karantinas

Nors ilgą laiką Lietuva pagal gyventojų burnos ir dantų sveikatą Europoje buvo tarp atsiliekančių valstybių, pastaraisiais metais situacija ėmė taisytis. Tiesa, šias tendencijas kiek sujaukė pandemija, dėl kurios praėjusiais metais kuriam laikui buvo apribotos galimybės gauti odontologų paslaugas. Odontologų kabinetams vėl atvėrus duris į juos plūstelėjo pacientai, tačiau, anot klinikų atstovų, priešpandeminis paslaugų paklausos lygis dar nepasiektas.

Naujasis mokslo metų sezonas jau panašesnis į įprastus mokslo metus – vaikai grįžta į kontaktinį mokymą, popamokinę veiklą, būrelius. Tiesa, daugiau užsiėmimų galimai labiau paplonins ir tėvų kišenę, mat būrelių kainos šį rudenį kai kuriuose Lietuvos miestų didesnės nei praėjusiais sezonais. Kainų kilimas juntamas tiek savivaldybių biudžetinėse, tiek privačiose popamokinės veiklos vietose.

Pandemijos metu mes valgėme daug daugiau. Naujausi Anglijos Visuomenės sveikatos agentūros (PHE) duomenys rodo, kad daugiau nei 40 proc. suaugusių britų per pandemiją vidutiniškai priaugo 3 kilogramus. Lietuviai taip pat gerokai pasunkėjo. Kūno svorio padidėjimo priežastys iš pirmo žvilgsnio atrodo akivaizdžios. Karantino metu mažiau judėjome, o emocinis valgymas ir sporto salių uždarymas tikrai nepadėjo.

Dar liepos pabaigoje staiga pradėjęs augti sergamumas COVID-19 šiuo metu, panašu, stabilizavosi. Tačiau ekspertai neslepia, kad būtų naivu tikėtis nesulaukti naujo atvejų protrūkio, nors ir sutinka, kad tokio juodo scenarijaus kaip praėjusį rudenį greičiausiai pavyks išvengti.

Naujausia šalies mirčių statistika rodo, kad 19 iš 20 nuo COVID-19 mirštančių pacientų buvo arba nepasiskiepiję, arba gavę tik vieną vakcinos dozę. O situacija Lietuvoje toliau kaista – per vakar laboratorijos užfiksavo didžiausią naujų COVID-19 atvejų skaičius per visą vasarą. Ekspertai sako, kad dėl delta atmainos populiacijos imunitetas veikiausiai nesusidarys, tad didžiausia rizika užsikrėsti,  pakliūti į ligoninę ar net mirti dabar teks nepasiskiepijusiai visuomenės daliai.

Planinių operacijų apimtys pradėjo augti, kai prasidėjo vakcinavimas nuo COVID-19 infekcijos ir ėmė mažėti sunkiai sergančiųjų, gydomų stacionare, skaičius. Šiuo metu atliekamos visos planinės operacijos be apribojimų, o pacientai noriai grįžta į poliklinikas. Chirurgas primena, kaip pasiruošti operacijai bei kaip greičiau po jos atsigauti. „Šiuo metu atliekamos visos planinės operacijos be apribojimų.

Kaimo turizmo sodybos – vienos iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos ir karantinų. Jų veikla ilgiau nei pusmetį buvo visiškai sustabdyta, o ją atnaujinus, džiaugsmo turi ne visi – klientai bijo iš anksto rezervuoti švenčių datas, vestuvės griūva dėl negalinčių parskristi iš užsienio, iki šiol vyrauja daug nežinios, neapibrėžtumo, o ir užsakymai dažniausiai vyksta paskutinę minutę.

Nors Vyriausybė gerokai iš anksto paruošė ribojimus dar vienam rudeniui su COVID-19 pandemija, neaišku, ar ribojimų išties prireiks, o gal atvirkščiai – jie taps griežtesni. Deja, gausiai besiskiepijančių užsienio valstybių pavyzdžiai Lietuvai nežada nieko gero – net ir spartus vakcinavimas neužkerta kelio įvairiems ribojimams Izraelyje.

Epidemiologinis Lietuvos žemėlapis sparčiai kinta. Lietuvoje vėl fiksuojamos dvi „juodos“ savivaldybės pagal užsikrėtimų COVID-19 skaičių, praėjusią savaitę buvo keturios. Galima matyti, kad didžioji dalis Lietuvos „raudonuoja“, tačiau kai kuriuose regionuose naujų atvejų skaičius šiek tiek slopsta. Bloga žinia ta, kad Lietuvoje neliko „žalių“ savivaldybė – Pakruojo rajonas perėjo į „geltonąją“ zoną.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentuoja kad tam, jog rudenį neįsigaliotų griežtesni apribojimai nesiskiepijusiems gyventojams, neužtenka tik didesnių vakcinavimosi tempų. Pasak premjerės, ne ką mažiau svarbu, kad apskritai gerėtų epidemiologinė situacija šalyje ir ligoninės nebūtų perpildytos COVID-19 pacientais. Nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintys asmenys negalės apsipirkti prekybos centruose ar nebūtinų prekių parduotuvėse.

Iki pat dabar maistu ir gėrimais prekiauti negalėję kino teatrai atveria duris. Pokyčiai, kaip praneša vienas kino teatrų tinklas, planuojami jau nuo šios savaitės penktadienio. Tiesa, maistas kino salėse taip pat reiškia, kad į kino teatrą bus galima patekti tik turint galimybių pasą.  Tokia žinia pasidalijo vienas kino teatrų tinklas.

Indijos pietinėje dalyje esančioje Keralos valstijoje fiksuojami nauji koronaviruso atvejai sudaro beveik pusę visų šalies atvejų. „BBC“ žurnalistai Soutikas Biswas ir Vikas Pandey aiškinasi, kodėl šioje valstijoje užsikrėtimų vis daugėja, praėjus keliems mėnesiams nuo pirmųjų įspėjimų apie artėjančią mirtiną antrąją bangą. 2020 metų sausį Keraloje pranešta apie pirmąjį užsikrėtimo COVID-19 atvejį – tuomet susirgo medicinos studentas, grįžęs iš Uhano, Kinijos, kur pandemija ir prasidėjo.

Lietuvoje per praėjusią parą nustatyti 548 nauji koronaviruso atvejai, du žmonės nuo COVID-19 mirė, penktadienį praneša Statistikos departamentas. Mirusieji buvo 70–79 ir 80–89 metų. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 226 atvejų, o teigiamų diagnostinių testų dalis išliko nepakitusi ir siekia 4 procentus. Šalyje per praėjusią parą atlikti 6023 molekuliniai (PGR) ir 8406 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Vyriausybė iš pradžių svarstė uždrausti viešuoju transportu važiuoti galimybių paso neturintiems gyventojams, tačiau dabar nuo šios idėjos atsitraukė. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad šios sprendimo įgyvendinimas būtų per daug sudėtingas, ypač rudenį piko valandų metu. „Dėl to, kad buvo įvertintos administracinės galimybės viešojo transporto.

Verslas galimybių pasą galėtų taikyti ir prieš įsigaliojant naujiems ribojimams, jiems tuomet neturėtų galioti epidemiologinės paslaugų teikimo sąlygos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Jei iki rugsėjo 13 dienos nėra galimybių paso, bet yra griežtinami operacijų vadovo sprendimai, reikėtų palikti galimybę atsidaryti su galimybių pasu be jokių apribojimų, toks mūsų tikslas“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė politikė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo nuo karantino ribojimų nukentėjusiems individualiai dirbantiems žmonėms kompensuoti dalį jų pastoviųjų išlaidų. Siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė.  Pasak ministerijos, šie žmonės paskelbus karantiną negalėjo dirbti, o tie, kurie nuomojasi patalpas,  patyrė pastoviųjų išlaidų, todėl dabar turi skolų.  Žiniasklaida skelbė, kad tokie smulkieji prekybininkai piktinosi paramos skirstymu.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad dauguma į ligoninę atsigulusių sunkių koronaviruso pacientų nebuvo pilnai vakcinuoti. Vyriausybės vadovė tikino, kad prievartinio skiepijimo Lietuvoje nebus, tačiau pažymėjo, kad žmonės, kurie sąmoningai atsisako skiepytis, pajus patuštėjusias pinigines. „Vakar mirė dar du žmonės. Iš keliolikos žmonių, kurie mirė per rugpjūčio mėnesį, paskiepytas buvo tik tai vienas ir tik viena doze. Žmonės į ligoninę gulasi dešimtimis kiekvieną dieną.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad būtina diskutuoti dėl tokių ribojimų kaip nepasiskiepijusiems draudimas važiuoti viešuoju transportu ar naudotis gydymo paslaugomis. Parlamento vadovė dar kartą paragino visus Lietuvos gyventojus skiepytis nuo koronaviruso. „Aš manyčiau, kad klausimas dėl viešojo transporto ir gydymo įstaigų yra tikrai diskutuotinas. Ar mums reikia raginti žmones skiepytis dar aktyviau? Be abejonės, taip. Mes turime suprasti, kad ruduo nebus lengvas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad nauji ribojimai taptų visiškai nereikalingi, jei dauguma gyventojų pasiskiepytų. Šalies vadovo teigimu, nors nauji draudimai dar neįvesti, jų poveikis jau jaučiamas, kadangi skiepijimo tempai didėja kiekvieną dieną. „Šitie menami ribojimai jau veikia. Aš noriu pasidžiaugti, pažiūrėkite, kas vyksta mūsų skiepijimo srityje. Mes matome, kad procentai kiekvieną savaitę, netgi kiekvieną dieną didėja. Mes atkakliai iriamės link tų 70 proc.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 261 COVID-19 pacientas, 38 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 211 žmonių, 16 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 35 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 286 tūkst. 103 žmonės, tebeserga – 4503. Nuo šios ligos iš viso mirė 4427 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9057 mirtys.

Nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios griežtų ribojimo priemonių kritikai visame pasaulyje aiškino, kad valdžios kišimasis daro daugiau žalos už pačią ligą.

Vokietijoje jau daugiau kaip pusė gyventojų visiškai paskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas. „Jau daugiau kaip 45 mln. žmonių Vokietijoje visiškai pasiskiepijo nuo koronaviruso. Tai sudaro 54,5 proc.“ gyventojų, per „Twitter“ parašė ministras. Bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę Vokietijoje yra gavę 51,8 mln. žmonių – 62,3 proc. gyventojų.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 8 796 testus nustatyti 246 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė vienas anksčiau užsikrėtęs pacientas, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 241 naują COVID-19 atvejį ir vieno paciento mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 194,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 248 COVID-19 pacientai, 38 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su ankstesne para, bendras ligonių gydymo įstaigose skaičius išaugo maždaug dviem dešimtimis. Deguonis papildomai tiekiamas 192 žmonėms, 12 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 47 žmonių. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 285 tūkst.

Kitą savaitę dėl koronaviruso plitimo Vyriausybei planuojant įvesti naujų ribojimų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad paslaugos ir toliau bus prieinamos žmonėms ne tik su galimybių pasu, bet ir su medicininiais išrašais.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Planuojama, kad nuo rugsėjo Galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu. Imuniteto nuo koronaviruso neturintys asmenys nuo rugsėjo galės naudotis tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Nuo rugsėjo Galimybių paso neturintys gyventojai galės apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėlėse, jiems užsivers grožio salonų durys. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Jau artimiausiu metu Galimybių pasas bus reikalingas norint nueiti į kavinę, restoraną, naktinį klubą, barą ar didesnį renginį. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės apsisprendė priimti pluoštą sprendimų, kurie jau netrukus stipriai apribos galimybių paso neturinčių žmonių gyvenimą. Nors vieni pakeitimai jau turėtų įsigalioti artimiausiomis dienomis, kai bus pasiektas 250–300 COVID-19 lovų užimtumas, daliai veiklų būtų duodamas pereinamasis laikotarpis iki rugsėjo 13 d. Tiesa, ministrų kabinetas sutarė, kad dar per kelias dienas laukia galimi nutarimo pakeitimai.

Vyriausybė trečiadienį turėtų nuspręsti, kokie nauji ribojimai, kokioms veikloms ir kokiems darbuotojams bus įvesti po to, kai pandeminė situacija pasieks nustatytą ribą. Specialistai tikisi, kad tokio karantino, koks buvo pavasarį, nereikės, tačiau naujų ribojimų ir kontrolės bus. Trečiadienį Vyriausybė planuoja nuspręsti, kaip ir kada toliau blogėjant situacijai dėl koronaviruso, bus ribojamos įvairios veiklos, ko negalės daryti nepasiskiepiję ar nesitestuojantys gyventojai ir verslas.

April Allinson atostogos baigėsi tada, kai ji užsikrėtė koronavirusu ir turėjo izoliuotis su dukra ir jos drauge. Abi merginos dabar turi izoliuotis dar 10 dienų, ir nesupranta, kodėl. Maljorkoje užstrigusi mama su 13 metų amžiaus dukra ir jos drauge bijo, kad niekada nebegalės grįžti namo, nes joms liepta izoliuotis jau 21 dieną, rašoma dailystar.co.

Šalies epidemiologiniame žemėlapyje liko vos keletas „žaliųjų“ savivaldybių, o visos Lietuvos spalva – jau raudona. Iš viso tokių savivaldybių – 13, o žalių liko tik 10. Toliau kylant užsikrėtimų skaičiai pamažu auga ir COVID-19 lovų užimtumas, kas turėtų lemti ir grįžtančių daugiau ribojimų. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, visa šalis pagal dviejų savaičių naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, įžengė į pirmąją (C1) raudonąją zoną.

Šalyje blogėjant epidemiologinei situacijai Vyriausybė siūlo kai kurias veiklas leisti tik su galimybių pasu – tai yra pasiskiepijusiems, persirgusiems gyventojams ir mokamą PGR testą pasidariusiems gyventojams. Tai reiškia, kad rudenį dalis veiklų tam tikrai daliai žmonių gali būti ribojamos, Lietuva tarsi pereitų į dalinį karantiną.

Šį savaitgalį ne tik Lietuvoje demonstraciją surengė vadinamieji „antivakseriai“. Kur kas didesni vakcinų ir karantino priešininkų protestai praūžė ir Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje ir kitose šalyse. Paryžiuje beveik 20 tūkst. žmonių eisena virto riaušėmis su policija. Riaušininkai policijos pareigūnus puola Paryžiaus centre. Ir netrukus sulaukia atsako – dujų ir smūgių lazdomis.

Vis dažniau kalbama apie tai, kad netrukus Lietuvoje gali prasidėti ketvirtoji koronaviruso banga, o Vyriausybė svarsto idėją, kad bendrą šalies karantiną turėtų keisti lokalūs. Tačiau užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas sako, kad riboti reikėtų tik tas įmones ar mokyklas, kuriose kiltų viruso židiniai.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtina, kad jei koronaviruso atvejų augimas išliks toks, koks buvo šias kelias savaites, rudenį pasitiksime su 3 tūkst. atvejų per dieną. Jo tvirtinimu, neskiepytųjų karantinas yra vienas iš geriausių sprendimų šiuo metu stabdant pandemiją, tačiau ekspertas neatmeta galimybės, kad užsipildžius ligoninėms, vėl tektų skelbti visuotinį karantiną.

Siekiant suvaldyti COVID-19 ligos Delta atmainos plitimą Lietuvoje, nuo liepos 26 d. įsigalioja papildytas darbų ir veiklos sričių sąrašas, kurių atstovai turės būtinai profilaktiškai periodiškai tikrintis dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Reguliariai tikrintis sveikatą privalės COVID-19 nepersirgę ir nepasiskiepiję tam tikrų sektorių ar veiklos sričių darbuotojai.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 233 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 34,3. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 280 tūkst. 541 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 1353 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 193 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 1 žmogus, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 45,1. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 280 tūkst. 296 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 1164 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 176 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 39,3. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 280 tūkst. 93 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 894 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatytas 101 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 34,3. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 279 tūkst. 914 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 894 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Pasibaigus antrajam karantinui būsto nuomos rinka didžiuosiuose šalies miestuose atsigauna, tačiau dar nepasiekė priešpandeminio lygio. Ekspertų teigimu, nors butų nuomos kainų augimas yra paspartėjęs, sparčiai auga ir butų pirkimo kainos, tad nuomos pajamingumas ženkliai nedidėja ir šiuo metu siekia apie 7 procentus. Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, pasibaigus antrajam karantinui trumpalaikė nuoma atsigauna.

Laisvės diena, ar šuolis į nežinomybę? Jungtinė Karalystė nuo pirmadienio atšaukia kone visus likusius koronaviruso suvaržymus. Mokslininkai baiminasi, kad augant naujų susirgimų skaičiui tai šalį gali privesti prie naujos krizės, premjeras ginasi, kad vėliau panaikinti ribojimus bus tik sunkiau. Žiniasklaidos pavadintą „Laisvės dieną“ Jungtinė Karalystė pasitiko griausmingais vakarėliais. Po metų pertraukos žmonės muzika gali mėgauti be jokių taisyklių ir suvaržymų.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 60 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos nemirė nė vienas žmogus, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 32,2. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 279 tūkst. 813 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 871 asmenys. Pasveikusiųjų – 268 tūkst.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį atšaukė didžiąją dalį dėl koronavirusinės pandemijos įvestų suvaržymų Anglijoje, žengdama žingsnį, kurį mokslininkai ir opozicija pasmerkė kaip pavojingą šuolį į nežinomybę. Nuo vidurnakčio (2 val. Lietuvos laiku) vėl gali veikti tokios vietos kaip naktiniai klubai, taip pat pilnu pajėgumu gali veikti kitos įstaigos uždarose patalpose, tačiau nebelieka teisiškai nustatytos tvarkos dėl kaukių dėvėjimo ir darbo iš namų.

Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais mirė 43 547 žmonės – 5 tūkst. daugiau nei užpernai. Nors COVID-19 liga figūruoja tarp keturių pagrindinių mirties priežasčių, kraujotakos sistemos ligos vis dar pirmauja. Pernai jos sudarė 52,7 proc. visų mirties atvejų, o mirtys nuo COVID-19 – 5,2 proc.

Prastai pasirengimą Tokijo olimpiadai pradėjusi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinė ir toliau susiduria su nesklandumais. Pranešama, kad vienas rinktinės lyderių Bradley Bealas atsidūrė saviizoliacijoje dėl koronaviruso. Gynėjas ligos simptomų nejaučia, tačiau yra priverstas laiką leisti karantine ir komandai padėti negali.  Maža to, susvyravo ir jo galimybės padėti rinktinei olimpiadoje.

Prancūzija nelaukia, kol Delta atmaina šalyje išplis dar labiau ir įveda privalomą vakcinaciją visam medicinos įstaigų personalui. Be to, prezidentas Macronas pareiškė, kad neatmeta, jog situacijai pablogėjus, privalomai skiepytis teks visiems prancūzams. Prancūzijoje plintant koronaviruso Delta atmainai, prezidentas Emmanuelis Macronas imasi precedento neturinčių priemonių.