kariuomenė

Lietuvos kariuomenė mini 103-iąsias atkūrimo metines. Dalis karių šią sukaktį pasitinka šalies pasienyje, saugodami mūsų sieną su Baltarusija nuo nelegalų. Kariuomenės vadas sako, kad šiais laikais riba tarp karo ir taikos trinasi – kariams Lietuvos žmones tenka saugoti ne tik ginklu, bet ir iki šiol neįprastomis taktikomis. Dėl Aleksandro Lukašenkos atakos kariuomenė skubiai vykdo ir milijoninį technikos pirkimą.

Antradienį, lapkričio 23-ąją – Lietuvos kariuomenės diena. Šia proga savo sveikinimą perdavė ir pati premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies karius Lietuvos kariuomenės dienos proga ir linki išsaugoti vienybę ir stiprybę. „Šiandien mes galime didžiuotis savo kariais, kurie atitinka aukštus NATO valstybėms keliamus standartus, yra labai vertinami tarptautinėse misijose ir kuriais pasitiki Lietuvos visuomenė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį lankėsi Druskininkuose, kur yra dislokuota kariuomenė, pasirengusi padėti pasieniečiams kontroliuoti padėti pasienyje su Baltarusija. Maždaug trys šimtai karių įsikūrė privačioje žmonių teritorijoje, nes, anot kariuomenės vado, Druskininkų kurorto savivaldybė atsisakė padėti kariams ir suteikti savo teritoriją. Druskininkų meras tai vadina nesusikalbėjimu, esą į juos net nebuvo kreiptąsi.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba SVR pirmadienį atmetė Vakarų įtarimus, kad Maskva planuoja invaziją į Ukrainą. „Amerikiečiai piešia bauginamą rusų tankų ordų, pradėsiančių traiškyti Ukrainos miestus, paveikslą ir sako turintys „patikimos informacijos“ apie tokius rusų ketinimus“, – sakoma SVR pareiškime Rusijos naujienų agentūroms. Tokie kaltinimai yra „absoliučiai neteisingi“, teigiama pareiškime.

Nuo vidurnakčio pasienyje su Baltarusija įvedus nepaprastąją padėtį, gyvenvietėse, kaimuose pradėjo veikti patikros postai. Pasieniečiai ir kariai tikrina žmonės ir automobilius, ar nėra vežami nelegalai. Į pasienį išsiųstos ir gausios kariuomenės pajėgos. Ginkluotiems kariams suteikta daugiau galių nei įprastai. Jie gali sulaikyti, o nepaklusus – panaudoti ginklą. Į Lazdijų rajoną, Kapčiamiestį šiandien atvažiavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Tauragėje į pusmečio trukmės misiją Irake išlydėti Lietuvos kariai. Tolimoje ir pavojingoje šalyje jie saugos NATO partnerius, kurie apmoko irakiečius kautis su savo šalies priešais bei teroristais. Išlydėti mūsų karius susirinkę jų artimieji sunkiai tvardė emocijas. Į misiją Irake išlydimi 34 Lietuvos kariai. Visi jie tarnauja Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione šalia Tauragės.

Lapkričio 8 d. reaguojant į situaciją šalies pasienyje pakeltas Vidaus reikalų ministerijos institucijoms pasirengusių padėti Lietuvos kariuomenės padalinių budrumo lygis – sutrumpintas reakcijos laikas, per kurį papildomos karių pajėgos (be tų, kurios jau ir taip remia VRM padalinius) atvyktų į pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Dalis karių taip pat perkelta į kitas dislokacijos vietas, iš kurių greičiau galėtų pasiekti galimas neteisėtų sienos kirtimų vietas.

Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų batalionas tęsia kovą su bepiločiais orlaiviais. Naujam įrangos komplektui numatoma išleisti iki 40 tūkst. eurų (su PVM).  Kariuomenė išsamiau nekomentavo būsimo pirkinio detalių motyvuodama noru apsaugoti techniką nuo kontrpriemonių. Pasak jos, kovos su dronais pajėgumus ji vysto jau ne pirmus metus.  „Pagrindinė priežastis – bepiločių skraidyklių išpopuliarėjimas, prieinamumas bet kuriam žmogui ir iš to kylančios rizikos.

Naujos komercinės palydovinės nuotraukos, darytos pirmadienį, patvirtina naujausius pranešimus, kad Rusija pasienyje su Ukraina vėl telkia karius ir karinę techniką. Paskutinis toks karinių pajėgų sutelkimas buvo užfiksuotas šį pavasarį. Naujose „Maxar Technologies“ nuotraukose, kurias peržiūrėjo ir „Politico“, matyti šarvuotų vienetų, tankų, savaeigės artilerijos ir karių sutelkimas netoli Rusijos Jelnios miesto, esančio prie Baltarusijos sienos.

NATO planuoja kurti ir ginkluotėje naudoti saulės energiją naudojančias baterijas. Tai ne tik turėtų sumažinti žalą gamtai ir kariuomenės išlaikymo kaštus, tačiau ir paverstų karinę techniką ne tokią priklausomą nuo atsargų papildymo, kas ypač aktualu sunkiai prieinamuose „karštuosiuose taškuose“. Dar šių metų pradžioje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas karinių inovacijų forume pareiškė, kad jau iki 2030-ųjų aljansas gali sukurti „ekologiškus“ laivus, lėktuvus ir tankus, varomus saulės energija...

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija kariuomenės įgaliojimus pasienyje su Baltarusija siūlo pratęsti dar trims mėnesiams, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Vidaus reikalų ministrė, komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė teigė, kad situacija pasienyje nesikeičia ir išlieka sudėtinga. „Vidaus reikalų sistemos pareigūnai nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios saugo ir gina Lietuvos sieną nuo migrantų antplūdžio, kurį organizuoja nedemokratinis Baltarusijos režimas.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis antradienį pristatė planus dėl krašto gynybos įstatymo projekto, parengto siekiant „radikaliai stiprinti“ migracijos spaudimą iš Baltarusijos patiriančios šalies kariuomenę. Vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis, neabejotinai įtakingiausias Lenkijos politikas, sakė, kad tokio įstatymo reikia prastėjant tarptautinei situacijai, taip pat dėl Lenkijos geopolitinės padėties.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tęsiantis neteisėtos migracijos antplūdžiui šalies kariai ir toliau padės užtikrinti apsaugą pasienyje su Baltarusija. „Kariuomenė, kai pradėjo liepos mėnesio pradžioje teikti paramą, taip tebeteikia ją ir tęs toliau paramos teikimą. Kadangi sutartas laikotarpis baigiasi šį mėnesį, tai bus pratęsta dar keliems mėnesiams tol, kol galios ekstremali situacija, kol situacija iš esmės nepasikeis“, – antradienį LRT sakė A. Anušauskas.

Lenkija iki 10 tūkst. padidins karių, dislokuotų siekiant padėti pasieniečiams stabdyti iš Baltarusijos plūstančių migrantų srautą, skaičių, pirmadienį pranešė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Šis pranešimas nuskambėjo po virtinės incidentų pasienyje, per kuriuos didelės grupės migrantų bandė nutraukti pjaunančios vielos užtvarą, kurią neseniai pastatė lenkų pajėgos. „Karių, kurie padės pasieniečiams, skaičių padidiname 2,5 tūkstančio. Greitai maždaug 10 tūkst.

Etiopijos kariuomenė sekmadienį surengė aviacijos smūgį vienam sukilėlių objektui Tigrėjaus vakaruose, sakė vyriausybės atstovė. Tai septintas antskrydis regione per savaitę.

Neseniai išlydėję nelegalius migrantus, Rūdninkų miestelio gyventojai po keletos metų sulauks naujų kaimynų – karių. Nuspręsta, kad būtent toje vietoje atsiras naujas kariuomenės poligonas. Entuziastingai žinios kol kas nepriima nei rajono meras, nei dalis gyventojų. Jau po keletos metų tokie pabūklų gausmai skambės pietryčių Lietuvoje – greta Rūdninkų. Šiemet dėl ten atkeltų nelegalių migrantų išgarsėjęs miestelis sulaukė ir kariuomenės dėmesio.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad naujasis kariuomenės poligonas netoli Rūdninkų išspręstų visus kariuomenės klausimus, mat šiuo metu Lietuvoje trūksta vietų taktinėms lauko pratyboms. Valstybės gynimo taryba pirmadienį nusprendė, kad naujasis kariuomenės poligonas turėtų būti steigiamas netoli Rūdninkų kaimo Šalčininkų rajone, dabartinėje Viešojo saugumo tarnybos treniruočių vietoje. „Ten tikrai yra mišri teritorija. Ten yra atvirų vietovių.

Valstybės gynimo taryba pirmadienį patvirtino, kad Lietuva siųs karių į Prancūzijos vadovaujamą operaciją Malyje. „Mes atsižvelgėme į Prancūzijos poreikį ir prašymus, ši operacija yra mandatuojama“, – per spaudos konferenciją po tarybos posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Indėlis į ją priklausys nuo situacijos regione ir konkrečiai Malyje, ir nuo Prancūzijos bei sąjungininkų įsitraukimo į šią misiją ateityje“, – pridūrė jis.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį nusprendė, kad naujasis kariuomenės poligonas turėtų būti steigiamas netoli Rūdninkų kaimo Šalčininkų rajone, dabartinėje Viešojo saugumo tarnybos treniruočių vietoje. „Naujo karinio poligono steigimas, buvo keletas teritorijų vertinta, vertintos ir teritorijos kituose rajonuose, bet šiuo atveju buvo pasirinktas Rūdninkų poligono atkūrimas ir vystymas“, – per spaudos konferenciją po VGT posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos kariuomenė privalo nutraukti priešmininio laivo „Skalvis“ bei paieškos ir gelbėjimo laivo „Šakiai“ remonto konkursą – jo sąlygas teismas pripažino neteisėtomis. Lietuvos apeliacinis teismas spalio 14 dieną patenkino koncerno „Achemos grupė“ bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) skundą ir panaikino kariuomenės balandį priimtą sprendimą konkurso laimėtoju paskelbti Lietuvos įmonės „Promar“ ir Latvijos LZK konsorciumą.

Kinija išbandė naujus kosminius pajėgimus, paleidusi naują hipergarsinę raketą, šeštadienį pranešė britų laikraštis „The Financial Times“ (FT). Straipsnyje, kuriame remiamasi daugelio apie bandymą gerai informuotų šaltinių pranešimais, nurodoma, kad Pekinas rugpjūtį paleido nešti branduolinį užtaisą galinčią raketą, kuri nedideliame aukštyje apskriejo aplink Žemę, o vėliau nusileido netoli numatytos vietos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Ukrainos kariuomenei būtų perduota šarvinių liemenių ir balistinių diržų. Ukrainai perduodama po 490 liemenių ir jų priedų – diržų, jų bendra vertė siekia apie 677 tūkst. eurų. Turto perdavimą organizuoti ir jo kontrolę vykdyti pavesta Lietuvos kariuomenei – ji taip pat apmokės ir transportavimo išlaidas. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, karinės paramos siuntą planuojama perduoti artimiausiu metu, suderinus praktinius klausimus su Ukrainos puse.

Finansavimą krašto apsaugai kitąmet siūloma didinti 128 mln. eurų, skiriamų lėšų dydis kiltų iki 2,05 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „2021 metais buvo 2,03 proc. nuo BVP, 2022 metais yra siūloma 2,05 proc. nuo BVP, lyginant su šiais metais krašto apsaugai finansavimas auga 128 mln. eurų“, – per spaudos konferenciją informavo ministrė, pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą.

JAV Valstybės departamentas antradienį paskelbė šalies turimų branduolinių kovinių galvučių skaičių – pirmąkart per pastaruosius ketverius metus, nes ankstesnis prezidentas Donaldas Trumpas buvo uždraudęs viešinti šiuos duomenis. Praeitų metų rugsėjo 20-ąją JAV kariuomenė turėjo 3 750 aktyvių ir neaktyvių branduolinių kovinių galvučių, 55-iomis mažiau negu 2019-aisiais ir 72-iem mažiau negu turėjo tą pačią dieną 2017 metais.

Pirmadienį ir antradienį tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo beveik 1000 nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių. Anot kariuomenės pranešimo, daugiau kaip 500 iš jų tarnybą atlikti pasirinko savo noru, 370 išreiškė norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka, 64 buvo pašaukti privalomai. Devynių mėnesių trukmės tarnybą jaunuoliai pradės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų ir Mokymo ir doktrinų valdybos padaliniuose.

Vokietijos bendrovės „HAIX Schule Produktionsund Vertriebs“ pasiūlymas teikti karišką lauko avalynę neatitinka Gynybos resursų agentūros skelbto konkurso reikalavimų, todėl bendrovė negalėjo būti pripažinta vienos iš konkurso dalių nugalėtoja, nusprendė teismas.

Šeštadienį žuvo nuolatinės pradinės privalomosios tarnybos karys, pranešė Lietuvos kariuomenė. Pirminiais duomenimis įvykdyta savižudybė šaunamuoju ginklu.  Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė reiškia gilią užuojautą spalio 2 d. žuvusio Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono (Rukla, Jonavos r.) nuolatinės pradinės privalomosios tarnybos kario (jaunesnysis eilinis, g. 2000 m.) artimiesiems ir tarnybos draugams.

Lietuva už 19 mln. eurų papildomai perka vokiškų automatinių šautuvų G-36, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos teigimu, ketvirtadienį Gynybos resursų agentūra su Vokietijos įmone „Heckler & Koch GmbH“ pasirašė sutartį dėl šių ginklų įsigijimo.

Jungtinės Karalystės kariuomenė artimiausiomis dienomis turėtų būti pasitelkta padėti spręsti degalų tiekimo krizę, trečiadienį pranešė vyriausybė. Prieš savaitę prasidėjusi krizė išprovokavo panišką pirkimą ir smurtą degalinėse. Kritikai dėl susiklosčiusios padėties kaltina JK pasitraukimą iš Europos Sąjungos, koronaviruso pandemiją, taip pat toliaregiškumo stoką, kai po "Brexito" nebeliko kam pakeisti šalį paliekančių tūkstančių vairuotojų užsieniečių.

Rugsėjo 29 d.  ąpie 14:30 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą apie Baltijos jūroje esančiame laive susižeidusį žmogų. Nukentėjusiojo evakavimui nedelsiant pakeltas budintis Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 “Dauphin”. Sraigtasparnio įgula nukentėjusįjį išgabeno į Klaipėdos ligoninę ir perdavė medikams. Apie 15:30 užduoties vykdymas baigtas, orlaivis grįžo į Paieškos ir gelbėjimo postą Nemirsetoje.

Didžioji Britanija pirmadienį įvedė kariuomenės parengtį, ieškodama būdų įveikti neslopstančią paniško pirkimo sukeltą degalų krizę, kai dėl benzinvežių vairuotojų trūkumo išseko degalinių atsargos. „Tam tikras skaičius kariuomenės benzinvežių vairuotojų turės būti pasirengę ir prireikus bus dislokuoti, siekiant stabilizuoti degalų tiekimo grandinę“, – sakoma Verslo, energetikos ir pramonės strategijos ministerijos pranešime.

Rugsėjo 26 d. Danijoje susižeidė Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karys, vyresnysis eilinis. Nelaimingas atsitikimas įvyko laisvu nuo pratybų metu, Haderslevo mieste. Pirminiais duomenimis karys patyrė traumą nukritęs nuo nedidelio pastato stogo, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.  Šiuo metu karys hospitalizuotas gydymo įstaigoje Danijoje, jo būklė stabili ir stebima, apie incidentą kario artimieji informuoti.

„Utenos trikotažas“ Lietuvos kariuomenei tieks įvairių trikotažo gaminių už 3 mln. eurų. SBA grupės įmonė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė, kad pagal pasirašytą sutartį per artimiausius trejus metus iš viso pagamins 330 tūkst. vienetų trikotažo gaminių. „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius Petras Jašinskas sako, kad specialiai šiam projektui mobilizuota komanda darbus pradėjo iškart po sutarties pasirašymo.

Iškilmingos laidotuvės su simboliniais palaikais. Minint 400-ąsias Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus mirties metines bent taip sumanyta įvykdyti paskutinę jo valią – atgulti šalia žmonos. Labiausiai išgarsėjęs, kai per 20 minučių sutriuškino švedų kariuomenę Salaspilio mūšyje, Jonas Karolis Chodkevičius įkūrė ir Kretingos miestą. Tačiau prisimenamas ir visoje Lietuvoje. Kretingos gatvėmis traukia iškilminga procesija.

Lietuvoje lankosi JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadas generolas majoras Markas J. Schindleris. Jis susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, Gynybos štabo viršininku brigados generolu Mindaugu Steponavičiumi, lankysis Kaune veikiančiame Regioniniame kibernetinės gynybos centre, Lietuvos kariuomenės daliniuose. Lietuvos kariuomenę su Pensilvanijos nacionaline gvardija sieja ilgametis glaudus bendradarbiavimas.

Kitą savaitę į Lietuvą atvyksta trys aukšto rango JAV ir Vokietijos generolai, jie susitiks su Lietuvos kariuomenės vadais, susipažins su saugumo situacija regione, aplankys JAV ir NATO batalionų karius. Lietuvos kariuomenė penktadienį pranešė, kad rugsėjo 22-23 dienomis Lietuvoje lankysis JAV karinių pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas generolas Christoferis G. Cavolis.

Socialiniuose tinkluose plinta praėjusio savaitgalio latvių karių pratybų Rygos centre vaizdai. Nors valdžia perspėjo gyventojus apie vykstančias karines pratybas „Namejs 2021“, kurios vyksta ir ne kariniuose poligonuose, tačiau kai kuriuos miestiečius vis tiek užklupo netikėtai. Viename iš vaizdo įrašų matyti, kaip už kampo pasislėpęs karys savo šūvių serija gerokai išgąsdino kaip tik tuo metu praeidinėjusią moterį su mažu vaiku ant rankų.

Minsko ir Maskvos rengiamas karines pratybas „Zapad 2021“ Baltarusijoje stebės du Lietuvos karininkai kartu su Europos saugumo ir bendradarbiavo organizacijos (ESBO) atstovu, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jie pratybas viename iš Bresto srityje esančių poligonų stebės nuo trečiadienio. „Šių pratybų stebėjimas organizuojamas, įgyvendinant ESBO 2011 metų Vienos dokumento pasitikėjimą ir saugumą stiprinančias priemones“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Rusijos kariuomenė didina rezervininkų skaičių, skelbia šios šalies gynybos ministerija. Ekspertų manymu, tai gali reikšti du dalykus: arba ilgainiui bus siekiama atsisakyti šauktinių ir pereiti prie profesionalios kariuomenės, papildytos rezervininkais, modelio, arba ruošiamasi plataus masto karui. Rezervininkams žadamos išmokos, už kurias jie turės nuolatos dalyvauti kariniuose mokymuose ir būti pasiruošę atvykti į dalinį, jeigu to prireiktų.

Darbą Lietuvoje antradienį pradeda NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komanda, ji teiks paramą šalies institucijoms dorojantis su migrantų krize ir kitu kaimynų spaudimu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį įteikė apdovanojimus kariams ir krašto apsaugos sistemos darbuotojams, padėjusiems iš Afganistano evakuoti su Lietuvos kariais dirbusius afganistaniečius vertėjus bei jų šeimos narius. Anot ministro, be šių žmonių „Kabulo vienuoliktuko“ operacija būtų buvusi sunkiai įmanoma. „Puikiai įvykdyta afganistaniečių evakuacija neįsivaizduojama be sunkaus darbo, kurį atliko „šešėlyje“ likę krašto apsaugos sistemos darbuotojai ir kariai.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos Sąjunga (ES) privalo rasti būdų padėti kariuomenę transformuojančiai Ukrainai. Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį vykusio neformalaus ES ministrų susitikimo Liublianoje. „Europos Sąjunga privalo rasti būdų padėti vienam iš savo didžiausių kaimynų, ypatingai kuomet jis siekia glaudesnių ryšių su ES ir vykdo ginkluotųjų pajėgų transformaciją“, – sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Lietuvoje rengiamos tarptautinės geriausių kariuomenės pėstininkų varžybos sulaukia tokio susidomėjimo, kad organizatoriai visų norinčiųjų net negali priimti. Šiemet jose jėgas išbandė 18 komandų. Jos prasideda taip: pasigirsta šūviai ir pora sužeistų karių krenta. Jų gelbėti skuba būrys, teikia medicininę pagalbą ir išneša iš mūšio lauko. Tai tik viena iš užduočių, kurias turi įveikti kariai besivaržantys dėl geriausio pėstininkų skyriaus titulo.

Artėjant Rusijos–Baltarusijos „Zapad“ pratyboms, Pabradėje, prie karinio poligono oficialiai atidaryta 7 mln. eurų Lietuvai kainavusi stovykla amerikiečių kariams. Moduliniuose nameliuose gyvena pusė tūkstančio amerikiečių. Jiems įrengta ir sporto salė, žaidimų ir poilsio kambariai, krepšinio ir tinklinio aikštelės.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ministerija ir kariuomenė pasistūmėjo ieškodama geriausių vietų naujam poligonui, o politinį sprendimą dėl galutinės vietos pažadėjo „artimiausiais mėnesiais“. „Tas klausimas dėl poligono yra atviras ir, matyt, artimiausiais mėnesiais mums reikia priimti politinį sprendimą ir besti pirštu į tą konkrečią vietą“, – žurnalistams Švenčionių rajone, Pabradės poligone, pirmadienį sakė ministras.

Rugsėjį netoli Lietuvos sienos planuojamos karinės Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ apimtimis turėtų būti panašios į vykusias 2017-aisiais, sako Lietuvos kariuomenės vadas.

Afganistaniečių evakuacijos operacija tęsiasi. Lietuvos kariai Kabule renka kariuomenei talkinusius vertėjus, jų šeimas ir gabena į Lietuvą. Iki šios akimirkos Lietuvoje jau nusileido 3 lėktuvai su pusšimčiu afganų, o ketvirtadienio popietę turi nusileisti ir paskutinis lėktuvas. Tuo tarpu Lietuvos kariuomenė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo akimirkomis iš Kabulo.

Ketvirtadienio naktį į Lietuvą iš Afganistano atskraidintas dar pusšimtis su lietuvių kariais dirbusių vertėjų ir jų šeimų narių, pranešė lrt.lt. Skelbiama, kad dar tiek pat afganistaniečių į Vilnių turėtų būti parskraidinti vidurdienį. Planuojama, kad dešimt Lietuvos karių ir vienas Užsienio reikalų ministerijos atstovas, kurie padėjo evakuotis vertėjų šeimoms, iš Afganistano išvyks ketvirtadienį. Į Lietuva jau atskraidinta pusantro šimto afganistaniečių.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį išplatintame tarnybiniame pranešime nurodė, kad visi amerikiečių kariai turi nedelsiant pasiskiepyti nuo COVID-19, liepdamas vadams „nustatyti ambicingus įgyvendinimo terminus“. Pentagono duomenimis, dar nėra pasiskiepiję daugiau nei 800 tūkst. karių.