keliai

Transporto kompetencijų agentūra nustatė 2024 metų juodąsias dėmes valstybinės reikšmės keliuose ir sudarė 33 juodųjų dėmių, kur daugiausiai eismo įvykių, žemėlapį. Nors šių dėmių kasmet vis mažiau, pavojingiausios zonos atima daugybės žmonių gyvybes.

Už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą atsakinga bendrovė „Via Lietuva“ šiais metais šalyje suplanavo didelės apimties kelių ir jų infrastruktūros atnaujinimo darbus. Šiais metais jų mastas bus dar didesnis nei kelerius metus prieš tai. Daliai darbų įsibėgėjant, kitų startui – ruošiantis, „Via Lietuva“ pristato ir specialią kampaniją „Mes jus suprantame. Supraskite ir mus“, skirtą svarbiausių 2024 metų darbų keliuose pristatymui.

Dar visai neseniai, prieš keletą metų tik į postą atėjęs susisiekimo ministras griebė kuvaldą į rankas ir tėškė pareiškimą: sutvarkysim visus Lietuvos kelius. Ir svarbiausia – iki 2024 metų išasfaltuosim visus žvyrkelius. Atėjo 2024-ieji metai, o kaimiškose vietovėse gyvenantiems žmonėms smogė ministro pažadai ir prieš akis atsivėrė tikroji realybė. Kokia ta realybė, atskleidė TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai.

Ambicingas tikslas – nė vieno žuvusiojo keliuose 2050 metais, o iki 2030 metų žūstančiųjų skaičių sumažinti bent jau perpus. Tokį siekį išsikėlė Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijos bei policija su kitomis institucijomis – pasirašė memorandumą. Priemonių planą, kuriomis kovos prieš dažniausius avarijų kaltininkus – pažeidėjus, kurie viršija greitį, nepaiso kelio ženklų, vairuoja girti. Daugiau apie tai – TV3 žinios. 2020 m. keliuose žuvo 160 žmonių.

Žvyrkeliams asfaltuoti vyriausybė kitiems metams numatė 1 milijoną eurų. Už tokius pinigus iš 1300 kilometrų dabartinių žvyrkelių tinklo galima bus išasfaltuoti vos 2 kilometrus. Šiais metais žvyrkeliams asfaltuoti nėra skirta nė cento, mat kažkiek pernai neužbaigtų asfaltuoti žvyrkelių bus baigiami už pernai skirtus 8 milijonus.

Siekdama sumažinti kelio ruožų skaičių, kuriuose per pastaruosius ketverius metus įvyko 4 arba daugiau eismo įvykių, bendrovė „Via Lietuva“ diegs inžinerines priemones. Anot įmonės, diegiant jas 38-iose šalies keliuose esančiose vadinamosiose „juodosiose dėmėse“, bus atnaujinamos pėsčiųjų perėjos, greičio mažinimo kalneliai bei kelių ženklinimas. Taip pat numatoma pertvarkyti avaringas sankryžas bei įrengti atskiros kairiojo posūkio juostos priemones.

Seimo narys Mindaugas Skritulskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, ragindamas supaprastinti teisinį reguliavimą dėl gatvių asfaltavimo neprioritetinėse miesto zonose.

Praėjusių metų pabaigoje pasibaigė savivaldybių žvyrkelių asfaltavimo finansavimo programa – pagal šią programą, per tris metus laiko skirta 200 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimui. Pagal įprastą tvarką, kitų metų planai sudaromi iš anksto – šiemet taip nenutiko, mat 2024 m. balandžio mėnesį vis dar nėra numatytos naujos lėšos žvyrkelių asfaltavimui. Kol kas šiemet žvyrkeliams asfaltuoti numatomi tik 7,7 mln. eurų – jų užteks tik anksčiau pradėtiems ir laiku nebaigtiems darbams užbaigti.

Dėl gedimų laikinai sustabdyti Trakų viaduko kapitalinio remonto darbai netrukus bus atnaujinti – bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) pakoregavo techninio darbo projektą ir pasirašė 1,2 mln.

Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra 38 „juodosios dėmės“. Bendrovė „Via Lietuva“ per šiuos metus yra suplanavusi eismo saugumą didinančius sprendimus įgyvendinti visuose šalyje užfiksuotuose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose bei sankryžose. „Vienas iš bendrovės prioritetinių uždavinių bei šių metų tikslų, gerinant eismo saugumą šalies keliuose – juodųjų dėmių šalinimas, pasitelkiant numatytas eismo saugos inžinerines priemones.

Seimo konservatoriai svarsto pakeisti visus kelio ženklus, nes jie tokie patys kaip Rusijoje ir Baltarusioje. Konservatorius Andrius Vyšniauskas sako, kad per trisdešimt metų tiek latviai, tiek estai sugebėjo pasikeisti kelio ženklus į labiau vakarietiškus, o Lietuva to nepadarė. Kai kurie politologai išgirdę tokias valdančiųjų idėjas griebiasi už galvos – esą konservatoriai jau nebeturi kuo užsiimti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

2023 m. pabaigoje pasibaigė savivaldybių žvyrkelių asfaltavimo finansavimo programa – per tris metus skirta 200 mln. eurų. O štai šiemet kelių tiesimui numatyta vos 7 mln. eurų. Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje teisinosi, kad ši suma skiriama tik pasibaigusios programos nebaigtų darbų užbaigimui, o šiemet bus patvirtinta nauja programa.

Eismo informacijos centras praneša, kad Vakarų ir šiaurės Lietuvoje dėl buvusio lietaus valstybinės reikšmės kelių dangos drėgnos arba šlapios, likusioje šalies dalyje daugiausia sausos, vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos. Vairuotojams primenama, kad pagal KET draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra grūstis, dėl kurios reikėtų sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.

Pasibaigus žiemos pertraukai į gatves grįžta kelininkai. Šį pavasarį vairuotojams kantrybės prireiks Vandžiogalos plente – čia dėl rekonstrukcijos įvesti laikini eismo pokyčiai. Iki gegužės vidurio atkarpoje tarp Gamyklos ir Pienių gatvių, važiuojant magistralinio kelio A1 link, numatytas vienpusis eismas. Atvažiuojantiems priešinga kryptimi apylanka suplanuota greta esančia Agronomijos gatve.

Po žiemos Vilniuje pradedami gatvių atnaujinimo darbai. Tvarių miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu sutvarkys iš viso 22,4 km gatvių ruožų vakarinėje ir pietinėje miesto dalyse. Įmonė planuoja iki rugsėjo mėnesio atnaujinti asfalto dangas Ukmergės gatvės atkarpoje, Architektų gatvėje, dalyje Savanorių prospekto ir Laisvės prospekto, Geležinio Vilko gatvėje.

Kėdainių miesto gatvėse ir rajono keliuose po žiemos atsivėrė nemažai išdaužų. Valstybinės reikšmės kelius šiuo metu laikinomis priemonėmis tvarko kelininkai, o miesto gatvėmis ir gatvelėmis važiuojančius vairuotojus nuo duobių bando gelbėti miesto seniūnijos darbininkai.

Eismo informacijos centras informuoja, kad sekmadienio rytą Lietuvoje valstybinės reikšmės pagrindinių kelių dangos daugiausia sausos, vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Vairuotojams primenama, kad pagal KET lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną lietaus nenumatoma. Vėjas pietryčių, rytų, 6–11 m/s. Oro temperatūra nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos.

Lietuva tragiškos būklės keliams tvarkyti prašo Lenkijos pagalbos: į Seimą atvykę jos atstovai dalijasi patirtimi, kaip reikia finansuoti kelių tvarkymą. Pasak prezidentūros, tam, kad Lietuvos keliai būtų patenkinamos būklės, per metus reikia atseikėti vieną milijardą eurų. O vairuotojai netveria pykčiu – po žiemos keliuose vien duobės, vairuotojai nespėja remontuoti savo transporto priemonių.

Eismo informacijos centras informuoja, kad sekmadienio rytą Lietuvoje valstybinės reikšmės pagrindinių kelių dangos daugiausia sausos, vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Vairuotojams primenama, kad pagal KET lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną lietaus nenumatoma. Vėjas pietryčių, rytų, 6–11 m/s. Oro temperatūra nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos.

Kėdainių rajono gyventojai skundžiasi – besibaigiant žiemai ir nutirpus sniegui žvyrkeliai atrodo tarsi krateriai. Prastų kelių su žvyro danga yra visose seniūnijose, bet daugiausia skundų gaunama iš Josvainių, mat ten susidarė neeilinė situacija. Visgi seniūnijų seniūnai ramina – situacija keisis maždaug po mėnesio, kada keliai pradžius ir juos bus galima ne tik greideriuoti, bet ir remontuoti. Pastarosiomis dienomis gyventojai skundžiasi gatvele, kuri eina palei Angirių užtvanką.

Šalyje yra daugiau negu 6 tūkst. prastos kokybės kelių, jiems sutvarkyti reikia bent 5,4 mlrd. eurų teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Projektų valdymo grupės vadovas Gediminas Katinas. Taip pat, anot jo, visų žvyrkelių asfaltavimui reikėtų 850 mln. eurų, o prastos būklės tiltų sutvarkymui daugiau negu 210 mln. eurų. „Pagal mūsų dangos būklės indeksą vertiname, kad turime prastos kokybės kelių daugiau negu 6 tūkst. Jiems sutvarkyti reikia daugiau negu 5,4 mlrd.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pritaria prezidento idėjai dalį valstybinių kelių, pirmiausia gyvenvietėse, perduoti savivaldybėms.  „Mes pozityviai vertiname prezidento ir Prezidentūros iniciatyvą, kad dalį valstybinių kelių, ypač kurie eina per gyvenvietes, reikėtų perduoti savivaldai“, – antradienį Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje apie kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo galimybes ir alternatyvas teigė ministras.

Prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius teigia, kad tam, jog Lietuvos keliai būtų sugrąžinti į patenkinamą būseną, reikia skirti 1 mlrd. eurų per metus. Pasak jo, finansavimo problemą reikia spręsti kuo greičiau ir prezidentas Gitanas Nausėda jau yra pateikęs tam siūlymų. „Esame girdėję, kad tam, jog būtų atstatyta, sugrąžinta į patenkinamą būseną Lietuvos keliai, reikėtų milijardo eurų per metus. Reikia suprasti, kad čia maždaug 0,5 mlrd. eurų deficitas per metus.

Lietuvos kelių priežiūrai reikalingas pastovus finansavimo šaltinis, taip pat greta valstybės biudžeto bei europinių lėšų būtų galima pritraukti finansų rinkos dalyvių – bankų ar tarptautinių institucijų – lėšas, sako susiekimo viceministrė Loreta Maskoliovienė.  Anot jos, Lenkijoje pastovų finansavimą keliams užtikrina iš akcizų surenkamos bei į infrastruktūrai skirtą fondą pervedamos lėšos.

Pirmadienio naktį eismo sąlygas sunkins rūkas, įspėja Automobilių kelių direkcija. 16 val. duomenimis, pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, tik vietomis yra išlikusių drėgnų kelių ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos daug kur drėgnos, šlapios, rytų Lietuvoje padengtos prispausto, pažliugusio sniego sluoksniu, vietomis provėžotos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį didesnėje šalies dalyje palis, kai kur galima perkūnija.

Šalies keliai ketvirtadienio pavakarę daugiausia sausi arba drėgni, naktį daug kur palis, praneša Eismo informacijos centras. Kelininkų teigimu, pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos Lietuvoje daugiausia sausos arba drėgnos, tik vietomis yra išlikusių šlapių kelių ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos daug kur drėgnos, šlapios, padengtos prispausto, pažliugusio ar puraus sniego sluoksniu, vietomis provėžotos, slidžios.

Rokiškio, Zarasų, Ignalinos ir Molėtų rajonuose eismo sąlygas sunkina ant kelių dangų susiformavęs plikledis, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija. Likusioje šalies dalyje dėl buvusio ar besitęsiančio lietaus pagrindinių kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis drėgnos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos šlapios, rytų ir šiaurės Lietuvoje vietomis padengtos pažliugusio arba prispausto sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios.

Eismo informacijos centras praneša, kad sudėtingos eismo sąlygos dėl lijundros ir plikledžio yra šiaurės Lietuvoje. Čia kelių dangos vietomis slidžios. Vilkaviškio rajone eismo sąlygas sunkina rūkas, čia matomumas vietomis sumažėjęs iki 100 m., Šilalės rajone iki 200 m., Akmenės ir Raseinių rajonuose iki 300 m. Vairuotojų prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad sąlygas sunkina plikledis, todėl neskubėkite, nedarykite staigių manevrų.

Prezidentas Seimui pavasario sesijoje ruošiasi teikti įstatymų pataisas, kuriomis apie 3000 kilometrų rajoninių kelių iki 2027 metų laipsniškai pereitų savivaldybių žinion. Kartu būtų siūloma perskirstyti kelių priežiūros finansavimą, bet Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, šiuose pakeitimuose numatytos lėšos „optimistiškai nenuteikia“. Kelių tvarkymui savivaldybės papildomai gautų 54 mln.

Kelių direkcija ir susisiekimo ministras Skuodis trimituoja, kad per porą metų sutvarkys blogiausiu keliu Lietuvoje vadinamą ruožą Vilnius–Utena. Tiesa, kol kas pinigų numatė ir darbus pradėti ruošiasi tik trečdalyje ruožo – trisdešimtyje kilometrų. Vis dėlto aiškėja, kad jau ir šiam ruožui pinigų gali neužtekti. Mat Vyriausybė papildomai davė 40 milijonų, o remontas kainuos 61 milijoną eurų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį vyks į Varėną ir Lazdijus, kur su savivaldybių merais aptars investicijas į kelius.  Kaip skelbia ministerija, su Varėnos rajono savivaldybės meru Algiu Kašėta ministras aptars investicijas į kelių infrastruktūrą ir regionui svarbius susisiekimo klausimus. Lazdijuose ministras susitiks su rajono savivaldybės mere Ausma Miškiniene.

 Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina palaikantis šalies vadovo Gitano Nausėdos iniciatyvą savivaldybėms perduoti rajoninių kelių kontrolę. Tačiau, pasak jo, kartu būtina spręsti ir kelių finansavimo klausimą. „Šios savaitės pradžioje vyko Prezidentūros inicijuotas susitikimas su visų savivaldybių merais. Pagrindinė jo išvada, kad galime kalbėti apie perdavimus, daug ką, bet jeigu nespręsime finansavimo klausimo, tai nelabai kur judėsime.

Susisiekimo ministerija rengiasi įgyvendinti naujus 2024–2028 metų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo projektus. Prioritetinės eilės sąrašas bus sudaromas atsižvelgiant į savivaldybių sureitinguotus asfaltuotinų kelių ruožus. „2018–2024 metų žvyrkelių asfaltavimo prioritetinė eilė juda į pabaigą, per kelerius metus pavyko išasfaltuoti daugiau kaip 1 400 km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga.

Eismo sąlygas šalies keliuose antradienio rytą sunkina lijundra ir plikledis, praneša kelininkai. Sudėtingos eismo sąlygos dėl susiformavusio plikledžio yra rytų ir pietų Lietuvoje, pranešama, kad čia keliai labai slidūs. Eismo sąlygas sunkina Kėdainių, Anykščių ir Lazdijų rajonuose lijundra, vairuotojų važiuojančių šių rajonų keliais, prašoma  neskubėti. Šalyje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos, drėgnos, šlapios, kai kur provėžotos.

Daugiau nei 2 metus trukęs kelių tiesimo bendrovės „Hisk“ (buvę „Panevėžio keliai“) ir buvusio vadovo bei smulkiojo akcininko Virmanto Puidoko ginčas, kuriuo pastarajam reikštos beveik 21,47 mln. eurų dydžio pretenzijos baigėsi taikos sutartimi, praneša „Verslo žinios“. Panevėžio apygardos teismas ją patvirtino sausio 19 d. Kaip pastebi vz.

Artimiausiomis dienomis keliai bus pavojingi ir pėstiesiems, ir transporto priemonėms, perspėja „Grinda“. Anot kelininkų, gali susidaryti itin pavojingas reiškinys. Perspėja dėl pavojingo reiškinio Anot įmonės, orų prognozės rodo, kad ateinančiomis dienomis Vilniaus mieste ir apylinkėse yra padidėjusi plikledžio tikimybė.

Eismo sąlygos dėl snygio ir plikledžio išlieka sudėtingos didžiojoje šalies dalyje, praneša Eismo informacijos centras. Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje dėl snygio kelių dangos padengtos puraus arba prispausto sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios. Kauno, Molėtų, Telšių, Švenčionių, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose eismo sąlygas sunkina plikledis. Kitur šalyje pagrindinių keliai daugiausia šlapi, vietomis padengti pažliugusiu sniegu, provėžoti.

Nors pastaruoju metu aktyviai užsiimama tiltų rekonstrukcija, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinis direktorius Marius Švaikauskas aiškina, kad situacija vis dar nėra gera. Pasak jo, tam, kad būtų sutvarkyti visi blogos ir patenkinamos būklės tiltai, reikia bent 1 mlrd. eurų. „Turbūt tiek tiltų, kiek buvo sutvarkyta per pastaruosius 2 metus, nebuvo sutvarkyta per dešimtmetį.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda inicijuoja pokyčius kelių sektoriuje ir siūlo, kad laipsniškai iki 2027 m. rajoninius kelius iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) perimtų savivaldybės, tvirtina prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Pasak jo, taip pat būtų reikalingas ir didesnis finansavimas šiam sektoriui. „Procesų kontrolė turi judėti į savivaldybę. Rajoniniai keliai turi priklausyti savivaldybėms.

Vyriausybė trečiadienį paskirstė šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas – 583,2 mln. eurų. Iš jų 40 mln. eurų numatyta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimui. Bendras finansavimas keliams šiemet sieks 882,3 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 139,8 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 159,3 mln. eurų. Valstybiniams keliams bus skirta 363,9 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai. Iš jų 102,8 mln.

Bendras kelių finansavimas šiemet augs 9 mln. eurų iki 882 mln. eurų – papildomos lėšos bus skiriamos iš bankų solidarumo įnašo, BNS nurodė Susisiekimo ministerija.  Iš viso iš bankų solidarumo įnašo keliams ketinama skirti 139,8 mln. eurų vietoj anksčiau planuotų 130,5 mln. eurų. Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, korekcijos numatytos ir iš kitų šaltinių.

Dėl sudėtingų oro sąlygų Vilniuje barstomi padidinti druskos kiekiai, raginama atsisakyti nebūtinų kelionių. Vilniuje dėl lietaus ir įšalusios žemės šaligatviai gali būti pasidengę ledu, todėl mieste vaikščioti yra itin slidu. Šaligatvių slidumą iš dalies lemia ir danga – pavyzdžiui, betoninės plytelės gali būti slidesnės nei asfalto danga. Penkios bendrovės, su kuriomis Vilniaus miesto savivaldybė yra pasirašiusi sutartis dėl teritorijų priežiūros, šiandien nuo 4 val.

Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlo paskirstyti šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas – 583,2 mln. eurų. Bendras finansavimas keliams šiemet sieks apie 873 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 130,5 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 41,8 mln. eurų, o dar 117 mln. eurų papildomos ES paramos skirta iš vėlesnių metų šioje finansinėje perspektyvoje. Kaip teigiama ministerijos parengtame nutarimo projekte, 40 mln.

Kelininkai informuoja, kad antradienio rytą Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos drėgnos arba šlapios, vietomis susiformavęs plikledis. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos visoje šalyje provėžotos, daug kur padengtos prispausto arba puraus sniego sluoksniu, kuris kai kur siekia iki 10 cm.

Lietuvos keliai sekmadienio rytą išlieka slidūs, vietomis spaudžia daugiau nei dvidešimties laipsnių šaltis, pranešė kelininkai. Eismo informacijos centro 9 val. duomenimis, valstybinės reikšmės kelių dangos vietomis sausos, drėgnos, kai kur šlapios, provėžotos. yra slidžių kelio ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos visoje šalyje provėžotos, daug kur padengtos prispausto arba puraus sniego sluoksniu, kuris kai kur siekia iki 10 centimetrų. Visoje Lietuvoje be kritulių.

Vos už kelių šimtų kilometrų nuo Lietuvos – didžiulės sniego pusnys ir žiemiški šalčiai. Švedijoje jau užfiksuota šalčiausia temperatūra per ketvirtį amžiaus. O Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje audra paskandino miestus – dėl nesibaigiančio lietaus kilo antras potvynis per tris mėnesius. Vos už daugiau nei 300 kilometrų į vakarus nuo Klaipėdos, Švedijos regione, didžiulės sniego pusnys paralyžiavo kelius. Vietiniai jau susitaikė automobiliuose sėdėti valandų valandas.

Penktadienio rytą daugelyje šalies rajonų eismo sąlygos dėl slidžių ir provėžotų kelių yra sudėtingos, praneša kelininkai. Skelbiama, kad didžiojoje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daug kur provėžotos, slidžios, padengtos puraus ar pažliugusio sniego sluoksniu. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai visoje šalyje provėžoti, daug kur padengti prispausto arba puraus sniego sluoksniu, kuris kai kur siekia iki 10 cm. 6.00 val. ryto duomenimis, visoje šalyje silpnai sninga.

Ketvirtadienio rytą sudėtingesnės eismo sąlygos yra pietų ir vidurio Lietuvoje bei Molėtų, Zarasų ir Kupiškio rajonuose. Čia valstybinės reikšmės kelių dangos daug kur provėžotos, slidžios, padengtos puraus ar pažliugusio sniego sluoksniu, pranešė Eismo informacijos centras. Likusioje šalies dalyje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos – šlapios, vietomis provėžotos, padengtos pažliugusiu sniegu, tik šiaurės ir šiaurės vakarinėje šalies dalyje šie keliai daugiausia sausi.

Pastarąją parą temperatūrai Lietuvoje nepakilus aukščiau nei 10 laipsnių šalčio, pradėta naudoti specialios sudėties druska slidumui keliuose mažinti. Anot bendrovės „Kelių priežiūra, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą keliuose, druskos drėkinimui vietoje įprasto druskos tirpalo naudojamas kalcio chlorido tirpalas. Nurodoma, kad šalies žvyrkeliuose taip pat atliekami sniego šalinimo bei slidumą mažinančių medžiagų bėrimo darbai.