karantinas

Latvijoje įsigalioja nepaprastoji padėtis, o parduotuvėse tvarka griežtesnė nei Lietuvoje. Kaip ir Lietuvoje – ten prekybos centruose reikės rodyti koronaviruso sertifikatus, tačiau savaitgalį centrai nedirbs. Tiesa, latvių valdžia senjorų skiepijimą nusprendė skatinti kitaip – skirti ne 100 eurų paskatinimą, o 20 eurų kompensaciją šildymui.  Tris mėnesius – tiek Latvijoje tęsis nuo pirmadienio įsigaliojanti nepaprastoji padėtis.

Daugelis bendrovių, taip ir neatsigavusių po praėjusios koronaviruso bangos, šį pavasarį sulauks bankroto dėl Latvijoje įvesto naujo karantino, pareiškė vietos verslininkas televizijai „Riga TV24“. Maža to, visame viešųjų paslaugų teikimo sektoriuje įvestas privalomas skiepijimas. Verslo atstovų teigimu, bent daliai jo reiktų daryti išlygas.

Politikams aršiai diskutuojant dėl karantino ir pandemijos valdymo priemonių, komunikacijos specialistai pastebi, kad Vyriausybė pastaruoju metu ėmėsi šiek tiek lengvesnės komunikacijos pandemijos valdymo klausimais. Naujų užsikrėtimų skaičiams augant skelbiama, kad karantino įvesti neplanuojama.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nepagailėjo kritikos premjerei Ingridai Šimonytei ir paragino kuo greičiau įvesti karantiną. Reaguodama į pastabas, ministrė pirmininkė priminė A. Verygai, kad jis pats pernai būdamas ministru neskubėjo griežtinti ribojimų. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su A. Veryga – TV3 žinių „Dienos komentare“. Pernai rudenį jūs delsėte įvesti griežtesnius ribojimus ir COVID-19 susirgimų skaičius šoktelėjo į kosmines aukštumas.

Seimas svarstys siūlymą savivaldybių tarybų komitetams ir komisijoms posėdžiauti nuotoliniu būdu ir tuo atveju, jei šalyje nėra paskelbto karantino ar ekstremalios padėties. Pagal šią savaitę parlamente pateiktas pataisas, komitetų bei komisijų posėdžiai galėtų vykti ir mišriu būdu, daliai narių fiziškai susirenkant į komiteto posėdį, o kitai daliai savivaldybės tarybos narių dalyvaujant nuotoliniu būdu.

Prezidentūra teigia, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje yra „labai prasta“, o vakcinacijos tempai – „ultra lėti“. Prezidentūros labiausiai netenkina tai, kad per lėtai yra skiepijami vyresnio amžiaus gyventojai. Prezidentūros Sveikatos ekspertų taryba penktadienį aptarė epidemiologinę situaciją šalyje bei skiepijimosi nuo COVID-19 tempus. „Deja, epidemiologinė situacija yra labai prasta Lietuvoje šiai dienai. Tai rodo esminiai parametrai – sergamumas ir mirtys.

Aurelijus Veryga teigia, kad neskelbdama karantino premjerė Ingrida Šimonytė renkasi sau politinius dividentus. Vyriausybės vadovė atkerta, kad praėjusiais metais, kai pats buvo atsakingas už pandemijos valdymą, A. Veryga nematė reikalo skelbti griežtą karantiną net ir esant itin blogai situacijai. Buvęs sveikatos apsaugos ministras įvertino trečiadienį Vyriausybės grąžintą privalomą kaukių dėvėjimą patalpose.

Aurelijus Veryga teigia, kad reikia įvesti karantino režimą. Politiko teigimu, tą reikia padaryti, kad už papildomą darbą kovidiniuose skyriuose didesnį atlygį gautų medikai. Buvęs sveikatos apsaugos ministras įvertino ir trečiadienį Vyriausybės grąžintą privalomą kaukių dėvėjimą patalpose.

Vyriausybė trečiadienį planuoja grąžinti reikalavimą uždarose erdvėse nešioti kaukes. Antradienį žurnalistams komentuodama šį siūlymą premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad tam pakaks ekstremalios situacijos režimo. Anksčiau buvo svarstyta, kad rekomendaciją patalpose dėvėti kaukes pakeičiant į reikalavimą, gali tekti vėl įvesti karantino režimą.

COVID-19 pacientų skaičius vis auga, dar labiau kurstydamas kalbas apie naujo karantino būtinybę. Ekonomistas Raimondas Kuodis skatina Lietuvą pagaliau tapti suaugusių žmonių visuomene ir prisiimti atsakomybę tuos, kurie nesiskiepijo be rimtos priežasties.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad karantino Vyriausybė įvesti neplanuoja ir šalyje liks galioti ekstremali situacija. Toks sprendimas priimtas gavus teisininkų išvadas. „Iš paskutinių teisininkų išvadų panašu, kad apsieisime su ekstremaliąja padėtimi“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak Vyriausybės vadovės, ministrų kabinetas nepersigalvojo, o tiesiog sulaukė teisininkų išvadų.

Lietuvoje augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, daugėjant mirčių ir pildantis ligoninių lovoms, Vyriausybė imasi naujų veiksmų kovoje su pandemija. Ministrų kabinetas kitą savaitę priims sprendimus, kurie pirmiausia lies privalomą kaukių dėvėjimą viduje. Visgi, jei tai neduos teigiamų rezultatų, valdžios akys turėtų nukrypti į srautus masiniuose renginiuose.

Naujos koronaviruso atmainos gąsdina medikus ir mokslininkus. Baiminamasi, kad kai kurios bus dar atsparesnės vakcinoms. Nors valdantieji dėl naujo karantino tikimybės nedaugžodžiauja, Lietuvos mokslininkai atviresni – artėjame prie labai pavojingų susirgimų skaičių, kai užsidarymas liks vienintele išeitimi. Ekspertų teigimu, galbūt besiartinantis karantinas gali būti kitoks. Jei ligoninės ir toliau pildysis imuniteto neturinčiais pacientais, greičiausiai ribojimai bus taikomi tik jiems.

Šalyje jau daugiau nei 10 dienų apribojus paslaugų teikimą tik gyventojams su galimybių pasais, grožio sektoriaus atstovai gyvena niūriomis nuotaikomis. Jie skaičiuoja, kad klientų srautas sumažėjęs mažiausiai penktadaliu, o kai kuriuose salonuose iš viso srauto beateina vos dešimtadalis. Specialistai atviri – jų verslas pasmerktas žlugti. Vis dėlto, kai kurios savarankiškai dirbančios meistrės sako, kol kas klientų sumažėjimo nejaučiančios, nors irgi priima klientus tik su galimybių pasu.

Kol Lietuvos epidemiologiniame žemėlapyje plinta juoda spalva, Vyriausybė kalba apie galimą karantino įvedimą ir  taisyklių sugriežtinimus: kaukių dėvėjimą uždarose patalpose, grįžimą prie nuotolinio darbo ir kitus. Penkių savivaldybių – Šiaulių, Rietavo, Telšių, Šilutės ir Plungės – vadovai išsakė nuomonę, kad karantino režimas būtų perteklinė priemonė, todėl jo įvedimui nepritartų.

Lietuvai juoduojant pagal koronaviruso rodiklius, Vyriausybė planuoja įvesti naujus ribojimus ir galbūt vėl šalyje skelbti karantiną. Sprendimą dėl to ministrų kabinetas ketina priimti kitą savaitę.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad karantinas Lietuvoje gali būti grąžintas, nes dabartinių priemonių negana. O Saulius Skvernelis blogai vertina planus įvesti naują karantiną, nes buvusio premjero teigimu, Vyriausybė praleido šiltąjį sezoną pasiruošimui naujajai koronaviruso bangai, o tai rodo, kad šis ministrų kabinetas su pandemija nesusitvarko.  „Visi matome nerimą keliančius skaičius.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Vyriausybė turėtų skirti daugiau dėmesio komunikacijai apie tai, kas padėtų sumažinti sergančiųjų koronavirusu skaičiu, o ne skelbti apie „grįžtantį karantiną“. Pasak G. Nausėdos užsienio politikos grupės vadovės, visuomenė ne visada supranta, ką reiškia karantino sąvoka.

Vyriausybė kol kas karantino neįvedė, tačiau toliau kalba ne tik apie privalomų kaukių patalpose įvedimą, bet vardija ir kitus galimus ribojimus. Kitą savaitę dalyje šalies įstaigų gali būti įvestas ir nuotolinis darbas. Verslas kritikuoja tokią ribojimų politiką, esą nežinomybėje sunku dirbti. Tiesa, vieną sprendimą politikai priėmė. Kad klasės mokyklose greit neištuštėtų, valdžia keičia ir izoliacijos tvarką.

Niujorke viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad centrinė valdžia turi imti pavyzdį iš gerus rezultatus rodančių savivaldybių, norint pasiekti aktyvesnio skiepijimosi nuo COVID-19 visoje šalyje. Jis taip pat pabrėžė, kad gąsdinimo politika gali duoti priešingą rezultatą. Taip valstybės vadovas kalbėjo Vyriausybei svarstant grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą, šalyje vėl įvedant karantino režimą. „Baikime vieną kartą vieni kitus gąsdinti.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pasirašys sprendimą, kuriuo keis moksleivių izoliavimo tvarką. Nuo šiol bus izoliuojami tik COVID-19 sergantys arba kontaktą turėję, bet testo atlikti nenorintys moksleiviai. Taip pat trumpėja izoliacijos trukmė. Ministras teigė, kad ši tvarka galios visiems žmonėms, tačiau pagrindinis motyvas ją keisti – siekis užtikrinti sklandų švietimo procesą mokyklose.

Papildomų COVID-19 priemonių klausimą ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė siūlo kelti Vyriausybės posėdyje kitą savaitę. Tiesa, pirmiausiai ji siūlo apsispręsti, ar tam reikės grąžinti karantino režimą. „Kaukių dėvėjimas, nuotolinis darbas. Labai aiškiai reikia atsakyti sau į klausimą, ar turi būti ekstremaliosios padėties režimas, ką turime dabar, ar karantino.

Nuo karantino suvaržymų nekentėjusiems smulkiesiems verslininkams, dirbantiems su verslo liudijimais, Seimo Ekonomikos komitetas siūlo palengvinti sąlygas gauti paramą, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.   Komitetas trečiadienį pritarė, kad būtų panaikintas Užimtumo įstatymo reikalavimas, kad į subsidiją gali pretenduoti tik tie, kurių veikla nebuvo išregistruota iki karantino paskelbimo.

Naujojoje Zelandijoje, didžiausiame šalies mieste Oklande, galioja itin griežti karantino nurodymai. Gyventojams draudžiama ne tik be būtinybės palikti namus, bet netgi užsisakinėti maistą iš restoranų. Tokių ribojimų akivaizdoje atsiranda ir makabriškų pažeidimų: du vyrai sulaikyti prisikrovę pilną bagažinę mėsainių. Du vyrai buvo sulaikyti Oklando policijos, kuomet bandė „kontrabanda“ įsivežti KFC maisto iš kito regiono. Pakeliui į miestą sulaikytų asmenų automobilyje buvo aptikta 100 tūkst.

Kasdien didėjant COVID-19 užsikrėtusių asmenų skaičiui, užsipildant ligoninėms ir daugėjant mirčių premjerė neatmetamos naujų ribojimų galimybės. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Turime palaukti ir pažiūrėti“ Situacijai vis labiau kaistant, dalis visuomenės jau neabejoja, kad anksčiau arba vėliau neišvengsime visuotinio arba lokalaus karantino.

Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas teigia manantis, kad karantino Lietuvoje būtų galima išvengti. „Matome, kad sergančiųjų skaičius auga. Bet aš manau, kad įmanoma padaryti taip, kad ir be karantino „prasisuktume“ šį sezoną ir iš tikrųjų išlaikytume ir mokyklas dirbančias, ir nebūtų apribojimų, kurie buvo“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Rugsėjį verslams bus išmokėtos paskutinės subsidijos darbuotojų prastovose atlyginimams apmokėti. Tam bus skirta apie 14 mln. iš valstybės rezervo. Vis dėlto, turint minty, kad didžioji dalis verslų ir veiklų jau gali veikti, kyla klausimų – kodėl kai kurie verslininkai savo darbuotojus vis dar laiko prastovose? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prastovose vis dar yra 365 įmonės, kuriose dirba 1018 darbuotojai.

Lietuva vėl pateko į juodosios COVID-19 statistikos sąrašus. Vasaros viduryje galėję džiaugtis viena geriausiai valdomų situacijų Europos Sąjungoje, šiandien mirštamumu nuo koronaviruso lenkiame kitas šalis, o naujų užsikrėtimų infekcija rodiklis kasdien tik auga.

Pagal užsikrėtimų koronavirusu skaičių – visa Lietuva jau juodojoje zonoje. Dėl to Sveikatos apsaugos ministras ir premjerė prabilo apie griežtesnius ribojimus. Tad vėl gresia ne tik privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, bet ir karantinas. Dalis tautiečių sako, kad atsibodo ir karantinas, ir kaukės. Tačiau verslai prieštarauja skeptikams ir sako, kad laikysis visų saugumo priemonių, kad tik galėtų dirbti.

Antradienio rytą Statistikos departamentas pasitiko su nemaloniomis naujienomis – visa Lietuva pasiekė „juodąją“ COVID-19 zoną. Nedžiuginančio vakcinacijos lygio ir, regis, neefektyvių galimybių paso ribojimų fone premjerė Ingrida Šimonytė prakalbo apie galimą karantiną.

Trečiadienį Vyriausybė planuoja svarstyti, ar Lietuvoje vėl reikėtų įvesti karantiną, kuris teisiškai leistų reikalauti iš visų gyventojų dėvėti kaukes uždarose patalpose. Vis dėlto žinomas ekonomistas turi kitokį pasiūlymą, kuris, jo nuomone, leistų geriau kovoti su karantinu. Antradienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvoje turbūt reikėtų grįžti prie privalomo kaukių dėvėjimo visų patalpų viduje.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime teigė, kad šalyje gali tekti vėl įvedinėti karantiną. „Skiepytis“, – paklausta, ką daryti, kad pandeminė situacija šalyje neblogėtų, Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė premjerė I. Šimonytė. Paklausta, ar ją tenkina skiepijimo tempai šalyje, I. Šimonytė atsakė, kad tai ne jos pasitenkinimo klausimas. „Čia yra žmonių suvokimo, kokia rimta yra situacija [klausimas].

COVID-19 situacija šalyje negerėja – antradienį jau visa šalis pateko į juodąją epidemiologinę zoną. Tarp „juodųjų“ savivaldybių jau yra ir Vilnius miestas. Kokia situacija skirtingose savivaldybėse? Ar pavyks išvengti griežto karantino? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi ir virusologu profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Nors turintieji galimybių pasą ar jam prilyginamus dokumentus daug kur jau gali nusimesti kaukę, SAM atstovai atkreipia dėmesį, kad taip gali būti ne visada. Apie didesnes atsargumo priemones kalba tiek politikai, tiek specialistai. Ne gana to, kai kurie siūlo jau dabar apriboti didesnes šventes ir žmonių susibūrimus.

COVID-19 situacija šalyje negerėja – antradienį jau visa šalis pateko į juodąją epidemiologinę zoną. Tarp „juodųjų“ savivaldybių jau yra ir Vilnius miestas. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų sergamumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų šalyje jau perkopė 500 ir šiuo metu yra 504,5. Tuo metu teigiamų diagnostinių tyrimų dalis siekia 6,1 proc. Pranešama, kad per pastarąją parą šalyje užfiksuoti 1155 nauji COVID-19 atvejai, nuo infekcijos mirė 18 žmonių.

Dabartiniai kasdieniai užsikrėtimų COVID-19 skaičiai pranoko pernykščius šimtais kartų, o lovos ligoninėse pildosi taip pat sparčiai. Ar tai reiškia, kad, kaip ir pernai rudenį, šiemet vėl išvysime visuotinį karantiną? Ekspertai nebemato karantino prasmės ir vietoj to siūlo imtis dar griežtesnių priemonių prieš nevakcinuotus gyventojus. Atvejų skaičius jau pranoko pernykštį Šių metų rugsėjo 17 dieną Lietuvoje pranešta apie 1211 naujus COVID-19 atvejus, 7 parų vidurkis – 1019 atvejų.

Pastarosiomis dienomis vis dažniau išgirstame apie karantiną – naujųjų susirgimų banga grėsmingai auga. Reanimacijos beveik pilnos, o kai kurios ligoninės, vietoje įprastų ligonių, priima tik susirgusius koronavirusu.

Jubiliejaus paminėjimą karantino laikotarpiu Biržų ligoninėje surengęs įstaigos vadovas teismo nubaustas administracine nuobauda – 750 eurų bauda. Jubiliejaus paminėjimą karantino laikotarpiu Biržų ligoninėje surengęs įstaigos vadovas teismo nubaustas administracine nuobauda – 750 eurų bauda.

Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad šalyje augant susirgimų nuo COVID-19 skaičiui, Lietuvoje vėl gali būti įvestas karantinas.  „Jau ir dabar tam tikra prasme yra karantinas, tik tiek, kad jis taikomas daugiau tiems žmonėms, kurie neturi imuniteto, tuo būdu galbūt juos ir labiau saugant nuo galimybės užsikrėsti bei papildyti tų ligoninių pacientų gretas.

Galimybių pasas ir karantinas jo neturintiems visuomenėje kelia dideles audras. Seimo narys Gintautas Paluckas teigė, kad būtent jis prives prie karantino, kuris bus taikomas visiems, o sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė atskleidė, kad svarstomi ir viešojo transporto srautų ribojimai.

Seimui siūloma priimti Darbo kodekso pataisas, kurios be išeitinių paliktų per karantiną iš darbo nusprendusius išeiti darbuotojus. Iniciatoriai tikina, kad tai bus paskata dirbti, o ne ieškoti išmokų. Opozicija planuoja nepalaikyti siūlymo ir siūlo nežiūrėti į darbuotojus kaip į nusikaltėlius.

Nuo rugsėjo 13 d. įsigaliojus ribojimams galimybių paso ar jį atitinkančių dokumentų neturintiems asmenims laisvėja ir reikalavimai dėl kaukių. Pranešama, kad veikloms, kuriose dalyvauja imunizuoti ar neigiamą testo rezultatą turintys žmonės, dėvėti kaukes dauguma atvejų tik rekomenduojama. Tačiau dėl tokio leidimo specialistai priversti tik kraipyti galvomis.

Jeigu neturite galimybių paso, tikėtina, kad nuo pirmadienio neturėsite ir gražios šukuosenos, mat kirpyklos dar kurį laiką bus uždarytos tiems, kas nepateiks dokumento apie savo imunitetą nuo Covid-19. O kaip tokius pokyčius sutinka pačios grožio industrijos atstovai? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ su žurnalistu Tomu Loiba kalbėjosi kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė.

Artėjant rugsėjo 13 d., kai įsigalios nauji ribojimai, su jais nesutinkantys smulkieji verslininkai teigia, kad teks nutraukti veiklą. Anot jų, valdžios sprendimas prieštarauja konstitucijai, tad išeitis yra tik viena, toliau veiklą vystyti internete. Tuo metu smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovė tikino, kad panašūs pareiškimai yra pavieniai. Tačiau siuntų pristatymo įmonės jau skaičiuoja augančius užsakymus.

Respublikinė Šiaulių ligoninė skelbia dėl COVID-19 pacientų daugėjimo pradedanti riboti planines operacijas, penktadienį pranešė LNK žinios. COVID-19 pacientams skirtų lovų ligoninėje yra 86, šiuo metu čia gydomi 78 pacientai, 12 iš jų – reanimacijoje. Ligoninė skelbia, jog daugėjant šios ligos pacientų plečiami jiems skirti skyriai ir perorganizuojamas planinis darbas: laikinai ribojamos planinės chirurgijos paslaugos.

Nuo rugsėjo 13 d. ruošiami ribojimai galimybių paso ar jį atitinkančių dokumentų neturintiems žmonėms, tikimasi, padės valdyti pandemiją ir paskatins vakcinaciją. Tačiau jau dabar pasigirsta dvejonių, kiek tai veikia ir kokių dar priemonių reikėtų imtis. Be kita ko, neatmetama, kad blogėjant situacijai gali prireikti ir griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, karantino visiems.

Per pastaruosius metus pas savo šeimos gydytoją lankėsi kas antras (50 proc.) šalies gyventojas, iš jų daugiau nei pusė (27 proc.) apsiribojo vienu vizitu, likusi dalis (23 proc.) lankėsi dažniau, rodo Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. Likusieji arba nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, arba vengė vizito pas medikus net negaluodami.

Nuo rugsėjo 13 dienos Lietuvoje atnaujinamos ekstremalios padėties sąlygos. Dauguma viešų susibūrimo vietų, taip pat ir kontaktinių veiklų teikimo vietų, iš lankytojų reikalaus galimybių paso. Tam tikrų darbuotojų  grupėms išlieka ir reikalavimas nuolat testuotis. Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nuolat testuotis nuo rugsėjo 13 dienos turės ir dar vieno sektoriaus darbuotojai.

Nors šalyje jau pasiekta 70 proc. nuo COVID-19 paskiepytų suaugusiųjų riba, įspėjama, kad to, norint grįžti į įprastą gyvenimą, nepakaks. Štai Danija koronavirusą jau nusprendė laikyti sezonine liga ir didesnių ribojimų atsisako. Kokios imunizacijos apimtys taip leistų pasielgti ir Lietuvoje?  Nuo rugsėjo 10 d. Danija COVID-19 nebelaikys „didelę grėsmę visuomenei keliančia liga“, o tai reiškia, kad dauguma likusių apribojimų nustos galioti.