karo pabėgėliai

Trečiadienį Ministrų kabinetas bendru sutarimu skyrė papildomus 326 tūkst. eurų pabėgėliams iš Ukrainos paremti. Šios lėšos Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius pasieks per Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijas, rašoma projekto nutarime. Nurodoma, jog 304 tūkst. eurų bus skiriami 2024 metų vasario mėnesį planuojamoms patirti išlaidoms. Iš jų 160 tūkst. eurų bus skirta institucinei socialinei globai užtikrinti, 130 tūkst.

Net 75 proc. Ukrainos karo pabėgėlių yra nusiteikę grįžti į savo gimtąją šalį, kai bus saugu tą padaryti. Tuo metu apie 17 proc. ukrainiečių teigia dar nesantys apsisprendę, atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) pernai vykdytas tyrimas. Tyrime dalyvavę ukrainiečiai nurodė, kad tarp pagrindinių iššūkių išlieka finansinis stabilumas (25 proc.), kalbos barjeras (21 proc.), ilgalaikė būsto nuoma (19 proc.) bei įsidarbinimas (19 proc.

Nidos poilsio namuose „Medikas“ apsistoję karo pabėgėliai iš Ukrainos baiminasi, kad gali netekti laikinų namų ir dėl to kreipėsi į miesto valdžią bei premjerę. Pastatą valdančio Turto banko atstovas sako, kad grėsmės pabėgėliams likti be pastogės nėra. Dėl savo ateities susirūpinę asociacijos „Ukrainiečiai Neringoje“ nariai kreipėsi į miesto merą, pranešė Neringos savivaldybė. „Neaišku, kas bus po metų. Neramina, kad pastatas bus parduotas su čia gyvenančiais žmonėmis.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) skirs lėšas karo pabėgėliams iš Ukrainos, kad jie iš dalies galėtų padengti būsto nuomos mokestį, antradienį pranešė organizacija.  IOM Lietuva kompensuos 70 proc.

Per Rusijos pradėtą karą Ukrainoje padaugėjo našlaičių ir apleistų nepilnamečių. Daugelis šių vaikų tėvų paprasčiausiai paliko juos gimdymo namuose, našlaičių prieglaudose ar gatvėje. Tam buvo įvairių priežasčių, įskaitant ir sunkias ligas. Marija Chupinina prieš 23 metus pagimdė sūnų. Janas į šį pasaulį atėjo turėdamas autizmo formą – Aspergerio sindromą. Nuo to laiko jaunos merginos Marijos gyvenimas smarkiai pasikeitė, nes vaikui reikėjo ypatingos priežiūros ir gydymo.

Trečdalis nuo karo į Lietuvą bėgusių ukrainiečių vis dar gyvena lietuvių suteiktuose būstuose, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro tyrimas. Apklausos metu vis dar gyvenantys lietuvių būstuose nurodė 35 proc. respondentų. Tyrimas taip pat rodo, kad beveik 40 proc. lietuvių prasidėjus karui ukrainiečius į savo būstą priėmė 2-6 mėnesių laikotarpiui. 17 proc. apklaustųjų karo pabėgėlius apgyvendino 6-12 mėnesių laikotarpiui, 9 proc.

Lietuva nuo pirmųjų karo dienų palaiko ir remia Ukrainą ir jos žmones, kuriems teko išvykti iš savo šalies. Įmonės ir įstaigos įdarbino nemažai ukrainiečių, jie dirba prekybos tinklų parduotuvėse, maitinimo įstaigose, viešbučiuose, logistikos centruose, švietimo, sveikatos įstaigose, vaistinėse. Dalis jų yra salės darbuotojai, vairuotojai, pagalbiniai darbininkai, kuriems bendrauti su klientas tenka minimaliai.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pažadėjo skirti 560 mln. eurų, kad padėtų Sirijos kaimyninėms šalims padengti išlaidas, susijusias su Sirijos gyventojų, perkeltų dėl daugelį metų šalyje vykstančio konflikto, priėmimu. „Deja, per pastaruosius metus padaryta labai nedidelė pažanga, siekiant išspręsti Sirijos konfliktą“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, paskelbęs apie įsipareigojimą tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje Briuselyje.

Nuo karo pabėgusių ir Lietuvoje jau įsidarbinti spėjusių ukrainiečių nenoras mokytis lietuvių kalbos jau tampa galvos skausmu valstybinėms institucijoms ir politikams. Net 9 iš 10-ies Lietuvoje įsidarbinusių ukrainiečių mūsų kalbos mokytis nenori, nors ją mokėti įpareigoja seniai galiojantis Vyriausybės nutarimas.

Šalyje trūksta lietuvių kalbos mokytojų. Ir, pasak specialistų, jų poreikis didesnis nei bet kada anksčiau. Prasidėjus didžiulei emigracijos bangai iš kaimyninės Baltarusijos ir Ukrainos Lietuvoje gerokai padaugėjo rusakalbių. Dalis jų registruojasi į lietuvių kursus, o verslą į Lietuvą perkėlusios įmonės organizuoja mokymus savo darbuotojams. Padaugėjo rusakalbių mokinių ir valstybinėse mokyklose.

Tiek Lietuvos geležinkeliai, tiek trys didžiausi Lietuvos miestai rengiasi kitais metais rengiasi ir toliau siūlyti karo pabėgėliams iš Ukrainos nemokamas transporto paslaugas. Kaip BNS informavo keleivių vežimo traukiniais paslaugas vykdanti bendrovė „LTG Link“, iniciatyva šiuo metu gali naudotis visi nuo karo Ukrainoje bėgantys žmonės.

Lietuvoje – daugiau nei 70 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Ne visiems gyvenimas mūsų šalyje it rožėmis klotas – nevyriausybinės organizacijos (NVO) nuolat sulaukia signalų, kad į šiuos itin pažeidžiamus asmenis nusitaikė prekeiviai žmonėmis, pigios darbo jėgos ieškantys darbdaviai. Valstybinė Darbo inspekcija (VDI) naujienų portalui tv3.lt pateikia liūdną statistiką – daugiau nei 21 procentas nelegaliai dirbusių asmenų yra ukrainiečiai.

Į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai iš Ukrainos tampa išsigelbėjimu daliai verslų, kurie susiduria su darbuotojų trūkumu. Tačiau visiškai išspręsti šios problemos nepavyko. Įmonėms trūksta darbuotojų jos dairosi ne tik į ukrainiečius ar lietuvius, bet ir kitų šalių gyventojus. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė skaičiuoja, kad nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino beveik 19,7 tūkst. ukrainiečių.

Į Lietuvą atvykstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos kol kas mažėja, teigia Migracijos departamento vadovė. Evelinos Gudzinskaitės teigimu, atvykstančiųjų srauto sumažėjimas fiksuojamas pastarosiomis savaitėmis. „Šiuo metu srautai sumažėję. Jeigu praėjusį mėnesį mes kasdien užregistruodavome virš šimto atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, tai šiuo metu, praėjusią savaitę, užregistruodavome mažiau nei po šimtą, po 80“, – sekmadienį LRT radijui sakė ji.

Spalį už karo pabėgėlių ukrainiečių apgyvendinimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina išmokėti 1,2 mln. eurų, bendra išmokėta suma tuomet sudarys beveik 7 mln. eurų kompensacijų. Kaip trečiadienį pranešė ministerija, būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, dar gali teikti prašymus kompensacijoms gauti.

Rusijai toliau naikinant Ukrainos civilinę infrastruktūrą, dalis ekspertų įspėja, kad gali prasidėti nauja karo pabėgėlių banga. Be to, teigiama, kad Lietuva taip pat tam ruošiasi. Ukrainos gyventojams, artėjant žiemai, gali kilti naujų, didelių išbandymų, kadangi Rusija sąmoningai atakuoja elektrines bei katilines tam, kad ukrainiečiai liktų ne tik be šildymo, bet ir elektros.

Vokietija registravo beveik milijoną pabėgėlių iš Ukrainos nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į šią šalį, antradienį pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerija. Iš viso į Vokietiją bent laikinai atvyko 967 546 nuo karo bėgantys žmonės, 36 proc. iš jų – vaikai, sakoma ministerijos pranešime. Maždaug 97 proc. jų yra Ukrainos piliečiai. Tarp suaugusiųjų trys iš keturių yra moterys, maždaug 8 proc. atvykėlių yra vyresni nei 64 metų.

Nuo liepos 1 d. Lenkijos vyriausybė ruošiasi nebemokėti maistui ir pragyvenimui skirtų pašalpų didžiajai daliai pabėgėlių iš Ukrainos. Išmokos šiuo metu siekia 40 zlotų per dieną – 8,71 euro. Per mėnesį bendra tokių išmokų suma siekia 260 eurų. Tai Lenkijos televizijai pranešė šalies vidaus reikalų viceministras Pavelas Bossernakeris, skelbia UNIAN. „Esame įsitikinę, kad daugelis žmonių Lenkijoje yra pajėgūs tapti nepriklausomais ir prisitaikyti“, – sakė jis.

Iš mokyklų, kuriuose mokosi ukrainiečių vaikai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pareikalavo vaikų pasiekimus įrodančių dokumentų iš jų mokyklų Ukrainoje. Mokyklų direktoriai sako, kad tokia biurokratija yra neadekvati ir nesuprantama, mat iš sugriautų mokyklų Mariupolyje gauti kokius nors dokumentus neįmanoma. Mokykloms kliūva ir ukrainiečių ugdymui skiriamų papildomų lėšų tvarka – esą su ukrainiečiais dirbančių mokytojų priedams kai kuriose mokyklose lieka vos po 15–20 eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad Lietuva jau dabar ruošiasi šalyje esančių vaikų ugdymui nuo naujųjų mokslo metų. Ministrė išsiuntė laišką ukrainiečiams kviesdama užregistruoti savo vaikus į mokyklas, tačiau pripažino, kad tik laiškų neužteks. J. Šiugždinienės teigimu, šiuo metu formuojama darbo grupė, kuri spręstu klausimus su ukrainiečių vaikų ugdymu nuo naujų mokslo metų susijusius klausimus. „Šiuo metu, ką sprendžiame, tai yra registracijos klausimą.

Greitu metu Lietuvoje, o jei tiksliau – pajūrio krašte, galime turėti didelę problemą. Gali nelikti, kur apgyvendinti tūkstančius būsto virš galvos neturinčių ukrainiečių, nes kurortinių vietų būstų savininkai nebenori jiems už dyką suteikti savo nekilnojamojo turto.

Ukrainietės Marinos Fursovos akyse – nevilties ir padėkos ašaros. Į Lietuvą nuo karo pabėgusi mama laidai „Karštai su tv3.lt“ sakė esanti dėkinga, kad su dviem dukrom čia gavo prieglobstį, o naktimis nebereikia krūpčioti nuo raketų sprogimų, griūvančių namų ir dūžtančių langų garsų. Į Lietuvą Marina atvyko iš šalia Kyjivo esančio Bela Cerkvos miestelio. Jau pirmomis karo dienomis moteriai ir jos vaikučiams teko patirti tikrą siaubą.

Socialiniuose tinkluose mirga lietuvių skelbimai, kuriuose ieškoma darbo priimtiems gyventi ukrainiečiams. Tačiau daugelis gali dirbti tik nekvalifikuotus darbus, o dalis darbdavių į nuo karo bėgančius žmones žiūri kaip į pigesnę darbo jėgą. Apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų parengtas reportažas. Per savaitgalį oficialiai registruotų karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius perkopė 50 tūkstančių žmonių ribą. Tai visas Alytaus dydžio miestas.

Vyriausybė siūlo atleisti nuo PVM prekes ir paslaugas, skirtas pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms. Šią lengvatą vyriausybė Seimo prašo priimti skubiai, kad ukrainiečiai tėvynėje ir pabėgėliai Lietuvoje gautų daugiau paramos. Tiesa, ukrainiečiai parduotuvėse negalės apsipirkti pigiau, lengvata bus taikoma tik per labdaros organizacijas. Vyriausybė tokiu būdu tikimasi apsisaugoti nuo PVM grobstytojų.

Kol ukrainiečių vyrai kaunasi už savo ir visos Europos laisvę, jų žmonos su vaikais saugaus prieglobsčio priverstos ieškoti svetur, Lietuvoje – taip pat. Deja, vis dažniau pasigirsta kalbos, kad čia gyvenimas pabėgėliams nėra pats geriausias.

Nuo karo iš savo šalies į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai intensyviai ieškosi darbo. Ieškodami, kur gyvens, ves vaikus į mokyklas ir darželius, vis daugiau kreipiasi ir į užimtumo tarnybas ar tiesiogiai ieško kontaktų su potencialiais darbdaviais. Realybė tokia, kad retas gali rasti darbą, kurį dirbo tėvynėje, pagal savo specialybę, tad tenka pradėti nuo paprasčiausių ir už minimalų atlyginimą.  Ukrainietė Valentina jau beveik mėnesį Lietuvoje.

Pabėgėlių srautas iš karo siaubiamos Ukrainos į Lietuvą slopsta. Per paskutinę parą Migracijos departamentas užregistravo apie 500 pabėgėlių, tai 4 kartus mažiau nei kovo 17, kai buvo pasiektas pabėgėlių pikas. Dalis ukrainiečių apšilę Lietuvoje išvyksta laimės ieškoti turtingesnėse Europos šalyse, kai kas grįžta ir į nuo okupantų išlaisvintą Kyjivo sritį. Praėjus pirmajai dėl karo sukilusiai emocijų ir pasipiktinimo bangai slopsta ir lietuvių parama ukrainiečiams, ir jų kovai su agresoriumi.

Artėjant Velykoms į Lietuvą atvykę ukrainiečiai ir jiems savo namų duris atvėrę lietuviai susitiko bendrai popietei ir dalinosi abejų šalių skirtingomis Velykų tradicijomis – kiaušinių marginimo papročiais bei šventinių patiekalų receptais. Pasirodo, ir Lietuvoje, ir Ukrainoje yra tradicija marginti kiaušinius karštu vašku.  Iš Ukrainos atvykusi mažoji Ieva į karštą vašką merkia adatėlę ir lašelį braukia ant kiaušinio lukšto – kuria ornamentus.

Lietuviai rūpinasi ne tik ukrainiečių prieglobsčiu, bet ir stengiasi praskaidrinti jų dienas. Vieni rengia jiems nemokamus spektaklius, cirko pasirodymus, kiti kviečia pasigražinti. Ir viliasi, kad tai nuo karo baisybių pabėgusiems žmonėms, o ypač vaikams, bent trumpam padės atitrūkti nuo slogių minčių. Psichologai tokias iniciatyvas vertina itin gerai. Pilnutėlė „Baltijos cirko“ salė Kaune. Artistų pasirodymą ten stebi ukrainiečiai vaikai ir jų tėveliai.

Kaune jau veikia pirmoji mokykla, kurioje nuo karo Ukrainoje pabėgę vaikai mokosi savo gimtąja kalba. O pažinti žinių pasaulį jiems padeda tokio pat likimo pedagogai. Planuojama, kad verslininkų nemokamai suteiktose patalpose galės mokytis iki 200 vaikų. Prasideda pamokos ukrainiečių vaikams Herojaus mokykloje Kaune. Ugdymas vyksta jų gimtąja kalba, o pamokas veda nuo karo baisybių Ukrainoje pabėgę pedagogai. Vaikai sako to tikrai nesitikėję, bet atvirauja jau pastebėję ir malonių skirtumų.

Į Lietuvą nuo karo pabėgę ukrainiečiai nesėdi sudėję rankų. Jie ima verslauti – gamina maistą, siūlo įvairiausias paslaugas – nuo grožio iki sporto trenerio paslaugų, taip pat daro rankdarbius, kuriuos lietuviai kaipmat išgraibsto.

Apdeginti, sudarkyti, juoda plėve uždengti moterų kūnai. Vaikų akivaizdoje žaginamos ukrainietės. Atrodo, Ukrainoje atsivėrė pragaras, kurį sukėlė ne kas kitas, o rusų kariai. Karo psichologas prakalbo apie nežmoniškas tvirkinamų Ukrainos moterų kančias. Ne paslaptis, kad Ukrainoje masiškai prievartaujamos moterys ir net jaunos mergaitės. Okupantai jas seksualiai išnaudoja dešimtis kartų, veikia grupėmis, pasikeisdami. Toli gražu ne visos aukos išgyvena.

Migracijos departamentas skelbia, kad pagal didžiausią priimtų karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičių Palanga užima 9-ąją vietą Lietuvoje. Nors Palangos miestas nedidelis, o darbo pasiūlymai išauga tik vasaros sezono metu, nemažai ukrainiečių ten įsikūrė ir jau įsidarbino įvairiuose Palangos viešbučiuose, kavinėse bei grožio salonuose.

Lietuvoje šiuo metu glaudžiasi virš 40 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei pusė jų – nepilnamečiai. Nemažai vaikų iš Ukrainos turėjo ne tik laikinai palikti namus, bet ir atsisveikinti su savo mokyklomis, draugais, daiktais bei mylimomis veiklomis. Lietuvoje stengiamasis sudaryti kuo geresnes sąlygas ukrainiečiams integruotis į mūsų šalies gyvenimą ir kuo lengviau ištverti šį siaubingą laikotarpį.

Lietuvoje registruoti 39 tūkst. 347 karo pabėgėliai iš Ukrainos, 16,6 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.  Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre.  Beveik 4,5 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų, per 12 tūkst. – nuo šešerių iki 18 metų. Praėjusią parą Lietuvoje registruota 180 pabėgėlių, iš jų – 65 nepilnamečiai, 18 vaikų buvo nesulaukę šešerių.

Lietuvoje registruota 38,6 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 16,4 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.  Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre. Kiti registravosi Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Marijampolės registracijos centruose. Daugiau nei 4,4 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų, 12 tūkst.

Lietuvoje registruota 37,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 15,9 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tad keli tūkstančiai vaikų iš Ukrianos jau plūsta į Lietuvos mokyklas. Su kokiais iššūkiais susiduriama? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentu Dainiumi Žvirdausku.

Internete jau sklando istorijos apie neva ukrainiečių pabėgėlių netinkamą elgesį Lietuvoje. Pasakojama, kad jie įžūlūs, kelia nepagrįstus reikalavimus, nedėkingi. O ukrainietės moterys neva vilioja vedusius lietuvių vyrus. Tačiau aiškėja, kad tokias istorijas viešina neegzistuojantys žmonės, jos kartojasi skirtingose šalyse – sukiršinti lietuvius su karo pabėgėliais greičiausiai bando Kremliaus propagandistai.

Lietuvoje registruota 36,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 15,5 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. O kaip nuo karo bėgantiems ukrainiečiams sekasi įsidarbinti ir užsidirbti Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Užimtumo tarnybos vadove Inga Balnanosiene ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu Danu Arlausku. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Bėgdami nuo karo į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 30 tūkst. ukrainiečių – daugiausia moterų ir vaikų. Paprasti lietuviai jiems aukoja pinigus, maisto produktus, drabužius, suteikia stogą virš galvos. Tuo metu kai kurios institucijos, valdančios mums priklausančius poilsio namus, ukrainiečiams juose pastogės suteikti neskuba.

Auga iš karo niokojamos Ukrainos išvežamų gyvūnų skaičius. Lietuvoje per savaitę atvežtų augintinių skaičius išaugo kone dvigubai. Skaičius nuolat kinta. Maisto ir veterinarijos tarnyba prašo atvykstančiųjų su augintiniais apie tai pranešti tarnybai. Esą tai itin svarbu dėl pasiutligės kontrolės. O Panevėžio gyvūnų prieglauda sulaukė išskirtinių globotinių – itin retos ir brangios veislės – Tibeto mastifų poros.

Lietuvoje registruota 34,2 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 4 tūkst. iš jų yra vaikai iki šešerių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.  Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre. Kiti registravosi Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Marijampolės registracijos centruose.

„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbina TV laidų prodiuserį ir vedėją, buvusį Seimo pirmininką Arūną Valinską. Jau beveik mėnesį Valinskų namuose glaudžiasi ukrainietė su dviem sūnumis. Kitame porai priklausančiame būste apsigyveno dar viena karo pabėgėlė su dviem berniukais. A. Valinskas su žmona Inga vieni pirmųjų Vilniuje atvėrė namų duris ukrainiečiams ir tikina nė akimirką nedvejoję, ar ryžtis tokiam žingsniui.

Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje išgraibstė nuomojamus butus ar net ištisus namus. Klaipėdoje laisvų būstų neliko visiškai. Reaguodami į tai, kai kurie nuomotojai pakėlė ir kainas. Uostamiestyje jos šoktelėjo vidutiniškai šimtu eurų. Neatsilieka ir kiti šalies miestai.  Klaipėdietis Darius į devintą miegamuosiuose uostamiesčio rajonuose stovinčio daugiabučio aukštą neša baldus. Trijų kambarių butą vyras skyrė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams.

Ukrainietė Kristina – karo pabėgėlė iš savo gimtosios šalies. Patirtas siaubas ir košmariški išgyvenimai lydi ne tik pačią moterį, bet ir jos sūnų, kuris būdamas dar tik berniukas patyrė didelę traumą, apie kurią Kristina pasakojo TV3 laidoje „Prieš srovę“. Kristina vis dar prisimena savo ramų, laisvą gyvenimą Ukrainoje, o šiuo metu būdama Lietuvoje nerimauja dėl savo motinos, kuri liko Lvive. „Kas dieną apie ją galvoju, aš bijau, kad nebombarduotų.

Beveik 90-ies metų lietuviui, pulkininkui Eugenijui Kisinui vos pavyko ištrūkti iš nuo žemės paviršiaus šluojamo Charkivo ir po ilgos ir sunkios kelionės pasiekti Lietuvą. Tačiau vyro pabėgėlių registracijos centre niekas neužregistravo ir pabėgėlio statuso nesuteikė, mat jo pasas lietuviškas. Namų nei Ukrainoje, nei Lietuvoje neturintis vyras nesupranta, kuo Lietuvos pabėgėliai skiriasi nuo ukrainiečių ir kodėl negali naudotis jiems teikiama parama ar pastoge.

Į registracijos centrus plūstant karo pabėgėliams iš Ukrainos trūksta galinčių su jais sklandžiai susikalbėti savanorių. Noriai padedantis jaunimas nemoka rusiškai, o dauguma atvykėlių retas kalba kitomis kalbomis. Kalbos barjeras trikdo dokumentų tvarkymo procesus. Kaunietė Danutė į pabėgėlių registracijos centrą atskuba vos išgirdusi, kad trūksta žmonių mokančių rusų kalbą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad į Lietuvą atvyko jau beveik 29 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, todėl ruošiamasi plėsti registracijos centrus, taip pat ir prevenciškai tikrinti iš Lenkijos atvykstančius autobusus ir mikroautobusus. Po trečiadienį vyksuio Valstybės gynybos tarybos posėdžio vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nurodė, kad yra planuojamas didesnio pabėgėlių registracijos centro įsteigimas Vilniuje ir naujo centro steigimas Panevėžyje.

Vilnietės Danguolės virtuvėje apetitą žadina gardus ukrainietiškų barščių kvapas. Juos gamina į Vilnių iš Kyjivo atvykusi ukrainietė Julia, kurią kartu su 9 metų sūnumi Danguolė į savo namus priėmė dar prieš savaitę. Danguolė sako, kad per tą savaitę ukrainietė lepina jos šeimą skirtingais ukrainietiškais skanėstais. „Kiekvieną dieną aš jaučiuosi kaip į svečius grįždama, nes padaro arbatos, pyragų pridaryta, aš net pati jaučiuosi skolinga“, – sako Danguolė.