kauno klinikos

Prasidėjus tarptautinėms karinėms pratyboms „Geležinis vilkas 2023-1“ antradienį pagal pratybų scenarijų vyko sužeistųjų transportavimas sraigtasparniu į Kauno klinikas. Masinės nelaimės simuliacijos metu į ligoninę atgabenta 30 sužeistųjų. Įspūdžiais iš pratybų plačiau pasidalino Kauno klinikų skubios skubios pagalbos skyriaus specialistai.  „Šiandien Kauno klinikose vykdoma masinės nelaimės simuliacija.

Linai antrojo nėštumo metu pastebėta prasiplėtusi pilvo aorta. „Nors vaisius buvo mažo svorio, tačiau buvo sunku vaikščioti, greitai pritrūkdavo oro, jutau keistą pulsaciją pilve, – prisimena moteris. – Kadangi laukiausi, gydytojai įtarė, kad pulsacija gali būti susijusi su vaisiau žagsėjimu“. Tačiau gimus dukrai ir dusuliui išlikus, Lina kreipėsi į gydytoją kardiologą Vilniuje. Kasmet ten lankydamasi sužinojo, kad kylančiosios aortos dalis pamažu plečiasi, reikalinga operacija.

Prieš 13 metų Saulius pajuto pirmuosius ligos simptomus. „Nuolat svaigo galva, temdavo akyse. Pastebėjau, kad atsirado koordinacijos sutrikimų“, – prisimena vyras. Saulius nusprendė nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Kauno klinikose atlikus magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), jo galvoje rastas 8 centimetrų auglys. Šarūnas Tamašauskas, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurochirurgas, pasakoja, kad šis auglys, vadinamas hemangiopericitoma, yra ypač retas.

Balandžio 21 dieną į Alytaus S. Kudirkos ligoninę gimdyti atvykusi alytiškė namo nebesugrįžo. Dėl gimdymo metu, kaip įtariama, įvykusios gimdymo komplikacijos – embolijos vaisiaus vandenimis – gimdyvė paniro į komą, naujagimis pasaulį išvydo po cezario pjūvio, abu jie buvo skubiai išgabenti į Kauno klinikas. Po savaitės šeimą pasiekė tragiška žinia: gimdyvė mirė, naujagimis – reanimacijoje, jo būklė sunki.

Gauti gydytojo konsultaciją neišėjus iš namų ar bent neišvykus iš mažo miestelio? Skamba neįtikėtinai, tačiau, medikų teigimu, tai yra artima ateitis. Jau dabar Kauno klinikose vykdomas pilotinis telemedicinos projektas kol kas akivaizdžiai pasiteisina – net 39 proc. skubios pagalbos reikalavę žmonės galėjo likti rajono ligoninėse, sutaupyta net 320 greitosios kvietimų.

Kauno klinikų pacientas Jonas, prisimindamas pirmuosius ligos simptomus, pirmiausia įvardija ūmų skausmą valgant. „Kasdien jaučiau vis stipresnį skausmą po šonkauliais ties saulės rezginiu, – pasakoja vyras. – Kai nebegalėjau visiškai valgyti, supratau, kad taip neturėtų būti, todėl kreipiausi į gydytojus.“ Kauno klinikose, įtarus žarnų nekrozę, diagnozės patikslinimui budėjimo metu pilvo chirurgai pacientui skubiai atliko diagnostinę operaciją. Kaip teigia doc.

Vaikų gydytoja doc. dr. Lina Jankauskaitė žodžio į vatą nevynioja: dabar ligoninės priimamasis virtęs skubia poliklinika, o ne gyvybei pavojingų būklių sprendimo vieta. Medikė apgailestauja, kad tėvų medicininis raštingumas dar šlubuoja ir skubios pagalbos jie puola ieškoti visai be reikalo. Tačiau ji sutinka, kad ir pati sistema netobula – šeimos gydytojai užversti biurokratija, dažnas specialistas apskritai arti perdegimo ribos.

Įprastai, pajutę pilvo skausmus ar pastebėję ant plaštakų odos pūsles, nepagalvojame, kad tai gali būti retos ligos simptomas. Tačiau reta lėtinė, genetinė liga porfirija, atsirandanti dėl vieno iš aštuonių hemo sintezės kelio fermentų pakitimų ir lemianti porfirinų, svarbiausių daugelio organizmo junginių struktūrinių elementų, kaupimąsi organizme, gali pažeisti virškinamąjį traktą, nervų sistemą ar odą ir sukelti tokius simptomus. Doc.

Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) serga apie 384 mln. žmonių visame pasaulyje ir tai yra trečia pagrindinė mirties priežastis, sudaranti net apie 3 mln. mirčių per metus. Vien Lietuvoje yra per 28 tūkst. sergančių LOPL, iš kurių kasmet apie 1 tūkst. miršta dėl šios ligos komplikacijų. Prof.

Nors apie rūkymo žalą visuomenei į galvą kalama seniai, ne vienas į tai spjauna ir mesti rūkyti suskumba tik tada, kai sveikata jau gerokai pašlyja. Medikai pažymi, kad atsikratyti šios priklausomybės nėra paprasta ir net metus rūkyti neigiamos pasekmės sveikatai gali būti jaučiamos dar 5 metus. Didelė dalis sveikatos sutrikimų, ištinkančių vidutiniame ir vyresniame amžiuje, yra susijusi su pacientų gyvenimo būdu.

Kartais vis dar tenka išgirsti pasvarstymų, ar tai, kokiu transportu – nuosavu ar greitosios automobiliu – pacientas yra atgabentas į ligoninę, gali turėti įtakos pirmumo eilei pagalbai gauti. Specialistai pažymi, kad čia svarbus tik vienas kriterijus – paciento būklės sunkumas.

Pasaulyje per 7,5 metų, pasitelkiant genų terapiją, gydyta daugiau nei 3 tūkst. vaikų, sergančių reta nervų ir raumenų liga – spinaline raumenų atrofija. Šiandien pirmą kartą šis gydymo metodas pritaikytas ir Kauno klinikose. Simona Stankevičiūtė, Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė, sako, kad genų terapija – didelis žingsnis į priekį medicinos ir mokslo srityje.

Martynui pirmosios transplantacijos metu buvo vos 19 metų, antrosios transplantacijos jam prireikė praėjus keturiems metams nuo pirmosios. „Pirmąjį kartą buvo ir baimės, ir dvejonių, tačiau pasitikėjau gerosiomis kitų pacientų istorijomis bei gydytojais, – prisimena vaikinas. – Antrąjį kartą nuotaikos buvo kiek kitokios – pats prašiau kuo greičiau duoti pasirašyti dokumentus, kad galėčiau keliauti į operacinę transplantacijai.

Slaugytoja Kristina Skrockienė sako nesudvejojusi nė akimirką, kai pernai rugsėjį Kauno klinikų kieme išvydo staigios mirties ištiktą ir mėlynuoti jau pradėjusį vyrą. Prisimindama šį įvykį medikė sako pasijutusi tari išlaikiusi egzaminą, kai visa sukaupta patirtis ir žinios davė drąsos veikti ekstremalioje situacijoje. Už šį neabejingumą ir ryžtą veikti medikė buvo nominuota ir „Metų kaunietės“ konkurse.

Žaidimas su difuzoriaus pulteliu mažajam Kauno klinikų pacientui Tomui tapo lemtingu: berniukas netyčia prarijo ličio bateriją. Tuo metu jis buvo vos vienerių metų. „Netoliese dirbau, kai pamačiau, kad įvyko nelaimė, – pasakojimą pradeda Tomo mama Kristina. – Iš karto sureagavau ir iškviečiau Greitąją medicinos pagalbą (GMP), nes žinojau, kad tai – labai pavojinga.“ GMP automobilis nedelsiant berniuką atvežė į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių.

Praėjusią savaitę Kauno klinikose užregistruotas 10-asis šiemet efektyvus organų donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). Atlikus reikalingus tyrimus, medikai nustatė, kad organų transplantacijai yra tinkami abu donoro inkstai, abi ragenos, plaučiai ir kepenys. Pastarosios transplantuotos Santaros klinikose. Šis pacientas į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą pateko vos dieną anksčiau. Iš viso donoro organai viltį pasveikti suteikė šešiems recipientams.

Kauno klinikų pacientė Gustė, būdama penkiolikos metų, pradėjo jausti varginantį mieguistumą, raumenų silpnumą ir jų atsipalaidavimą patiriant stiprias emocijas, pavyzdžiui juokiantis. Tuo metu jauna mergina nepagalvojo, kad tai gali būti pirmieji retos neurologinės ligos simptomai. „Kartais pamokų metu ar ramiai sėdint prasidėdavo nekontroliuojami miego priepuoliai. Užmigdavau net namuose ruošdama pamokas, – pasakojimą pradeda Gustė.

Cezario pjūvio operacija (CPO) atliekama tada, kai pagimdyti natūraliu būdu nėra galimybės arba natūralus gimdymas per daug rizikingas moters ir/ar vaisiaus sveikatai ar gyvybei. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Gitana Ramonienė pasakoja apie CPO indikacijas, skubumą ir eigos ypatumus. Kokios indikacijos lemia CPO? Cezario pjūvio operacija atliekama dėl vaisiaus problemų, nėštumo patologijos, moters ligų.

Nors stereotipiškai vis dar pasitaiko galvojančių, kad širdies ligas reikėtų „užgyventi“ ir jos dažniau užklumpa vyresniame amžiuje, kardiologai stebi gąsdinančią tendenciją. Jie ragina širdine sveikata pradėti rūpintis nuo mažų dienų, mat infarktas ar insultas, ištinkantis vos 30-ies metų, jau nebėra tokia didžiulė retenybė.

Susisiekimas su Kauno klinikomis dar šiemet taps patogesnis – pradedamas Eivenių gatvės kapitalinis remontas. Vairuotojai raginami įdėmiai paisyti laikinų kelio ženklų. Į didžiausią gydymo įstaigą vedančioje gatvėje numatyta pakeisti važiuojamosios dalies dangą, sutvarkyti šaligatvius, apšvietimą ir iš pagrindų atnaujinti žiedinę sankryžą. Darbai vyks keturiais etapais – eismo dalyviams prireiks supratingumo ir kantrybės.

Kauno klinikų pacientui Dariui dar vaikystėje prireikė inksto transplantacijos dėl galutinio inksto funkcijos nepakankamumo, sąlygoto retos inkstų ligos – juvenilinės nefronoftizės. Inkstas sėkmingai veikė 12 metų, tačiau vėliau vyrui vėl atnaujintos hemodializės, prireikė pakartotinės inksto transplantacijos. „Pamenu, keturis kartus per savaitę turėjau vykti į ligoninę ir svarbiausia – labai riboti skysčių kiekį. Tai kėlė didelių nepatogumų, – prisimena Darius.

Kauno klinikose trečiadienį atidarytose mamos-naujagimių intensyviosios terapijos palatose mama kartu su neišnešiotu kūdikiu galės praleisti visą parą. „Tai pirmosios tokio tipo palatos Lietuvoje – iki šiol Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje mamos kartu su kūdikiais būti galėdavo, tačiau palatos buvo nepritaikytos nuolat gyventi ir slaugyti naujagimį“, – rašoma klinikų pranešime. Šios palatos veiks Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje.

Devynerių metų Kauno klinikų pacientas Arijus serga reta liga – didelės šlapimo pūslės – mažos gaubtinės žarnos – sumažėjusios žarnų peristaltikos sindromu. Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė pastebi, kad tai itin retas, įgimtas ir gyvybei pavojingas sindromas, kurio tikslus paplitimas pasaulyje nėra žinomas.

Lietuvių kilmės JAV mišrių kovos menų sportininkė Rose Namajunas į Lietuvą atvyko vos kelioms dienoms ir kartu su Rimanto Kaukėno paramos fondu aplankė sunkiai sergančius vaikus Kauno klinikose.

Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės pacientė Gintarė jau po truputį pradeda vaikščioti. Prieš šešerius metus slidinėjimą kalnuose jaunai merginai apkartino patirta stuburo trauma. „Vos tik patyrus traumą, Prancūzijoje medikai atliko stuburo fiksaciją ir operaciją, kurios metu pažeistas slankstelis įtvirtintas implantais, – prisimena mergina. – Bet aš nebegalėjau vaikščioti ir judėjau tik neįgaliojo vežimėlio pagalba.

Vienas iš peršalimo ligų sezono atributų, ypač lydintis vaikų susirgimus – kosulys. Neretai kada jis užsitęsia ar pasirodo kažkoks „kitoks“, kai tėvai sunerimę skuba vaiką parodyti gydytojui. Koks kosulys yra normalus, o kada išties reikėtų kreiptis skubos pagalbos, išsamiau pasakoja Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė doc. dr. Lina Jankauskaitė.

Kauno klinikų medikai atliko itin retą operaciją – jaunam vyrui atkūrė rankos nykštį į jo vietą persodinę antrąjį kojos pirštą. Tokios operacijos jam prireikė po nelaimės darbe, mat staklės sutraiškė visus penkis plaštakos pirštus. Operacija truko kelias valandas, o dabar laukia ilgas reabilitacijos procesas, kad pirštas būtų kuo funkcionalesnis.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) netoli Kauno klinikų rengiasi statyti naują Odontologijos fakultetą. Kaip BNS atsiųstame komentare teigė LSMU Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto dekanas Dainius Razukevičius, statant šį fakultetą „šalies ir užsienio studentams užsibrėžta sukurti pasaulinio lygmens odontologijos mokslo ir studijų sąlygas, kurios išliktų šiuolaikiškos dar 20–25 metus“.   Pasak universiteto, šiuo metu rengiami projektiniai pasiūlymai, o iki 2023 metų p...

Artimieji meta kaltinimus LSMU Kauno ligoninei, prakalbo apie galimą smurtą prieš senjorę. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Dalia, kuri tikina, kad ligoninės seselė galėjo naudoti fizinę jėgą prieš 80-etę jos mamą.

Pasibaigus vieniems metams ir prasidedant naujiems daugelis stabteli apmąstyti nuveiktus darbus, sėkmes ir nesėkmes, nusimato ir naujus tikslus. Vis tik ne visiems didžiosios žiemos šventės ir metų sandūra dovanoja vien pakilią nuotaiką. Kiti šį laiką pasitinka vieni, ligos patale, vedini vilties pasveikti.

Jauno Kauno klinikų paciento Vainiaus istorija prasidėjo daugiau nei prieš pusmetį. Gegužės mėnesį, dirbant su staklėmis, mechanizmai netyčia įtraukė kairę plaštaką, todėl vyras neteko visų penkių pirštų.  Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojas dr. Domantas Rainys sako, kad patirta Vainiaus trauma – didelis psichologinis smūgis pacientui.

Atėjus šaltajam sezonui, žmonės pradeda skųstis peršalimu, gripu ar kitomis virusinėmis infekcinėmis ligomis  ir jų sukeliamais simptomais. Pajutus ligos simptomus, dažnai vartojamas paracetamolis – vaistas, malšinantis skausmą, uždegimą, karščiavimą. Vis tik gydytojai perspėja, kad šiuos vaistus reikėtų vartoti itin atsargiai.

Prienuose, montuodamas saulės baterijas, nuo stogo nukrito ir susižalojo 26 metų vyras. Kaip pranešė policija, nelaimė įvyko penktadienį, apie 11.22 val., F, Vaitkaus gatvėje, darbo metu nuslydus kopėčioms. Vyras gydomas Kauno klinikose.

Kauno klinikose jau veikia pirmasis Telemedicinos centras Lietuvoje. Artimiausiu dar du bus įsteigti Vilniuje. Tad nuo šiol kilus abejonėms, ar reikia ligonį vežti dešimtis kilometrų iš regiono į didmiestį, medikai pirmiausia tarsis tarpusavy. O modernių technologijų pagalba galės net apžiūrėti pacientą. Esą taip bus taupomas laikas, pinigai, o pacientai gaus kokybiškas paslaugas visoje Lietuvoje. Arūnui labai skauda inkstus, dėl to jis skubiai atvežtas į regiono ligoninę.

Penktadienį Kauno klinikose bus pristatytas šią savaitę pradėjęs veikti Telemedicinos centras. Pasak Kauno klinikų, centras „reikšmingai pagerins skubiosios medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą regionų gyventojams“.  „Pasitelkiant telemediciną atsiras galimybė rajonų/regionų ligoninių pacientams, gydytojams, slaugytojams konsultuotis su tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų specialistais.

Raseinių rajone antradienį įvykus avarijai abiejų automobilių vairuotojai dėl sužalojimų gydomi Kauno klinikose, trečiadienį pranešė Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Kaip skelbiama, avarija kelyje Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis, prie Katauskių kaimo, įvyko 12.13 val.  Jos metu susidūrė automobiliai „VW Caddy“ ir „Škoda Yeti“. Pastarąjį vairavo 64 metų vyras, su juo kartu keleivio vietoje važiavo 57 metų žmona.

Kauno klinikos ruošiasi už 3,5 mln. eurų rekonstruoti pastatą, kuriame įsikurs įstaigos informacinių technologijų ir duomenų analitikos padaliniai. „Ligoninėje plečiantis informacinėms technologijoms ir augant duomenų analitikos poreikiui, nuspręsta rekonstruoti buitinės paskirties pastatą, kuris jau mažiausiai dešimtmetį yra nenaudojamas, ir pritaikyti jį šioms veikloms“, – BNS atsiųstame komentare teigė Kauno klinikų atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Sergantiesiems retomis ligomis ir juos prižiūrintiems specialistams neretai tenka nueiti kryžiaus kelius norint iškovoti paciento bilietą gyvenimui. Nors gydymo galimybės kaip reikiant pažengusios, trūksta ne tik lėšų, bet lankstesnių atsakingų institucijų sprendimų. Pasak medikų, nėra normalu, kad šeimos išgelbėti jų vaikų gyvybėms turi prašyti geros valios žmonių aukos. Nors Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad viskas gražiai reglamentuota ir veikia, gydytojai pasakoja kitokią realybę.

Gyvenimo etapą, prieš sužinant, kad serga pirmo tipo cukriniu diabetu, pacientė Laura prisimena kaip tamsų ir labai niūrų. „Pastebėjau, kad pradėjau labai daug valgyti, o svoris krito, energijos taip pat neturėjau, išgerdavau penkis litrus vandens, bet troškulys vis tiek kankindavo, – pasakoja Laura. – Jaučiausi pavargusi, nelaiminga, visada suirzusi.

Šiandien Kauno klinikų pacientas Bernardas po intensyvaus gydymo ligoninėje ilsisi namie ir stengiasi atgauti jėgas. Rugsėjo viduryje vyras atvyko į klinikas tyrimams ir netikėtai pasijuto prastai. „Sustojau, kelias minutes pastovėjau, atrodė, kad silpnumas praėjo, – prisimena jis. – Deja, netrukus vėl pasidarė silpna. Atsisėdau ant suolo, paskambinau artimiesiems ir pranešiau, kad man labai bloga. Kas vyko toliau, neatsimenu. Pramerkiau akis tik Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje.

Kauno klinikose registruotas 45 efektyvus organų ir audinių donoras šiais metais. Donoro šeima netekusi mylimo žmogaus neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Tai – pati didžiausia ir gražiausia dovana, kurią galima padovanoti kitiems. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK) buvo registruotas efektyvus organų donoras.

Praeitą savaitę Kauno klinikų medikai atliko net tris kepenų transplantacijas, iš kurių dvi – per vieną parą. Sėkmingos organų transplantacijos – tai komandinis darbas, neįsivaizduojamas be gydytojų, gydytojų rezidentų, slaugytojų ir donorų koordinatorių. Kauno klinikų medikai pabrėžia, kad dvi kepenų transplantacijos per vieną parą – nemenkas iššūkis visai transplantacijas organizuojančiai ir atliekančiai komandai.

Ilgos eilės pas tam tikrus gydytojus – kol kas vis dar neišsprendžiama problema. Tačiau vienas ar du mėnesiai laukimo pas specialistą gali pasirodyti niekiniai, kai išgirstama apie tai, kad vaikui dantims būtinos procedūros prieiti pavyks tik po 2 metų. Tokius laukimo terminus išgirdusi kaunietė Ieva (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) buvo kaip reikiant priblokšta. Į portalą tv3.lt kreipusis moteris pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo eilinio 8-erių metų sūnaus vizito pas odontologą.

19-metė Raimonda – pirmoji pacientė Lietuvoje, kuriai Kauno klinikose atlikta inovatyvi operacija – laikinas gimdos ir kiaušidės su kiaušintakiu perkėlimas į jiems neįprastą vietą. Nauja sudėtinga operacija merginai atlikta prieš dubens spindulinę terapiją, siekiant išvengti kiaušidžių ir gimdos apšvitinimo, tokiu būdu išsaugant jos vaisingumą ateityje. Prieš dvejus metus Raimondai diagnozuota klastinga onkologinė liga – kryžkaulio gigantinių ląstelių navikas.

Kauno klinikose per metus gimsta apie 500 neišnešiotų naujagimių. Vienas jų – šiaulietės Gitanos mažylis Tajus, gimęs 23 nėštumo savaitę ir svėręs vos 850 gramų, neseniai sugrįžo į namus. Berniuko mama prisimena, kad pirmuosius gimdymo pradžios simptomus pajuto netikėtai. „Pasirodė, kad nubėgo vandenys, todėl grįžau į namus ir iš karto nuvykau į ligoninę, – pasakoja moteris. – Vėliau, naktį, pajutau stiprų skausmą.

Cukrinis diabetas – klastinga endokrininė liga, kuria kasmet suserga trigubai daugiau žmonių lyginant su praėjusiais metais. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, tenka pagrindinis uždavinys – stengtis išlaikyti normalų cukraus ir lipidų kiekį kraujyje. „Pats cukrinis diabetas mirties nesukelia. Ją sukelia diabeto komplikacijos – būtent tai, ko norime ir siekiame išvengti. – teigia Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė dr. Diana Šimonienė.

Aklumas, amputacija, sutrikusi inkstų ar širdies veikla – užleistas cukrinis diabetas gali pažeisti visas organizmo sistemas. Tyliąja pandemija vadinamas šios ligos plitimas gąsdina medikus, mat neretai pacientai nė nenutuokia sergantys diabetu, o į ligoninę papuola jau ištikus infarktui. Skaičiuojama, kad pasaulyje diabetu šiuo metu serga apie 537 mln. žmonių, tačiau iki 2045 m. šis skaičius, prognozuojama, išaugs net iki 783 mln.

Prieš daugiau nei 10 metų pacientę Iloną pradėjo varginti neįprasti pojūčiai ir silpnumas raumenyse. „Dirbau ligoninėje, ten gaminau maistą, aptarnaudavau valgyklos klientus. Kartą pastebėjau, kad dešine ranka paėmus šaukštą ar bet kurį įrankį į rankas, man tampa sunku padėti jį atgal į vietą. Ranka, atrodo, sustingsta, bandant ištiesti, raumenys neatsipalaiduoja“, – pirmuosius simptomus vardija moteris. Vėliau raumenų silpnumą ji pajautė ir kairėje kojoje. „Tapo sunku vaikščioti, šlubavau.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos medikams ruduo ypatingas atliktų naujų procedūrų gausa. Rugsėjį čia atliktos net trys unikalios aortos vožtuvo sistemos (TAVI) implantacijos. Iš jų dvi procedūros atliktos pirmą kartą Lietuvoje, o viena – pirmą kartą Kauno klinikose. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas prof.