kariuomenė

Pabradės poligone pirmą kartą vykstančių tarptautinės artilerijos šaudymo pratybų „Barboros Ryžtas“ metu bus pristatyti haubicų planai. Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, sekmadienį prasidėjusios tokios pratybos truks visą savaitę. Jose dalyvauja Lietuvos, Prancūzijos ir JAV artilerijos padaliniai. Ketvirtadienį kariuomenė planuoja pristatyti „Caesar“ haubicų integravimo planus bei įtaką padalinio mobilumui.

Pabradės poligone pirmą kartą vyksta tarptautinės artilerijos šaudymo pratybos „Barboros Ryžtas“. Kaip trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, sekmadienį prasidėjusios pratybos truks visą savaitę. Jose dalyvauja Lietuvos, Prancūzijos ir JAV artilerijos padaliniai. Anot kariuomenės, vienas iš pratybų siekių – kovinio šaudymo pratybos iš skirtingų ginklų sistemų.

Lietuvos kariuomenė su sąjungininkais pasiekė pilną operacinį pajėgumą (angl. Full operational capability, FOC) – atlieka visas paskirtas užduotis liepos 11–12 dienomis vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui (angl. NATO Summit Vilnius), rašoma kariuomenės pranešime spaudai. Kariuomenė sustiprina saugumą sausumoje, teritoriniuose vandens telkiniuose, oro erdvėje, vykdo eilę mažiau matomų užduočių.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui suteikė generolo laipsnį – tai neseniai įtvirtintas aukščiausias karininko laipsnis Lietuvoje. Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, pasirašydamas dekretą dėl generolo laipsnio suteikimo, šalies vadovas pabrėžė, jog tai – istorinis įvykis Lietuvai, jos kariuomenei ir visai karininkijai, taip pradedamas naujas Lietuvos kariuomenės generaliteto etapas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui suteiks generolo laipsnį. Tai neseniai įtvirtintas naujas aukščiausias karinis laipsnis Lietuvoje. Seimas balandį pakeitė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą bei nustatė naują aukščiausią – generolo (admirolo) – laipsnį. Iki tol aukščiausias laipsnis buvo generolas leitenantas. Jį ir turi V. Rupšys.

Gaižiūnų poligone, Jonavos rajone, pirmadienį vyks Lietuvos kariuomenės ir Prancūzijos-Vokietijos brigados bendrų pratybų „Blauen Express“ („Mėlynasis ekspresas“) svečių ir žiniasklaidos diena.

Pirmadienį Lietuvoje prasideda tarptautinės Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) pratybos, jos vyks ir miestų teritorijose, pirmadienį pranešė kariuomenė. Dešimt dienų truksiančiuose mokymuose „Stiprūs ir vieningi 2023“ (Strong & United 2023 ) dalyvauja Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos specialiųjų operacijų padaliniai. Klaipėdoje, Vilniuje, Kazlų Rūdoje ir kitose Lietuvos vietovėse vyksiančiuose mokymuose bus treniruojamasi reaguoti į galimas grėsmes skirtingose situacijose.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas bei šio komiteto narys Arvydas Pocius siūlo Karo padėties įstatymo pakeitimus, kuriais sako norintys sudaryti sąlygas didesniam žmonių įsitraukimui į valstybės gynybą. Anot L. Kasčiūno, įstatymo pataisomis būtų įteisinami koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, kurie, įvedus karo padėtį, būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.

Pirmadienį Pabradėje, Silvestro Žukausko poligone, Aukšto rango pareigūnai stebi karines pratybas „Grifonų audra“. Iki liepos 7 d. gynybos įgūdžius įtvirtins Lietuvos ir Vokietijos kariai. Pratybose dalyvaus apie 200 karių iš Lietuvos ir apie 1000 Vokietijos. Anot Lietuvos kariuomenės, iki liepos 7 dienos vyksiančios pratybos yra tęstinis mokymo ciklo etapas, pagal kurį Vokietijoje 41-osios brigados vienetuose pakelta kovinė parengtis, pradėti pasiruošimo darbai.

Pastarosiomis dienomis ukrainiečių pajėgos vėl pradėjo dideles puolamąsias operacijas trimis pagrindinėmis kryptimis Pietų ir Rytų Ukrainoje, sekmadienį skelbia britų žvalgyba. Ukrainos pajėgos naudojasi pirmųjų dviejų savaičių kontrpuolimo patirtimi, kad patobulintų taktiką, kaip pulti gilią ir gerai parengtą Rusijos gynybą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad Rusijoje kilęs ginkluotas privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ maištas parodo šiai šaliai būdingą politinį nestabilumą. Tuo metu Ukrainos kariuomenės atstovas skelbia apie šalies gynėjų laimėjimą karo fronte.

Propagandinė Rusijos naujienų agentūra, cituodama Kremliaus atstovą spaudai, teigė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas televizijos eteryje kreipsis į gyventojus, rašo BBC. Tuo metu „The Guardian“, skelbia, kad „Wagner“ karinės bendrovės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas kreipėsi į Rusijos gyventojus ir liepė jiems netikėti tuo, kas yra skelbiama šalies valstybiniuose televizijos kanaluose.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka skelbia, kad jam pavyko „visą dieną trukusių derybų metu“ susitarti su Jevgenijumi Prigožinu dėl karo veiksmų Rusijos teritorijoje nutraukimo. Penktadienio vakare prasidėjęs karinis maištas Rusijoje, panašu, baigiasi. J. Prigožinas patvirtino, kad atitraukia savo dalinius atgal į karines bazes Ukrainos teritorijoje.

NATO penktadienį baigė didžiausias NATO istorijoje oro pajėgų dislokavimo pratybas, surengtas siekiant padaryti įspūdį potencialiems priešininkams, pavyzdžiui, Rusijai. Vokietijos vadovaujamuose pratybose „Air Defender 23“ dalyvavo apie 250 karinių orlaivių iš 25 NATO narių ir sąjungininkų, įskaitant Japoniją ir į Aljansą stojančią Švediją. Pratybose, skirtose rengtis galimam dronų ir sparnuotųjų raketų puolimui NATO teritorijoje, dalyvavo iki 10 000 karių.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada papildomą finansavimą kariuomenės divizijos kūrimui, šios išlaidos nepateks į asignavimus krašto apsaugai, kitąmet sieksiančius maždaug 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Reikės susidėlioti kalendorių ir pradėti tą pajėgumą vystyti. Tai bus virš dabar numatytų 2,52 proc. BVP asignavimų.

Dvišalės Lietuvos ir Vokietijos karių pratybos „Grifonų audra“ rodo, jog kolektyvinė gynyba veikia, o Lietuvos kariuomenė gali veikti kartu su sąjungininkais, sako vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Švenčionių rajone, generolo Silvestro Žukausko poligone trečiadienį prasideda dvišalės Lietuvos ir Vokietijos karių pratybos „Grifonų audra“, pranešė Lietuvos kariuomenė.  Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys prasidedančiose pratybose trečiadienį susitiks su Lietuvai priskirtos Vokietijos pirmosios divizijos 41-osios brigados kariais.

Birželio 19–21 d. Lietuvoje su pirmu oficialiu vizitu lankosi naujasis Portugalijos Respublikos kariuomenės vadas gen. José Nunes da Fonseca, kuris vizito metu susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu, Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos sistemos vadovybe, lankys Šiaulių aviacijos bazėje oro policijos misiją atliekančius Portugalijos karius.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys penktadienį išvyksta Vokietiją, kur su šios šalies pirmosios divizijos vadu Heico Hubneriu aptars Lietuvai priskirtos brigados pasirengimo ir bendrų pratybų klausimus. Šiam Vokietijos generolui majorui yra pavaldi Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės 41-oji brigada.

Per praėjusį mėnesį kariuomenės analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje Lietuvoje identifikavo 95 unikalius dezinformacijos atvejus gynybos tema, nurodoma penktadienį išplatintame pranešime. Trys pagrindinės gegužės mėnesio temos – karas Ukrainoje, Lietuvos narystė NATO ir NATO bei Rusijos santykiai. Kariuomenės duomenimis, daugiausiai dezinformacijos skleista apie karą Ukrainoje. Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, parama Ukrainai vadinta karo skatinimu.

Lietuvos ginklų kontrolės inspektorius vertina karinę veiklą Kazachstane. Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuvos atstovas Danijos vadovaujamos ginklų kontrolės inspektorių grupės sudėtyje antradienį bei trečiadienį Kazachstane atlieka pasirinkto rajono inspekciją.

Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos jūrų desanto operacija Nemirsetos paplūdimyje baigė pratybas „Audros smūgis 2023“. Kaip pranešė kariuomenė, NATO sąjungininkų jūrų pėstininkai sekmadienį į Lietuvos krantą išsilaipino iš Italijos desantinio laivo „San Marco“ ir Lenkijos desantinio laivo „Torun“.  Jūrų pėstininkai Nemirsetos pakrantę pasiekė greitaeigėmis motorinėmis valtimis bei Italijos laivo „San Marco“ sraigtasparniu AW101. „Pratybų metu kovinius įgūdžius demonstravo ir naujau...

Vandens lygis pietų Ukrainos dalyse, užtvindytose susprogdinus Rusijos valdomą užtvanką ir toliau krinta, sekmadienį pranešė užtvankos operatorė „Ukrhydroenergo“. Pasak „Ukrhydroenergo“, per dieną vandens lygis nukrenta daugiau nei vieną metrą, o nuo tada, kai buvo susproginta Kachovkos užtvanka, – daugiau nei 7 metrus.  „Vidutinis atoslūgis yra 4-5 centimetrai per valandą. Tai vyksta dėl sumažėjusio vandens rezervuaro slėgio.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja internetinėje erdvėje paviešino intriguojantį vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas karinės žvalgybos vadovas. Paskelbtame 33 sekundžių trukmės vaizdo įraše filmuojamas tylintis ir į kameros objektyvą žiūrintis Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas. Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar taip pat paskelbė ir atskirą prierašą, susijusį su šalies kontrpuolimu: „Laukite tęsinio.

Skelbiama informacija apie patirtus rusų nuostolius karo fronte per pastarąją parą. UNIAN rašo, kad per paskutinę parą Ukrainos kariuomenė nukovė beveik tūkstantį rusų okupantų – iš viso 980.  Be to, Ukrainos gynėjai sėkmingai paleido smūgius ir sunaikino priešo karinę techniką, ginklus.

Ukrainos gynėjai praėjusią parą sudavė dar vieną galingą smūgį rusų okupantams, skelbia „Obozrevatel“. Teigiama, kad iš viso ukrainiečiai per pastarąją parą nukovė 890 rusų karių, taip pat sunaikino didelę dalį šarvuotosios technikos, artilerijos sistemų, eliminuoti 21 ore esantys taikiniai. Skačiuojama, kad Ukrainos gynėjai per pastarąją parą sunaikino 15 priešo artlierijos sistemų (3717 iš viso – red. past.

Vandens lygis pietų Ukrainos dalyse, užtvindytose susprogdinus Rusijos valdomą užtvanką, pradėjo mažėti, penktadienį pranešė pareigūnai.  „Dešiniajame krante tebėra užlietos 35 gyvenvietės, 3 763 namai yra po vandeniu, tačiau vanduo pamažu atslūgsta“, – teigė Chersono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad Ukrainos gynėji toliau tęsią sėkmingą savo puolimą netoli Bachmuto. Be to, taktinių laimėjimų pasiekta ir Donecko bei Zaporižios regionuose. ISW analitikų teigimu, Ukrainos gynėjai kontrpuolimo operacijas tęsia mažiausiai keturiuose fronto sektoriuose. Tuo metu Rusijos gynybos ministerijos atstovai teigė, jog esą rusų kariai atrėmė Ukrainos puolimą Kreminos miesto srityje.

Švedija, kurios narystė NATO šiuo metu blokuojama, yra pasirengusi priimti laikinas NATO bazes savo teritorijoje dar prieš tapdama visateise nare. Tuo metu Ukrainos kariuomenės atstovas skelbia apie šalies gynėjų suduotus galingus smūgius netoli Bachmuto miesto. Svarbiausi įvykiai: 16:52 | Zelenskis: kontrpuolimas vyksta Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad vyksta kontrpuolimas prieš Rusijos pajėgas, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos.

Ukrainos pajėgos kovose už Bachmutą perėjo nuo gynybos prie puolimo, trečiadienį platformoje „Telegram“ pranešė šalies gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.  Pasak jos, daugelyje ruožų padaryta reikšmingos pažangos. „Bachmuto kryptimi mūsų kariai iš gynybos perėjo į puolimą. Per pastarąją parą įvairiose Bachmuto krypties dalyse pasistūmėjome nuo 200 iki 1 100 metrų. Priešas... perėjo į gynybą, stengdamasis išlaikyti savo pozicijas. Dabar priešas traukia savo rezervus.

JAV kariuomenės Jungtinio pajėgų štabo vadas teigia, kad Ukraina yra „labai gerai pasirengusi“ įvykdyti kontrpuolimą ir atsikovoti prarastas savo šalies žemes, rašo UNIAN, remdamasi CNN publikacija. JAV kariuomenės generolas Markas Milley teigė, kad kol kas kalbėti apie tai, kokie bus ruošiamo kontrpuolimo rezultatai, yra per anksti. Tačiau M. Milley atkreipė dėmesį, kad Ukrainai „yra labai gerai pasirengusi“ įvykdyti prieš Rusijos kariuomenę, kuri įsiveržė į Ukrainos teritoriją.

Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos pirmadienį pradeda didžiausias 2023 metų organizuojamas pratybas „Audros smūgis 2023“. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybos vyks Baltijos jūroje, Klaipėdos uosto akvatorijoje, Kuršių nerijoje, Nemirsetos paplūdimyje, jos bus bus iš dalies susietos su didžiausiomis metų tarptautinėmis NATO pratybomis Baltijos jūroje „BALTOPS 2023“. Pratybos baigsis sekmadienį, paskutinė jų dieną Nemirsetos paplūdimyje vyks Italijos, Lenkijos ir Rumunijos jūrų...

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys šią savaitę lankosi JAV, kur susitiks su aukštais JAV kariuomenės ir NATO pareigūnais. Kaip pranešė kariuomenė, V. Rupšys susitiks su Pensilvanijos nacionalinės gvardijos (PANG) vadu generolu majoru Marku J. Schindleriu (Marku J. Šindleriu), lankysis PANG „Fort Indiantown Gap“ mokymo centre, JAV sausumos karo koledže.

Ukrainoje išaugo susirūpinimas civilių saugumu, pareigūnams šeštadienį paskelbus, jog per patikrinimus buvo nustatyta, kad beveik ketvirtadalis šalies slėptuvių yra užrakintos ar netinkamos naudoti. Patikrinimai buvo atlikti po incidento Kyjive, kai žuvo moteris, kaip pranešama, per rusų raketų ataką negalėjusi patekti į užrakintą slėptuvę. Ukrainos vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba šeštadienį nurodė, kad iš daugiau kaip 4,8 tūkst.

Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos kitą savaitę vykdys didžiausias 2023 metų organizuojamas pratybas „Audros smūgis 2023“. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybos vyks Baltijos jūroje, Klaipėdos uosto akvatorijoje, Kuršių nerijoje, Nemirsetos paplūdimyje, jos bus bus iš dalies susietos su didžiausiomis metų tarptautinėmis NATO pratybomis Baltijos jūroje „BALTOPS 2023“. Birželio 11 dieną Nemirsetos paplūdimyje vyks Italijos, Lenkijos ir Rumunijos jūrų pėstininkų išsilaipinimo į krantą...

Lietuva ir Vokietija nesiginčija dėl brigados dislokavimo. Taip pareiškė Vilniuje besilankantis Vokietijos prezidentas Steinmeieriso. Pasak jo, šalys „daro žingsnius“, kad vokiečių karių skaičius Lietuvoje didėtų. Visgi nei jis, nei Gitanas Nausėda ir toliau nesako, kada tiksliai vokiečių kariai mūsų šalyje galėtų būti dislokuoti nuolat. O Štainmajeris į Vilnių atsivežė ir dovaną – trijų kunigaikščio Gedimino laiškų nuorašus.

Rusijos vidaus reikalų ministerija po dronų atakos viename iš Maskvos regionų paskelbė į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė du Ukrainos aukšto rango pareigūnus, rašo CNN. Teigiama, kad Rusija į asmenų, kuriems gresia suėmimas, sąrašą įtraukė Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadą Valerijų Zalužną, taip pat Ukrainos sausumos pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį.

Antradienį į Lietuvą atvyko Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Spaudos konferencijos metu neišvengta klausimų apie vokiečių brigadą Lietuvoje. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pasak Vokietijos prezidento, abi pusės dėl šio klausimo sutaria, jokių ginčų dėl brigados buvimo nėra, yra tik techniniai dalykai ir „namų darbai“, kuriuos turi atlikti tiek Lietuva, tiek Vokietija.

„The Guardian“ rašo, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į šalies parlamentą dėl siekio patvirtinti 50 metų trukmės sankcijas Iranui už tai, kad Teheranas savo ruožtu Rusijai toliau tiekia dronus bei kitą karinę įrangą. Jeigu sankcijos būtų patvirtintos, Ukraina nutrauktų prekybinius ryšius su Iranu, investicijas, taip pat nebūtų dalijimasi technologijomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasveikino savo šalies oro gynybos pajėgas ir gelbėjimo tarnybas po to, kai Kyjivas atlaikė didžiausią Rusijos dronų ataką nuo invazijos pradžios. Tuo metu Rusijoje, netoli Sankt Peterburgo, pranešama apie kilusį didelį gaisrą.

Lietuvos kariuomenė įspėja apie internete platinamą dezinformaciją, kad tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2023-1“ skirtos ruošti karius ir medikus karui Ukrainoje.

Išlaipinimo laivo viduje juokas tarp aštuonių Švedijos karinio jūrų laivyno šauktinių nutilo, o jį pakeitė įtempta tyla, mat jie priartėjo prie Korso salos Baltijos jūroje. Skambant ant valties stogo barškantiems tuštiems kulkosvaidžių šoviniams, jaunieji kareiviai pro siaurą liuką išlipo į uolėtą krantą, šaukdami „pirmyn“, rašo Politico. Karius akylai stebi instruktoriai.

Lietuvos šauliai buria visus norinčius prisidėti tvarkant kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo vietas – kai kur reikia aptvarkyti kapavietes, atnaujinant paminklines lentas. Prie šios iniciatyvos atsigręžti į žuvusiuosius už Lietuvos laisvę jungiasi ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, prašydamas atsiliepti visus tuos, kas žino dar netyrinėtas kovotojų žūties ar palaidojimo vietas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas žada, kad iki 2025 metų pabaigos visi kariai bus aprūpinti modernia ekipuote, į kurią įeis ir naktinio matymo prietaisai, ir moderni optika. 25 tūkstančius kainuojančią vieno kario ekipuotę vilkės profesionalūs kariai, krašto apsaugos savanoriai ir šauktiniai. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikina, kad karių ekipuotė per dešimt metų pasikeitė neatpažįstamai.

Grandiozinėse pratybose „Geležinis vilkas“ kariškiai ir medikai mokosi dirbti drauge ir gelbėti kovos lauke sužeistus karius. O tokį neeilinį išbandymą pirmą kartą patyrė ir Kauno klinikos. Mat ten atskraidinti dešimtys sužeistų pacientų. Deja, pratybos atskleidė ir liūdną realybę – gydymo įstaigos dar nėra pasirengusios tinkamai vykdyti NATO standartus. Kontrataka prie Pravieniškių. Aidi šūviai, krenta sužeisti kariai.

Baltijos jūroje Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyksta tarptautinė nesprogusios amunicijos paieškos ir jų nukenksminimo operacija „Open Spirit 2023“ („Atvira dvasia 2023“), trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Anot kariuomenės, išminavimo operacijomis siekiama sumažinti riziką jūrinei laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Baltijos jūroje.

Praėjusią savaitę prasidėjus tarptautinėms karinėms pratyboms „Geležinis vilkas 2023-1“ antradienį pagal pratybų scenarijų bus vykdomas sužeistųjų transportavimas sraigtasparniu į Kauno klinikas. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, taip pat numatytas medicininės pratybų dalies pristatymas lauko ligoninėje. Pratybų dalyje dalyvaus kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Lietuva svarsto skirti daugiau instruktorių ukrainiečių karių mokymams, spartinti mokymų tempą, sako Vokietijoje lietuvių instruktorius lankantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Lietuvos kariuomenės instruktoriai nuo karo pradžios jau apmokė per 1000 ukrainiečių karių, dar mažiausiai 1000 apmokysime iki šių metų pabaigos“, – sakė A. Anušauskas penktadienį kariuomenės išplatintame pranešime.

Siekiant užtikrinti saugumą NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu, kariuomenė pasitelks per 3 tūkst. karių, rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime. „Skirsime daugiau kaip 3 tūkst. karių įvairių užduočių vykdymui NATO viršūnių susitikimo metu, į šį procesą yra įtraukti ir mūsų sąjungininkai“, – sakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Jis pabrėžė, kad renginio metu gali būti skleidžiama daugiau propagandos, dezinformacijos, pasitaikyti įvairių provokacijų.