keliai

Eismo informacijos centras praneša, kad sudėtingos eismo sąlygos dėl lijundros ir plikledžio yra šiaurės Lietuvoje. Čia kelių dangos vietomis slidžios. Vilkaviškio rajone eismo sąlygas sunkina rūkas, čia matomumas vietomis sumažėjęs iki 100 m., Šilalės rajone iki 200 m., Akmenės ir Raseinių rajonuose iki 300 m. Vairuotojų prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad sąlygas sunkina plikledis, todėl neskubėkite, nedarykite staigių manevrų.

Prezidentas Seimui pavasario sesijoje ruošiasi teikti įstatymų pataisas, kuriomis apie 3000 kilometrų rajoninių kelių iki 2027 metų laipsniškai pereitų savivaldybių žinion. Kartu būtų siūloma perskirstyti kelių priežiūros finansavimą, bet Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, šiuose pakeitimuose numatytos lėšos „optimistiškai nenuteikia“. Kelių tvarkymui savivaldybės papildomai gautų 54 mln.

Kelių direkcija ir susisiekimo ministras Skuodis trimituoja, kad per porą metų sutvarkys blogiausiu keliu Lietuvoje vadinamą ruožą Vilnius–Utena. Tiesa, kol kas pinigų numatė ir darbus pradėti ruošiasi tik trečdalyje ruožo – trisdešimtyje kilometrų. Vis dėlto aiškėja, kad jau ir šiam ruožui pinigų gali neužtekti. Mat Vyriausybė papildomai davė 40 milijonų, o remontas kainuos 61 milijoną eurų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį vyks į Varėną ir Lazdijus, kur su savivaldybių merais aptars investicijas į kelius.  Kaip skelbia ministerija, su Varėnos rajono savivaldybės meru Algiu Kašėta ministras aptars investicijas į kelių infrastruktūrą ir regionui svarbius susisiekimo klausimus. Lazdijuose ministras susitiks su rajono savivaldybės mere Ausma Miškiniene.

 Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina palaikantis šalies vadovo Gitano Nausėdos iniciatyvą savivaldybėms perduoti rajoninių kelių kontrolę. Tačiau, pasak jo, kartu būtina spręsti ir kelių finansavimo klausimą. „Šios savaitės pradžioje vyko Prezidentūros inicijuotas susitikimas su visų savivaldybių merais. Pagrindinė jo išvada, kad galime kalbėti apie perdavimus, daug ką, bet jeigu nespręsime finansavimo klausimo, tai nelabai kur judėsime.

Susisiekimo ministerija rengiasi įgyvendinti naujus 2024–2028 metų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo projektus. Prioritetinės eilės sąrašas bus sudaromas atsižvelgiant į savivaldybių sureitinguotus asfaltuotinų kelių ruožus. „2018–2024 metų žvyrkelių asfaltavimo prioritetinė eilė juda į pabaigą, per kelerius metus pavyko išasfaltuoti daugiau kaip 1 400 km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga.

Eismo sąlygas šalies keliuose antradienio rytą sunkina lijundra ir plikledis, praneša kelininkai. Sudėtingos eismo sąlygos dėl susiformavusio plikledžio yra rytų ir pietų Lietuvoje, pranešama, kad čia keliai labai slidūs. Eismo sąlygas sunkina Kėdainių, Anykščių ir Lazdijų rajonuose lijundra, vairuotojų važiuojančių šių rajonų keliais, prašoma  neskubėti. Šalyje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos, drėgnos, šlapios, kai kur provėžotos.

Daugiau nei 2 metus trukęs kelių tiesimo bendrovės „Hisk“ (buvę „Panevėžio keliai“) ir buvusio vadovo bei smulkiojo akcininko Virmanto Puidoko ginčas, kuriuo pastarajam reikštos beveik 21,47 mln. eurų dydžio pretenzijos baigėsi taikos sutartimi, praneša „Verslo žinios“. Panevėžio apygardos teismas ją patvirtino sausio 19 d. Kaip pastebi vz.

Artimiausiomis dienomis keliai bus pavojingi ir pėstiesiems, ir transporto priemonėms, perspėja „Grinda“. Anot kelininkų, gali susidaryti itin pavojingas reiškinys. Perspėja dėl pavojingo reiškinio Anot įmonės, orų prognozės rodo, kad ateinančiomis dienomis Vilniaus mieste ir apylinkėse yra padidėjusi plikledžio tikimybė.

Eismo sąlygos dėl snygio ir plikledžio išlieka sudėtingos didžiojoje šalies dalyje, praneša Eismo informacijos centras. Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje dėl snygio kelių dangos padengtos puraus arba prispausto sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios. Kauno, Molėtų, Telšių, Švenčionių, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose eismo sąlygas sunkina plikledis. Kitur šalyje pagrindinių keliai daugiausia šlapi, vietomis padengti pažliugusiu sniegu, provėžoti.

Nors pastaruoju metu aktyviai užsiimama tiltų rekonstrukcija, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinis direktorius Marius Švaikauskas aiškina, kad situacija vis dar nėra gera. Pasak jo, tam, kad būtų sutvarkyti visi blogos ir patenkinamos būklės tiltai, reikia bent 1 mlrd. eurų. „Turbūt tiek tiltų, kiek buvo sutvarkyta per pastaruosius 2 metus, nebuvo sutvarkyta per dešimtmetį.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda inicijuoja pokyčius kelių sektoriuje ir siūlo, kad laipsniškai iki 2027 m. rajoninius kelius iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) perimtų savivaldybės, tvirtina prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Pasak jo, taip pat būtų reikalingas ir didesnis finansavimas šiam sektoriui. „Procesų kontrolė turi judėti į savivaldybę. Rajoniniai keliai turi priklausyti savivaldybėms.

Vyriausybė trečiadienį paskirstė šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas – 583,2 mln. eurų. Iš jų 40 mln. eurų numatyta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimui. Bendras finansavimas keliams šiemet sieks 882,3 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 139,8 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 159,3 mln. eurų. Valstybiniams keliams bus skirta 363,9 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai. Iš jų 102,8 mln.

Bendras kelių finansavimas šiemet augs 9 mln. eurų iki 882 mln. eurų – papildomos lėšos bus skiriamos iš bankų solidarumo įnašo, BNS nurodė Susisiekimo ministerija.  Iš viso iš bankų solidarumo įnašo keliams ketinama skirti 139,8 mln. eurų vietoj anksčiau planuotų 130,5 mln. eurų. Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, korekcijos numatytos ir iš kitų šaltinių.

Dėl sudėtingų oro sąlygų Vilniuje barstomi padidinti druskos kiekiai, raginama atsisakyti nebūtinų kelionių. Vilniuje dėl lietaus ir įšalusios žemės šaligatviai gali būti pasidengę ledu, todėl mieste vaikščioti yra itin slidu. Šaligatvių slidumą iš dalies lemia ir danga – pavyzdžiui, betoninės plytelės gali būti slidesnės nei asfalto danga. Penkios bendrovės, su kuriomis Vilniaus miesto savivaldybė yra pasirašiusi sutartis dėl teritorijų priežiūros, šiandien nuo 4 val.

Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlo paskirstyti šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas – 583,2 mln. eurų. Bendras finansavimas keliams šiemet sieks apie 873 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 130,5 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 41,8 mln. eurų, o dar 117 mln. eurų papildomos ES paramos skirta iš vėlesnių metų šioje finansinėje perspektyvoje. Kaip teigiama ministerijos parengtame nutarimo projekte, 40 mln.

Kelininkai informuoja, kad antradienio rytą Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos drėgnos arba šlapios, vietomis susiformavęs plikledis. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos visoje šalyje provėžotos, daug kur padengtos prispausto arba puraus sniego sluoksniu, kuris kai kur siekia iki 10 cm.

Lietuvos keliai sekmadienio rytą išlieka slidūs, vietomis spaudžia daugiau nei dvidešimties laipsnių šaltis, pranešė kelininkai. Eismo informacijos centro 9 val. duomenimis, valstybinės reikšmės kelių dangos vietomis sausos, drėgnos, kai kur šlapios, provėžotos. yra slidžių kelio ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos visoje šalyje provėžotos, daug kur padengtos prispausto arba puraus sniego sluoksniu, kuris kai kur siekia iki 10 centimetrų. Visoje Lietuvoje be kritulių.

Vos už kelių šimtų kilometrų nuo Lietuvos – didžiulės sniego pusnys ir žiemiški šalčiai. Švedijoje jau užfiksuota šalčiausia temperatūra per ketvirtį amžiaus. O Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje audra paskandino miestus – dėl nesibaigiančio lietaus kilo antras potvynis per tris mėnesius. Vos už daugiau nei 300 kilometrų į vakarus nuo Klaipėdos, Švedijos regione, didžiulės sniego pusnys paralyžiavo kelius. Vietiniai jau susitaikė automobiliuose sėdėti valandų valandas.

Penktadienio rytą daugelyje šalies rajonų eismo sąlygos dėl slidžių ir provėžotų kelių yra sudėtingos, praneša kelininkai. Skelbiama, kad didžiojoje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daug kur provėžotos, slidžios, padengtos puraus ar pažliugusio sniego sluoksniu. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai visoje šalyje provėžoti, daug kur padengti prispausto arba puraus sniego sluoksniu, kuris kai kur siekia iki 10 cm. 6.00 val. ryto duomenimis, visoje šalyje silpnai sninga.

Ketvirtadienio rytą sudėtingesnės eismo sąlygos yra pietų ir vidurio Lietuvoje bei Molėtų, Zarasų ir Kupiškio rajonuose. Čia valstybinės reikšmės kelių dangos daug kur provėžotos, slidžios, padengtos puraus ar pažliugusio sniego sluoksniu, pranešė Eismo informacijos centras. Likusioje šalies dalyje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos – šlapios, vietomis provėžotos, padengtos pažliugusiu sniegu, tik šiaurės ir šiaurės vakarinėje šalies dalyje šie keliai daugiausia sausi.

Pastarąją parą temperatūrai Lietuvoje nepakilus aukščiau nei 10 laipsnių šalčio, pradėta naudoti specialios sudėties druska slidumui keliuose mažinti. Anot bendrovės „Kelių priežiūra, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą keliuose, druskos drėkinimui vietoje įprasto druskos tirpalo naudojamas kalcio chlorido tirpalas. Nurodoma, kad šalies žvyrkeliuose taip pat atliekami sniego šalinimo bei slidumą mažinančių medžiagų bėrimo darbai.

Trečiadienį eismo sąlygas didesnėje Lietuvos dalyje sunkina snygis ir pustymas, Vilniaus ir Utenos rajonuose  – plikledis, pranešė Eismo informacijos centras. Anot jo, ir valstybinių kelių, ir mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos daug kur yra šlapios, padengtos pažliugusio, prispausto ar puraus sniego sluoksniu, provėžotos.  Oro temperatūra svyruoja nuo laipsnių 7 iki 12  laipsnių šalčio, šiaurės Lietuvoje šaltis kai kur spustelėjo iki 15 laipsnių.

2023-uosius metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) baigė atnaujinusi 380 km valstybinės reikšmės kelių, 30 km magistralinių kelių tinklo, sutvarkiusi 18 tiltų ir viadukų, rekonstravusi daugiau nei 13 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako dalį Smiltynė-Nida, iš sąstingio išjudinusi ne vieną Valstybei ir visuomenei svarbų strateginį kelių infrastruktūros gerinimo projektą, rašoma pranešime spaudai.

Nuo Naujųjų metų Kelių direkcija, planavusi už du milijonus eurų pastatyti 50 naujų vidutinio greičio matuoklių, staiga ėmė ir persigalvojo. Sulaukusi kritikos lavinos iš visuomenės ir politikų, direkcija dabar jau pati suabejojo, ar visi greičio matuokliai Lietuvoje stovi ten, kur įvyksta daugiausia avarijų. Dalis politikų jau trinta rankomis ir ruošiasi, kaip patys sako, greičio matuoklių revoliucijai.

Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai penktadienio rytą yra šlapi, provėžoti daug kur padengtos pažliugusio, vietomis prispausto sniego sluoksniu, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šalyje dėl buvusio arba besitęsiančio lietaus pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia šlapios.  Vakarų Lietuvoje, Kauno, Prienų, Varėnos, Molėtų, Švenčionių, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose lyja. Oro temperatūra siekia nuo 6 iki 3 laipsnių šilumos.

Lietuvos keliuose antradienį yra slidžių ruožų, eismą vietomis sunkina plikledis, perspėja kelininkai. Eismo informacijos centro 9 val. duomenimis, šalyje valstybinės reikšmės kelių dangos šlapios arba drėgnos, bet rytų, šiaurės, pietryčių ir pietvakarių Lietuvoje eismo sąlygas sunkina vietomis susiformavęs plikledis.

Šeštadienį daug kur keliuose yra slidžių ruožų, įspėja Eismo informacijos centras. Jo duomenimis, rytų ir pietų Lietuvoje bei Šilalės ir Plungės rajonuose pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos yra šlapios, daug kur – padengtos pažliugusiu sniegu. Likusioje šalies dalyje pagrindiniai keliais dagiausia šlapi. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos – šlapios, provėžotos, daug kur padengtos pažliugusio, vietomis prispausto sniego sluoksniu.

Į naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi skaitytojas, pasidalijęs, jo žodžiais tariant, matoma betvarke Vaišvydavoje. Gyventojas čia mato galybę neišspręstų problemų – trūksta apšvietimo, šaligatvių; vieškelyje – molio duobės; prastas susisiekimas ir kitos su kantrybe žaidžiančios blogybės. „Vaišvydava priklauso Kauno miestui nuo 1996 m., tačiau tokios betvarkės nepamatysi niekur. Prie Piliuonos gatvės buvusio šaligatvio liekanos apaugusios krūmais, jokio apšvietimo.

Šeštadienio naktį vakariniuose Lietuvos rajonuose eismo sąlygas sunkins rūkas, perspėja kelininkai. Automobilių kelių direkcijos duomenimis, sudėtingiausios eismo sąlygos penktadienį 16 val. buvo Šiaulių, Šakių ir Tauragės rajonuose, kur jas sunkina plikledis. Tuo metu Vilkaviškio rajone – šarma, galimas plikledžio formavimasis. Taip pat sudėtingos sąlygos yra šiaurės, pietvakarių ir rytų Lietuvoje, kur kelių dangos slidžios.

Ketvirtadienio rytą Lietuvos keliuose yra slidžių ruožų, perspėja kelininkai. Eismo informacijos centro 9 val. duomenimis, sudėtingesnės eismo sąlygos išlieka rytų ir šiaurės Lietuvoje, ypač šiaurės rytinėje dalyje. Čia valstybinės reikšmės kelių dangos provėžotos, slidžios, padengtos prispausto arba puraus sniego sluoksniu, kuris vietomis siekia iki 15 centimetrų.

Lietuvą pūga vėl užklojo sniegu. Klaipėdoje nuo antradienio ryto prisnigo daugiau nei dvylika centimetrų sniego, mieste susiformavo kilometrinės spūstys, keliai virto ledu ir dėl to ne vienas žmogus apdaužė savo ar svetimus automobilius. Uostamiesčio gyventojai skundžiasi, kad kelininkų pagalbos nesulaukė nei antradienį vakare, nei trečiadienį ryte. Todėl patys griebė į rankas kastuvą ir nusivylę savivaldybės pastangomis pradėjo darbuotis.

Eismo sąlygas trečiadienio rytą sunkina plikledis, įspėja Automobilių kelių direkcija. 9 val. duomenimis, sudėtingesnės eismo sąlygos – vakarų Lietuvoje ir Rokiškio rajone: čia valstybinės reikšmės kelių dangos daug kur provėžotos, slidžios, Klaipėdos rajone vietomis plikledis. Kelininkai prašo vairuotojų atidumo Kitur šalyje šių kelių dangos daugiausia drėgnos, sausos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai padengti suvažinėto sniego sluoksniu.

Eismo sąlygas trečiadienio rytą sunkina snygis ir plikledis, perspėja kelininkai. Eismo informacijos centro 6 val. duomenimis, sudėtingos eismo sąlygos vakarų Lietuvoje – dėl snygio ir susiformavusio plikledžio valstybinės reikšmės kelių dangos provėžotos, slidžios, padengtos prispausto arba puraus sniego sluoksniu, kuris siekia 10 cm, Skuodo rajone – iki 15 centimetrų. Pietvakarių ir rytų Lietuvoje yra vietomis išlikusių provėžotų kelių ruožų.

Eismo sąlygas antradienio rytą sunkina snygis, sudėtingiausia situacija yra Klaipėdos ir Kupiškio rajonuose, skelbia Automobilių kelių direkcija. 9 val. duomenimis, šiuose rajonuose visi keliai provėžoti, slidūs. Šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvoje didžioji dalis kelių ruožų padengti prispausto arba suvažinėto sniego sluoksniu, daug kur – iki 10 centimetrų. Kitur pagrindiniai keliai daugiausia drėgni, tik vietomis – sausi.

Pirmadienį perpiet sudėtingiausios eismo sąlygos dėl sniego yra Utenos ir Vilniaus rajonuose, o Vilkaviškio rajone jas sunkina rūkas, įspėja kelininkai. Pasak Automobilių kelių direkcijos, Utenos ir Vilniaus rajonuose krašto keliai vietomis išlieka provėžoti, slidūs. Kitur pagrindinių kelių dangos daugiausia sausos, vietomis drėgnos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių ruožai didžiojoje šalies dalyje padengti prispausto arba suvažinėto sniego sluoksniu, daug kur – iki 10 centimetrų.

Pirmadienio rytą Lietuvos keliuose yra slidžių ruožų, sudėtingiausios sąlygos – Utenos rajone, perspėja kelininkai. Eismo informacijos centro 9 val. duomenimis, Utenos rajone krašto keliai vietomis išlieka provėžoti, slidūs. Kitur pagrindinių kelių dangos daugiausia sausos, vietomis – drėgnos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių ruožai didžiojoje šalies dalyje padengti prispausto arba suvažinėto sniego sluoksniu, daug kur – iki 10 centimetrų.

Šalyje magistralinių ir krašto kelių dangos daugiausia sausos arba drėgnos, tik Vilniaus ir Utenos rajonuose krašto keliai vietomis išlieka provėžoti, slidūs, pirmadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių ruožai didžiojoje šalies dalyje padengti prispausto arba suvažinėto sniego sluoksniu, daug kur iki 10 cm. Pirmadienio rytą apie 8:00, judu.

Lietuvos automobilių kelių direkcijai toliau vystant didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijos kelių infrastruktūros projektą, „Via Baltica" kelio atnaujinimą, rekonstruojamoje atkarpoje nuo Marijampolės pradėta statyti moderniausia iki šiol Lietuvoje poilsio ir transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Šioje, apie 11 ha ploto aikštelėje, numatytos atskiros zonos krovininiam ir lengvajam transportui, kemperiams.

Eismo sąlygas penktadienio rytą dalyje šalies sunkina susiformavęs plikledis, kai kur prognozuojama šlapdriba, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kaip skelbiama, sudėtingesnės eismo sąlygos dėl plikledžio – Šiaulių, Telšių, Utenos ir Alytaus apskrityse. Likusioje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos šlapios, vietomis padengtos pažliugusiu sniegu, provėžotos, eismo sąlygos taip pat sudėtingos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis neabejoja, kad Seimui patvirtinus 157 mln. eurų didesnį finansavimą keliams ir jiems kitąmet skyrus beveik 900 mln. eurų, visos lėšos bus įsisavintos.  M. Skuodis sako, kad finansavimą padidinus nuo 715,5 mln. eurų iki 872 mln. eurų, papildomi pinigai leis užbaigti magistralės „Via Baltica“ rekonstrukciją tarp Kauno ir Lenkijos sienos bei suremontuoti dalį kelio Vilnius–Utena.

Trečiadienio rytą šalies keliuose dėl snygio, plikledžio vietomis slidu, įspėja kelininkai. Pasak Automobilių kelių direkcijos, valstybinės reikšmės keliai dėl buvusio ar tebesitęsiančio snygio slidūs didžiojoje šalies dalyje, plikledis vietomis susiformavo Vakarų Lietuvoje ir Šiaulių apskrityje. Slidūs ir provėžoti keliai barstomi. Kritulių nėra Biržų, Utenos, Telšių bei Klaipėdos apskrityse, kitur – snygis. Oro temperatūra siekia nuo 3 iki 7 laipsnio šalčio.

Dėl teisminių ginčų užtrukus elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui, Seimas linkęs leisti, kad jis būtų įdiegtas ir pradėtų veikti nuo 2025 metų liepos.

Pirmadienį valdančiosios koalicijos tarybos posėdyje pateikti pasiūlymai dėl papildomo finansavimo keliams ir kitoms reikmėms suteikia galimybę toliau svarstyti kitų metų biudžetą, sako koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas.

Kai kuriems politikams, kelininkams bei Prezidentūrai siūlant 2024 metų valstybės biudžete numatyti daugiau lėšų keliams Vyriausybė preliminariai sutarė kitąmet jiems skirti papildomai 157 mln. eurų. Papildomas finansavimas būtų skiriamas dviem projektams – Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai ir  „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.  Dėl to sutarta pirmadienį vykusiame neformaliame Vyriausybės pasitarime, BNS patvirtino Susisiekimo ministerija.

Seime politikai jau galanda ginklus prieš mūšį dėl kitų metų biudžeto. Ne vienas parlamentaras garsiai kalba apie būtinybę didinti finansavimą šalies keliams. Nors premjerė aiškina, kad prie kelių finansavimo gali pridėti papildomas kelias dešimtis milijonų, kritikai atšauna – nepakanka. „Paprasčiausias atsakymas būtų naudoti tą modelį, kuris mūsų valstybėje yra įstatymiškai sureguliuotas – surenkami akcizai, keliami akcizai. Jie pirmiausia yra skiriami keliams.

Lietuvoje keliai ypač prastos būklės, o esamo finansavimo užtenka tik avariniams tvarkyti. Didesnio finansavimo nori Prezidentūra, merai, dalis Seimo narių, ir Susisiekimo ministerija. Kad keliai būtų tvarkingesni, kitąmet, anot ekspertų, papildomai gali prireikti iki 350 milijonų eurų. Tačiau Premjerė Šimonytė žada galbūt skirti vos dešimtadalį šios sumos, tad kai kurie parlamentarai jau siūlo Lietuvoje įvesti mokamus kelius.

Plonas ir skaidrus ledo sluoksnis, susidarantis ant kelio dangos oro temperatūrai svyruojant apie 0°C, dažnai vadinamas „juoduoju ledu“ – dėl tamsios kelio dangos spalvos jis yra beveik nematomas ir todėl itin pavojingas, skelbia „Grinda“ ir ragina vairuotojus rinktis saugų greitį. Rudens pabaiga ir žiemos pradžia, kai oro temperatūra būna labai nepastovi, yra pavojingiausias metas, ypač anksti rytais arba vėlai vakarais.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LTG Infra“ užbaigė itin laukto Vievio geležinkelio tunelio automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems statybos bei aplinkinių kelių rekonstrukcijos darbus. Šio tunelio dėka automobilių kelias Maišiagala–Vievis tapo saugus aplinkiniams kaimų ir miestelių gyventojams. Nuo šiol geležinkelį naujuoju tuneliu galima kirsti greičiau, mažiau teršiama aplinka, nes eliminavus automobilių laukimą prie pervažos bus išskiriama mažiau išmetamųjų dujų.