kariuomenė

Rusija gali dar „ne vieną mėnesį“ tęsti Ukrainos krizę, išbandydama Vakarų vienybę, ketvirtadienį prieš vizitą į Kijevą pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. L. Truss dar kartą įspėjo Maskvą, kad jai tektų sumokėti „didžiulę ekonominę kainą“, jei įsiveržtų į savo vakarinę kaimynę. Užsienio reikalų sekretorė pridūrė, kad tokiu atveju būtų „nesąžininga“ nesiimti veiksmų prieš kontroversišką rusiškų dujų eksporto į Europą vamzdyno „Nord Stream 2“ projektą.

Brangiausias istorijoje Lietuvos kariuomenės pirkinys vis dar įstrigęs. Prieš daugiau nei 5-erius metus už beveik 400 milijonų eurų Lietuva pirko pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, tačiau jos vis dar nėra pilnai integruotos mūsų kariuomenėje. Aprūpintas tik vienas batalionas, nors buvo planuota, kad tokių bus 2. Dabar kariuomenės vadai svarsto, kokią techniką Lietuvai reikėtų pirkti „Žemaitijos“ brigadai.

Pietų Lietuvoje vyksta Greitojo reagavimo pajėgose budinčios kovinės grupės pratybos, jos truks visą vasarį, trečiadienį pranešė kariuomenė. Pasak kariuomenės, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pratybos „Pasirengęs ulonas“ pradėtos praėjusią savaitę, jos vykdomos siekiant netikėtai patikrinti kovinę parengtį.

Rusijos pranešimą, kad dalis prie Ukrainos sienų dislokuotų karių grįžta į bazes, „turi lydėti veiksmai“, antradienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock „Kiekvienas realus žingsnis deeskalavimo link suteiktų vilties. Kol kas yra tik pranešimai, o juos turi lydėti veiksmai“, – spaudos konferencijoje Madride po susitikimo su Ispanijos kolega kalbėjo A. Baerbock.

Daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų kelia nerimą Rusijos kariniai veiksmai šalia Ukrainos ir Baltarusijoje, o trečdalis netiki, kad kils rimtas karinis konfliktas, rodo vasario pradžioje BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa. Į klausimą, ar jiems kelia nerimą Rusijos kariniai veiksmai regione, iš viso teigiamai atsakė 54,3 proc. apklaustųjų. 26,6 proc. apklausos dalyvių manė, kad tai tiesiogiai paveiks jų ar artimųjų gyvenimus, 27,7 proc.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad Danija yra pasiruošusi įsileisti JAV karinių pajėgų į savo teritoriją pagal naują dvišalį gynybos susitarimą su JAV, didėjant įtampai su Rusija. „Jungtinės Valstijos kreipėsi į Daniją ir pasiūlė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje.

Rusijai grasinant Ukrainai karu Vokietija į Lietuvą siunčia papildomus pusketvirto šimto karių, kurie sustiprins prieš 5 metus mūsų šalyje įsteigtą NATO priešakinių pajėgų batalioną. Jame iki šiol buvo pusė tūkstančio vokiečių karių. Prie karinės technikos išrikiuotos Rukloje Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke esantys kariai sako karo grėsmės nejaučia.

Otava svarsto galimybę siųsti karinį pastiprinimą į Rytų Europą dėl sudėtingos saugumo situacijos, ketvirtadienį lankydamasi Latvijoje pareiškė Kanados gynybos ministrė Anita Anand. „Svarstome galimybes sustiprinti visą Rytų Europą“, – sakė A. Anand. Ministrė apsilankė Adažių bazėje, kur veikia Otavos vadovaujama NATO kovos grupė. Kanada Latvijoje yra dislokavusi apie 500 karių.

Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje vyksta aukščiausio lygmens kovinio šaudymo taktikos pratybos. Kaip antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono pratybose naudojamos pėstininkų kovos mašinos “Vilkas”. Pasak pranešimo, tokie mokymai – paskutinis karinio vieneto treniruočių etapas, kuomet poligone kariai ir karinė technika manevruoja šaudydami nebe imitaciniais, o realiais koviniais šau...

Kijevas ir Vašingtonas toliau nesutaria dėl Rusijos galimo puolimo. Amerikiečiai sako, kad Rusija Ukrainą gali pulti iki olimpinių žaidynių pabaigos, o Ukrainos prezidentūra atrėžia, kad didesnė ne karo, o diplomatinio sprendimo tikimybė. Savo ruožtu pas Putiną vykstantis Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad derantis su Rusija reikia rodyti šiai didžiai tautai pagarbą ir suprasti jos traumas.

Vokietijos sprendimas siųsti daugiau karių į NATO tarptautinį batalioną yra pozityvus ir svarbus žingsnis, to galima tikėtis ir iš kitų sąjungininkų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vokietija paskelbė, kad numato sustiprinti priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę papildomais pajėgumais, kurių šiai grupei ir reikia, ir trūko. Iš mūsų pusės, mes patenkinti šiuo sprendimu“, – BNS pirmadienį sakė ministras. „Tai yra svarbus ženklas.

Lietuvos kariuomenė padidino parengties lygį dėl prasidedančių pratybų Baltarusijoje, kuriose dalyvauja ir Rusijos kariai, interviu BNS pirmadienį patvirtino kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Rusijai jau kurį laiką telkiant dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienų, Baltarusijoje vasario 10–20 dienomis vyksiančios pratybos dar labiau didina Vakarų nerimą dėl saugumo Vidurio ir Rytų Europoje. NATO duomenimis, Baltarusijoje bus dislokuota apie 30 tūkst. Rusijos karių.

Į Lietuvą gali būti atsiųsta daugiau Vokietijos karių. Kad apie tai vyksta pokalbiai, patvirtina ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, ir Berlynas. Diskusijos apie papildomus karius Lietuvai pasiekė, kai Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jei karinis konfliktas vyktų, kartu su Rusija prieš Ukrainą jį laimėtų vos per tris – keturias dienas. Amerikiečių žvalgyba jau skelbia ir naujausius duomenis apie prie Ukrainos sienų telkiamas Rusijos pajėgas.

Į Vilnių aptarti regioninio saugumo situacijos atvyko NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. Jis taip pat dalyvaus NATO priešakinių pajėgų bataliono penkmečio minėjime. R. Baueris pirmadienį susitiks su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu. Admirolui bus pristatyta Lietuvos kariuomenės struktūra, saugumo situacijos analizė, strateginės komunikacijos klausimai, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Vokietija neatmeta galimybės Lietuvoje dislokuoti papildomą karinį kontingentą, pareiškė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. „Iš esmės papildomos pajėgos, kaip pastiprinimas, yra prieinamos ir mes šiuo metu kalbamės su Lietuva, siekdami išsiaiškinti, kas konkrečiai būtų prasminga šiuo atžvilgiu“, – pareiškė ji žiniasklaidos grupei „Funke“. Ministrė pažymėjo, kad Vokietija „jau įneša svarbų indėlį“ į Lietuvos saugumo užtikrinimą, vadovaudama NATO kovinei grupei.

Iki 2 mln. žmonių, gyvenančių palei fronto liniją Rytų Ukrainoje, gali būti priversti palikti savo namus, jei konfliktas eskaluotųsi, ketvirtadienį įspėjo norvegų nevyriausybinė humanitarinė organizacija „Norwegian Refugee Council“ (NRC), tvyrant įtampai dėl didžiulio rusų kontingento, sutelkto pasienyje su Ukraina.

Jungtinės Valstijos trečiadienį dislokavo kelis tūkstančius karių NATO pajėgoms Rytų Europoje pastiprinti, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams galvojant apie keliones į Maskvą dėl Vakarų susirūpinimo invazijos į Ukrainą grėsme. Rusijai atsisakant atitraukti 100 tūkst. karių, sutelktų prie Ukrainos sienos, 1 tūkst. Vokietijoje dislokuotų JAV karių siunčiami į Rumuniją, o 2 tūkst. pačiose JAV esančių karių skraidinami į Vokietiją ir Lenkiją.

Europoje kaistant geopolitinei situacijai, Lietuva ėmė garsiau aptarinėti visuotinės karo tarnybos prievolės klausimą. Ir nors ekspertai bei politikai vieningai sutaria, kad visuotinis šaukimas gali būti gyvybiškai svarbus Lietuvai, daugelis taip pat išskiria kelias su tuo susijusias problemas. Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvoje sparčiai mažėja tarnybai tinkamų jaunuolių – jų sveikata paprasčiausiai per prasta.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį visuomenei pristatys Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją ir surengs diskusiją dėl visuotinio šaukimo reikalingumo. Kaip skelbia ministerija, su dokumentu bus galima susipažinti jos interneto puslapyje, taip pat nuo 13 val.

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra pasiruošęs panaudoti jėgą prieš Ukrainą iki vasario vidurio, nepaisant spaudimo kampanijos jį sustabdyti, trečiadienį pareiškė viena aukšto rango diplomatė. „Nežinau, ar jis priėmė galutinį sprendimą, bet tikrai matome visus požymius, kad jis ketina panaudoti karinę jėgą kažkuriuo metu – galbūt (nuo) dabar iki vasario vidurio“, – viename forume sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

Sausio 26 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą Ukrainos kariuomenei neatlygintinai perduoti nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu Lietuvos kariuomenės patikėjimo teise valdomą turtą – termovizualinius stebėjimo įrenginius.  Ukrainos kariuomenei bus neatlyginamai perduodama šių įrenginių už 342 tūkst. eurų. Tokią paramą Ukrainai Lietuva teikia  atsižvelgdama  į blogėjančią saugumo situaciją aplink  šią šalį bei siekiant paremti Ukrainos kariuomenės gynybinius pajėgumus.

Situacija Ukrainoje išlieka įtempta. Nors NATO valstybės, Ukraina ir Rusija bando ieškoti kompromisų, Lietuvoje vis dažniau girdimos kalbos apie galimo karo grėsmę. Žmonės jau svarsto galimybę kaupti maisto atsargas, pinigus. Į tai sureagavo ir Lietuvos kariuomenė. Savo „Facebook“ paskyroje Lietuvos kariuomenė pasidalijo įrašu, kuriame siekiama paaiškinti, kad panikuoti ar imtis kraštutinių priemonių – neverta. „Žmonės, stop.

Rusijos kariškiai antradienį pranešė šalies pietuose netoli Ukrainos ir aneksuotame Kryme pradėję pratybas ir nurodė, kad jose dalyvauja apie 6 tūkst. karių ir mažiausiai 60 naikintuvų. Rusijos naujienų agentūros citavo Pietinės karinės apygardos informaciją, kad šios pratybos yra kovinio pasirengimo patikrinimas. Pratybos surengtos tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos ir nuo jos atplėšto Krymo.

Auga visuomenės pasitikėjimas kariuomene, kario profesija, palankiau vertinama ir narystė NATO, rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. „Didžioji dauguma šalies gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene ir turi teigiamą nuomonę apie kario profesiją, o toks tvirtas visuomenės mandatas yra labai svarbus.

Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad karo Ukrainoje tikimybė yra didelė.  Valdemaras Rupšys taip pat pabrėžė, kad ginklų perdavimo Ukrainai procesas dar tęsiasi –  Lietuva dar tariasi su Jungtinėmis Valstijomis.  „Aišku, karo tikimybė Ukrainoje yra didelė ir dabar eskaluojama padėtis daugiausia susijusi su ja, bet arčiau Lietuvos sienų taip pat yra Rusijos ir Baltarusijos ženklų arba veiksmų, kurie kelia daugiau nei susirūpinimą.

Burkina Faso kariai per valstybinę televiziją pirmadienį pareiškė, kad perėmė šios Vakarų Afrikos šalies valdžią ir paleido jos vyriausybę bei parlamentą. Jie taip pat sakė uždarę šalies sienas ir pažadėjo „grąžinti konstitucinę tvarką“ per „protingą laiką“. Anksčiau pirmadienį Burkina Faso prezidento Rocho Marco Christiano Kabore partija „Žmonių judėjimas už pažangą“ pareiškė, kad jį bandyta nužudyti, bet jis išgyveno.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) inicijuoja viešas diskusijas dėl visuotinio šaukimo. „Šią savaitę Krašto apsaugos ministerija rengs pristatymą ir diskusiją per socialinius tinklus, bus diskutuojama dėl to. Tai yra klausimas, kuris nuolat keliamas ir demografinė situacija apie tai verčia kalbėti“, – žurnalistams pirmadienį Vilniuje sakė A. Anušauskas.

Lietuva Ukrainos specialiosioms karinėms pajėgoms planuoja perduoti nešiojamų termovizorių. Krašto apsaugos ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatyta Ukrainos kariuomenei neatlygintinai perduoti 24 termovizualinius įrenginius, šiuo metu juos turi Lietuvos kariuomenė.    Jų likutinė vertė – per 342 tūkst. eurų.

JAV valstybės departamentas leido Lietuvai, Latvijai ir Estijai siųsti Ukrainai amerikiečių gamybos raketų ir kitų ginklų, remdamasi trimis apie šį sprendimą informuotais šaltiniais pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS ketvirtadienį šios žinios nepatvirtino, tačiau pripažino, kad planuojama Ukrainai siųsti ginklų. „Nieko netvirtinu ir nieko nepatvirtinu“, – sakė jis. „Pradėsime procesą dėl ginkluotės perdavimo.

Kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pirmąkart išbandytos pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ prieštankinės sistemos „Spike“ raketos. Kaip antradienį pranešė kariuomenė, Izraelio gamybos ginklų sistema išmėginta sausio 14-18 dienomis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kovinio šaudymo pratybų metu, prieš tankus imituojančius taikinius.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos 31-ąsias metines pasitinka su nauja ginkluote ir technika, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime spaudai. Sausio 17 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minės 31-ąsias pajėgų įkūrimo metines. 12 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo įvyks iškilminga rikiuotė, kurioje kariai savanoriai šiais metais stovės su moderniais ginklais, ant kurių sumontuota nauja optika, bei naujomis transporto priemonėmis.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys sako, kad karo grėsmė Europoje yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Taip jis kalbėjo Vakarų šalims baiminantis dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Maskva prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi iki 100 tūkst. karių. „Žiūrint iš karinės perspektyvos arba kario akimis, turbūt, dabar grėsmė Europai dėl karo yra pati aukščiausia po 1945 metų.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys trečiadienį nuotoliniu būdu dalyvauja NATO karinio komiteto konferencijoje, skirtoje aptarti įtampai prie Ukrainos sienos, kur Rusija sutelkė tūkstančius karių. Dvi dienas truksiančios konferencijos metu 30 NATO šalių kariuomenių vadai, vadovaujant komiteto pirmininkui admirolui Robui Baueriui, aptars saugumo situaciją ir Aljansui svarbius strateginius klausimus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Dezinformacijos srautas pernai gruodį Lietuvos informacinėje erdvėje kryptingai augo, antradienį skelbia Lietuvos kariuomenė. Jos Strateginės komunikacijos departamento analitikai gruodžio 1-31 dienomis identifikavo 507 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų – 20 daugiau nei lapkritį. Anot kariuomenės, itin išaugo gynybos ir saugumo temų eskalacija.

Įtempta padėtis Ukrainos pasienyje verčia Lietuvą sparčiau stiprinti savo kariuomenę. Valstybės gynimo taryba nusprendė anksčiau, nei planuota, įsigyti salvines raketų ugnies sistemas. Negana to, nuo kitų metų Lietuvoje daugės šauktinių. Krašto apsaugos ministerija šauks 4400 jaunuolių, tai 600-ais daugiau nei šiemet. Salvinė raktų ugnies sistema Lietuvoje turėjo atsirasti 2028-aisiais.

Visuotinis šaukimas į kariuomenę, jaunuoliams vos baigus mokyklą, galėtų atsirasti 2027 arba 2029 metais, jis atsieitų šimtus milijonų eurų, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atliktoje Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studijoje. Dokumente, kurį matė BNS, teigiama, kad pasiruošimas visuotiniam šaukimui priklausytų nuo to, kas būtų šaukiami į kariuomenę.

Šveicarijos kariuomenė uždraudė jos nariams tarnybos metu naudotis susirašinėjimo platforma „WhatsApp“, ketvirtadienį patvirtino kariuomenės atstovas spaudai. Vietoj to pasiūlyta naudoti Šveicarijos susirašinėjimo paslaugą, kuri laikoma saugesne duomenų apsaugos požiūriu. Draudimas taip pat taikomas kitų platformų, tokių kaip „Signal“ ir „Telegram“, naudojimui karių privačiuose telefonuose tarnybos ir operacijų metu. Gruodžio pabaigoje vadai ir štabų viršininkai gavo el.

Ketvirtadienį, sausio 6 d., sudaryti 2022 m. karo prievolininkų sąrašai. Jie skelbiami interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos karo prievolininko pavardės yra nurodytas tikslus terminas iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu.

Sudaryti šauktinių sąrašai – juose 54 tūkstančiai pavardžių. Tiesa, privalomąją karo tarnybą realiai turės atlikti tik maždaug 4 tūkstančiai. Pasitikrinti, ar jų pavardės yra šauktinių sąrašuose jaunuoliai galės jau šią savaitę.  Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus paleidžia sistemą, kuri atsitiktiniu būdu sudaro šauktinių sąrašą 2022 metams.

Antradienio rytą pareigūnus ant kojų sukėlęs pranešimas apie galbūt Rinktinės gatvėje, netoli Vilniaus rajono savivaldybės pastato, rastą karo laikų sprogmenį nepasitvirtino. Atliekant kasinėjimo darbus, policija gavo pranešimą, kad rastas daiktas, panašus į aviacinę bombą, iškviesti kariuomenės išminuotojai, 8.32 val. toje vietoje įvestas planas „Skydas“.  Po valandos šis planas atšauktas.

Sausio 3 d. pavakarę Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos narai-išminuotojai, vykdydami rekonstruojamos Klaipėdos uosto krantinės povandeninės dalies žvalgybos užduotį, 4 metrų gylyje aptiko du II-ojo pasaulinio karo laikų 105 mm artilerijos sviedinius ir artilerinio sviedinio sprogdiklį. Buvo aktyvuotas planas „Skydas“, ištrauktų sprogmenų laikiną saugojimą vietoje perėmė policijos pareigūnai.

Praėjusių metų pabaigoje įtariant nusižudžius du šauktinius, tiek kariuomenė, tiek ekspertai sako, kad tai atspindi bendras tendencijas šalyje, o kariuomenės didesnės rizikos erdve bent jau kol kas laikyti nereikėtų. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba šalyje sugrąžinta 2015-aisiais, per šį laiką fiksuoti penki jaunuolių savižudybės atvejai, tačiau du iš jų įvyko pernai spalio pradžioje ir lapkričio pabaigoje.

Rusijos vakaruose ateinančiais metais bus surengtos dviejų armijų štabų pratybos ir operatyvinės Baltijos laivyno grupės pratybos, pranešė Vakarų karinės apygardos pajėgų vadas Aleksandras Žuravliovas. „Kovinės ir operatyvinės parengties viršūnė 2022 metais bus dvišalės štabų pratybos dalyvaujant dviem apygardos junginiams ir operatyvinės pratybos su Baltijos laivyno pajėgų grupe“, – interviu laikraščiui „Krasnaja zvezda“ sakė A. Žuravliovas.

Rusijos kariuomenė į Ukrainą gali įsiveržti bet kada – taip tvirtina akylai Kremliaus veiksmus stebintys specialistai. O Lietuvoje pastaruoju metu pagausėjo užsienio politikų vizitų, visi jie – apie įtemptą saugumo situaciją mūsų regione. Ar tai reiškia, kad ir Lietuvos kariuomenė telkia pajėgumus gynybai? Krašto apsaugos ministras neslepia, kad mūsų šalies ir sąjungininkų karių parengtis yra padidinta.

Į Lietuvą prieš Kalėdas atgabenta 830 optinių taikiklių Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Modernizuodami Lietuvos kariuomenę, pagrindinį dėmesį skiriame kariui, o siekdami užtikrinti jo užduočių įvykdymą, norime jį tinkamai aprūpinti ir modernia ginkluote. Optiniai taikikliai – dar vienas žingsnis šio tikslo link“, – sako krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.

Lietuvos kariuomenę papildė nauji sunkvežimiai ir mikroautobusai, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Lietuvos kariuomenei šią savaitę perduoti Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ specialiosios paskirties „Arocs“ sunkvežimiai ir pristatyta paskutinė partija padidinto pravažumo multifunkcinių mikroautobusų „Peugeot Dangel Expert“. Bendra įsigijimų sutarčių vertė – apie 16 mln. eurų. Iš viso už šią sumą įsigyti 25 sunkvežimiai ir 127 mikroautobusai.

Lapkritį fiksuota išaugusi dezinformacija, suaktyvėjusi neigiama Kinijos komunikacija, antradienį skelbia Lietuvos kariuomenė. Jos teigimu, Strateginės komunikacijos departamento analitikai praėjusį mėnesį identifikavo 487 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų. Anot kariuomenės, tai – ženkliai daugiau, nei rugsėjo ir spalio mėnesiais, per kuriuos užfiksuota atitinkamai – 405 ir 430 atvejų.

NATO įdėmiai stebi situaciją rytiniame regione ir pasaulyje, teigia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, antradienį dalyvavęs Nyderlanduose ir nuotoliniu būdu vykusioje neeilinėje NATO karinio komiteto konferencijoje. „Buvo pristatytas bendras saugumo supratimas arba paveikslas. Situaciją matome vienodai – tiek Europoje, tiek plačiau“, – BNS telefonu iš NATO vadavietės Briunsiume sakė V. Rupšys.

Politinę karjerą baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį buvo pastebimai sujaudinta jai surengtos atsisveikinimo ceremonijos, per kurią nuskambėjo „pankų krikštamote“ vadinamos atlikėjos Ninos Hagen daina ir karių eitynėmis su deglais. Ceremonija buvo surengta likus vos kelioms dienoms iki A. Merkel, prie Vokietijos vyriausybės vairo stovėjusios 16 metų, darbo kanclerės poste pabaigos.