kauno klinikos

Pasauliui kovojant su COVID-19 pandemija, su šiuo virusu ir jo sukeltos ligos gydymu susiję moksliniai ir klinikiniai tyrimai įgavo ypatingą reikšmę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su užsienio šalių partneriais jungiasi prie dar vieno tarptautinio „Europos Horizonto“ programos lėšomis finansuojamo projekto.

Sudarytas 2020 m. cukrinio diabeto paplitimo Lietuvoje žemėlapis – valstybinėms institucijoms pradėjus sisteminti cukrinio diabeto rodiklius, atsirado galimybė ne tik vertinti ligos mastą, bet ir analizuoti pokyčių priežastis ir pasekmes. Analizuodami sergamumo rodiklius, gydytojai daugiausiai dėmesio skyrė 2 tipo diabetui ir jo paplitimui.

Lapkričio 18-ąją minimą Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šią proga Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pasakoja apie tai, kokios ligos gydomos antibiotikais, kokių klaidų reikėtų vengti juos vartojant ir ar COVID-19 ligą galima gydyti šiais medikamentais. Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai.

Jaunos nuo COVID-19 mirusios gimdyvės istorija sukrėtė ne vieną lietuvį. Evelina mirė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai pagimdė sveiką dukrytę. Pirmą kartą TV3 laidoje „Prieš srovę“ prabilo ir merginos artimieji, kurie atskleidė daugiau skaudžios nelaimės detalių.  Mirusios gimdyvės brolis Modestas pasakojo, kad mergina net neturėjo progos tinkamai susipažinti su savo dukra.

Trečiadienį, lapkričio 10 dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose registruotas neplakančios širdies donoras. Tai – gana retas atvejis Lietuvoje. Nuo 2016 metų, kai Lietuvoje imtas taikyti toks donorystės modelis, šis atvejis – vienuoliktas.  Kauno klinikose trečiadienį mirus vidutinio amžiaus vyrui, medikai kreipėsi į jo artimuosius, prašydami paaukoti organus donorystei.

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta inovatyvi plaučių arterijų angioplastikos procedūra (BPA) pacientei, sergančiai lėtine tromboemboline plautine hipertenzija (LTPH). Pasak Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo prof. Skaidriaus Miliausko, ši procedūra, reikalaujanti didelio meistriškumo, gali reikšmingai pagerinti pacientų, sergančių šia liga, savijautą ir sveikatos būklę.

LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje šį rudenį jaučiamas pacientų pagausėjimas. Gydytoja vaikų pulmonologė Vaida Kudirkienė pastebi, kad daugėja mažųjų pacientų, sergančių įvairiomis infekcinėmis ligomis, o didžiausią jų dalį sudaro kvėpavimo organų ligos. Pasak Vaidos Kudirkienės, nors poliklinikoje konsultuojami vaikai iki 18 metų, šiuo metu didesnę pas vaikų pulmonologus besilankančių pacientų dalį sudaro darželinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai.

Pastaruoju metu COVID-19 sukelta situacija Kauno regiono gydymo įstaigose išlieka įtempta, tačiau valdoma. Kauno regione šiuo metu aktyvuota 520 stacionaro lovų su deguonies galimybe ir 53 RITS lovos su DPV galimybe, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.  „Jau pasiekėme praeitų metų gruodžio mėnesio piko lygį.

Paskutinė spalio savaitė transplantacijos specialistams buvo išskirtinė. Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninėje spalio 31 dieną registruotas donoras. Tai – jau ketvirtas organų donoras per savaitę. Mirusio vyro artimieji priėmė sunkų, bet labai svarbų sprendimą – jie sutiko, kad artimojo organai būtų paaukoti donorystei ir išgelbėtų sunkiai sergančius žmones.

Nors vaistų agentūros dalijasi džiugiomis žiniomis apie greitai į rinką galinčius patekti daug žadančius vaistus COVID-19 gydyti, specialistai ragina neturėti iliuzijų, kad atsiras stebuklinga tabletė nuo koronaviruso.

Nors pandemijos pagreitis pastarosiomis dienomis ir sulėtėjęs, į ligonines plūstančių COVID-19 pacientų srautui galo nematyti. Štai Kauno regione į stacionarą paguldomų pacientų skaičius per savaitę vidutiniškai išaugo kone dešimčia, COVID-19 ligos neišvengė ir vaikai. Taip pat, augant įtampai prie ilgąjį savaitgalį, didinamas lovų rezervas. LSMU Kauno ligoninė dar prieš kelias dienas pranešė vėl turinti plėsti COVID-19 skyrius.

Kauno klinikose – tragiškas įvykis, trečiadienį ryte nuo COVID-19 mirė vos 23-erių gimdyvė. Kaip aiškėja, moteris pasiskiepijusi nebuvo, o pagrindine moters mirties priežastimi laikoma COVID-19 sukelta sunki plaučių pažaida. Gimusi mergytė – išnešiota ir sveika, ji koronavirusu neserga. Kaip reikšdamas užuojautą dėl įvykio informavo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr.

Vakar Kauno klinikose mirė gimdyvė, kuri sirgo COVID-19 liga. Pranešta, kad vaikučiui kol kas viskas gerai. Jis gimė gyvas, sveikas, išnešiotas. Apie tai ketvirtadienio rytą žiniasklaidai pranešė pačios Kauno klinikos. Daugiau apie tai Kauno klinikos ketina papasakoti ketvirtadienį 11.30 val. tiesioginėje nuotolinėje spaudos konferencijoje. Spaudos konferencijoje į klausimus atsakys Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr.

Savaitgalį „Girstučio“ baseine įvyko akistata su mirtimi. Po pirties į šaltą vandenį šokusiam vyrui sutriko sveikata, kurį laiką nelaimėlis gaivintas vietoje, o po to išvežtas į ligoninę. „Sekmadienį, apie 15.30 val., Kauno „Girstučio“ baseine įvyko nelaimė.

Šiandien Kauno klinikų pacientas Nerijus, kurio krūtinėje plaka donoro širdis, džiaugiasi sparčiai augančia dukra ir gyvena įprastą gyvenimą. Prieš 13 metų vyrui Kauno klinikose atlikta širdies transplantacija, o po jos prabėgus trejiems metams, širdis transplantuota antrą kartą. Abi širdies transplantacijas vyrui atliko Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovas prof. Rimantas Benetis. „Kai sužinojau, kad man reikės širdies transplantacijos, nerimavau.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali arterijų litotripsijos procedūra. Ši inovatyvi procedūra suteikia galimybę minimaliai invaziniu būdu padidinti arterijų elastingumą ir sunaikinti jose esančias kalcio sankaupas, trukdančias kraujagyslių sienelėse implantuoti stentus. Iki šiol kalcio sankaupos kraujagyslėse buvo šalinamos operacijos metu, kai atliekamas atviras pjūvis.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos slaugytoja diabetologė Aušra Krivolap pirmą kartą kraujo paaukojo prieš dvylika metų. Per šį laikotarpį kraujo donore moteris buvo jau 51 kartą, o šiais metais jai suteiktas Garbės donoro vardas. Pirmąjį kartą Aušra paaukojo kraujo paskatinta draugės. „Ilgą laiką norėjau prisidėti prie šio kilnaus darbo, tačiau taip jam ir nepasiryždavau. Galiausiai draugė pasiūlė Kraujo centre apsilankyti kartu, – prisimena ji.

Septyniolikmetis Lukas gyveno aktyvų jaunuolio gyvenimą iki tol, kol pradėjo justi skausmą krūtinėje. Vaikinas skausmo, atsirandančio tik po treniruočių, per daug nesureikšmino. „Didelių nusiskundimų niekada neturėjau. Po fizinio krūvio jausdavau skausmą kairėje pusėje, bet jis praeidavo“, – pasakoja Lukas.

Minint Pasaulinę aortos dieną, Kauno klinikų specialistai Nacionaliniame Kauno dramos teatre kartu su Endovaskulinių specialistų asociacija surengė akciją, kurios metu kiekvienas norintis galėjo pasitikrinti, ar neturi išsiplėtusios pilvo aortos. Renginio metu buvo patikrinti apie 250 žmonių. Šis tyrimas neskausmingas, atliekamas echoskopu ir trunka vos kelias minutes. Pasak Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovo doc.

Kai koronaviruso užsikrėtimus skaičiuojame tūkstančiais per dieną, veiksmų imasi patys medikai. Kai kurios rajoninės ligoninės uždaro vidaus ligų skyrius ir vietoj įprastų ligonių guldo susirgusius koronavirusu. Tad Lietuvai gresia ne tik karantinas, bet ir situacija, kai šimtai žmonių nebegaus reikiamos gydytojų pagalbos dėl to, kad ligoninės bus užimtos COVID-19 pacientais. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Kasdien pacientų kovą tarp gyvenimo ir mirties matantis gydytojas doc. dr. Tomas Tamošuitis sako prieš gerą pusmetį sunkiai galėjęs įsivaizduoti dabartinę situaciją. Anot jo, dar neseniai ypač medikai laukė COVID-19 vakcinos kaip išgelbėjimo, o dabar prasidėję prieštaravimai skiepams jam atrodo sunkiai paaiškinami. Nors COVID-19 atvejų augimas šalyje kiek stabilizavosi, gydymo įstaigos su nerimu stebi augančius pacientų, dėl koronaviruso patenkančius į ligonines, skaičius.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali procedūra – peptidų receptorių radionuklidinė terapija pacientui, kuriam diagnozuotas išplitęs neoperabilus neuroendokrininis navikas (NET) storojoje žarnoje. Ši nauja procedūra suteikia galimybę lengviau kontroliuoti tokią klastingą ligą kaip vėžys ir neleidžia jai progresuoti.  Pacientas Antanas – pirmasis Lietuvoje, kuriam atlikta ši procedūra.

Per penkias paras Kauno klinikose atliktos net aštuonios inkstų persodinimo operacijos, viena kepenų ir viena širdies transplantacija. Iš viso per mažiau nei savaitę Kauno klinikose atlikta 10 organų transplantacijų – tai išskirtinai didelis šių sudėtingų operacijų skaičius per tokį trumpą laiką. „Džiaugiamės, kad kaip rudeninis lietus pasipylė galimybės mūsų pacientams, laukusiems donorinių inkstų.

Kauno klinikų Kraujo centras praneša, kad šiuo metu kritiškai trūksta visų kraujo grupių. Klinikų atstovai visus norinčius ir galinčius paaukoti kraujo kviečia atvykti tai padaryti kuo greičiau.

Kauno klinikos atleido darbe neblaivų buvusį Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos mediką, antradienį pranešė LNK Žinios. „Girtumas buvo nustatytas priėmimo skyriuje, viskas užprotokoluota buvo. (...) (Kauno klinikos – BNS) priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“, – reportaže teigė Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas Dainius Razukevičius.

Kauno klinikų pacientė Miglė ruošiasi vykti namo kartu su visai neseniai gimusiomis ir sparčiai augančiomis bei stiprėjančiomis dvynukėmis – Smilte ir Elze. Nėštumo laikotarpis tiek iš jos, tiek iš visos Miglės šeimos pareikalavo stiprybės, nes 27 nėštumo savaitę moteris susirgo lengva COVID-19 ligos forma. „Vieną dieną man pakilo temperatūra, jaučiau kvapą, skonį, todėl nieko blogo neįtariau, bet pasitarusi su vyru, nusprendžiau nuvykti į ligoninę“, – pasakoja dvynukių mama.

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta unikali ir gyvybę gelbstinti procedūra – suformuotas kepenų vartų ir pasaito venos perkutaninis šuntas. Šios procedūros Kauno klinikų pacientei Vidai reikėjo po atliktos kepenų transplantacijos išsivysčius retai komplikacijai – kepenų vartų venos ir jos šakų ūmiai trombozei. Suformuotas perkutaninis šuntas apsaugojo pacientę nuo galimos kepenų retransplantacijos ateityje ir išsaugoti neseniai persodintą organą.

Klaidos, susijusios su vaistais, medicinoje yra vienos dažniausiai pasitaikančių. Jos gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, paskirtos per mažos arba per didelės medikamento dozės, kelių vaistų tarpusavio sąveikos ar nepageidaujamos ir nenumatytos reakcijos. Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė įsitikinusi, kad kartais klaidingus sprendimus nulemia neteisingi įsitikinimai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM praneša, jog trečiadienį, birželio 30 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose registruota potenciali 50 m. organų donorė. Artimiesiems davus sutikimą paaukoti mirusiosios organus, medikai atliko tyrimus, siekiant nustatyti ar organai tinkamai transplantacijai. Nustatyta, jog transplantacijoms tinkami donorės inkstai.

Kasmet šalyje inkstų vėžiu suserga apie 700 žmonių. Neviltis, nežinia skatina žmogų užsisklęsti, pasitraukti iš aktyvaus gyvenimo. Pasaulinę inkstų vėžio dieną specialistai mokė pacientus, kaip, padedant dailės, jogos ir kani – šunų terapijai, išlieti savo emocijas, būsenas, santykius ir išlaikyti ryšius su aplinkiniais, jaustis išklausytam, suprastam, būti bendruomenės dalimi. „Senstant žmonijai, naujų vėžio atvejų skaičius kasmet didėja.

Kūdikystėje išgirsta spinalinės raumenų atrofijos diagnozė mažosios Domantės šeimai buvo didelis šokas. Domantė buvo pirmoji šia liga serganti pacientė, kuri gavo galimybę gydytis Lietuvoje ir dabar mergaitė džiaugiasi žengdama pirmuosius savarankiškus žingsnius. Domantės mama Justina pasakoja, kad pirmąjį savo gyvenimo mėnesį Domantė buvo stiprus vaikas – judino kojytes, valdė rankytes, tačiau mergaitė pradėjo silpti.

47-erių vilnietis Marjanas Pleskačiauskas dar prieš kiek daugiau nei metus neįtarė, kad netrukus išgirs II stadijos storosios žarnos vėžio diagnozę. Ir nors vyras dabar sėkmingai sveiksta, gydytojai akcentuoja, yra visos galimybės užbėgti ligai už akių, tačiau lietuviai tai neretai ignoruoja. Nors ne vienus metus daugiausiai žmonių gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, prognozuojama, kad jau nuo 2030 m. lyderiaujančiu susirgimu pasaulyje taps onkologinės ligos.

Ankilozinis spondilitas (AS), dar kitaip – Bechterevo liga. Tokia diagnozė daugelio ausiai skamba neįprastai, nors iš tiesų ši liga nėra jau tokia reta – ja susirgti gali 0,5–1 proc. žmonių, ir dažniausia jauname amžiuje. Pacientus kamuoja dideli skausmai, tačiau tikroji jų priežastis dažniausiai nenustatoma metų metais. Prieš penkerius metus vilnietis Matas vyras pradėjo šlubuoti – atsirado geliantis skausmas tai viename, tai kitame klube.

Šiandien Vytenis, kuriam Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse vienu metu atlikta inovatyvi endoskopinė-artroskopinė kelio sąnario kremzlės rekonstrukcija ir menisko implantacija, šypsosi, tačiau dar visai neseniai jį vargino nuolat atsinaujinantis kairiojo kelio skausmas. „Tai kėlė emocinę įtampą. Atrodo, kad jau nebeskauda, bet vėl prasideda uždegimas. Džiuginantys dalykai nebetenka prasmės, kai nuolat turi jausti diskomfortą ir skausmą“, – pasakojimą pradeda vaikinas.

Prieš dvejus metus pajutusi pirmuosius ligos simptomus Žydrė net neįtarė, kad serga klastinga liga – skrandžio vėžiu. Atlikta hiperterminė pilvo ertmės chemoterapija padėjo moteriai įveikti ligą. Kaip pasakojo Žydrė, vieną dieną jai pakilo skrandžio rūgštingumas, o valgant atrodė, kad skauda net stemplę. „Pastebėjau, kad nesuvalgau įprastos maisto porcijos, nuolat jaučiuosi pavargusi, mieguista“, – dėstyti apie savo ligą pradeda jauna moteris.

Kiekvienais metais Kauno klinikose apie 50 vaikų ir 20 suaugusių išgirsta retos inkstų ligos diagnozę. Skaičiuojama, kad per metus Kauno klinikose pas gydytoją nefrologą dėl retų inkstų ligų apsilanko apie 400 pacientų. Kauno klinikų Retų inkstų ligų centro vadovė, gydytoja nefrologė prof. Inga Skarupskienė sako, kad nors retos inkstų ligos užklumpa netikėtai, tačiau diagnozavus jas laiku, pacientams galima padėti.

Kauno klinikose – kraujo donorų trūkumas. Šiuo metu situacija sunki, nes trūksta visų kraujo grupių kraujo. Kauno klinikų Kraujo centras prašo ištiesti pagalbos ranką visų, kurie gali ir nori padėti šioje neeilinėje situacijoje.

Lietuvoje stebima ir gydoma per 200 žmonių, sergančių plautine arterijos hipertenzija ir plautine tromboemboline hipertenzija. Nors plautinė hipertenzija pasaulyje vertinama kaip nepagydoma liga, tačiau anksti ją diagnozavus, pacientams galima užtikrinti visavertį gyvenimą. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojos pulmonologės doc.

Trejų metukų Domantė serga spinaline raumenų atrofija. Nors reta nervų ir raumenų ligos diagnozė į mergaitės šeimą atnešė daug nežinomybės ir nerimo, šiandien Domantė jau žengia pirmuosius savarankiškus žingsnius. „Visada žinojau, kad mano dukra vaikščios, o dabar tik dar labiau tuo tikiu“, – sako mergaitės mama Justina. Liga mažajai Domantei diagnozuota, kai ji buvo vos dviejų mėnesių. „Pastebėjome, kad dukra mažiau judina rankas ir kojas, nelaiko galvos.

Pasiskiepijus pirmąją vakcinos nuo Covid–19 doze negalima atsipalaiduoti, teigė Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius. Vadovas atskleidė, kad po skiepo pirmosios dvi savaites yra labai rizikingos užsikrėsti virusu, todėl žmonėms derėtų pasisaugoti.  Kauno klinikų vadovas tokią mintį išsakė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Laidos metu apie situaciją Vilniuje kalbėjo ir Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius.

Didėjant naujų fiksuojamų susirgimų skaičiui įspėjamuosius ženklus siunčia didžiosios Lietuvos ligoninės. Dėl reanimacijos lovas užpildančių Covid–19 pacientų, gali kentėti kitos ligoninės teikiamos paslaugos, sakė Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius. Jis taip pat paaiškino, kas yra naujoji Lietuvoje aptikta mutacija.

Kauno klinikų gydytojai kasdien kovoja už pačių trapiausių gyvybių išsaugojimą. Pernai už laimėtą itin sunkią kovą, kai buvo išgelbėta gimusi mažiausia ankstukė šalyje, jie iš paties prezidento rankų gavo „Lietuvos garbės“ apdovanojimą. Vos 350 gramų svėrusios ir 22 savaitę gimusios mergaitės gyvybės išsaugojimas buvo prilyginamas stebuklui ir sujaudino net kiečiausias širdis, o kartu ir parodė, kokia medicininė pažanga yra padaryta būtent neonatologijos srityje.

Po internete kilusio skandalo, dėl vienoje iš ligoninių patiekto maisto, kurio užfiksuotu kadru pasidalijo tinklaraštininkas „Riebus katinas“, Kauno klinikų medikai pripažino suklydę – išsamiau pasiaiškinus situaciją paaiškėjo, kad pacientui buvo atneštas ne tas maisto padėklas.  „Kauno klinikose stengiamės operatyviai reaguoti į kilusius nesusipratimus, todėl visuomet prašome apie juos informuoti ligoninės darbuotojus iš karto.

Socialiniuose tinkluose kilo tikras skandalas po to, kai maisto apžvalgomis užsiimantis tinklaraštininkas „Riebus katinas“ pasidalijo nuotrauka, kurioje esą užfiksuoti pietūs, kuriuos gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje sergantį vaiką prižiūrinti mama. Kauno klinikų atstovų teigimu, nuotraukoje užfiksuotas ne visas maistas, o, be to, jis skirtas ne mamai, o vaikui, kuris maitinamas pagal specialią dietą.

Neseniai po intensyvaus gydymo į namus grįžo gydytoja vaikų pulmonologė alergologė doc. Jolanta Kudzytė. Ilgametė Kauno klinikų gydytoja, Vaikų ligų klinikos Alergologijos sektoriaus vadovė, prižiūrėjusi ne vieną sergantį mažylį, niekada netikėjo, kad ją užklups sunki COVID-19 ligos forma ir ji pati pateks į kolegų rankas. „Sergantys vaikai yra mano kasdienybė.

Keturiolikmečio Gvido, kuriam Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje vienu metu implantuoti du poodiniai klausos aparatai, mama tikisi, kad tai jau paskutinis kartas, kai jos sūnui prireikia medikų pagalbos. „Baisiausia suvokti, kad niekaip negaliu padėti savo vaikui“, – pasakoja Kristina. Moteris atvirauja, kad ši implantacija berniukui yra trečia – pirmoji atlikta, kai jam buvo vos penkeri metai, antroji – kai suėjo septyneri.

Kauno klinikose donorų kraujo reikia nuolat ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu. Kraujo donorų pagalbos taip pat reikia gimdyvėms ir patiems mažiausiems Kauno klinikų pacientams – neišnešiotiems naujagimiams. Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje gydomam Gabijos mažyliui donorinio kraujo reikėjo net kelis kartus. „Mūsų sūnus gimė 25 nėštumo savaitę, svėrė vos 788 gramus.

Istorinis įvykis – Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta inkstų transplantacija iš donoro, persirgusio COVID-19 liga. Pasak Nefrologijos klinikos vadovės prof. Ingos Arūnės Bumblytės, be visų įprastų tyrimų, kurie atliekami prieš transplantuojant organus, reikėjo įvertinti ir galimą COVID-19 viruso riziką. Šiuo metu pacientai, kuriems persodinti donoro inkstai, jaučiasi puikiai.