kęstutis girnius

Naujausi reitingai ir toliau prognozuoja antrą kadenciją prezidentui Gitanui Nausėdai. Nepaisant įvairių skandalų, žmonių pasitikėjimas prezidentu ir toliau kyla. O štai antroje vietoje pagal reitingus esanti premjerė Ingrida Šimonytė savo populiarumą praranda. Šiuo metu ją prezidento poste norėtų matyti panašiai tiek žmonių, kiek ir advokatą Igną Vėgėlę. Apžvalgininkai sako, kad greičiausiai tikrojo Nausėdos konkurento visuomenė dar nemato.

Naujausi reitingai rodo tai, ko buvo galima tikėtis – ėmė kristi konservatorių populiarumas. Kurį laiką pirmoje vietoje buvusi Tėvynės sąjunga dabar smuko į trečią poziciją ir tai gali būti dar ne pabaiga. Visuomenės apklausa prasidėjo anksčiau, nei kilo skandalas dėl Bartoševičiaus. Kai kuriuos nustebino ir konservatorių patriarcho, profesoriaus Vytauto Landsbergio žodžiai.

Dėl mobilizacijos Rusijoje ir galimų provokacijų iš Kaliningrado pusės, Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos kelia budrumo lygį, papildomiems mokymams gali kviesti ir lietuvius rezervistus. Tiesa, kariškiai Lietuvos žmones ramina – sako, kad padidėjusio pavojaus šiuo metu nemato.  Putino sprendimą tiek politikai, tiek ir ekspertai vertina, kaip desperatišką žingsnį, Anušausko teigimu, tai reiškia, kad tik dar daugiau rusų žus už Putiną.

Tautiečiai vis dar ilgisi Dalios Grybauskaitės. Ją į prezidentus rinktų kone penktadalis žmonių – daugiau nei balsuotų už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir smarkiai daugiau nei už premjerę Ingridą Šimonytę. Tiesa, ryškėja ir naujų veidų – iškart už politikos grandų rikiuojasi Šeimos maršuose išgarsėjęs advokatas Ignas Vėgėlė. Į populiarumo Olimpą lipti bando ir krašto apsaugos ministras Anušauskas. Tiesa, politologai tokiems prezidentinių reitingų naujokams daug galimybių nemato.

Šeši iš dešimties gyventojų nepritaria Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio pripažinimui šalies vadovu, ketvirtadalis gyventojų tokį sprendimą palaiko, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, Seimo liepos pradžioje priimtam sprendimui visiškai nepritaria 48 proc. apklaustųjų, dar 12 proc. teigė tam greičiau nepritariantys. Beveik 12 proc. respondentų sprendimą visiškai palaiko, dar per 14 proc. tvirtino tam greičiau pritariantys.

„Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas“, – teigia kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, Kremliaus nusikaltimus sustabdyti tik kova prieš jį, todėl NATO nebegali stebėti įvykių iš šalies ir privalo įsikišti, antraip šalys prieš režimą kovos jau savo šalių viduje.

Lietuva negali daryti nuolaidų dėl Sausio 13-osios bylos, sako politologai apie Lietuvos prašymu Graikijoje sulaikytą šioje byloje nuteistą Ukrainos pilietį Aleksandrą Radkevičių. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius svarsto, kad Lietuva susigrąžinusi Ukrainoje didvyriu laikomą A. Radkevičių galėtų jam suteikti malonę.

Seimas patvirtino Ingridos Šimonytės Vyriausybės programą – už ją balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 30, susilaikė 20. Patvirtinus programą ir prisiekus ministrams, naujoji Vyriausybė įgyja įgaliojimus veikti. Aštuonioliktą Vyriausybę suformavo centro dešinės politinės jėgos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

Į kovą su koronaviruso plitimu stojęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pastarosiomis dienomis sulaukia nemažai kritikos. Medikai nesustodami tvirtina, kad svarbiausia kovoje su koronavirusu – kuo platesnis testavimas, vis garsiau girdima, jog šalies ligoninėse trūksta net būtiniausių apsaugos priemonių. Kritikos strėlių pažeria ir miestų merai, jie neigiamai vertina kai kuriuos Sveikatos apsaugos ministerijos žingsnius.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, pietavęs už ministerijai pavaldžių įstaigų pinigus, pažeidė įstatymą. Tai po tyrimo paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Pats Narkevičius nesijaučia padaręs nusižengimą, o sprendimą žada skųsti. Iš pareigų trauktis jis ir toliau neketina, nors prezidentas ir vėl kartoja, kad joms Narkevičius yra netinkamas. Kaip vertinti aistras kaitinančią situaciją dėl ministro Narkevičiaus ir kuo tai pasibaigs, kalbame su politologu Kęstučiu Girniumi.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ilgą laiką buvo įsivaizduojamas kaip tvirtą ranką turintis politikas, kurio nurodymų vieningai klauso visi jo frakcijos nariai. Tačiau politiniu cirku ir fiasko kai kurių apžvalgininkų ir politikų pakrikštyta drama dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo bei stringantis biudžeto svarstymas Seime kelia klausimus, ar R. Karbauskis vis dar suvaldo anksčiau aklai juo sekusius valstiečius ir visą valdančiąją daugumą.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pravers kadenciją baigusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko specifinės žinios karinėje srityje, tačiau ką tik antpečius nusiėmęs generolas nacionalinio saugumo klausimus gali suprasti pernelyg siaurai, sako politologai. „Rasti žmogų, kuris taip gerai išmanytų karinius dalykus, šiuo metu Lietuvoje yra sudėtinga.

Patikimų portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, vienas iš realiausių Lietuvos kandidatų į atsilaisvinusią Europos komisaro vietą yra premjeras Saulius Skvernelis, o jo kandidatūrą svarstė ir aukščiausi šalies pareigūnai. Visgi premjero patarėjas kovos su korupcija, ryšių su Seimu ir strateginės komunikacijos klausimais Skirmantas Malinauskas portalui tv3.lt sakė, kad nėra priimta jokio sprendimo dėl to, kas taps naujuoju eurokomisaru iš Lietuvos.

Dar truks laiko, kol ekspertai detaliai išnagrinės rinkimų rezultatus, tad pasinaudosiu progą pasidalyti kai kuriomis mintimis. Pirma, dauguma apklausų tiksliai numatė rezultatus, kad Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė surinks gerokai daugiau balsų negu Saulius Skvernelis, ir kad antro rango kandidatai Vytenis Andriukaitis ir Arvydas Juozaitis surinks tik apie penkis procentus balsų. Tai rodo, jog apklausų organizacijos geba sudaryti tikslų Lietuvos rinkėjų skerspjūvį.

Kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis siūlo vietoj vienų parlamento rūmų, kurių funkciją dabar atlieka Seimas, įkurti ir dar vienus, aukštesniuosius parlamento rūmus – Senatą. Kandidato teigimu, tai pagerintų įstatymų kokybę šalyje. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad dažniausiai didžiosiose valstybėse egzistuojantis Senato modelis Lietuvoje įvestų tik dar daugiau sumaišties.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po abiejų savivaldos rinkimų turų džiaugėsi kuklia pergale, tačiau portalo tv3.lt kalbinti ekspertai įspėja – konservatoriai rinkėjų „lubų“ nepramušė, o dvi naujos jėgos per Seimo rinkimus gali juos nuskriausti. Šių merų savivaldybių rinkimuose Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 16,05 proc. (183 290 rinkėjų balsų) ir tarp partijų užėmė pirmą vietą. Palyginus su praėjusiais Seimo rinkimais, parama konservatoriams sumažėjo.

Iki prezidento rinkimų liko lygiai pusmetis. Apklausų lyderis Gitanas Nausėda jau žada sukurti gerovės valstybę ir dalina pažadus, kad mažomis pensijomis ir algomis nepatenkintiems lietuviams sudarys sąlygas patiems užsidirbti daugiau. Jis taip pat kalba apie progresinius mokesčius. Tuo metu Ingrida Šimonytė tyli ir į debatus su Nausėda nesileidžia. Premjeras Saulius Skvernelis toliau tempia gumą ir vengia prisipažinti, ar dalyvaus rinkimuose.

Iš socialdemokratų partijos (LSDP) gretų pasitraukus įtakingiems senbuviams apie senosios epochos pabaigą prabilęs partijos vadovas Gintautas Paluckas pervertina savo galimybes, mano apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Anot jo, iš partijos išstojusieji veteranai taip pat guodžiasi nepagrįstais lūkesčiais, mat šis atsiskyrimas greičiausiai reiškia jų politinės karjeros saulėlydį.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos planus kurti laikraštį lemia nesusikalbėjimas su tradicine žiniasklaida, sako ekspertai. Viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas BNS sakė, kad „valstiečiams“ nepavyko užmegzti tinkamo kontakto su žurnalistais.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) planai apsilankyti Lenkijoje sustiprins JAV saugumo įsipareigojimus NATO partneriams regione, taip pat ir Lietuvai, sako politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

Paskirtajam premjerui Sauliui Skverneliui antradienį Seime pristatant Vyriausybės programą, BNS paklausė ekspertų, ar naujajai valdžiai pavyks pavyks įgyvendinti vieną svarbiausių rinkimų pažadų pažaboti emigraciją.

Nors Valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo rinkimus laimėjo įspūdingai – turės 56 mandatus Parlamente – tačiau į koaliciją su jais eiti nesiveržia nei konservatoriai, nei socialdemokratai. Dalis politologų tikina, kad taip partijos tik branginasi, norėdamos iškovoti geresnes pozicijas koalicijoje, tačiau iš pačių partijų atstovų pasisakymų atrodo, kad koalicija su valstiečiams jiems primena katės maiše pirkimą.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo rinkimuose laimėjo įspūdingu atotrūkiu nuo kitų partijų – partija iškovojo 56 mandatus, kai antra likusi konservatorių partija gavo kone dvigubai mažiau – 31 mandatą. Portalas tv3.lt palygino šių ir prieš ketverius metus vykusių Seimo rinkimo antrojo turo rezultatus: paaiškėjo, kad daugiausia mandatų valstiečiai perėmė iš socialdemokratų – 15. Tai reiškia, kad valstiečiai laimėjo 15-oje rinkiminių apygardų, kur prieš ketverius metus laimėjo socialdemokratai.

Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas sako per vizitą Latvijoje įsitikinęs, kad Baltijos šalys yra „mirtinai įbaugintos“ Rusijos ir nuogąstauja dėl perspektyvos, kad JAV prezidentu gali būti išrinktas respublikonas Donaldas Trumpas. Sakydamas kalbą Ohajo valstijoje demokratų kandidatei Hillary Clinton paremti, J.Bidenas sakė turėjęs skubiai nuvykti į Baltijos šalis ir palaikyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentus „už rankų“, įtikinėdamas, jog D.Trumpas neatstovauja visos Amerikos.

Signalas turi būti siunčiamas ne į Briuselį, nes ne Briuselis pakvietė visus migrantus, juos pakvietė A. Merkel. Tai signalą reikia siųsti Vokietijai, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.

Penktadienio teroristinės atakos Paryžiuje buvo gerai koordinuotas išpuolis, kuriame dalyvavo bent aštuoni žmonės. Vadinasi, Prancūzijos saugumas kažko nepamatė, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas nepripažinti sovietų okupacijai besipriešinusių Lietuvos partizanų žudymo genocidu atspindi Europoje vyraujančią nuomonę, bet Vakarams geriau pažįstant sovietų nusikaltimus pozicija ilgainiui gali keistis, sako filosofas Kęstutis Girnius.

 Staigmena, kad Nobelio taikos premija paskirta Tuniso nacionalinio dialogo ketvertui, bet manau, kad tai labai geras sprendimas, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.   Penktadienį Nobelio taikos premija paskirta Tuniso nacionalinio dialogo ketvertui, kuris po Arabų pavasario revoliucijos 2010-2011 metais atvėrė kelią taikiam dialogui tarp piliečių.

Dabartinis bėglių antplūdis, ko gero, yra didžiausias iššūkis Europos Sąjungai (ES) visoje jos istorijoje. Reikia viltis, kad bus galima išspręsti krizę nepakenkiant bendram Europos projektui. Reikia priimti bėglių. To reikalauja mūsų istorijos patirtis – nėra žemyno, kuris nebūtų priglaudęs lietuvių. Ir Sibiro tremtinių kančias lengvino užjaučiantys vietos gyventojai, kurie patys itin vargingai gyveno. To reikalauja eilinis solidarumas.

Rusijos Federalinė migracijos tarnyba pareiškė, kad techninė klaida nulėmė Lietuvos vizos siekusio Rusijos piliečio pase esantį įrašą, kurį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pavadino patvirtinimu, jog Maskva iš anksto ruošėsi aneksuoti Krymą. „Pase, išduotame Rusijos Federalinės migracijos tarnybos Kaliningrado srities valdybos, iš tikrųjų yra netikslūs duomenys, kurie tapo techninio gedimo pasekme. Šis atvejis yra išskirtinis.

Kas savaitę - nauji nesutarimai valdančioje koalicijoje. Vidaus kivirčiai yra tiek įprasti, kad paprastai tik sukelia nuobodulį. Bet naujausias socdemų ir „darbiečių“ žodinis apsišaudymas gali turėti rimtesnių pasekmių, ypač jei socdemų vadovybė nutars, kad jau laikas pamokyti savo pagrindinį varžovą.

 Po Ukrainos kitas Rusijos taikinys bus Baltijos šalys, nes prezidentas Vladimiras Putinas nori išbandyti NATO, antradienį paskelbtame interviu pareiškė buvęs Gruzijos prezidentas, Ukrainos Odesos srities gubernatorius Michailas Saakašvilis. „Neįmanoma, kad jie toliau neitų į Baltijos šalis. Neįmanoma, kad jie vėl neitų į Gruziją ar Azerbaidžaną. V.Putinas yra apsėstas minties išbandyti NATO.

Amerikos žiniasklaida pranešė, kad Jungtinės valstijos žada dislokuoti sunkiuosius ginklus Rytų Europos ir Baltijos valstybėse, įskaitant Lietuvą. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas patvirtino, kad tokie planai jiems nėra staigmena. „Ar toks žingsnis nepadidins įtampos santykiuose su Rusija?“, – „Laisvosios bangos“ radijas paklausė filosofo ir politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus. – Įtampą tai tikrai padidins.

Daugiausiai dėmesio susilaukia aplinkiniai tarptautinio gyvenimo įvykiai: Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje ir t. t. Tačiau rimtų įtampos židinių yra ir toliau Lietuvos. Jie turėtų įtakos ir mums, jei įvykių raida pakryptų ten nepalankia linkme. Vienas iš tokių karštų taškų –kylanti įtampa tarp Kinijos ir JAV Pietų Kinijos jūroje. “Laisvosios bangos” radijas kreipėsi į filosofą ir politikos apžvalgininką Kęstutį Girnių, prašydamas pakomentuoti tenykštę padėtį.

Didžiojoje Britanijoje gegužės 7-ąją vyks parlamento rinkimai. Priešrinkiminės apklausos skelbia ne itin palankius rezultatus dabartiniam vadovui Deividui Kameronui ir jo vedamiems konservatoriams. Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigia, kad šie rinkimai gali būti Didžiosios Britanijos politikos kelrodis dešimtmečiui į priekį ir po rinkimų susidarysiančios koalicijos lems, kiek gyvos bus euroskeptiškos nuotaikos šioje šalyje.

Sekmadienį oficialiai rinkimų kampaniją pradėjusiai Hillary Clinton (Hilari Klinton) tapus JAV prezidente būtų galima tikėtis didesnio JAV priešiškumo Rusijai, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius. „H.Clinton yra gerokai kovingesnė negu Barackas Obama. Ji palaikė Irako karą, ji palaikė NATO puolimus prieš Libiją, kurie buvo iš dalies neteisėti, ji pasakė, kad Vladimiras Putinas Ukrainoje elgiasi kaip Hitleris Sudetuose.

 Mažesnėse savivaldybėse gyventojai tikisi, kad merai bus ūkvedžiai, o didmiesčiuose – interesų derintojai. Tai LRT.lt teigia sociologas Vladas Gaidys. Per savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų laikotarpį viešojoje erdvėje diskutuota, ar miestams reikia mero kaip politiko, ar mero kaip administratoriaus arba ūkvedžio. Vienų nuomone, miestui reikia gero šeimininko, kiti atremia, jog miesto savivaldybės taryba, kuriai vadovauja meras, yra politinė, o ne ūkinė institucija.

Merų postus užims nemažai nepartinių kandidatų, nes rinkimuose nebuvo naujų partijų, paprastai susirenkančių protesto balsus, atstovų, o senosiomis, kaip tvirtina politikos ekspertai, žmonės yra nepatenkinti. Jų teigimu, vienos tradicinės partijos atstovams pakenkti galėjo ir pernelyg agresyvūs jų pačių veiksmai. Nepartinių kandidatų laimėjimą ekspertai aiškina gana paprastai – Seimo rinkimuose tokius protesto balsus dažnai susirenka nauja partija.

 Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimai Lietuvai dėl Ukrainos yra atsakas į Maskvos kritiką ir skirti vidaus auditorijai, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius. Tai politologas sakė komentuodamas Kremliaus kaltinimus, esą Lietuvoje ir Lenkijoje buvo rengiami Ukrainos nacionalistai kovotojai.

Žinių radijas Europos Sąjungai svarstant galimybę kurti alternatyvų informacijos kanalą rusakalbiams gyventojams, politologas Kęstutis Girnius sako, kad projektas svarbus, bet dėl dabartinės informacijos gausos jo sėkmę garantuoti sunku. „Aš manau, kad verta bandyti, čia daug geriau nei cenzūruoti ir uždrausti rusiškus kanalus. Bus labai sudėtinga tokią programą suorganizuoti ir įtikinti žmones, kad jie ją žiūrėtų arba klausytųsi.

Jungtinės Valstijos gali užmerkti akis į puolimui galbūt besirengiančios Rusijos veiksmus Ukrainoje mainais už Maskvos pagalbą tariantis dėl Iranos branduolinės programos, perspėjo amerikiečių dienraščio „The New York Times“ užsienio naujienų apžvalgininkas Rogeris Cohenas (Rodžeris Koenas). Jo teigimu, toks scenarijus sukeltų pavojų visai Rytų Europai, įskaitant Baltijos šalis, nes NATO garantijos nebeatrodytų tokios patikimos.

Mūsų valstybės istorijoje nedaug dienų, kurios būtų tokios daugiaprasmės ir daugiaspalvės, kaip rugpjūčio 23-oji. Tai juoda ir balta, okupacija ir laisvės siekis, pavergimas ir išsivadavimas. Tai Juodojo kaspino diena ir V. Molotovo–J. Ribbentropo paktas 1939-siais, kai Vokietijos ir Rusijos susitarimų slaptieji protokolai surakino tris Baltijos valstybes geležiniuose SSRS gniaužtuose.

Apie lapkričio 9 d. Katalonijoje ketinamą rengti referendumą dėl nepriklausomybės radijo stoties „Laisvoji banga“ eteryje svarstė filosofas, politologas Kęstutis Girnius. Kartu su lietuvių, latvių bei estų delegacija jis grįžo iš Katalonijos sostinės Barselonos. K.Girnius teigia, kad per 80 procentų katalonų pasisako už referendumą ir yra „mobilizavę savo pilietinę tautą“. Šiuo metu santykiai tarp katalonų ir Ispanijos valdžios labai pablogėję.

 Krymas turi likti Ukrainos sudėtyje plačios autonomijos sąlygomis. Tai per spaudos konferenciją pareiškė nuverstasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Jis sakė neketinąs prašyti Rusijos karinės pagalbos, nes bet kurie kariniai veiksmai neleistini.   Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius nemano, kad Rusija bandys suskaldyti Ukrainą. Politologas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad tai Maskvai būtų perdaug rizikinga.

„Manau, kad į tokį raginimą reikia reaguoti tik teigiamai“, - sakė politologas Kęstutis Girnius, sureagavęs į Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso raginimą Baltijos šalims daugiau investuoti į valstybės gynybą. „T. H. Ilvesas ne pirmą kartą ragina tai daryti. Beje, ne tik jis yra atkreipęs dėmesį į tai, kad Baltijos šalys, ypač Lietuva, skelbiasi esančios dideliame pavojuje, pavojingoje zonoje, bet nepaprastai mažai skiria pinigų gynybai, - balsas.lt sakė politologas.

 Tai, kad ES ir Ukrainai nepavyko susitarti dėl asociacijos sutarties pasirašymo, anaiptol nereiškia, kad Ukraina puls į Rusijos glėbį, nes ir pačiai Rusijai dotuoti Ukrainą gali būti nepakeliama našta, mano politikos ekspertas Kęstutis Girnius. Todėl, anot jo, anksčiau ar vėliau daugiausiai dėl ekonominių priežasčių Ukraina vėl atsigręš į Vakarus.

„Visą Garliavos istoriją, pedofilijos skandalą ir Neringos Venckienės viražų peripetijas iš dalies išpūtė žiniasklaida“, – mano apžvalgininkas Kęstutis Girnius. – Su Drąsiaus Kedžio bei N. Venckienės vardais, tikra ar tariama pedofilija siejama istorija ir šiandien tebėra žiniasklaidos dėmesio centre. Kokį vaidmenį Lietuvos žiniasklaida ligi šiol suvaidino nušviesdama Garliavos dramą? Kas vyravo – objektyvumas, šališkumas, kurstymas? – Atvirai kalbant, sunku būtų ir įvertinti.

Vasario 16 d. Kaune, prieškario metu statytuose Ateitininkų rūmuose (dab. KTU III rūmai Laisvės alėjoje), įvyko Valstybės atkūrimo dienos paminėjimo labdaros pokylis, kurį organizavo Ateitininkų fondas. Renginys Kaune organizuotas jau devintąjį kartą. Pokylio proginę kalbą „Lietuva vasario šešioliktosios išvakarėse“ sakė istorikas, filosofas ir politikos apžvalgininkas dr. Kęstutis Girnius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nustebino ne vieną politiką ir politologą, pareiškusi neketinanti vykti į Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų susitikimą Varšuvoje. „Vizitas į Varšuvą kitą savaitę nenumatytas. Pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Čikagoje klausimai jau aptarti ir su Lenkijos prezidentu, ir su Latvijos prezidentu taip pat.