kapinės

Šį kartą jie siautėjo Mažeikių rajone, Užlieknės kaime esančiuose kapinėse. Antradienį apie 10 val.  į kapines atėjusi 69 metų moteris pastebėjo, kad dažais aplieti jos tėvo ir vyro atminimui pastatyti du antkapiai. Nuostolis nustatinėjamas. Įvykį tiria policija.

Didelė dalis žmonių tik prieš šventes, o ypač prieš Vėlines imasi iš esmės tvarkyti artimųjų kapus. Į kapines, nešini kibirais, kauptukais ir gėlių sodinukais, lekia patys arba renkasi greitesnį ir patogesnį, tačiau brangiai kainuojantį būdą – kreipiasi į kapų tvarkymo įmones. Dvejus metus kapus tvarkantis Gintaras Kazlauskas, savo paslaugas siūlantis interneto tinklalapyje Tvarkomekapus.lt, sako, kad kapų tvarkymo verslas – itin sezoniškas.

Nuo šiol savo artimųjų kapus lankantys asmenys galės prisiminti juos stebėdami besikeičiančias nuotraukas ar filmukus, rodomus planšetinio kompiuterio „iPad“ ekrane, kuris bus įmūrytas į antkapį, praneša „The Sun“. Į saulės baterijomis įkrautą „iPad“ mirusiojo šeimos nariai taip pat galės patalpinti muziką, kurią mėgo velionis, ir klausyti jos lankydami kapą. Prieš mirtį asmenys galės įrašyti žinutes, kurios bus rodomos artimiesiems kapo lankymo metu.

Ištikimiausi Gelzenkircheno „Schalke04“ sirgaliai nuo gruodžio mėnesio amžinojo poilsio galės atgulti klubo atidaromose kapinėse. Gelzenkirchene, Beckhauseno-Sutumo rajono kapinėse, „Schalke04“ sirgaliams išskirtas plotas, kuriame stovės dveji futbolo vartai, plaikstysis klubo vėliavos, sodinamos gėlės bus tik mėlynos spalvos, o mirusiųjų lankytojai galės prisėsti ant atsarginių žaidėjų suolelių. Sirgalių kapinėse iš viso bus 1904-ios kapų vietos.

Prieš lapkričio pirmąją ar­ti­mie­ji skubėjo į ka­pi­nes, dar­bo pa­dau­gė­jo ir ka­pų tvar­ky­mo įmo­nėms. Ak­men­ka­liai pa­ste­bi, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės dau­giau pi­ni­gų ski­ria mi­ru­sių­jų ka­pams ne­gu vai­kų moks­lams. Et­no­lo­go pro­fe­so­riaus Li­ber­to Klim­kos nuo­mo­ne, žmo­nių rū­pes­tis ka­pais yra per­dė­tas. Pa­mink­lai ma­žė­ja Ser­ge­jus Gu­ze­je­vas, ka­pų tvar­ky­mu už­sii­man­čios įmo­nės sa­vi­nin­kas, sa­ko, kad pi­ni­gų ka­pams žmo­nės iš­lei­džia vis dau­giau.

Va­kar, per Vė­li­nes, dau­gu­ma Šiau­lių ka­pi­nių sken­dė­jo la­puo­se ir šiukš­lė­se. Žmo­nės pik­ti­no­si: nors per šven­tes su­tvar­ky­tų. Mies­to tvar­ky­to­jai sa­ko, kad šiukš­lių ir la­pų kal­nai dar pa­bus, kol žmo­nės nuo ka­pų nu­rinks gė­les. Tau­po. Gė­lės – tik iki tvo­ros Šiau­lie­tė Vik­to­ri­ja, pa­skam­bi­nu­si į „Šiau­lių kraš­tą“, pik­ti­no­si, jog se­no­sio­se ir K. Do­ne­lai­čio gat­vės ka­pi­nių pa­tvo­riai pil­ni šiukš­lių.

Specialistai skaičiuoja, kad Lietuvoje yra keli tūkstančiai kapinių. Tačiau toli gražu ne visų jose palaidotų žmonių vardus, pavardes ar mirimo metus galima sužinoti internete. Asociacija „Lapkričio 2-osios draugija“ – viena iš nedaugelio organizacijų Lietuvoje, kuri važiuoja per Lietuvos miestelius, fotografuoja kapų paminklus ir jų informaciją kelia į interneto erdvę. Vėliau kiekvienas norintis, suvedęs mirusio žmogaus pavardę, gali sužinoti, kur vienas ar kitas žmogus yra palaidotas.

Norint pasiekti didžiausias sostinėje Karveliškių kapines, Visų šventųjų dieną, lapkričio 1-ąją, žmonėms teko patirti didelių išbandymų. Apie vidurdienį nuo Pilaitės mikrorajono kapinių link nusidriekė šešių kilometrų ilgio spūstis, kuris nemažėjo iki pavakarių.

Tik amžinybės perspektyvoje suvokiame savo gyvenimo vertę ir išmokstame pasirinkti teisingą kelią. Visų Šventųjų dieną aukodamas Šv. Mišias sostinės Antakalnio kapinėse, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis teigė, kad ant mirusiojo kapo uždegta žvakė primena meilės šviesą.

Lapkričio 1-ąją, apie 12 val. artimųjų kapus Žemųjų Kaniūkų kapinėse Kaune aplankyti atvykę žmonės vos išvengė didelės tragedijos. Ant tvarkančių antkapius ir degančių žvakutes gyventojų užvirto per pusę lūžęs šalia augęs medis. Jis sužalojo dvi moteris. Vieną visą kruviną nukentėjusiąją giminaičiai skubiai išvežė į ligoninę, kitai moteriai medicininę pagalbą suteikė atskubėję greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, rašo 15min.lt.

Lapkričio pirmąją būriai žmonių traukia į kapus - uždegti žvakelių ant artimųjų kapų ir pagerbti išėjusių Anapilin. Daugumai lietuvių Vėlinės - tai susikaupimo, artimųjų susitikimo ir buvimo šeimoje laikas, tačiau sparčiai plintanti linksmojo Helovino tendencija neaplenkia ir Lietuvos. Dar prieš keletą metų nedrąsiai buvo žiūrima į spalvotus kostiumus ir linksmybes iki ryto, tačiau kuo toliau, tuo labiau plinta tradicija ne pabūti rimtyje, o švęsti.

Kartais sakoma, kad lapkritis – vėlių mėnuo. Juk jo pradžioje minimos Visų šventųjų  diena ir Vėlinės daugelio mūsų sąmonėje įsitvirtino kaip išėjusiųjų, mirusiųjų prisiminimo ir jų pagerbimo šventės. Vėlinės – mirusiųjų šventė. Gyvieji eina į kapines lankyti mirusiųjų aplankyti, o senais laikais buvo tikima, kad šiomis dienomis ir mirusieji ateina aplankyti gyvųjų. Tačiau tradicijos keičiasi.

Artėjant Vėlinėms, vieni šturmuoja prekybos centrus, kiti savo ruožtu apsilanko turguje. Čia, žinoma, pirkėjai tikisi mažesnių kainų, tačiau – ne tik. Atvykus į Kalvarijų turgų Vilniuje tampa akivaizdu, kad šiltą ir patogų prekybos centrą į turgų žmonės iškeičia ir dėl išskirtinių prekių pasiūlos. Be įprastų žvakių plastikinėse ir stiklinėse žvakidėse bei gyvų chrizantemų vazonuose, Kalvarijų turgaus prekystaliai lūžta nuo įvairiausiam skoniui įtiksiančių dirbtinių gėlių ir žvakių.

Lietuvoje sparčiai plinta tradicija spalio 31-ąją švęsti Heloviną, kuomet persirengiama įvairiausiais personažais ir vakarojama iki paryčių. Zombiai, vampyrai, vėlės, numirėliai, pasakų ir legendų personažai – taip atrodo Helovino vakarėlių dalyviai, pasiruošę siausti ir linksmintis per visą naktį. Vis dėlto, ne visi pasiduoda šios šventės emocijoms ir yra labiau linkę ramiai laukti lapkričio pirmosios – tradicinių Vėlinių, kuomet aplankomi kapai, ramiai ir santūriai pabūnama su artimaisiais.

Prekybininkai teigia, kad Vėlinių žvakių ir gyvų bei dirbtinių gėlių kainos šias metais išliko tokios pačios, o kai kurių prekių netgi sumažėjo. Tačiau pakito pačių vartotojų poreikiai, kurie privertė pakoreguoti ir išplėsti Vėlinių prekių asortimentą. Kiekvienais metais žvakių asortimentas formuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų tendencijas, pirkėjų įpročius ar pageidavimus. Pastebima, kad vis mažiau žiūrima į kainas, labiau orientuojamasi į patvarumą.

LNK projekto „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“ dalyvė Ingrida Kazlauskaitė gerai žino, kokia skaudi yra artimųjų netektis. Ypač tada, jeigu žmogus miršta staiga, pačiame jėgų žydėjime. Kadaise, kai Ingrida buvo dar visai maža,  baisi liga įveikė ir jos tikrąjį tėtį. „Ne laiku giltinė perėjo žmogaus gyvenimo kelią. Tada aš dar kūdikis buvau, bet žinojau, kad tėvelio nebėra“, - LNK laidai „Karamelinės naujienos“ šį trečiadienio vakarą 20.55 val. pasakos Ingrida Kazlauskaitė.

Kapines prižiūrinčios įmonės teigia jau pasiruošusios gyventojų antplūdžiui per Vėlines, o miškininkams laikas iki lapkričio 1-osios – pats darbymetis. Pasak Kauno miškų urėdijos urėdo Edmundo Kovalčiko, miškuose jau sustiprintas girininkų budėjimas, mat žmonės traukia į jaunuolynus ir lupa medelius, laužo jų šakeles puokščių gamybai. Medžiui tai reiškia pražūtį, ir primenama, kad žmonės, darantys tokius nusikaltimus, baudžiami pagal įstatymą.

Artėjant Mirusiųjų pagerbimo dienai, taip pat – Lietuvoje populiarėjančiai Helovino šventei, pramogų agentūra „Vaiduokliai“ siūlo ekskursiją sostinės kapinėse. „Kapinių ekskursija“ rengiama istorinėse Rasų, Antakalnio, Bernardinų ir Užupio kapinėse: šios kapinės įžymios ne tik čia palaidotais garbingais visuomenės veikėjais, bet ir savo įsteigimo istorijomis bei simboliais.

Lapk­ri­čio 1-ąją tra­di­ciš­kai lan­ko­mi ar­ti­mų­jų ka­pai ir už­de­ga­mos žva­kės. Šiau­lių uni­ver­si­te­to ka­pe­lio­nas Ri­man­tas Prans­kai­tis sa­ko, kad ap­lan­kius ka­pus, už­de­gus žva­kę rei­kia ne­pa­mirš­ti ir su­kal­bė­ti mal­dos, ant­raip ka­pų ap­lan­ky­mas bus la­biau gė­lių dar­že­lio tvar­ky­mas, o ne am­ži­no­sios ra­my­bės lin­kė­ji­mas mi­ru­siems.

Sunykimas, mirtis ir irimas yra tos temos, kurių kartais norėtume, bet vis tik negalime išvengti. Gal tai mūsų pačių mirtingumas, kuris šias šiurpias temas paverčia įdomiomis, o gal tai tiesiog tas faktas, kad šį kartą mirė kažkas kitas, o ne mes patys. Nepaisant šių priežasčių, šiandien pristatome dar vieną seną gerą sąrašą apie mirtį.

Vilniaus etninės kultūros centras prieš Vėlines tradiciškai rengia akciją „Žvakutė ant užmiršto kapo“. Ketvirtadienį apleistus ir niekieno nelankomus kapus didžiausiose sostinės Karveliškių kapinėse aplankys ir sutvarkys Vilniaus moksleiviai. Pasak akcijos vyr. koordinatorės Vilmos Žukauskienės, ši akcija vykdoma nuo 2005 metų, kai Vilniaus etninės kultūros centro rūpesčiu Karveliškių kapinių Beglobių kalvelėje buvo pastatyti ir pašventinti tautodailininkų sukurti du kryžiai bei koplytstulpis.

Aukščiausiasis Teismas pripažino, jog pripažinti kaltais trys jaunuoliai privalės atlyginti  priteistą 19 tūkstančių litų žalą Kultūros paveldo departamentui  bei  penkis tūkstančių litų vienuolikai nukentėjusiųjų dėl jų mirusių artimųjų kapavietėse sugadintų kryžių bei paminklų. Be to, niokotojai turės atlikti 45 parų areštą.

Policija aiškinasi, kas nusiaubė kapavietes. Sekmadienį apie 17 val.  pro šalį važiavę žmonės pastebėjo, kad Švenčionių rajone, Cirkliškio kaime esančiuose kapinėse sugadinti keli kryžiai. Nuostolis siekia penkis šimtus litų.

Prezidentė įsijautė į agitatorės vaidmenį. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė vis labiau įsitraukia į Seimo rinkimų kampaniją. Vakar prezidentė surengė atsisveikinimą su darbą baigiančia Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe ir pažėrė jai liaupsių. Opozicinės partijos kritiškai įvertino prezidentės žingsnį likus kelioms dienoms iki Seimo rinkimų pakviesti kadenciją baigiančios Vyriausybės narius. Manoma, kad tai – šalies vadovės atsidėkojimas dešiniesiems už jų paramą per prezidento rinkimus.

Trakų rajono kapinėse siautėjo vandalai. Kad Grendavės kaime Malūno gatvėje esančiose kapinėse nuversti du paminklai ir išvartytos gėlės, pastebėti antradienį 18.50 val. Įvykis tiriamas.

Daugiau nei dešimtmetį Kaune neišsprendžiama naujų kapinių vietos problema. Senosios kapinės perpildytos, čia leidžiama laidoti tik šeimos kapavietėse, todėl dabar kauniečiai laidojami rajono teritorijoje. Planuojama, kad šiemet pastatytas pirmasis kolumbariumas sumažins laidojimo vietų deficitą, tačiau iš esmė problemos neišspęs, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“. Laidoti skirtų plotų Kaune beveik nebeliko. Nors senosios kapinės perpildytos, net 85 proc.

Vilkaviškio rajone vandalai nusiaubė Keturvalakių miestelio kapines. Šeštadienio rytą pastebėta, kad Keturvalakių miestelio kapinėse išvartyti ir sugadinti penkių kapaviečių paminklai, išlaužta tvora bei dažais išpiešta skelbimų lenta. Nuostoliai, pasak Policijos departamento pranešimo, nustatinėjami.

Kembridžo kunigaikštis ir kunigaikštienė vakar atvyko į Singapūrą aplankyti britų karių kapinių (angl. Commonwealth war graves). Prie Kranji Karo Memorialo karališkoji pora padėjo didelį raudonų rožių bei baltų lelijų ir orchidėjų vainiką, Karalienės Elžbietos II-ios ir Princo Philipo vardu. Memoriale įrašyta daugiau nei 24 tūkst. britų karių, nukentėjusių po antrojo pasaulinio karo, pavardžių.

Jungtinėse Valstijose, Sietlo mieste tiriamas karo veteranų kapinių „Evergreen Washelli“ išniekinimo atvejis. Interneto puslapyje, skirtame fetišizmui ir erotinei praktikai, vadinamai bandažu, kurios metu seksualinis pasitenkinimas išgaunamas apribojant objekto judėjimo galimybes, pavyzdžiui, jį surišant, pasirodė keletas atvirų nuotraukų, padarytų būtent šiose kapinėse, praneša newsru.com.

Nuversta 12 paminklinių akmenų, išrautos gėlės. Sekmadienį apie 8 val.  ryto Pakruojo rajone esančių Pašvitinio miestelio seniūnė pastebėjo, jog nuversta 12 paminklinių akmenų, o vienoje kapavietėje išrautos gėlės. Pareigūnai aiškinasi, kas taip galėjo padaryti. Nuostoliai kol kas nustatinėjami. Pakruojo rajono policijos komisariato viršininkas Dalius Prakuraitis portalui Balsas.

Vyriausybė antradienio posėdyje pritarė Kultūros ministerijos teikiamam nutarimui įsteigti Lietuvos kultūros paveldo atašė pareigybę diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje. Specialiojo atašė pareigybės pagrindinis uždavinys - koordinuoti veiksmus, susijusius su Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūrą Rusijos Federacijos teritorijoje.

Eidama 87-uosius metus mirė žymi Lietuvos choreografė, nusipelniusi artistė, ilgametė Lietuvos liaudies kultūros centro Choreografijos skyriaus vedėja, dainų švenčių vyr. baletmeisterė Marija Vaitulevičiūtė. Už kūrybinę veiklą M.Vaitulevičiūtė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Atsisveikinti su velione bus galima rugpjūčio 8 d. (trečiadienį) nuo 9 val. Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Urna išnešama rugpjūčio 8 d. 15 val.

Khalid Nabi kapinės Šiaurės Irane tapo populiaria lankytina vieta tarp vietinių gyventojų ir turistų, nes jose yra keistų vyrų ir moterų lytinių organų formų antkapių. Mokslininkai sako, kad keistosios kapinės yra maždaug 1400 metų senumo, o sprendžiant iš antkapių skaičiaus šios kapinės tapo paskutinio poilsio vieta ne mažiau kaip 600 žmonių, iš kurių svarbiausias yra pranašas, gimęs 40 metų prieš Mahometą, Khalidas Nabi.

Alinantis karštis, debesys uodų ir ilgi žygiai su sunkiomis kuprinės ieškant lietuviškų kapinių Sibire – būtent tai išgyveno į Lietuvą penktadienį sugrįžusios projekto „Misija Sibiras 2012“ ekspedicijos komandos nariai. Traukiniu iš Maskvos į Vilniaus geležinkelio stotį grįžusius jaunuolius pasitiko artimieji ir draugai.

Nuo senų senovės knyga buvo žinių ir išminties šaltinis. Ji pamokydavo, nunešdavo i fantazijų pasaulį, su ja linksmai leisdavo laiką. Ją imdavo į kelionę, prieš miegą, į gamtą. Atsiradus kompiuteriams, spausdintą popierinę knygą dabar dažnai pakeičia elektroninė jos versija. Jaunimas vis daugiau praleidžia laiko namuose prie kompiuterių ekranų. O kaip ir nepraleisi, jei spausdintą knygą įsigyti knygyne daug kam tapo per brangu, juk vidutinė vienos naujos knygos kaina yra apie 35 litai.

Lie­pos 19 die­nos ry­tą Pak­ruo­jo ra­jo­no Žei­me­lio gy­ven­to­jai pa­ste­bė­jo, kad nu­siaub­tos mies­te­lio ka­pi­nės. Van­da­lai nu­ver­tė dvy­li­ka ant­ka­pių, tarp ku­rių bu­vo ir nau­jai pa­sta­ty­tų, ir sto­vin­čių jau ke­lis de­šimt­me­čius. Chu­li­ga­nai Žei­me­ly­je siau­tė­ja ne pir­mą nak­tį Mies­te­lis ken­čia nuo chu­li­ga­nų Žei­me­lio Baus­kės gat­vė­je esan­čios mies­te­lio ka­pi­nės nu­siaub­tos lie­pos 19-osios nak­tį. Van­da­lai iš­var­tė ant­ka­pius.

Indija – šalis, kur gyvenimas ir mirtis suvokiami labai natūraliai, o šią pasaulėžiūrą atitinkamai nuspalvina ir tikėjimas reinkarnacija. Tik Indijoje gali žmonėms šauti mintis statyti restoraną senose musulmonų kapinėse. Nors Ahmedabade esantis restoranas stovi pačiame kapinių centre, tai neatbaido lankytojų nuo minčių kaip reikiant pasimėgauti vietos virtuvės patiekalais ir net pasidžiaugti gana triukšminga atmosfera.

Žymaus kunigo Ričardo Mikutavičiaus (1935–1998 m.) gyvenimas ir mirtis dar ilgai audrins ne vien jo gerbėjų, bet ir sąmokslo teorijų mėgėjų vaizduotę. Vis dar šokiruoja į viešumą prasiskverbiantys faktai, kad kunigas, poetas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas iš pradžių kaip neatpažintas skenduolis buvo palaidotas Karmėlavos kapinių 23 kvartalo 8 eilėje, vadinamajame vienišų sielų šlaitelyje.

„Neseniai teko rūpintis tolimos giminaitės laidotuvėmis. Tačiau užuot galvojusi, kur pašarvoti mirusiąją ir kam iš artimųjų pranešti, visų pirma turėjau įrodyti, kad aš turiu teisę pasirūpinti velione“. Taip prasideda laiškas, pasiekęs portalo Balsas.lt redakciją. J. L. pasakoja, kad prieš kurį laiką vienišai pagyvenusiai jos giminaitei gatvėje pasidarė bloga, ir „Greitosios pagalbos“ gydytojai nuvežė ją į ligoninę.

Vingio parko kapinėse perlaidoti 353 per pasaulinius karus žuvę vokiečių kariai. Jie perkelti iš sunaikintų Utenos kapinių. Jų perlaidojimu besirūpinantieji sako, kad iki šiol kariai buvo palaidoti kaip nežinomi kariai bendrame kape net kelis kartus sunaikintose kapinėse netoli Utenos. „Po ekshumacijos jie yra identifikuojami, nustatomos pavardės.

Laidojimo paslaugas teikiančios įmonės aršiai konkuruoja dėl kiekvieno kliento, bet kartais tam tikri jų darbo subtilumai kaip reikiant nustebina mažai su šia verslo sritimi susidūrusius tautiečius. Į naujienų portalą kreipėsi skaitytojas, kurį labai nustebino Račkūnų kapinėse pakabintas užrašas, kad „kapinės nedirba ir jose nelaidojama valstybinių švenčių dienomis“. „Tikrai nustebau tai perskaitęs.

Kapų tvarkymo monopolį užėmusioms senyvoms moterėlėms atėjo laikas nišą dalytis su į kapines žengiančiais jaunais verslininkais. Svetimų kapų tvarkytojų paslaugomis naudojasi ne tik emigrantai. Provincijos kapinaitėse atgulusių artimųjų amžino poilsio vietų priežiūrą svetimiems patiki ir verslininkai, ir pensininkai. Tvarkingas kapas už 50 litų Kapų tvarkymo monopolį užėmusioms senyvoms moterėlėms atėjo laikas nišą dalytis su į kapines žengiančiais jaunais verslininkais.

Minėti 67-ąsias Pergalės prieš fašistinę Vokietiją metines į sostinės Antakalnio kapines susirinko keli tūkstančiai žmonių, iš kurių beveik 800 žilagalvių karo veteranų. Nuo ankstyvo ryto į sostinės Antakalnio karų kapus ėmė rinktis žilagalviai veteranai, kurių senas kareivių paradines uniformas puošė eilės ordinų, medalių ir garbės ženklų. Prie kapinių vartų veteranų laukė visuomeninių organizacijų atstovai ir moksleiviai, kurie įteikė gėlių, sveikino.

Trečiadienį į Želvos miestelį (Ukmergės r.) atvažiavo pagyvenusių vilniečių pora. Sutuoktiniai atvyko sutvarkyti kapo. Apie 16.30 val. 70-metė S. S. nuėjo prie kapo, o jos bendraamžis sutuoktinis A. S. liko šalia jų automobilio „Toyota Yaris“, stovinčio aikštelėje prie kapinių. Maždaug po 15 min. S. S. grįžusi į aikštelę pamatė, kad jų mašina nuriedėjusi į pakalnę ir stovi pievoje, o tarp ratų guli negyvas jos vyras. Pasak Ukmergės rajono policijos pareigūnų, įvykio liudininkų nėra.

Kauno miesto taryba ketvirtadienį patvirtino urnų su mirusiųjų pelenais laidojimo kolumbariumų nišose įkainius. Tai padaryti Seniavos ir I Romainių kapinių kolumbariumuose kainuos 1,5 tūkst. litų, Petrašiūnų kapinėse – 1,8 tūkst. litų. Pastarosios viešosios kapinės yra paveldo objektas, čia kolumbariumų įrengimo sąnaudos bus didesnės, dėl to ir vieta urnai – brangesnė.

Daug metų apie kolumbariumą kalbantis, bet jo iki šiol neturintis Panevėžys galbūt įkurs net du. Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius teigia, kad dviejų vietų žmonių palaikų pelenams laidoti nėra per daug. Iki šiol Savivaldybės akys krypo tik į Ramygalos gatvės kapines, o dabar jau numatytos galimos vietos kolumbariumui ir Šilaičių kapinėse. Vakar Miesto ūkio ir aplinkos komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį apžiūrėti kolumbariumui statyti tinkamų vietų.

Ginčai dėl būsimų Šiaulių miesto kapinių Daušiškiuose jau persikėlė į teismus, nes viešąjį interesą ginantys prokurorai nepritaria, kad kapinėms būtų planuojamas didesnis plotas, nei tai leidžia įstatymas. Miesto valdininkai nusileisti nelinkę, nes ginčo plote – ir paties buvusio miesto mero uošvių žemė, pirktos už pasakiškus mūsų pinigus.

Capela dos Ossos arba Kaulų koplyčia yra dar nuo viduramžių garsiame Evoros miestelyje. Šioje koplyčioje yra patalpa, kurią „puošia“ 5 tūkst. vienuolių kaulai. Idėja žmonių kaulais dekoruoti koplyčią kilo po vieno itin racionalaus bendruomenės sprendimo. Buvo nutarta, kad kapinės užima pernelyg daug vertingos žemės ir palaikų perlaidojimą skirtoje vietoje nieko gera neduos, tad kur kas geriau gelbėti jų sielas nuo pasmerkimo ir palikti palaikus koplyčioje.

Kinijoje švenčiama Qing ming šventė, kurios metu vykstama lankyti mirusiųjų kapų. Pažodžiui verčiamas šventės pavadinimas reiškia tyrojo skaidrumo dieną, kurios metu tvarkomi kapai, jie puošiami gėlėmis ir smilkalais. Ši diena Kinijoje paskalbta nedarbo diena. Šią dieną dažnas Kinijos gyventojas atsisako vykti į kapines automobiliu ir naudojasi viešuoju transportu, ne spūstys būna tokios milžiniško, kad net ir netolimos bei gerai suplanuotos kelionės prailgsta.