kapinės

Uostamiesčio kapinėse artimų kapus lankantys klaipėdiečiai nustėro pamatę, kaip atrodo už valstybės lėšas palaidotų, vienišų ar neatpažintų mirusiųjų kapai. Po žiemos kapavietės panašesnės į arimus, vietomis mėtosi ne tik statybinės atliekos, bet dar ir šiukšlės. Tuo metu pati savivaldybė tikrina, ar savo artimųjų kapus prižiūri patys gyventojai. Vos nutirpus sniegui, Lėbartų kapinėse atsivėrė štai tokie vaizdai: čia – valstybės lėšomis sulaidotų klaipėdiečių kapai.

Rytų Prancūzijoje esančiose žydų kapinėse vandalai išniekino apie 80 kapų, antradienį pranešė vietos pareigūnai. Netoli Vokietijos sienos Elzaso regione esančios Kvacenheimo gyvenvietės kapinėms padaryta žala pastebėta antradienio rytą, sakoma regiono saugumo biuro pranešime. Nuotraukose matyti ant išniekintų kapų mėlynais dažais užpurkšti nacistiniai simboliai.

Apsilankymai kapinėse, nepriklausomai nuo metų laiko, nėra itin jaukūs ir malonūs. Gana dažnai žmonės, žinodami, kad teks eiti į kapines, ima jaustis gana prastai.  Vis tik, prieš eidami į kapines, turėtumėte žinoti, kada geriausias laikas jose apsilankyti ir kada geriau vengti apsilankymo ten.  Taigi, būrėjai ir aiškiaregiai, kurie itin mistifikuoja apsilankymus pas mirusiuosius, ragina susilaikyti nuo apsilankymo šiuo metu.

Kasmet žiniasklaidoje pasklinda kalbos, kur vienaip ar kitaip kartojama: draudžiama bet kur barstyti artimųjų pelenus, nes tai draudžia valstybės įstatymai. Tačiau įdomiausia tai, kad įstatymuose toks draudimas konkrečiai neįvardijamas, o dėl jo ginčijasi net specialistai.

Nemaloni Plungės gyventojų akistatos su pareigūnais istorija akimirksniu išplito socialiniame tinkle „Facebook“. Susiklostė tokia situacija, kad į kapines atvykusiems žmonėms dėl gausaus sniego nebeliko vietos, kur palikti savo automobilius. Todėl nedidelėje aikštelėje dalį transporto priemonių teko statyti pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Konkrečiu atveju buvo užstatytas tarnybinis policijos pareigūnų automobilis.

 Į „TV Pagalbą“ kreipėsi Juozas. Vyras pasakoja, kad jam ant širdies guli svetima kaltė. Anapilin išėjusios Juozo tetos kapas jau du metus stovi apleistas ir netvarkytas. Juozas sako, kad dėl visko kalta mirusios tetos marčia, kuri tapusi teisėta senolės slaugytoja suskubo susitvarkyti su jos turtais – teta kone viską testamentu paliko jai. Juozas bandė domėtis ar viskas su palikimo buvo teisėtai padaryta, tačiau gavo tokį atkirtį, kokio nesitikėjo.

Kapinės tikrai nėra maloni pasibuvimų vieta, tačiau kažkam tai tapo tikra scena pasirodymui. Socialiniuose tinkluose it virusas plinta vaizdo įrašas, kuriame 22 metų studentė Anna nusprendė būtent tokioje vietoje surengti projektą. Mergina norėjo pavaizduoti vėją ir medžius, tačiau sulaukė ne pagyrų, o pajuokos. Iš merginos šokio tarp antkapių juokiasi milijonai žmonių. „Mes filmavome ten jau kurį laiką, tačiau praėjusį kartą mūsų niekas nepastebėjo. Dabar turėjome daug žiūrovų.

Prie Ąžuolų Būdos kaimo kapinaičių, Kazlų Rūdos savivaldybėje, vyrai stato naują tvorą. Iš tiesų, tą patį darbą daro jau antrą kartą. Tvora aplink kapines praeitą penktadienį buvo kone baigta, tačiau savaitgalį vagys tvorą išvogė. Iš viso nuardyta daugiau kaip šimtas metrų. Tiek, kiek ir buvo pastatyta. „50 elementų tvoros segmentų ir 47 kuolus. Tris paliko. – Nepajėgė išraut? – Sunku pasakyti. Gal sutrukdė“, – sakė darbų vadovas Laimis Baniulis.

Kas per Vėlines dega žvakutes, o štai Dzūkijoje esančiame Margionių kaime gyvas ir dar vienas, iš senovės atkeliavęs paprotys – per Vėlines deginti mediniUs kryžius. Prie bendro laužo susirenka visi margioniškiai, ir taip prisimenami tais metais išėjusieji anapilin. Tiesa, laužas liepsnoja net aštuonias dienas, mat be kryžių deginimo, Margionių kaimo gyventojai dar ir pasimeldžia. Margioniškis Juozas taip ruošia kryžius deginimui. Mat kapinėse jau užkurtas tradicinis vėlinių laužas.

Gilias tradicijas turinčią kapų priežiūrą Lietuvoje pastaruoju metu koreguoja pastaruoju metu itin pasikeitę žmonių poreikiai ir galimybės. Kapinių priežiūra besirūpinantys seniūnai ir kapinių priežiūros įmonių atstovai sako, kad dabar kapinėse jau įprasta tai, kas kažkada buvo nepriimtina – naudojami tokie kapų priežiūros sprendimai, kurie sudaro sąlygas kuo rečiau lankyti kapus ir kuo paprasčiau juos prižiūrėti.

Kaip ir kiekviena vieta, taip ir kapinės turi savo etiketą. Nemažai žmonių tiki, kad šioje paslaptingoje vietoje, kuri yra susijusi su anapusiniu pasauliu, negalima daryti tam tikrų dalykų. Jau nuo senų laikų buvo tikima, kad tam tikri veiksmai kapinėse gali prišaukti nelaimių į namus, rašo magomagii.ru Šiame rusų portale save pristatantis magas Azalas pateikė dalykus, kurių negalima daryti, lankant giminaičių kapus. Pasak jo, tai gali prišaukti rimtų nelaimių.

Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienomis policija įspėja dėl suintensyvėjusio eismo ir prašo artimųjų kapų vykstančius lankyti gyventojus būti atidžius ir atsargius. „Daugelis žmonių vyks pas gimines, lankys artimųjų kapus, dėl to transporto priemonių srautai, palyginti su įprastais savaitgaliais, bus gerokai intensyvesni visuose šalies keliuose“, – įspėja Kelių policijos tarnyba. Kai kurios savivaldybės skelbia apie laikinus eismo ribojimus bei papildomą viešąjį transportą link kapinių.

Lietuvoje nyksta senosios Vėlinių tradicijos. Tokias išvadas skelbia etninės kultūros žinovai prieš Vėlines pastebėję, kad dažnas nė nežino, nei kaip tvarkyti kapus, nei kodėl ant jų lapkričio pirmą ir antrą dienomis degame žvakutes. Ir jau juolabiau dažnas nė nenutuokia, kad per Vėlines senovėje ne tik ypatingai prisiminti išėję anapilin, bet ir puoselėtos kitos tradicijos – deginti mediniai kryžiai ar net ruošti Vėlinių patiekalai.

Kitą savaitę skubėsime ant kapų bent kelias akimirkas skirti tiems, kuriuos mylėjome ir kurių pasiilgome. Daugeliui mūsų kyla klausimų, kaip puošti kapus prieš Vėlines ir kokių klaidų nedaryti, besirūpinant kapu.  Apie tai, kokios mados šiuo metu ir kokių klaidų nedaryti, norint kapavietę paversti stilinga ir jaukia, tv3.lt papasakojo kapų tvarkymo „Tyli kalva“ įmonės vadovas Andrius Žykovas.

Nelegalūs statiniai dygsta ne tik kokiuose nors parkuose, bet ir …kapinėse. Vilniaus Rokantiškių kapinėse išdygo nelegalus kolumbariumas. Statininys iškilo privataus žmogaus nuosavo kapo teritorijoje nesuodus nei savivaldybei, nei kapinių administratoriui. Apsukrus kapo šeimininkas dar ir sugalvojo čia pat susukti versliuką – jau buvo paskelbęs apie kolumbariumo nišų nuomą.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad spalio 27–28 dienomis ir lapkričio 1-4 dienomis Rokantiškių, Saltoniškių, Karveliškių ir Kairėnų kapinių prieigose šalia autobusų stotelių, apsisukimo žiedų, kapinių įėjimo vartų bus draudžiamas automobilių stovėjimas. Lapkričio 1 dieną keisis eismo organizavimas prie Rokantiškių, Karveliškių, Saltoniškių, Kairėnų kapinių ir transporto eismas bus nukreipiamas apylankų maršrutais. Lapkričio 1 dieną pakeitimai galios nuo 7 iki 22 val.

Daugelis prieš Vėlines skuba sutvarkyti artimųjų kapus, prisimena juos degindami žvakutes. Visa tai darome perimdami tradicijas iš tėvų ir senelių, neretai net nesusimąstydami apie tikrąją šios šventės prasmę.  Vyriausioji Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė atskleidė kuo ši dieną mistiška ir kaip nuraminti neramias vėles. Verta laikytis tradicijų Pasak moters, nereiktų nieko keisti ir daryti kitaip: „Svarbiausia laikytis tradicijų, o ne kažką keisti.

Ne kiekvienas jaukiai jaučiasi kapinėse, o ir būti jose nori kuo trumpiau, tačiau priešingai nei kiti, Ilona Meškauskienė ne tik prižiūri Rietavo miestelio kapines, bet ir gyvena prie pat jų. Moteris čia atsipalaiduoja, mieliau renkasi pasivaikščiojimus kapinėse nei parke ir ypač grožisi kapais per šventes. O būdami maži jos vaikai žaisdavo neįprastus žaidimus.

Nors iki Vėlinių – dar pora savaičių, pagerbti išėjusius Anapilin lietuviai intensyviai ruošiasi jau dabar. Prekybininkų duomenimis, kapams skirtų prekių paklausa pastebimai auga nuo pat rugsėjo mėnesio, o perkamiausiomis jų išlieka įvairios kapų žvakės, rašoma pranešime spaudai.  Šias pirkėjai renkasi paisydami kelių kriterijų – atsižvelgia ne tik į numanomą degimo trukmę ar dizainą, bet ir į tai, iš ko žvakė yra pagaminta.

Skandalas Vilniaus naminių gyvūnėlių kapinėse „Keturios pėdutės“. Legaliose gyvūnėlių kapinėse savo numirusius šunis ir kates palaidojusiems vilniečiams pranešta, kad augintinius teks išsikasti ir perkelti į naują vietą. Jie, anot Vilniaus miesto savivaldybės, palaidoti tiesiai virš dujotiekio, kur kasinėti ne tik griežtai draudžiama, bet ir pavojinga. Naminių gyvūnėlių kapinių lankytojai atrėžia – jokių ženklų, žyminčių kapinių teritorijos ribas, anksčiau nebuvo.

Socialiniuose tinkluose paplito keistos ir bauginančios nuotraukos, užfiksuotos vienose Teksaso kapinėse, esančiose netoliese Marthos bažnyčios. Daugybė žmonių tiki, kad kadruose užfiksuotas vaiko vaiduoklis. Nuotraukas užfiksavo ne vietinis gyventojas, o „Google Maps“, todėl jų egzistavimu gali įsitikinti kiekvienas. Atrodo, jog vaiduokliškos išvaizdos mergaitė slepiasi už medžio kamieno ir žiūri tiesiai į kamerą. Jos pilkas ir beveik permatomas veidas išgąsdino ne vieną.

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasklido vaizdinė medžiaga, kurioje buvo matyti, kaip Kauno rajone esančiose kapinėse persirengę asmenys plaukiojo irklentėmis. Aiškinantis įvykio aplinkybes, atliekant tyrimą dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, buvo nustatyti keturi asmenys: du vyrai ir dvi moterys. Trims asmenims jau surašyti administracinio nusižengimo protokolai paskirta ir 15 eurų piniginė bauda.

Netrukus susirasti kad ir tolimų giminaičių kapus bus lengviau. Vis daugiau savivaldybių skaitmenizuoja savo kapinių duomenis. Jeigu turite išmanųjį telefoną, užmirštą ar apleistą kapą galėsite surasti vos per kelias minutes. Anot sistemos autorių, ši paslauga Lietuvoje tampa vis populiaresnė, ja per metus bent kartą pasinaudoja dešimtys tūkstančių šalies gyventojų. Pagal velionio vardą, pavardę, mirties ar gimimo datą išmaniajame telefone rasite konkrečią kapo vietą.

Lietuvoje šėlusi liūtis ne tik išgriovė Vilnių, štai Kaune po gausaus lietaus - paskendo kapinės. Vainatrakio kapinėse apsemta dešimtys kapų. Vandens bala tokio gylio, kad nesimato ne tik kapavietes juosiančių tvorelių, bet net ir paminklų. Tiesiog siaubingą tokį vaizdą sekmadienį išvydo į Vainatrakio kapines atvykę kauniečiai. Prie pat įėjimo į kapines esančios kapavietės paskendusios vandenyje. Užtvindyta dešimtys kapų.

Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus numatoma perlaidoti Vilniuje, Antakalnio kapinėse esančiame valstybės vadovų panteone, pirmadienį pranešė Vyriausybės spaudos taryba. Planuojama, kad jis bus laidojamas šių metų spalio 6 dieną. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, vadovaujantis komisijai, kuriai pavesta rūpintis A. Ramanausko-Vanago laidotuvėmis, pranešime spaudai teigia, kad dėl laidojimo vietos ir laiko sutarta su partizanų vado šeimos nariais.

Karščiai smarkiai paveikė augalus, ypač dekoratyvinius. Gėlių darželius dar įmanoma gaivinti, laistant kelis kartus per dieną, bet kapinėse, kur kasdien žmonės lankytis neišgali, nuo karščio nuvyto ir visai išdžiuvo tūkstančiai gėlių. Botanikos specialistai temato vieną išeitį – kapinių ar aplinkos puošybai pradėti rinktis tuos dekoratyvius augalus, kurie atsparūs karščiams ir sausrai. Šiaulietis Bronius kasdien skuba prie artimųjų kapų.

Paranormalių reiškinių tyrinėtojai, pasivadinę „The G Team“ lankosi apleistuose pastatuose, kapinėse, keistose vietose tam, kad patirtų kažką paranormalaus. Moteris, vardu Patty, naudoja specialią įrangą, kurios dėka galima išgirsti, ką kalba aplinkui esančios dvasios. „Dvasių dėžute“ vadinamas aparatas skleidžia statinį garsą, tačiau galima išgirsti padrikus žodžius, neva sakomus mirusiųjų. Dažniausiai pasigirsta vardai, skaičiai, o kartais būna atsakoma į klausimus.

Kauno valdžia nusprendė įrengti gyvūnų laidojimo vietą, o joms erdvę parinko šalia žmonių kapų – Vainatrakyje. Tai išgirdę vieni kauniečiai baisisi, esą žmogus jau prilyginamas katei ar šuniui, kiti džiaugiasi, nes bus kur oriai su mylimu augintiniu atsisveikinti. Kauniečiai sako gyvūnams iškeliavus į dausas juos mieliau palaidotų sode, esą taip nuo seno įprasta.

Kauno miesto savivaldybė planuoja žmonėms skirtų Vainatrakio kapinių pakraštyje įkurti gyvūnams skirtas kapines, penktadienį pranešė savivaldybė. Pusės hektaro užimantį plotą numatoma nuo žmonių laidojimo vietų atskirti tvora ir žaliaisiais barjerais. Gyvūnų kapinės turėtų atskirą įėjimą, o visa teritorija būtų padalinta į tris sektorius, juose gyvūnai būtų laidojami atsižvelgiant į jų dydį. Kapinės būtų nuolatos prižiūrimos ir tvarkomos.

Laidoje „Yra, kaip yra“ išgarsėjusi mediumė Gražina mistiniais reiškiniais besidomintiems žmonėms buvo žinoma jau gerokai seniau. Milžiniško populiarumo sulaukusi moteris atskleidė, kad jos praeityje slepiasi vienišumas, patyčios ir begalinis noras nusižudyti. Gražina pasakojo, kad vaikystėje ir paauglystėje jautėsi labai vieniša. Iš jos buvo žiauriai tyčiojamasi, ją paliko visi draugai. „Buvau išjuokta, atstumta bendraamžių, todėl savo mintis išliedavau į popierių.

Neregėtas įžūlumas sostinės Verkių kapinėse – atėjusius aplankyti artimųjų kapų pasitinka kalnai padangų, statybinių atliekų, baldų, drabužių ar buityje naudojamų daiktų. Kapinių prižiūrėtojai piktinasi, kad šias šiukšles vos pašalinus po nakties atsiranda naujų lovų ar senų langų. Savivaldybė ramina, esą, jau sugalvojo būdą, kaip tokius pažeidėjus išgaudyti ir griežtai nubausti.

Prieš kiek daugiau nei mėnesį vilniečius pašiurpino plėšikų išpuolis Sudervės kapinėse – per naktį buvo nuniokoti 22 kolumbariumai. Vandalai nulaužė ir pavogė iš viso 23 bronzines žvakides. Tai jau antras per šiuos metus išpuolis šiame kolumbariume. Tačiau į portalą tv3.lt kreipėsi moteris, kuri tikino, kad tai ne didžiausia problema. Jų teigimu, minėtose kapinėse esantis kolumbariumas – nesaugus jau ir pačioms urnoms.

Vienas kapines Vilniuje lanko ne tik žmonės, bet ir laukiniai gyvūnai. Karveliškėse artimųjų kapus prižiūrintys žmonės skundžiasi, kad vietoj pasodintų gėlių nuolat randa tik stiebus, o ir pačios kapinės būna vis apniokotos. Tad vieni kviečia net policiją, antri dvikojus ir keturkojus vagis vaiko ant kapų dėdami tik dirbtines gėles. Sostinės valdžia ginasi, kad aptverti kapinių teritoriją šiuo metu Vilniui per didelė prabanga.

Kapinių prižiūrėtojai pastebi, kad daugėja norinčiųjų savo artimųjų kapus patikėti įmonėms ar privatiems, kartais ir nelegaliai dirbantiems tvarkytojams. Ir Samdyti kapo tvarkytoją madinga darosi tarp čia pat – Lietuvoje – gyvenančių tautiečių. O šis patogumas ne toks jau pigus – per mėnesį prašoma ir 70 eurų. „Savo tėvams aš samdau. Kurie už šešiasdešimt, septyniasdešimt kilometrų, o paskui jau paravėti prašau, kad moteris palaistytų.

Susirinkusieji artimieji bei garbūs svečiai negailėjo gražių žodžių operos solistui ir maestro, be kurio šiandien neįsivaizduojamas operos pasaulis. V.Juozapaitis dėkojo maestro žmonai Lietuvos operos dainininkas ir Seimo narys Vytautas Juozapaitis prie kapo prisipažino negalėjęs pagalvoti, kad jam kada nors reikės sakyti atsisveikinimo žodžius maestro V.Noreikai. „Niekada negalvojau, kad kada nors teks stovėti ir tarti atsisveikinimo žodį.

 Vilkaviškio rajono, Piliakalnių kaimo gyventojai buvo gerokai nustebę, kai išgirdo, kad jų kaimynė gali būti juodosios magijos ir šėtono garbintoja.

Tai, kad išpjauti medžiai gali sukelti gyventojų nepasitenkinimą, jau parodė kauniečių reakcija. Tačiau visai kas kita, kai medžiai neatsargiai išpjaunami negerbiant ir apgadinant amžinojo poilsio vietą. Į portalą tv3.lt kreipėsi ir nuotraukomis pasidalino pasibaisėjęs skaitytojas. Pasirodo, Veiverių seniūnija miestelio kapinėse iškirto medžius, tačiau tai padarė itin neatsargiai – visiškai netausodama aplink esančių kapų ir antkapių. „Žinokit, atrodė žiauriai.

Kai lietuviai šiandien mirusius atsimena rimtyje ir su ašaromis, kai kuriose kapinėse skamba juokas, liejasi alkoholis ir kvepia maistu. Taip pagal senas tradicijas visų šventųjų dieną mini čigonai. Kapinėse jie valgo ir geria. Senovėje ir lietuviai į kapines nešdavosi maisto ir gėrimų, tačiau tradicija seniai išnyko. Čigonai stengiasi papročių neužmiršti. Jie įsitikinę – velionys norėtų, jog gyvieji gerai gyventų.

Šiandien panevėžietis Valdemaras Jakštas pirmą kartą sutiko Vėlines prie pernai mirusios mamos kapo. Bet ši šventė vyrui ypatinga ne vien dėl to. Lankydamas kapines jis jaučiasi ramesnis ir labiau suprantantis savo a. a. tėvų gyvenimą, nes neseniai grįžo iš vietos, kurioje įvyko didžiausi jų gyvenimo įvykiai: iš Sujetichos kaimelio Sibiro viduryje. „Mes, keli panevėžiečiai, nuvykome lankyti Sibiro lietuvių ir padėti jiems tvarkyti tremtinių kapų, statyti kryžių.

Ar žinote, kad Visų šventųjų dieną į automobilių avarijas papuola pusantro karto daugiau žmonių nei įprastai. Šiandien šalia kapų nusidriekė didžiulės automobilių eilės, vairuotojai grumiasi dėl kiekvienos laisvos vietos mašinai pastatyti. Policija perspėja – eismo srautai Visų šventųjų dieną išauga tris kartus, ir primena, kad nuo lapkričio pirmosios Lietuvoje įsigalioja dar ir naujos kelių eismo taisyklės. Privažiuoti prie kapų jau dabar nelengva.

Prireikus surasti tolimesnio giminaičio palaidojimo vietą, skaitmeniniu būdu daugeliui gyventojų to padaryti nepavyktų: nors kai kurių mažesnių miestelių kapinių duomenys ir pateikiami internete, didmiesčiai skaitmenizuoti kapinių neskuba. Už Vilniaus ir Kauno kapinių priežiūrą atsakingi pareigūnai BNS sakė, kapinių duomenų pateikimą viešai internete apsunkina tiek didelis kapinių skaičius, tiek jų apželdinimas, auginantis tikslios kapo nustatymo vietos kainą.

Visų Šventųjų dieną gyventojams tradiciškai lankant artimųjų kapus, policijos pareigūnai rekomenduoja į kapines, jei įmanoma, vykti viešuoju transportu. Gyventojai taip pat raginami būti budrūs ir saugotis vagysčių. „Visą laiką siūlome važiuoti visuomeniniu transportu, jeigu įmanoma – tai yra lengviau privažiuoti, tačiau kaip rodo praktika, žmonės vis tiek dažniau važiuoja su savo asmeninėmis transporto priemonėmis“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Vėlinių išvakarėse etnologai neatsistebi – vis mažiau žmonių žino, kuo Visų šventųjų diena skiriasi nuo Vėlinių, ir kodėl mirusiesiems ant kapo degame žvakutes. Dažnas sako tai darantis, nes taip reikia dėl to, kad taip elgiasi visi, ir tik vos vienas kitas žmogus pasigilina, kokia šių šventinių dienų prasmė, kokių tradicijų reikėtų tomis dienomis laikytis.

Artėjančios Vėlinės - šlapios kaip niekada. Prieš šventes į kapines nuvykę marijampoliečiai čia išvydo sruvenančias upes ir balose visiškai paskendusius artimųjų kapus. Esą su bėgančiu vandeniu plaukė ir gėlių vainikai, ir viltys įbesti čia žvakutę. Pritrenkti vaizdo iš kapinių namo dalis marijampoliečių suko su ašaromis. Liūčių skandinamais artimųjų kapais prieš pat Vėlines baisisi ir kauniečiai.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai skaičiuoja – per šį laikotarpį kapų žvakučių kasmet nuperkama maždaug dešimt milijonų ir beveik visas šis milžiniškas skaičius atsiduria sąvartyne, mat perdirbti šiuolaikinės kapinių žvakės dažniausiai - netinkamos. Aplinkosaugininkai ragina laikytis saiko, ir nepirkti žvakučių glėbiais. O jeigu jau perkame jas ne po vieną, tai bent pasirūpinkime išrūšiavimu.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad 2017 m. spalio 28–31 dienomis ir lapkričio 1 dieną Rokantiškių, Saltoniškių, Karveliškių ir Kairėnų kapinių prieigose šalia autobusų stotelių, apsisukimo žiedų, kapinių įėjimo vartų bus draudžiamas automobilių stovėjimas. Spalio 28–31 dienomis ir lapkričio 1 dieną keisis eismo organizavimas prie Rokantiškių, Karveliškių ir Kairėnų kapinių, o spalio 31 dieną bei lapkričio 1 dieną – ir prie Saltoniškių kapinių.

Panevėžio rajone, Šilaičių kaime, esančiose kapinėse ketvirtadienį mirė moteris. Panevėžio apskrities policijos duomenimis, 1946 metais gimusi moteris 10.40 val. rasta negyva kapinėse. Pirminės apžiūros metu išorinių smurto žinių nenustatyta.

 „Ne visada technologijos gali padėti“, - juokavo bendrovės „Jonavos paslaugos“ darbuotojai, kartu su informacinių technologijų specialistais per pusantrų metų sukūrę unikalų skaitmeninį Jonavos kapinių žemėlapį. Bendrovės „Jonavos paslaugos“ specialistė kapinėse praleido daug laiko: beveik 12 tūkst. pavardžių, esančių ant antkapių, teko surašyti ir sutikrinti „rankiniu būdu“. „Nežinau, ar tikslinga tai, ką padarėme, vadinti kapinių žemėlapiu.

Lietus šį rudenį skandina ne tik ūkininkų laukus ir derlių. Nuo pliaupiančių kritulių kenčia ir kapinės. Vos palijus vanduo semia dalį Panevėžio kapaviečių. Tvarkyti artimųjų kapų atskubėję garbaus amžiaus panevėžiečiai radę juos išmirkusius liūdnai juokauja bijantys net numirti. Mat iškasus kapo duobę tektų karstą nardinti tiesiai į vandenį. Panevėžietė Aldona atskubėjusi į miesto kapines tvarkyti vyro kapo grėbliuką merkia tiesiai į vandenį.