keliai

Eismo sąlygas trečiadienio rytą sunkina snygis ir plikledis, perspėja kelininkai. Eismo informacijos centro 6 val. duomenimis, sudėtingos eismo sąlygos vakarų Lietuvoje – dėl snygio ir susiformavusio plikledžio valstybinės reikšmės kelių dangos provėžotos, slidžios, padengtos prispausto arba puraus sniego sluoksniu, kuris siekia 10 cm, Skuodo rajone – iki 15 centimetrų. Pietvakarių ir rytų Lietuvoje yra vietomis išlikusių provėžotų kelių ruožų.

Eismo sąlygas antradienio rytą sunkina snygis, sudėtingiausia situacija yra Klaipėdos ir Kupiškio rajonuose, skelbia Automobilių kelių direkcija. 9 val. duomenimis, šiuose rajonuose visi keliai provėžoti, slidūs. Šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvoje didžioji dalis kelių ruožų padengti prispausto arba suvažinėto sniego sluoksniu, daug kur – iki 10 centimetrų. Kitur pagrindiniai keliai daugiausia drėgni, tik vietomis – sausi.

Pirmadienį perpiet sudėtingiausios eismo sąlygos dėl sniego yra Utenos ir Vilniaus rajonuose, o Vilkaviškio rajone jas sunkina rūkas, įspėja kelininkai. Pasak Automobilių kelių direkcijos, Utenos ir Vilniaus rajonuose krašto keliai vietomis išlieka provėžoti, slidūs. Kitur pagrindinių kelių dangos daugiausia sausos, vietomis drėgnos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių ruožai didžiojoje šalies dalyje padengti prispausto arba suvažinėto sniego sluoksniu, daug kur – iki 10 centimetrų.

Pirmadienio rytą Lietuvos keliuose yra slidžių ruožų, sudėtingiausios sąlygos – Utenos rajone, perspėja kelininkai. Eismo informacijos centro 9 val. duomenimis, Utenos rajone krašto keliai vietomis išlieka provėžoti, slidūs. Kitur pagrindinių kelių dangos daugiausia sausos, vietomis – drėgnos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių ruožai didžiojoje šalies dalyje padengti prispausto arba suvažinėto sniego sluoksniu, daug kur – iki 10 centimetrų.

Šalyje magistralinių ir krašto kelių dangos daugiausia sausos arba drėgnos, tik Vilniaus ir Utenos rajonuose krašto keliai vietomis išlieka provėžoti, slidūs, pirmadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių ruožai didžiojoje šalies dalyje padengti prispausto arba suvažinėto sniego sluoksniu, daug kur iki 10 cm. Pirmadienio rytą apie 8:00, judu.

Lietuvos automobilių kelių direkcijai toliau vystant didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijos kelių infrastruktūros projektą, „Via Baltica" kelio atnaujinimą, rekonstruojamoje atkarpoje nuo Marijampolės pradėta statyti moderniausia iki šiol Lietuvoje poilsio ir transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Šioje, apie 11 ha ploto aikštelėje, numatytos atskiros zonos krovininiam ir lengvajam transportui, kemperiams.

Eismo sąlygas penktadienio rytą dalyje šalies sunkina susiformavęs plikledis, kai kur prognozuojama šlapdriba, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kaip skelbiama, sudėtingesnės eismo sąlygos dėl plikledžio – Šiaulių, Telšių, Utenos ir Alytaus apskrityse. Likusioje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos šlapios, vietomis padengtos pažliugusiu sniegu, provėžotos, eismo sąlygos taip pat sudėtingos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis neabejoja, kad Seimui patvirtinus 157 mln. eurų didesnį finansavimą keliams ir jiems kitąmet skyrus beveik 900 mln. eurų, visos lėšos bus įsisavintos.  M. Skuodis sako, kad finansavimą padidinus nuo 715,5 mln. eurų iki 872 mln. eurų, papildomi pinigai leis užbaigti magistralės „Via Baltica“ rekonstrukciją tarp Kauno ir Lenkijos sienos bei suremontuoti dalį kelio Vilnius–Utena.

Trečiadienio rytą šalies keliuose dėl snygio, plikledžio vietomis slidu, įspėja kelininkai. Pasak Automobilių kelių direkcijos, valstybinės reikšmės keliai dėl buvusio ar tebesitęsiančio snygio slidūs didžiojoje šalies dalyje, plikledis vietomis susiformavo Vakarų Lietuvoje ir Šiaulių apskrityje. Slidūs ir provėžoti keliai barstomi. Kritulių nėra Biržų, Utenos, Telšių bei Klaipėdos apskrityse, kitur – snygis. Oro temperatūra siekia nuo 3 iki 7 laipsnio šalčio.

Dėl teisminių ginčų užtrukus elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui, Seimas linkęs leisti, kad jis būtų įdiegtas ir pradėtų veikti nuo 2025 metų liepos.

Pirmadienį valdančiosios koalicijos tarybos posėdyje pateikti pasiūlymai dėl papildomo finansavimo keliams ir kitoms reikmėms suteikia galimybę toliau svarstyti kitų metų biudžetą, sako koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas.

Kai kuriems politikams, kelininkams bei Prezidentūrai siūlant 2024 metų valstybės biudžete numatyti daugiau lėšų keliams Vyriausybė preliminariai sutarė kitąmet jiems skirti papildomai 157 mln. eurų. Papildomas finansavimas būtų skiriamas dviem projektams – Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai ir  „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.  Dėl to sutarta pirmadienį vykusiame neformaliame Vyriausybės pasitarime, BNS patvirtino Susisiekimo ministerija.

Seime politikai jau galanda ginklus prieš mūšį dėl kitų metų biudžeto. Ne vienas parlamentaras garsiai kalba apie būtinybę didinti finansavimą šalies keliams. Nors premjerė aiškina, kad prie kelių finansavimo gali pridėti papildomas kelias dešimtis milijonų, kritikai atšauna – nepakanka. „Paprasčiausias atsakymas būtų naudoti tą modelį, kuris mūsų valstybėje yra įstatymiškai sureguliuotas – surenkami akcizai, keliami akcizai. Jie pirmiausia yra skiriami keliams.

Lietuvoje keliai ypač prastos būklės, o esamo finansavimo užtenka tik avariniams tvarkyti. Didesnio finansavimo nori Prezidentūra, merai, dalis Seimo narių, ir Susisiekimo ministerija. Kad keliai būtų tvarkingesni, kitąmet, anot ekspertų, papildomai gali prireikti iki 350 milijonų eurų. Tačiau Premjerė Šimonytė žada galbūt skirti vos dešimtadalį šios sumos, tad kai kurie parlamentarai jau siūlo Lietuvoje įvesti mokamus kelius.

Plonas ir skaidrus ledo sluoksnis, susidarantis ant kelio dangos oro temperatūrai svyruojant apie 0°C, dažnai vadinamas „juoduoju ledu“ – dėl tamsios kelio dangos spalvos jis yra beveik nematomas ir todėl itin pavojingas, skelbia „Grinda“ ir ragina vairuotojus rinktis saugų greitį. Rudens pabaiga ir žiemos pradžia, kai oro temperatūra būna labai nepastovi, yra pavojingiausias metas, ypač anksti rytais arba vėlai vakarais.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LTG Infra“ užbaigė itin laukto Vievio geležinkelio tunelio automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems statybos bei aplinkinių kelių rekonstrukcijos darbus. Šio tunelio dėka automobilių kelias Maišiagala–Vievis tapo saugus aplinkiniams kaimų ir miestelių gyventojams. Nuo šiol geležinkelį naujuoju tuneliu galima kirsti greičiau, mažiau teršiama aplinka, nes eliminavus automobilių laukimą prie pervažos bus išskiriama mažiau išmetamųjų dujų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei įvertinti galimybę 2024 metų valstybės biudžete numatyti papildomų lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai ir didesniam neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.   Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė ieškos būdų keliams skirti daugiau lėšų – pasak jos, bus svarstoma, iš kurios mažesnio prioriteto srities būtų galima atimti lėšų ir skirti jas keliams.

Rūdiškėse artimieji palaidojo Trakų rajone penktadienį paauglių pražudytą policijos pareigūną. Jis žuvo, kai į jo mašiną atsitrenkė dideliu greičiu ir nesilaikant kelių eismo taisyklių BMW lėkusi nepilnamečių kompanija. Po šios beprasmės mirties pasigirdo kritika, kad nelaimę bent jau iš dalies lėmė nustekenta šalies policija.

Grandioziniai kelio darbai Romainiuose gyventojus privertė klampoti molynais, o darbus atliekanti įmonė teigia, kad situacija kontroliuojama. Tokio tipo darbų kitaip atlikti neišeina, todėl gyventojams teks pakentėti. „Norėčiau pasidalinti savo patirtimi, nes jau mūsų gatvės gyventojai puolę į neviltį. Kaune, rekonstruojant Romainių gatvę, UAB „Fegda“, gavusi sklypo savininko esančio Romainių ir Romainiškių gatvių sankirtoje leidimą, pradėjo jame kaupti iškastą įvairų gruntą.

Politikai ir ekspertai unisonu kalba – Lietuvos kelių būklė tragiška. Bet vienybė baigiasi, kai pasisuka kalba apie pinigus. Premjerė sako, kad papildomai gali ištraukti tik kelias dešimtis milijonų, tačiau keliams būtina jau dabar skirti šimtus milijonų. Kitu atveju, ekonomisto teigimu, suma išaugs iki miljardinės ir taps nepakeliama valstybei. „Rimtų iššūkių Lietuvos ateičiai jau dabar kelia prastėjanti kelių būklė.

Neapgyvendintose miestų, miestelių bei kaimų teritorijose Seimas leido įteisinti siauresnes negu reikalaujama kelio juostas – faktiškai esamo pločio. Tai dabar leidžiama tik urbanizuotose teritorijose.    Seimas ketvirtadienį priėmė tokią Kelių įstatymo pataisą: už balsavo 113 Seimo narių, o  susilaikė septyni.

Neapsikentę sunkvežimių keliamo triukšmo ir taršos, Kauno rajono Ramučių gyventojai nusprendė juos pamokyti. Jie tyčia savaitgalį gatvėje sustatė savus automobilius, tad ja važiuoti tapo sudėtinga. Žmonės nori ramybės ir saugumo, viliasi, kad sunkiasvorių mašinų eismas netoli jų namų bus ribojamas. Tačiau situacija gali pasikeisti tik jei automobilių kelių direkcija minėtą gatvę perduos rajono savivaldybei.

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja apie sezoninius Kelių eismo taisyklių pasikeitimus: nuo lapkričio 1 d. mažėja maksimalus leistinas greitis magistralėse ir greitkeliuose, prasideda žieminių padangų sezonas, rašoma pranešime.

Penktadienį popiet naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ grupėje pasidalinta keliais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotos keistenybės miesto keliuose. Kaip grupėje pasakoja kauniečiai, šiandien neįprastai besielgiančiųjų būta ir daugiau. „Kaunas penktadienio ritmu“, – degant raudonam šviesoforo signalui vienu metu tvirtu žingsniu žengiančias per perėją moteris užfiksavo kaunietis.

2024 metais keliams skyrus 217 mln. eurų daugiau nei numatyta kitų metų valstybės biudžeto projekte, tai kelių priežiūrą pakeistų iš esmės, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, kelių įmonės kitais metais būtų pajėgios atlikti 400–500 mln. eurų vertės užsakymų daugiau nei šiuo metu numatyta biudžete.  „Natūralu, tokia suma (217 mln. eurų – BNS) situaciją pakeistų iš esmės“, – ketvirtadienį „darbiečių“ frakcijoje sakė M. Skuodis.

Lietuviškų kelių degradavimo simbolis – kelias iš Vilniaus į Uteną – niekaip nesulaukia kapitalinio remonto. Vairuotojai metų metus priversti kratytis ir gadinti automobilius šiame kelyje, kurio danga vis labiau yra. Ištrupėjusių ir nelygių kelių šiuo metu pilna Lietuva. Kelių direkcijos vadovybei tokios duobės nereikšmingos, o šį kelią sutvarkyti žada, tačiau ne anksčiau nei po 2 metų, o gal ir dar vėliau.

Seime vis daugiau palaikymo sulaukia siūlymas 2024 metais keliams skirti 217 mln. eurų daugiau nei dabar numatyta kitų metų valstybės biudžeto projekte. Parlamentinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas antradienį pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitąmet  keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą: penki komiteto nariai iš 12-kos balsavo už, keturi valdantieji susilaikė.

Seimo Ekonomikos komitetui pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad  turėtų būti įvardyti šių lėšų šaltiniai.

Seimo Ekonomikos komitetas antradienį pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą.  „Pritarta bendru sutarimu, kitų nuomonių negirdžiu“, – posėdyje pranešė komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.    Komiteto sprendimą vertins Biudžeto ir finansų komitetas.

Itin prastos būklės tiltų ir viadukų remontui 2024 metais numatyta skirti suma – 47 mln. eurų – yra negalutinė, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.   „Mes pasiruošę skirti lėšų tiek, kiek rinka bus pajėgi už racionalią kainą įgyvendinti“, – antradienį Seimo Ekonomikos komitete, svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą, teigė M. Skuodis.  Pasak jo, tiltams ir viadukams lėšų reikia maksimaliai, nes jie negali palaukti.

Vyriausybei planuojant kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti tiek pat lėšų, kaip ir šiemet – 543 mln. eurų – kelininkai teigia, kad jų neužteks kelių būklei palaikyti, be to, dėl infliacijos bus atlikta mažiau darbų. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sako, kad dėl nepakankamo finansavimo gali tekti atsisakyti kai kurių pradėtų darbų, pavyzdžiui, dalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.  Be KPPP, kitąmet keliams bus skirta dar 174,3 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų valstybės biudžete būtina ieškoti galimybių didinti finansavimą keliams. Anot jo, Vyriausybės biudžeto projekte suplanuota suma jiems yra nepakankama. „Galimybių būtinai reikia ieškoti, nes iš to, kas planuojama, netenka tikėtis, kad galėsime skirti realiai daugiau lėšų kelių plėtrai ir modernizavimui“, – žurnalistams Kelmėje pirmadienį sakė G. Nausėda.

Pastarąją savaitę per avarijas šalies keliuose žuvo šeši žmonės, tarp jų – kelkraščiu ėjęs 32 metų vyras, Ukrainos pilietis. Tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje pėsčiasis neturėjo jokių šviesą atspindinčių elementų, penktadienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Iki šių metų pabaigos šalyje bus suremontuota daugiau nei 130 km valstybinės reikšmės kelių, penktadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Šiemet LAKD planuoja baigti 82 km rajoninių ir daugiau kaip 32 km krašto kelių paprastąjį remontą. Dar apie 56 km kelių  planuojama suremontuoti kitų metų pradžioje. Vienoje intensyviausių šalies automagistralių Vilnius-Kaunas-Klaipėda šiemet planuojama užbaigti penkių ruožų, kurių bendras ilgis yra 14,35 km, remonto darbus.

Vyriausybė ketvirtadienį turėtų patvirtinti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimo Lietuvoje atidėjimą iki 2025 metų vidurio. Tai numatančią Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisą parengusi Susisiekimo ministerija aiškina, kad atidėti terminą būtina dėl teismuose užtrukusių ginčų, susijusių su sistemos kūrimu, pirkimu ir diegimu. Vyriausybei pritarus, pataisos bus teikiamos Seimui.

Seimui siūloma įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją atlikti plačią valstybinės reikšmės kelių tiesimo ir rekonstrukcijos projektų sąnaudų bei naudos analizę, o jos rezultatus viešinti.  Pakeitimais siūloma atlikus analizę Kelių direkcijai pasirinkti geriausią projekto įgyvendinimo galimybę. Vyriausybė nustatytų atvejus, kada tokios analizės būtų privalomos.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad didesnis kelių finansavimas reikštų „skylių“ atidengimą kitose valstybei svarbiose srityse. Pasak jos, tokių asociacijų kaip „Lietuvos keliai“ vadovai prašydami didesnio finansavimo, nepasiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti kelių infrastruktūrą. „Asociacijų vadovų pasirodymus stebime kiekvienais metais.

Verslo ir savivaldybių atstovams valdžią raginant didinti finansavimą keliams susiekimo ministras Marius Skuodis teigia neabejojantis, jog kitais metais jis bus didesnis.  „Neturiu jokių abejonių, kad tiek premjerė, tiek finansų ministrė padarys viską, kas atsižvelgiant į aplinkybes ir biudžeto galimybes yra įmanoma, kad tas finansavimas būtų kažkiek didesnis“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė M. Skuodis.

Vyriausybei formuojant kitų metų valstybės biudžetą, verslo ir savivaldybių atstovai sako, jog būtina didinti finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai.   Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka sako, jog norint sutvarkyti Lietuvos kelius jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.

Norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, 2024-iesiems programai numatyti 543 mln.

Kelininkams nespėjant taisyti tragiškų ir vis blogėjančių Lietuvos kelių, susisiekimo ministras Marius Skuodis mėgina teisintis, kad keliams tiesti ir remontuoti valdantieji skiria per mažai pinigų iš biudžeto. Tačiau akis jau bado naujausias pavyzdys prie Palangos – ten stambi statybos ir kelių tiesimo kompanija nesugebėjo kokybiškai nutiesti vos 4 kilometrų asfalto. O paaiškėjus brokui dargi siūlėsi jį užlopyti.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako besitikintis, kad naujas politinis sezonas nestabdys investicijų į kelių infrastruktūrą. Tai jis ir kiti verslo atstovai penktadienį aptarė su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. „Mūsų pagrindinis lūkestis, kad politinis, rinkiminis sezonas nesustabdytų pasiryžimo investuoti į kelių infrastruktūrą.

Artėjant naujiems mokslo metams vilniečiai rūpinasi dėl eismo sąlygų – nusimato dideli kamščiai. Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos (VAVM) instruktorius Rytis Rutkauskas teigia, kad miestas tikrai bus užkimštas pirmomis rugsėjo savaitėmis. Vilniaus gyventojams instruktorius pataria išvažiuoti iš namų pusvalandžiu anksčiau.

Vasarą ne vienas gyventojas traukia prie ežerų, bet kartais maudynių išsiilgę lietuviai susiduria su remonto maldaujančia infrastruktūra. Gyventojai dalinasi, kad prie vienų populiariausių šalies ežerų gyventojus pasitinka „apkramtyti“ keliai, kurie ne tik, kad grožiu neblizga, bet ir kelia pavojų vairuotojų sveikatai. Į naujienų portalo tv3.lt kreipėsi skaitytojas Žilvinas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Jau greitai Lietuvos keliai pasipildys dar naujesniais greičio matuokliais. Tačiau kai kurie vairuotojai pasipiktinę ir įtaria, kad greitis matuojamas ir baudos skiriamos esą galbūt norint pasipinigauti.

Miestų, miestelių bei kaimų teritorijose, kurios nėra apgyvendintos, siūloma leisti įteisinti kelio juostas siauresnes negu reikalaujama – faktiškai esamo pločio. Tai dabar leidžiama tik urbanizuotose teritorijose.

Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė beveik magistralinio kelio Vilnius-Utena dviejų kilometrų ilgio ruožo per Utenos miestą rekonstrukcijos rangovo konkursą. Jei viešieji pirkimai vyks sėkmingai, sutartis dėl kelio nuo 93,7 iki 95,6 kilometro turėtų būti pasirašyta dar šių metų pabaigoje ir pradėti paruošiamieji darbai, pranešė direkcija.

Nors bendras žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius pirmąjį šių metų pusmetį išaugo per 40 procentų, perpus mažiau nei pernai žūčių fiksuota dėl neblaivių vairuotojų kaltės, antradienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT). Anot policijos, šiemet per pirmąjį pusmetį iki liepos 1 dienos įvyko 69 eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės, o pernai per tą patį laikotarpį – 101 (2019-aisiais – 128). Dėl to šiemet žuvo keturi žmonės, kai pernai mirė devyni, sužeistųjų skaičius siekia 85, o...

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį lankysis Ignalinoje ir Visagine, kur aptars rajonų kelių būklę. Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, su Ignalinos rajono meru Laimučiu Ragaišiu ir Visagino meru Erlandu Galaguzu bei savivaldybių administracijų atstovais ministras aptars finansavimo bei kitus susisiekimo klausimus, taip pat apžiūrės probleminius kelių ruožus. Be to, Visagine ketinama aptarti susisiekimo traukiniais su Daugpiliu Latvijoje atkūrimo galimybes.