviprasmybių ir eismo dalyviams nekiltų neaiškumų, Kelių eismo taisyklių reikalavimai suderinti su įstatymo nuostatomis.

  Spalio 4 d. apie 10 val. 25 min. Švenčionių r., Švenčionėliuose, Partizanų g., I. B. (gimusi 1966 m.), siekdama išvengdama administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo automobilį neužsisegusi saugos diržo ir kalbėdama mobiliojo ryšio telefonu), Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK pareigūnams davė 100 litų kyšį. Moteris apklausta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 1 d. Spalio 4 d. 5 val. 54 min.

Artimosios automobilio žibintų šviesos pėsčiąjį su atšvaitu apšviestų iš 150 metrų atstumo, o tolimosios – iš 300. Jei pėsčiasis turėtų atšvaitą – vairuotojas jį būtų pastebėjęs iš penkis kartus didesnio atstumo. Šiemet Lietuvoje užvažiuota ant pėsčiųjų 433 kartus, iš jų 122 tamsiu paros metu, – žuvo 45 pėsčiųjų, daugiau nei pusė tamsiu paros metu, 473 sužeisti. Dažniausiai pėstieji nebuvo prisisegę atšvaito, nesinešė žibintuvėlio ir kitos šviesą atspindinčios priemonės.

 Ant geležinių bėgių žūsta palyginti nedaug žmonių. Tokios nelaimės Lietuvoje nuo 2014 metų sausio 1 d. iki rugsėjo 4 d. nusinešė vienuolika gyvybių. Tačiau labai didelė dalis automobilių ir traukinių susidūrimų baigiasi itin tragiškai. Pati pavojingiausia vieta – geležinkelių pervažos. Pavyzdžiui, 2012 m. visoje ES jose įvyko 573 įvykiai, per kuriuos žuvo 373 žmonės. Lietuvoje 2012 metais geležinkelio pervažose žuvo 3 žmonės, 2013 metais – 5 žmonės.

Nuo 2014 metų sausio 1-osios iki rugsėjo 2-osios, skelbia Lietuvos automobilių kelių direkcija, Lietuvoje žuvo 162 eismo dalyviai arba 4,5 proc. daugiau nei pernai, kai avarijose žuvo 155 žmonės. Saugaus eismo specialistai laužo galvas, dėl kokių priežasčių šiemet žūsta daugiau žmonių nei pernai. Dažniausiai bėda verčiama kelių chuliganams, nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigusiems, taip pat - neatsargiems vairuotojams.

Kiekvieną rytą, tupint Vilniaus kamščiuose tik ir matome, kaip besirikiuodami į kitą eismo juostą vairuotojai plūsta vieni kitus keiksmais. Apvardžiuoja vienas kitą įvairiais gyvūnais ir iš burnos išspjauna įvairių ligų pavadinimus. Piktam vairuotojui visas srautas pavirsta tiesiog „debilų“ jūra... O ką jis daro pats? Sukelia kelias avarines situacijas, spaudžia „gazą“, automobilis spjaudosi juodais dūmais, cypia kitų automobilių stabdžiai, autobuso vairuotojas susiima už galvos.

Praėjo vos dvi savaitės po to, kai „Tauragės kurjeryje“ paviešinus skaitytojo užfiksuotus kadrus policija nubaudė neatsakingai pasielgusį kolegą – policijos ekipažo vairuotoją. Sulaukėme dar vieno vaizdinio įrodymo. Istorija kartojasi – policijos pareigūnų vėl laukia administracinė atsakomybė. – Ką čia galima daugiau pasakyti: yra policijos pareigūnai ir, deja, yra tokie pareigūnai.

Nuo 2000 metų Lietuvos keliuose žuvo 7260 eismo dalyvių, sužeista – 82 622. Beveik tiek pat gyvena Panevėžio mieste. Todėl ypač draudikus, kuriems dažnai tenka padengti eismo įvykiuose padarytą materialinę ir moralinę žalą, domina, kokios vairuotojų grupės dažniausiai sukelia avarijas, kuriose sužeidžiami eismo dalyviai ir nusinešama tūkstančiai jų gyvybių. Vyrai kelyje - pavojingesni Vieną išsamiausių tyrimų neseniai paskelbė ne gyvybės draudimo bendrovė BTA.

Per pirmąjį šių metų pusmetį transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius šoko į viršų - lyginant su 2013 m. sausiu-birželiu tokių incidentų šiais metais tuo pačiu laikotarpiu užfiksuota 50 proc. daugiau. Šiemet susidūrimų kelyje su laukiniais gyvūnais buvo kaip nė vienais metais daug. Gyvūnai užklysdavo net į miestus.

Pasaulio banko tyrimo duomenimis, dėl netvarkingų kelių įvyksta visoje planetoje net 31 proc. avarijų. Prie netvarkingų kelių gali būti priskiriami ir avaringi kelio ruožai, kuriuose greičiui sumažinti nėra vadinamųjų „gulinčių policininkų“. Šių metų pradžioje Ukmergėje automobilis BMW mirtinai sužalojo paspirtuku į gatvę išvažiavusį vaiką.

Kelių eismo taisyklių nesilaikymas, perspėjimų nesilaikymas, bei atsakomybės stoka, dalyvaujant eisme gali baigtis tragiškai. Ne vienas pradedantysis vairuotojas, klausydamas savo instruktoriaus, kuris perteikia savo žinias, tik linksi galva ir atidžiai mokosi. Tačiau. Visada yra „tačiau“. Iš kur atsirado posakis, kad po „Regitroje“ išlakytų egzaminų visi važiuoja kaip moka, kaip sugeba, o baisiausi – kaip nori. Prevencija – sakoma, kad tai yra vienas iš dalykų, kuris turėtų apsaugoti.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šią liepą žuvo vienas dviratininkas, kai pernai tuo pačiu metu – trys, o užpernai – penki. Tačiau realūs naujų reikalavimų dviratininkams rezultatai paaiškės metų pabaigoje, sako Vidmantas Pumputis iš Susisiekimo ministerijos. Nuo liepos 1-osios Lietuvoje dviratininkams reikia važinėti su liemenėmis ir įjungtomis šviesomis.

Lietuvos lengvųjų automobilių parke nauji tesudaro tik 5 proc., visi kiti - išmaišę Vakarų Europos kelius. Didžioji jų dalis, prieš patekdami į rinką, pereina per auksarankių meistrų rankas, kurie kruopščiai paslepia defektus: ne tik nupoliruoja šonus, sumažina ridą, bet ir moka aibę gudrybių, kaip prekei suteikti laikiną patrauklią, bet deja, apgaulingą išvaizdą.

2008 metais Pasaulio bankas atliko įdomų tyrimą apie eismo įvykių priežastis. Kaip 9 proc. avarijų kaltininkė buvo įvardyta ir transporto priemonė. Iš jų 2 proc. eismo įvykių planetoje atsitiko bendrai dėl transporto priemonės ir vairuotojo, 4 proc. - dėl kelio ir transporto priemonės, 3 proc. – tik dėl transporto priemonės kaltės. Dauguma tokių eismo įvykių priežasčių – defektai ir saugumo įrangos trūkumas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį avarijos, įvykusios dėl dviratininkų kaltės buvo antroje vietoje pagal augimo tempą. Palyginti su 2013 metų sausiu-birželiu, tokių eismo įvykių skaičius šoktelėjo 10,7 proc. Didesnį augimą skaičiavo tik tie eismo įvykiai, kuriuos sukėlė neturintys teisės vairuoti transporto priemonės asmenys (+14,4 proc.

Į balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas D. R., kuris užfiksavo kaip policijos pareigūnai bando išpešti kyšį iš vairuotojų. Pasak skaitytojo, pareigūnai jį sustabdė neturėdami jokios priežasties, sakė norintys patikrinti dokumentus, tačiau juos patikrinę prašė parodyti vaistinėlę, liemenę, gesintuvą. Galiausiai pareigūnai išrašė baudą už mobilaus telefono naudojimą, nors juo naudotasi nebuvo.

Policijos pareigūnai – tie, kurie perspėja, drausmina ir baudžia už kelių eismo pažeidimus, tačiau, ar visada policininkai patys laikosi kelių eismo taisyklių, ar visada rodo deramą pavyzdį? Balsas.lt pateikia dažniausiai policijos pareigūnų daromas klaidas kelyje. 1. Neprisegtas saugos diržas Ši klaida yra pirmoji sąraše, kadangi ją yra lengviausia ištaisyti. Pusė kelyje žuvusiųjų pareigūnų nesegėjo saugos diržo. Išraiškingas faktas.

Vilniaus gatvėse dažnai pastebima, kad automobilių vairuotojai nelinkę važiuoti kairiąja žiedinės sankryžos juosta. Balsas.lt domisi, kodėl keliuose vyrauja toks elgesys ir, ar vairuotojai nepažeidžia kelių eismo taisyklių. Kalbiname vairavimo mokyklos „Autologija" instruktorių Kastytį Povilaitį. „Kairiąja eismo juosta galima važiuoti tik ratu. Vilniaus pagrindiniuose žieduose yra taikomas bendras eismo organizavimo principas ir optimaliausia važiuoti vidurine eismo juosta.

Kai kurios vairuotojų klaidos yra tiesiog erzinančios, o kita jų dalis – gali sukelti pavojų visiems eismo dalyviams. Belieka džiaugtis, kad pastarosios yra ganėtinai retos. Šiandien pateikiame dešimt klaidų, kurios retai kada gali būti atleistinos. 10. Įjungta netinkama pavara Šią klaidą dažniausiai kartoja vairuotojai, kurie skuba kuo greičiau pajudėti. Užgesite tuoj pat prie šviesoforo, automobilis susipurtys – vargas jūsų automobilio pavarų dėžei ir vairuotojams, kurie laukia už jūsų.

Iki rugpjūčio 5 d. Lietuvoje žuvo 4,6 proc. daugiau eismo dalyvių nei per tą patį laiką 2013-aisiais. . Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prižiūrimuose valstybiniuose keliuose buvo fiksuotas mažesnis žūčių skaičiaus augimas – 1,1 proc.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį, šalyje buvo užfiksuoti 1575 eismo įvykiai, arba 9,8 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu. Dar liūdniau, kad nuo šių metų sausio 1 d. iki liepos 1 d. puspenkto procento išaugo iš žuvusiųjų skaičius.

Rugpjūčio 10 d. apie 8 val. Palangoje, Klaipėdos pl., P. B. (gimęs 1991 m.), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (automobilį vairavo neblaivus (1,09 prom. alkoholio) ir automobilio priekiniai šoniniai stiklai yra tonuoti tamsia plėvele), Klaipėdos aps. VPK pareigūnams siūlė 1 000 litų kyšį. P. B. apklaustas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str.

Rugpjūčio 6 d. 12 val. 09 min. Kaune, Marijampolės ir Raudonojo kryžiaus g. sankirtoje T.R. (gimęs 1970 m.), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už KET pažeidimą (vairavo dviratį neblaivus (2,24 prom. alkoholio)), Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patruliams siūlė 100 litų kyšį. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 227 str.

Kelių eismo taisykles privaloma mokėti kiekvienam, norinčiam gauti vairuotojo pažymėjimą, tačiau pavažinėjus Lietuvos keliais, ypač sostinės centrinėmis gatvėmis piko metu susidaro įspūdis, kad vairuotojai tyčia jų nesilaiko arba gavę pažymėjimą pamiršo. Taip pat panašu, kad eismo dalyviams trūksta pagarbos vieni kitiems.