karo pabėgėliai

Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik mėnesį. Visą šį laiką tęsiasi ir lietuvių pagalba ukrainiečiams – ir tiems, kurie palikę karo niokojamus namus ieško saugaus prieglobsčio, ir tiems, kurie pasilieka kariauti. Atlikėjas, dainų ir muzikos autorius Justinas Lapatinskas taip pat neliko abejingas ir savo namų duris atvėrė dviem mamoms su vaikais iš Ukrainos. Druskininkuose gyvenantis atlikėjas iš močiutės paveldėjo butą, jį suremontavo ir planavo persikelti ten gyventi.

Iš savo namų Ukrainoje dėl Rusijos pradėto „pražūtingo“ karo jau pabėgo 10 mln. žmonių, sekmadienį pareiškė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas. „Karas Ukrainoje yra toks pražūtingas, kad iš savo namų jau pabėgo 10 mln. žmonių, įskaitant pabėgėlius, kurie yra šalies viduje, ir tuos, kurie išvyko į užsienį“, – tviteryje parašė Filippo Grandi. Iš Mariupolio per pastarąją savaitę pabėgo beveik 40 tūkst.

Į Lietuvą kasdien plūstant šimtams nuo karo bėgančių ukrainiečių, daugelis šalies įmonių siūlo jiems darbo vietas ir yra pasiruošusios pasirūpinti net jų apgyvendinimu. Darbo pasiūlymų spektras platus – nuo darbo paslaugų sferoje bei pramonėje iki IT ir inžinierinių specialybių. Pasak Užimtumo tarnybos, lietuvių įmonės įdarbino jau mažiausiai pusę tūkstančio karo pabėgėlių, o likusių laisvų darbo vietų ukrainiečiams – apie pusaštunto tūkstančio ir sąrašas plečiasi.

Lietuvoje nuo karo bėgančių ukrainiečių jau apie 20 tūkstančių: žmonės plūsta į specialius registracijos centrus. Ukrainiečiai su ašaromis akyse pasakoja apie tai, kaip paliko savo namus ir dėkoja lietuviams už svetingumą ir paramą. Karo pabėgėliais besirūpinančios organizacijos lietuvių prašo sekti informaciją ir aukoti tik būtinus daiktus. Šiandien reikalingiausios – higienos priemonės ir pinigai. O „Maisto bankas“ ruošia daugiau nei 100 eurų vertės korteles ukrainiečiams.

Į Lietuvą plūstantys ukrainiečių vaikai jau pradeda lankyti ir mokyklas, kai kuriose vietos jau nebeliko. Mokslams Lietuvoje registravosi apie pusantro tūkstančio, nors skaičiuojama, kad moksleivių atvykę 6 kartus daugiau. Greičiausiai išgraibstomos vietos mokyklose, kur pamokos vyksta būtent rusų kalba. Geografijos pamoka šeštokams Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje. Čia – ir 15 ukrainiečių. Iš karo baisumų ištrūkę vaikai jau pradeda krimsti mokslus Lietuvoje.

Ankstų rytą Pasvalio rajone netoli Lietuvos Latvijos pasienio nuo kelio nuvažiavo autobusas, kuriuo iš Lenkijos į Suomiją važiavo daugiau nei pusšimtis karo pabėgėlių. Iš jų mažiausiai 20 vaikų. Medikai į ligoninę išgabeno daugiau nei 10 nukentėjusiųjų su įvairiais sužalojimais. Policija dar aiškinasi avarijos aplinkybes, tačiau įtaria, kad vairuotojas ankstų rytą tiesiog užsnūdo. 13-ečio Aleksandro dronu užfiksuoti vaizdai iškart po autobuso avarijos.

Lietuvoje gimė galimai pirmas pabėgėlių iš Ukrainos vaikas. Visiškai sveiką berniuką Klaipėdoje pagimdžiusi mergina jo atėjimą į šį pasaulį vadina tikru stebuklu. Mažylis gimė trimis dienomis vėluodamas, būtent tiek laiko užtruko ir moters kelionė į Lietuvą. Moteris meldė, kad spėtų išvykti į saugią vietą ir berniukas negimtų automobilyje ar net rusų apšaudomame daugiabutyje. Pabėgėlė iš karo niokojamos Ukrainos musulmonė Dajana ant rankų sūpuoja savo sūnų Sadamą.

Skaičiuojama, kad į Lietuvą iki antradienio jau atvyko beveik 14 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Vis daugiau Lietuvos darbdavių skelbia, kad yra pasiruošę įdarbinti karo pabėgėlius, o lietuvių šeimos suteikia ukrainiečiams savo būstus. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad augant karo pabėgėlių iš Ukrainos apimtims, jų apgyvendinimui teks pasitelkti ir savivaldybių infrastruktūrą.

Kasdien augant pabėgėlių iš Ukrainos srautui, Lietuvos darbdaviai tikina, jog yra pasirengę priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius bei pasirūpinti jų apgyvendinimu.

Į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos bus siūloma skiepytis nuo COVID-19, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Yra ketinimų pasiūlyti ir tikrai tų skiepų turime, ir pasiūlysime su dideliu malonumu“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė. Dabar į Lietuvą nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios yra atvykę keliolika tūkstančių pabėgėlių, jų skaičius nuolat auga.

Klaipėdos krašte jau užsiregistravo per tūkstantis karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pajūris tapo vienu pagrindinių ukrainiečių traukos centrų dėl plačiai suprantamos rusų kalbos. Susidūrus su tokiais kiekiais žmonių, Klaipėdoje atidarytas registracijos centras, ne pirma savaitė veikia ir pagalbos daiktais centras. Tiesa, kai kurie tautiečiai atneša tokių drabužių ar avalynės, kuri tinka keliauti tiesiai į atliekų konteinerį, o ne vargstantiems žmonėms.

Iš Rusijos užpultos Ukrainos pabėgusių žmonių jau daugiau nei du milijonui. Skelbiama, kad Ukrainos viduje yra dar apie du milijonai, kurie paliko savo su žeme sulygintus, apgriautus ar nesaugius namus. Ukrainoje dirba TV3 žinių reporterė Geda Kumžienė. Ji pasakoja, kad bėgančius iš bombarduojamų vietovių ketinama apgyvendinti ir pačioje Ukrainoje. Ten, kur dar nepuola Rusijos armija. Specialus reportažas iš Lvivo. „Padėkite prašau.

Rusijos užpultą Ukrainą paliko daugiau nei 1,5 milijono nuo karo bėgančių žmonių. Lietuvoje migracijos departamentas užregistravo jau virš 3 tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos, trečdalis jų – vaikai. Vilniuje duris atveria naujas centras, kuriame jie gali glaustis ir gauti visą būtiną pagalbą – informaciją, maistą bei nakvynę 3 paroms, kol savanorių organizacijos ar Vilniaus savivaldybė jiems suras naujus laikinus namus.

Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį apžiūrėjo Alytuje įkurtą karo pabėgelių registracijos ir paskirstymo punktą bei prisidėjo prie savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ veiklos. Kartu su Raudonojo kryžiaus savanoriais duomenų bazėje kelioms ukrainiečių šeimoms premjerė parinko būstus ir į juos nukreipė ukrainiečių šeimas su jais susisiekusi, pranešė Vyriausybė. „Mane džiugina, kad yra daugybė Lietuvos žmonių, kurie nori padėti ir padeda.

Europos Sąjunga steigia humanitarinius centrus, kad padėtų karo pabėgėliams ukrainiečiams rytinėse bloko narėse Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, bei rengiasi atsiųsti medicinos atsargų, penktadienį pranešė ES. Be to, blokas ketina suteikti pagalbą ES šalims, priimsiančioms daugiau nei vieną milijoną pabėgėlių, plūstančių iš karo niokojamos šalies, nurodė Europos Komisija išplatintame pranešime.

Sostinėje atidaromas trečias šalyje ukrainiečių registracijos centras, įvertinus tai, kad didelė dalis karo pabėgėlių savarankiškai atvyksta tiesiai į Vilnių, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Laikinas registracijos centras įrenginėjamas Vilniaus miesto savivaldybės pasiūlytose patalpose Minties gatvėje, baigiamame statyti Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos priestate. Kaip pranešė ministerija, centre bus įrengta 30 darbo vietų Migracijos departamento darbuotojams.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį atvykęs į Lenkiją gyrė šalį, kad ši atvėrė duris šimtams tūkstančių nuo karo bėgančių ukrainiečių ir sakė, kad Vašingtonas rengiasi skirti dar 2,75 mlrd. JAV dolerių (2,51 mlrd. eurų) humanitarinei krizei spręsti.     „Lenkijos žmonės žino, kaip svarbu ginti laisvę“, – sakė JAV diplomatijos vadovas po derybų su užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau (Zbignevu Rau) pietrytiniame Žešuvo mieste netoli sienos su Ukraina.

Palikusios vyrus ginti tėvynės, Ukrainos moterys gelbėja šeimą – čiumpa vaikus, senelius ir masiškai traukia į Vakarų šalis. Nuo karo bėgančios šeimos viena po kitos pasiekia Lietuvą, tačiau net ir čia, būdami saugūs, pabėgėliai neranda ramybės. Net radę priebėgą Trakų krašte, ukrainiečiai vis tiek lieja širdgėlą ir negali pamiršti niokojamos tėvynės vaizdų. Vietą, kur apsistojo 2 ukrainiečių šeimos, supa miškai, kalvos papėdėje plyti ežeras, pievose ganosi elniai.

Šią naktį į Lietuvą atvyko pirmasis autobusas su vaikais iš karo niokojamos Ukrainos. 43 atvykę nelydimi vaikai bei kelios mamos su savo vaikais buvo priimti ir apgyvendinti Trakuose, kur šiuo metu yra saugūs. Visus atvykusius vaikus Lietuvoje pasitiko vaiko teisių gynėjai, o kelyje nuo pasienio juos atlydėjo policijos pareigūnai. Vaikų atstovu pagal įstatymą paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Kai kurios nuo karo bėgančios ukrainiečių šeimos neturi nė cento. Lietuvoje žmones priimančios organizacijos teikia pirminę pagalbą maistu, drabužiais, vaistais ir apgyvendinimu. Tokiai pagalbai vyriausybė šiandien skyrė daugiau nei tris milijonus eurų. Dėl tolimesnio žmonių likimo ir to, kaip jiems išgyventi neturinti nei darbo nei pajamų, valdžia teigia jau ruošianti planus. Taip pat Lietuva laukia atvykstančių tėvų neturinčių Ukrainos vaikų, žmonių prašoma priimti juos globoti.

Į Lietuvą atkeliavo pirmieji iš karo siaubiamos Ukrainos pabėgę žmonės. Kol kas Alytaus pabėgėlių centras užregistravo apie 30 ukrainiečių. Daugiausia moterys su vaikais. Tuoj po registracijos žmonės perduoti į mūsų tautiečių, pasisiūliusių žmonės laikinai priglausti pas save rankas. Tiesa, registruojant žmones, vienam vos atvykusiam mažyliui prireikė medikų pagalbos.

Iš Ukrainos bėgančių žmonių srautai didėja. Skelbiama, kad nuo karo Ukrainoje pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 500 tūkstančių žmonių. Žmonės priversti galvoti, kurią Europos šalį pasirinkti savo namais. Jie tikisi, kad visas šis košmaras – laikinas ir jie netrukus galės grįžti į gimtinę. Specialus TV3 reportažas iš Lenkijos-Ukrainos pasienio. Iš Ukrainos pasiramsčiuodama lazdele ateina moteris. Nedidelį lagaminą tempia savanoris. Lenkijos pusėje mamos laukia dukra.

Tautiečiai telkiasi pagalbai ukrainiečiams. Lietuva laukia tūkstančių karo pabėgėlių, pirmieji į mūsų šalį gali atvykti jau šiandien. Laisvas vietas savo patalpose skaičiuoja ne tik savivaldybės, bet ir gyventojai, kurie ukrainiečius siūlo įsileisti į savo namus ir net užleisti lovas, buriasi į palaikymo akcijas ir aukoja 100-us tūkstančių eurų.

Į Lietuvą atvykus daugiau nei 80-čiai lietuvių kilmės ukrainiečių, pusė jų jau apsigyveno šalies savivaldybėse. Kaip BNS sakė Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Algimantas Mikulėnas, šiuo metu iš 62 centre esančių pabėgėlių 44 yra atvykę iš karo nuniokotos rytų Ukrainos, dalis jų - Lietuvos piliečiai. „Dalis jų išvažiavo į Vilnių, vieni planuoja išvažiuoti į šeimą į Klaipėdą (...), kažkur pusė, taip.

Prieš mėnesį Vokietijoje dėl pabėgėlių buvo didžiulis entuziazmas: kokie mes visi vieningi, kokie mes atviri įvairioms kultūroms, o dabar visi atslūgo, „Žinių radijui“ sakė aštuonerius metus Miunchene, Vokietijoje, gyvenanti lietuvė Karolina Matutytė.   „Šita tema yra kalbama labai subtiliai arba iš viso nekalbama. Kol kas šoko būsenos nelabai ir matau.

Europos Parlamentas ketvirtadienį didele persvara parėmė planus paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių Bendrijos šalyse, kad būtų sumažintas migrantų krizės spaudimas Graikijai, Vengrijai ir Italijai. Europarlamentarai patvirtino skubos tvarka pateiktą priemonę 372 balsais prieš 124. Dar 53 ES asamblėjos deputatai susilaikė. Šis sprendimas papildo jau anksčiau Europos Parlamento pritarimo sulaukusį siūlymą per ateinančius dvejus metus iš Italijos ir Graikijos į kitas ES šalis perkelti 40 tūkst.

Į pietų Italiją toliau plūsta nelegalių imigrantų iš Afrikos srautai. Šeštadienio rytą į Italijos Lampedūzos salą Viduržemio jūroje iš Šiaurės Afrikos, daugiausia iš Libijos, atplaukė du nedideli laivai su 842 pabėgėliais. Kaip praneša Italijos pasienio apsaugos tarnyba, didesniu laivu atplaukė 655 žmonės, tarp jų 82 moterys ir 21 vaikas, į antrąjį buvo įsispraudę 187 imigrantai (19 moterų ir 1 vaikas). Visi nauji atvykėliai apgyvendinti imigrantų priėmimo centre.

Sveikindamas miestą ir pasaulį su Kristaus prisikėlimo švente, popiežius Benediktas XVI sakė, kad kol aukštybėse klesti taika ir ramybė, žemę tebekankina karai, skurdas ir kančios. Pontifikas ragino nutraukti kovas Libijoje ir konfliktą spręsti dialogu, o Europos žmones – atverti širdis ir priimti imigrantus iš Šiaurės Afrikos. Virš Vatikano tai nušvisdavo pavasario saulė, tai dangų užklodavo debesys – ir iš Šv.