kapitalas

Zongas Qinghou užkopė į turtingiausių Kinijoje žmonių viršūnę, sukaupęs turto už 12,6 mlrd. JAV dolerių. Jis valdo gaiviųjų gėrimų bendrovę „Hangzhou Wahaha Group“. Milijardierius antradienį patikino, turtą pasiekė ne šalies akcijų biržoje, rašo „The Wall Street Journal“ tinklaraštis „China Realtime Report“. „Kai eiliniai žmonės investuoja į ją, rinka turėtų apdovanoti juos pelnu. Bet taip neatsitinka“, - sakė Z. Quinghou, nuogastaudamas, kad spekuliantai sugadino akcijų rinką kitiems.

Didžiausia Islandijos informacinių technologijų (IT) bendrovė CCP yra būtent tai, ko šiai salai reikia norint išbristi iš ekonominės krizės. Ji yra globali, sparčiai auganti ir įdarbina šimtus darbuotojų, bet jos istorija taip pat atspindi nerimą dėl šalies ateities, rašo „Reuters“. CCP vadovui Hilmarui Peturssonui išgirtasis Islandijos ekonomikos atsigavimo modelis gal ir padėjo atitolinti 13 mlrd.

Rusijos centrinio banko vadovas trečiadienį pareiškė, kad 2012 metais iš šalies į užsienį buvo išsiųsta beveik 50 mlrd. JAV dolerių, arba apie 2,5 proc. visų nacionalinių pajamų. Pasak Sergejaus Ignatjevo, didžioji dalis šios sumos priklauso vienai asmenų grupei, kurios jis neįvardino.

Kalbėdamas „Laisvosios bangos“ eteryje Lietuvos banko Priežiūros departamento direktorius Vytautas Valvonis teigė, jog apriboti Ūkio banko veiklą nuspręsta todėl, kad banko kapitalas buvo neigiamas. Priimti sprendimą paspartino ir visuomenėje susiformavusi neigiama nuomonė apie šį banką. „Banke buvo mažiau turto, nei buvo deklaruojama apskaitoje. Įvertinus tikrąją turto vertę, paaiškėjo, kad banko kapitalas labai neigiamas. Vadinasi, bankas artimiausi metu galėjo tapti nemokus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas patikino, kad kol kas neplanuojama įvesti visuotinio automobilių ir viso turto mokesčių, rašo „Verslo žinio“, cituodamos BNS. Tokią nuostatą B. Bradauskas išreiškė po susitikimo su TVF atstovais. Anot socialdemokrato, TVF misijos darbuotojai pastebėjo, kad Lietuvoje pernelyg didelė dalis biudžeto pajamų yra surenkama iš vartojimo ir darbo apmokestinimo, todėl derėtų apsvarstyti didesnius mokesčius kapitalui.

Vyriausybė, siekdama sustiprinti įmonę, teikiančią būsto paskolų draudimo paslaugas gyventojams ir padedančią tiems, kurie susidūrė su finansiniais sunkumais, išsaugoti turimą būstą bei tęsti įsipareigojimų vykdymą, didina bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ įstatinį kapitalą 30 mln. litų. Tam bus išleidžiama 30 tūkst. paprastų vardinių akcijų. Šiuo metu bendrovėje apdrausta 35 tūkst. šeimų būsto paskolų, tai sudaro apie 18 proc. būsto paskolų rinkos.

Antradienį vakare Prancūzijoje pasklido gandai, kad buvęs prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) planuoja Londone įsteigti 950 milijonų eurų vertės privataus kapitalo fondą, rašo "The Telegraph". Tiriamosios žurnalistikos tinklalapis "Mediapart" pranešė, kad buvęs prezidentas dabar dirbdamas gerai apmokamu tarptautinių konferencijų kalbėtoju kaupia kapitalą naujam verslui.

 Potencialus banko „Finasta“ ir „Snoro lizingo“ pirkėjas traukiasi iš įsigijimo proceso, rašo „eVersus“. Anot interneto portalo, praėjusių metų rugpjūtį kreditorių komiteto vienbalsiai pasirinktas investuotojas sausio pradžioje pasitraukė iš konkurso. Kreditorių komitetui teks rinktis naują pirkėją iš esamos pirkėjų eilės arba skelbti naują konkursą.

Kinijos ekonomika, antra pagal dydį pasaulyje, auga lėčiausiai per 13 metų, nes vidaus ir užsienio paklausa sumažėjo. Apie tai praneša BBC. Kinijos bendrasis vidaus produktas 2012 m. išaugo 7,8 proc. 2011 metais prieaugis buvo 9,3 proc. Tačiau vyriausybės priemonės, kuriomis siekiama paskatinti augimą, pradeda veikti ir ketvirtajame ketvirtyje matomas šioks toks tempo paspartėjimas.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis užsienio kapitalo bendrovės veikiančios Lietuvoje moka vidutiniškai 2,5 karto didesnius atlyginimus nei šalies vidurkis, rašo „Verslo Žinios“. Užsienio investuotojų valdomose įmonėse darbuotojų algų vidurkis siekia 5,132 tūkst. litų, tuo tarpu šalies vidurkis – 2,171 tūkst. litų. Tokia tendencija verčia darbuotojus žvalgytis į užsienio bendroves. 2011 metais tarp 20 geidžiamiausių Lietuvos darbdavių net 19 turėjo užsienio kapitalo.

„Renault” inicijavo „AB Volvo” A serijos akcijų dalies, sudarančios 6,5 proc. įstatinio kapitalo ir 17,2 proc. balsų, pardavimą.

Keletą metų nuostolingai veikęs Tauragės knygynas jau poryt gali sulaukti naujų savininkų. Knygyno nuostolinga veikla jau seniai reikalavo kardinalių sprendimų. Juk augančias skolas subsidijų forma dengėme mes, mokesčių mokėtojai.

Verslininkai yra universalios ir labai stiprios asmenybės, tačiau skaičiai bei matematika palaužia net juos. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma, skaičiuoti yra nuobodu, jokios kūrybinės veiklos, eilinė mechaninė užduotis. Antra, yra svarbesnių, prioritetinių darbų, tad finansai nustumiami į antrą planą. Ir vis dėlto, finansinės projekcijos yra labai svarbi kiekvieno verslo dalis.

Rugsėjo mėn. Lietuvos banko išorės turtas padidėjo 1,0 mlrd., o išorės įsipareigojimai sumažėjo 36,0 mln. litų. Mėnesio pabaigoje šie rodikliai buvo lygūs atitinkamai 21,9 mlrd. ir 60,0 mln. litų. Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 965,6 mln. litų ir rugsėjo pabaigoje sudarė 8,8 mlrd. litų. Centrinės valdžios indėliai padidėjo 927,4 mln., o kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) - 48,8 mln. litų.

Rinkų dalyviai šią savaitę be didelių lūkesčių stebėjo Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Kaip ir tikėtasi, buvo susilaikyta nuo tolesnio pinigų politikos švelninimo, palikta galioti sena bazinė palūkanų norma, kuri šiuo metu yra 0,75 proc. Visiems buvo įdomu sužinoti, kada ECB gali pradėti supirkinėti euro zonos šalių obligacijas. ECB vadovas patikino, jog yra pasiruošta anksčiau minėtai obligacijų pirkimo programai.

Išankstiniais duomenimis, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas antrąjį šių metų ketvirtį buvo neigiamas  ir siekė –926,3 mln. litų. Pirmąjį ketvirtį šis rodiklis buvo teigiamas ir siekė 951,82 mln. litų, o metai prieš – 978,39 mln. litų. Kaip skelbiama Lietuvos banko ir Statistikos departamento pranešime spaudai, tokį reikšmingą nutekėjimą lėmė didelės neigiamos reinvesticijos (–1,4 mlrd.

Europos bankininkystės institucija (EBA) pranešė, kad didiesiems Europos bankams praėjusių metų pabaigoje trūko 199 mlrd. eurų rekomenduojamų kapitalo atsargų. Dėl šios naujienos atsinaujino nerimas, kad Europos bankai yra nepakankamai gerai apsisaugoję atlaikyti dar vieną didelį smūgį žemyno ekonomikai. Trūkumas buvo vertinamas atsižvelgiant į griežtas "Bazelio III" taisykles bankams, pagal kurias kapitalo atsargos turi siekti 7 proc. pagrindinio kapitalo.

Kinijos centrinis bankas per pastarąją rugsėjo savaitę skyrė kapitalo rinkoms 365 mlrd. juanių (57,92 mlrd. JAV dolerių). Kaip praneša „The Economic Times“, ši parama bankams - didžiausia per visą Kinijos istoriją. Taip Kinijos centrinis bankas mėgina paremti komercinius bankus ir užkirsti kelią likvidumo trūkumui šalies finansinėje sistemoje. Po šių naujienų juanio kursas ėmė kristi. Ketvirtadienį JAV dolerio kursas sudarė 6,3 juanio.

Europos investicijų fondas (EIF) ir Lietuva, Latvija bei Estija pradeda įgyvendinti iniciatyvą, kurios tikslas – paskatinti rizikos kapitalo investicijas į Baltijos šalių įmones. Per ateinančius ketverius metus Baltijos inovacijų fondas (BIF) investuos 100 mln. eurų į Baltijos šalyse veikiančius privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondus, taip paskatindamas rizikos kapitalo investicijas į mažas ir vidutines įmones ir jų augimą.

Bendras visų pasaulio milijardierių turtas per metus išaugo 14 proc. iki 6,2 trilijono dolerių. Apie tai savo ataskaitoje skelbia kompanija „X-Wealth“, kuri atlieka tyrimus, vertina turtą ir renka finansinę informaciją. Ši bendrovė įvertino turingiausių planetos žmonių turtą 2011 m. liepos 31 d. – 2012 m. liepos 31 d. laikotarpiu.

Lietuvoje jau ilgą laiką dominuoja skandinaviško kapitalo bankai. Pasak ekspertų, priklausomybė nuo vieno regiono ar šalies nėra gerai jokioje srityje, tačiau vargu ar tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva galima pasiekti didesnę nepriklausomybę. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, kai kurie identiški Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai byloja, kad didesnė kapitalo įvairovė Lietuvos bankinėje sistemoje būtų Lietuvai naudingesnė.

Pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją globalios krizės bangą, tačiau Rusijos ekonomika nepasiduoda neigiamoms nuotaikoms - jos augimo rodikliai yra kur kas geresni nei Vakarų Europos ar kitų BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) blokui priklausančių šalių ekonomikų. Pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos ekonomika augo 4,4 proc. Sausio - kovo mėnesiais užfiksuotas 4,9 proc. augimas, kai antrąjį 2012 m. ketvirtį ekonomikos plėtra sulėtėjo iki 4 proc.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) iš energetikos ministro A. Sekmoko nesulaukė jokio atsakymo dėl planuojamos šilumos ūkio reformos. Šilumos ūkio rinkos dalyviams Energetikos ministerijos ruošiamas įstatymo projektas liko neatskleistas, nors ministras žiniasklaidoje žadėjo, kad bus „diskutuojama su visuomene, su šilumininkais“. „Negavome jokios informacijos į asociacijos ministrui pateiktą raginimą supažindinti su ruošiamu projektu.

Dauguma dabartinių pasaulio turtuolių nebuvo turtingose šeimose gimę vaikai, o visą kapitalą užsidirbo patys, rodo „Fidelity Investments“ atlikta apklausa. „Business insider“ cituoja apklausos duomenis ir skelbia, jog 86 proc. dabartinių pasaulio milijonierių nebuvo kilę iš turčių šeimų. Apklausos duomenys taip pat rodo, kad dabartinis milijonierius yra 61 metų amžiaus ir vidutiniškai turi maždaug 3, 05 mln. dolerių (8,5 mln. litų) turto.

AB „Hanner“ nuo šiol bus estiško kapitalo bendrovė, praneša „Verslo žinios“. Nekilnojamo turto bendrovės vadovo Arvydo Avulio (66 vieta „Ekonomika. lt“ sudarytame 100 turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše, apie 70 mln. litų) teigimu šį sprendimą „Hanner“ priėmė dėl nuolatos kintančios ir nepalankios mokestinės sistemos. Anot A. Avulio, Estijoje yra kur kas aiškesnė ir patikimesnė įstatyminė bazė, o tai leidžia užsitikrinti palankesnes sąlygas kapitalo kaupimui ir perskirstymui.

Preliminariais duomenimis, per pirmą 2012 metų pusmetį AB SEB bankas uždirbo 59,5 mln. litų (17,2 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 80,4 mln. litų (23,3 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Per pirmą 2011 metų pusmetį bankas uždirbo 199,5 mln. litų (57,8 mln. eurų), o banko grupė – 356,5 mln. litų (103,2 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

Pasaulyje yra šalių, kurios iki pusės savo nepriklausomybės istorijos pragyveno skolose. Įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) arba valstybės nepajėgumas susimokėti skolas yra viena iš ekonominės krizės pasekmių. Šiuo metu su tokia problema kovoja daugelis pasaulio šalių, tačiau kai kurios iš jų tokią bėdą sprendžia toli gražu  ne pirmą kartą.

Šių metų gegužės mėnuo kapitalo rinkoms buvo prasčiausias nuo 2011 m. rugsėjo, kai investuotojai pardavinėjo ne tik akcijas, bet ir kitas rizikingas investicijas (žaliavas, eurą ir kitų mažų ekonomikų valiutas), susilaikė nuo investavimo į nekilnojamąjį turtą. Rizikos vengimo tendencijas lemia įtampa finansų rinkose dėl lėtėjančio pasaulio ūkio augimo, neramumų Ispanijos finansų sektoriuje ir galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Ispanijos banko „Bankia“ akcijų prekyba buvo sustabdyta, praneša BBC.  Biržos priežiūros institucija CNMV sakė, kad taip padaryta „dėl aplinkybių, kurios gali paveikti normalią akcijų prekybą“. Pranešama, kad „Bankia“ penktadienį gali prašyti dar 15 mlrd. eurų pagalbos iš vyriausybės po kabineto susitikimo. „Bankia“, kuris yra didžiausias ketvirtas Ispanijos bankas, iš dalies buvo nacionalizuotas prieš dvi savaitės dėl jo skolų problemų.

Naują radikalią idėją pateikė buvęs „Deutche Bank“ vyriausiasis ekonomistas ir dabartinis vyriausias patarėjas Thomas Mayeris. Jis rėmėsi faktais, kad visų pirma, graikai nenori palikti euro, bei antra, kad jie taip pat nenori tęsti Troikos (Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos) vykdomos gelbėjimo programos, rašo "Business Insider". Visos kalbos iki šios dienos sukosi tik tarp dviejų scenarijų: tarp bendradarbiaujančios Graikijos vyriausybės, kuri liks euro...

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ apyvartinio kapitalo finansavimui ir dividendams išmokėti skolinsis 58 mln. eurų. Paskolos techninės specifikacijos projektas paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS)....

Reitingų agentūros „Fitch“ teigimu, didžiausi pasaulio bankai, norintys atitikti kapitalo pakankamumo reikalavimus, turės sukrapštyti papildomus 566 mlrd. JAV dolerių. Tokį „Fitch“ pareiškimą inspiravo sugriežtinti reikalavimai bankų kapitalo pakankamumui, kuriais siekiama užtikrinti bankinės sistemos stabilumą potencialių krizių akivaizdoje. Bankų rezervai privalės būti sustiprinti maždaug 23 procentų.

Europos Sąjungos finansų ministrai susitikime Briuselyje antradienį susitarė didinti kapitalo reikalavimus bankams. ES pirmininkaujanti valstybė dar turės pasiekti sutarimą su Europos Parlamentu. Naujų teisės aktų esmė yra įgyvendinti Bazelio komiteto reikalavimus, kad kilus finansų krizei bankai turėtų pakankamai kapitalo ir jų nereikėtų gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais.

4 mlrd. eurų – skolintos lėšos, 2,8 mlrd. eurų – akcininkų nuosavas kapitalas. Už šiuos 6,8 mlrd. eurų (23,5 mlrd. litų) Lietuva su partneriais turėtų per dešimtmetį pastatyti Visagino atominę elektrinę (VAE), aiškinama Finansų ministerijos išvadoje.  Beveik tokio pat dydžio buvo pernykštis Lietuvos valstybės biudžetas, neskaitant europinės paramos ir savivaldybių pajamų. Be to, šiandien buvo paviešintas koncesijos sutarties projektas.

Didžiosios Britanijos iždo kancleris George Osborne apkaltino kolegas Europos Sąjungos (ES) finansų ministrus bandant sušvelninti Europos bankų kapitalo taisykles ir pareiškė, kad dėl to jis „atrodytų kaip idiotas“, informuoja „EurActiv“. Ketvirtadienį derybos baigėsi be rezultatų.

Artėjant Seimo rinkimams politikai skuba pareikšti žinantys, kaip padvigubinti ar patrigubinti minimalų ir vidutinį atlyginimus. Idėja skamba patraukliai ir galėtų būti įgyvendinta per dešimtmetį, tačiau noras tai pasiekti per kelerius metus primena alchemikų pastangas surasti filosofijos akmenį ir geležį paversti auksu. Atmetant destruktyvius valiutos nuvertėjimo bei hiperinfliacijos scenarijus, toks tikslas gali būti pasiektas tik užtikrinant spartų produktyvumo augimą.

Besivystančiose rinkose ekonomika auga daug sparčiau nei Vakarų pasaulyje, labiausiai nuo jų atsilieka Europa. Centrinių bankų palūkanų normos besivystančiose šalyse yra pakankamai aukštos – jas sumažinusios, besivystančios rinkos gali kur kas labiau paskatinti ekonomikos augimą, nei tai gali padaryti Vakarų šalys. Žvelgiant į besivystančias šalis labiausiai išsiskiria Rusija ir Indija. Rusija pelnosi iš labai aukštų naftos kainų.

Pirmąjį 2012 m. ketvirtį iš Rusijos nutekėjo 35,1 mlrd. JAV dolerių grynojo privataus kapitalo, praneša "RIA Novosti". Rusijos centrinio banko duomenys rodo, kad analogišku 2011 metų laikotarpiu grynojo kapitalo nutekėjo daug mažiau - 19,8 mlrd. JAV dolerių. Centrinis bankas pakeitė 2011 metų kapitalo nutekėjimo duomenis - anksčiau buvo skelbta, kad rodiklis siekia 84,2 mlrd. dolerių, tuo tarpu 2010 metais nutekėjimas siekė 33,6 mlrd. dolerių.

11-metis, sukūręs pasitraukimo iš euro zonos planą, kuriame kalba apie picą ir blyną, pagrobė šlovę iš kai kurių žymiausių Europos ekonomistų. Jurre'as Hermanas buvo vienas iš 452 kandidatų, dalyvavusių konkurse Wolfsono ekonomikos premijai laimėti. 250 tūkst. svarų sterlingų (apie 990 tūkst. litų) apdovanojimą praėjusių metų spalį įsteigė britų drabužių parduotuvių tinklo „Next“ vadovas Simonas Wolfsonas, raginęs siūlyti tikėtinus siūlymus, kaip išstoti iš euro zonos.

Seniausias bankas pasaulyje Italijos „Monte dei Paschi“ 2011 metais patyrė 4,69 mlrd. eurų nuostolių. 2010 metais jo pelnas sudarė 985 mln. eurų. Apie tai pranešama banko pranešime spaudai. Kaip aiškinama ataskaitoje, nuostolių patirta dėl sumažėjusių pajamų pablogėjus bendrai situacijai Italijos rinkoje. Spaudos pranešime pažymima, kad bankas išleido beveik 4,5 mlrd. eurų ruošdamasis galimoms kritinėms situacijoms. Trečiadienį banko akcijos atpigo 1,38 proc.

Net ir būdamas 83-ijų, turtingiausias žmogus Azijoje, Li Ka-Šingas dirba visu pajėgumu ir neketina sustoti. Iki popietės jis jau peržvelgė spaudą, sužaidė golfo partiją ir priėmė keletą svarbių sprendimų savo biure „Cheug Kong Center“. Šis biuras įsikūręs centrinėje Honkongo dalyje ir yra vienas vertingiausių visoje šalyje. Pats Li Ka-Šingas taip pat kontroliuoja 70 proc. Honkongo jūros uosto bei turi vertingų aktyvų komunalinių paslaugų bei mobiliojo ryšio paslaugų bendrovėse.

Turite „startup'ą“, kuriam ieškote finansavimo? Keletas patarimų, kaip tai daryti sėkmingai. Lietuvoje vis dažniau girdėti apie „startup'us“. Iš už Atlanto atskriejant žinioms apie investuojamus šimtus milijonų JAV dolerių į kuriamus verslus galima pamanyti, kad ši industrija išgyvena antrąjį aukso amžių, kuris visus lepino prieš sprogstant „dot-com“ burbului. Tačiau statistika kitokia.

Įtakingas pasaulio ekonomikos analizės centras „The Economist Intelligence Unit“ labiausiai konkurencingu pasaulio miestu pripažino Niujorką. 120 didžiųjų pasaulio miestų buvo įvertinti pagal gebėjimą pritraukti kapitalą, sukurti palankias sąlygas verslui, talentams ir turistams. Vertinant Niujorką, pabrėžtas inovatyvus „Taikomųjų mokslų“ projektas, kuriam statomas specialus miestelis ir kuris, kaip tikimasi, sukurs 6 mlrd. JAV dolerių ekonominę vertę.

Verslininkai teigia, kad neįsikišus aukščiausiajai valdžiai Lietuvoje neįmanoma įgyvendinti nė vieno didelio investicijų projekto. Užsienio rinkose Lietuva prisistato kaip investuoti patraukli šalis. Ypač pabrėžiami sėkmingi „Barclays“ ir „Western Union“ atvejai. Pasidomėjus, kaip Lietuvoje sekasi esamiems investuotojams, susidaro įspūdis, kad šalis linkusi kolekcionuoti investuotojus, tačiau laimėjusi juos palieka likimo valiai.

Europos Sąjungos šalių kontekste Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus generuojama kapitalo grąža yra viena didžiausių Lietuvos valstybinis miškų sektorius valstybei sumoka 17 procentų mokesčių nuo gaunamų pajamų, kai tuo tarpu Švedijoje šis skaičius siekia 10 procentų.

Vilniaus apygardos teismas priėmė nagrinėti neįregistruotos  „Snoro“  akcijų emisijos pirkėjų ieškinį. Teismo sprendimu areštuoti 8,3 mln. litų, kuriuos prašo grąžinti ieškinį pareiškę daugiau kaip 400 smulkiųjų investuotojų, kuriuos subūrė Investuotojų asociacija.

Ketvirtadienį planuoja pradėti darbą Seimo sudaryta laikinoji komisija, tirsianti banko „Snoras“ problemas. Kaip Eltai sakė šios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, pirmasis posėdis bus organizacinis. Planuojama susitarti dėl darbo tvarkos, patvirtinti komisijos darbo reglamentą. Pirmadienį Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko „Snoras“ klientų interesų apsaugos užtikrinimo.

„Otkritie Capital“, kurią iš dalies valdo rusiško kapitalo įmonė „VTB Group“ domisi galimybe įsigyti „Latvijas Krajbanka“, remdamasis TV3 duomenimis praneša „Bloomberg“. Vis dėlto TV3 neatskleidė savo žinių šaltinio. TV3 naujienų programa „Neka Personiga“ informavo, kad „Otkritie“ ketina investuoti 32 mln. latų ir suteikti bankui 120 mln. latų paskolą, kurie turėtų užtikrinti „Latvijas Krajbanka“ likvidumą.

Ūkio ministras Rimantas Žylius realiu vadina siekį per šiuos metus iš valstybės valdomų įmonių gauti beveik 600 mln. litų dividendų. „Tai pasiseks pirmiausia dėl to, kad jau beveik dvejus metus vyksta valstybės valdomų įmonių reforma ir kad (...) mes, kaip Vyriausybė, žinome apie įmones daug daugiau negu apskritai esame kada nors žinoję“, - ketvirtadienio rytą „Žinių radijuje“ kalbėjo atostogaujantį Premjerą pavaduojantis R. Žylius.