kapinės

Beprecedentis atvejis Kėdainiuose: paminklus atnaujinantys ir kapus restauruojantys meistrai elgiasi itin įžūliai – nebereikalingus paminklus, tvoreles ir kitas kapo dalis jie tiesiog išverčia pakelėje. Ir tik atkaklaus vienos įmonės darbuotojo dėka pavyko vienus pažeidėjus išaiškinti. Visgi tikimasi, kad pavyks išaiškinti ir daugiau šventvagiškai pasielgusių asmenų bei užkirsti kelią jų tolimesnei nelegaliai veiklai.

Pribloškiantis radinys Kėdainių rajone. Prie kelio tarp dviejų gamyklų darbuotojai aptiko kelias krūvas išmestų antkapių ir paminklų. Vieni suskaldyti dalimis, kiti beveik sveiki, o ant jų – mirusiųjų pavardės, vardai ir gimimo bei mirties datos. Gyventojai šokiruoti tokia nepagarba. Situaciją dabar aiškinasi viešosios tvarkos specialistai.

Didžiausiose Vilniaus Rokantiškių ir Karveliškių kapinėse artimųjų kapus lankantys žmonės širsta, nes kelią iki artimųjų kapų tenka skintis per nešienautą aukštą žolę, kurioje gali knibždėti net erkių. Tiek savivaldybė, tiek kapines prižiūrinti įmonė atkerta – žolė pjaunama kaip numatyta taisyklėse – prie pagrindinių kelių, o štai apie kapavietes susitvarkyti turi patys mirusiųjų artimieji.

Nuo šiol surasti mirusio giminaičio amžinojo poilsio vietą nuotoliniu būdu bus greičiau ir paprasčiau, o prašymai ir leidimai laidoti bus išduodami elektroniniu būdu: Vilniaus savivaldybė užbaigė pirmąjį sostinėje esančių kapinių skaitmenizavimo etapą – sistemoje jau matyti trijų miesto kapinių duomenys iš Karveliškių (78 ha), Rokantiškių (40 ha) ir Verkių (3,6 ha). Interaktyviame žemėlapyje  https://zemelapiai.vplanas.

Didžiausių sostinės kapinių duomenys suskaitmeninti ir perkelti į interaktyvų žemėlapį, informavo Vilniaus savivaldybė. Pasak savivaldybės, suskaitmeninta jau pusė, t. y. 121,6 ha, Vilniaus kapinių. Sistemoje jau matyti trijų miesto kapinių duomenys: Karveliškių (78 ha), Rokantiškių (40 ha) ir Verkių (3,6 ha). Teigiama, jog tai leis paprasčiau rasti mirusiųjų giminaičių amžinojo poilsio vietą, taip pat elektroniniu būdu gauti prašymus ir išduoti leidimus laidoti asmenis.

Raseiniuose negirdėtas įvykis. Dangų skrodę žaibai trenkė tiesiai į kapines. Viena kapavietė visiškai suniokota, suskaldytas paminklas ir kapą dengusios plokštės, kitai kliuvo kiek mažiau. Tokio atvejo vietiniai nepamena. O štai mokslininkai aiškina, kodėl žaibas galėjo pasirinkti būtent šią vietą. Raseiniškiai patyrė šoką, sako gyvenime dar neregėję, kad žaibas trenktų būtent į kapą. Išvydę suniokotą amžinojo poilsio vietą miesto kapinėse, vietiniai iš pradžių pamanė, kad siautė vandalai.

Kėdainių rajone esančiose Šėtos miestelio kapinėse sekmadienį vandalams išniekinus sovietinio kario paminklą, ekspertai sako, kad tai yra vandalizmas, o tokie kapinėse esantys paminklai, nepaisant to, kam yra skirti, yra kultūros paveldo objektas ir jų demontavimo klausimas – sudėtingas.

Vilniaus Rasų kapinių stebėjimas vaizdo kameromis bus užtikrintas per artimiausias porą savaičių, sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. „Kas dėl Rasų kapinių, mes esame dešimt kamerų ten jau įrengę ir per dvi savaites mes jas pajungsime į bendrą tinklą, kad būtų galima jas stebėti nuotoliniu būdu bendrame policijos stebėjimo tinkle, kur suplaukia visų kamerų duomenys“, – BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

Gegužės 9-osios minėjimą šeštadienį šventusiųjų buvo ir Lietuvoje. Ryte į Vilniaus Antakalnio kapines, kur yra palaidota 2-ojo pasaulinio karo aukų, nedideliais būreliais traukė žmonės. Karo veteranai ir juos palaikantys gyventojai į Antakalnio kapines tradiciškai renkasi kasmet, tačiau šįryt čia nebuvo matyti nei ordinais pasipuošusių veteranų, neskambėjo ir prakalbos, o ir pačių atėjusiųjų buvo mažiau.

Prasidėjus kapų tvarkymo sezonui nesnaudžia ir verslininkai – reklamą apie teikiamas paslaugas jie palieka ant mirusiųjų kapų – kabina ant  kryžių, ar vizitines kaišioja į žvakides su liepsnojančiomis žvakėmis. Artimųjų kapus lankantys žmonės neslepia pasipiktinimo, esą taip besireklamuodami verslininkai peržengia visas padorumo ribas. O štai vartotojų teises ginanti tarnyba už tai žada ir daugiatūkstantinę baudą.

Mažojoje Lietuvoje išniekintos senos liuteronų kapinės. Marodieriai iškasė du kapus, aplink išmėtė mirusiųjų kaulus. Pavledosaugininkai įtaria, kad kapų plėšikai čia ieškojo papuošalų ar brangenybių, o istorikai marodierius vadina tikrais kvailiais – į liuteronų kapus dedamos nebent maldaknygės, bet ne brangenybės. Išniekintos šimtmetį skaičiuojančios liuteronų kapinės.

Nuo senų laikų Lietuvoje ką nors imti iš kapinių buvo tabu. Kapinėse viskas priklauso vėlėms, todėl  net uogos, avietės ar žemuogės, iš kapinių skinti ir juo labiau valgyti nevalia, taip pat negalima leisti ir sulos. Tačiau tokie draudimai ne visiems rūpi. Štai Vilniuje, Užupyje, esančiose Bernardinų kapinaitėse kažkas leidžia beržų sulą.

Pakaunėje esančiose Ledos kapinėse žmonės negali sutvarkyti artimųjų kapų, nes jie paskendę po vandeniu. Ši problema tęsiasi jau dešimtmetį. Kapinės priklauso rajonui, bet dalyje teritorijos leista laidoti miesto gyventojus. Tad Kauno savivaldybės įmonė rūpintis melioracija tikina neturi teisinio pagrindo. O kažkada buvusių susitarimų, kas ką tvarkys, jau niekas nebepamena. Įžengus į pakaunėje veikiančias Ledos kapines pasitinka štai tokie vaizdai.

Šiauliuose apsemta dalis senųjų kapinių, tiesiog ant kapų telkšo vanduo, plaukioja antys. Miesto savivaldybė aiškina, kad bandys spręsti problemą, kuri kartojasi ne vienus metus iš eilės, tačiau ar šiemet pagaliau pavyks – neaišku. Senosiose Šiaulių kapinėse tiesiog ant kapų plaukioja antys, o aplankyti prieš daug metų šiose kapinėse atgulusių artimųjų atėję žmonės piktinasi miesto savivaldybės neveiksnumu.

Dvejos Vilniaus kapinės užsimojo apmokestinti įvažiavimą į kapines. Norintieji iš pagrindų susitvarkyti artimųjų kapus Liepkalnio, Eufrosinijos bažnyčios parapijai priklausančiose kapinėse, turi susimokėti 10 eurų, arba 28 eurus už tris kartus. Kiek mažesnis mokestis, 7 eurai, bus imamas iš tvarkytojų Rokantiškių kapinėse.

Artimųjų kapų priežiūrai lietuviai skiria nemažai laiko ir pinigų. Tačiau pastarųjų nuo šiol gali tekti išleisti dar daugiau, nes įvažiavimas į kapines tapo mokamas. Internautas Rimas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) apsilankęs Vilniaus Liepkalnio stačiatikių kapinėse, įsikūrusiose šalia Dzūkų gatvės, nustebo ant tvoros išvydęs informacinę lentelę.

Aikštelėje prie kapinių automobilio slydimo galimybes demonstravę kauniečiai pasirodymą baigė pačiose kapinėse. Nesuvaldę automobilio jie išlaužė ir metalinę tvorą ir visiškai suniokojo dvi kapavietes. Patys niekadėjai iš įvykio vietos spruko, jų dabar ieško policija. Nemalonų vaizdą išvydo į Seniavos kapines atvykę darbininkai Valentino dienos rytą.

Vyriausybė rengiasi atverti nebeveikiančias kapines laidojimui. Žmonėms dėl to padidės galimybės amžino poilsio atgulti šalia artimųjų. O valdininkai viliasi, kad tai leis atgaivinti apleistas ir nykstančias kapines, ir kartu sumažės naujų kapaviečių poreikis. Tiesa, naujovė negalios laidojimams karstuose, o tik urnoms. Vienas kapines Vilniuje surasti nėra paprasta. Nėra jokių kelio nuorodų, jų nerodo ir navigacija.

Į konteinerius prie kapinių galite mesti maisto atliekas, o štai šiukšlių nuo artimųjų kapų – ne. Tokį akibrokštą Vilniaus valdžia surengė prie istorinių sostinės rasų kapinių. Ant konteinerių puikuojasi nuorodos, kad negalima į juos mesti ir karštų pelenų. Iš kur jie gali atsirasti kapinėse mįslė ir patiems valdininkams. Turistai  stebisi ir tuo, kad buitinių atliekų konteineriai įrengti ir visai netoli nuo Lenkijos vadovo Juzefo Pilsuckio širdies kapo.

Eglės prie kaimo kapinių įžiebė nesantaiką tarp seniūno ir bendruomenės. Dalis gyventojų teigia, kad medžiai kertami nepasitarus su bendruomene. Seniūnas tikina, kad iškirsti medžius prašė elektros tinklai ir patys gyventojai. Karklėnų kaime, Kelmės rajone, esančias kapines juosia eglių tvora. Medžiai sodinti prieš 35 metus. Neseniai Kražių seniūnija nusprendė spygliuočius iškristi. Bet tai sukėlė dalies gyventojų pyktį.

Jei stambiagabaritėmis atliekomis atsikratėte sostinės miške, parke ar kapinėse, nenustebkite, jeigu vieną dieną į jūsų namus pasibels aplinkosaugininkai ar Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Mat Vilnius stoja į kovą su tokiais šiukšlintojais ir pažeidėjų mėgstamose vietose valdininkai ketina įrengti 20 stebėjimo kamerų, kurios fiksuos aplinkos teršėjus. O vilniečiai raginami nesinaudoti nelegaliai atliekas, dažnai į mišką ar parką, vežančių asmenų paslaugomis.

Vieninteliame šalies krematoriume atsiduria kas aštuntas mirusysis. Verslininkai tikina, jog šis ritualas Lietuvoje taip populiarėja, jog pernai tokių paslaugų buvo atlikta trečdaliu daugiau nei prieš metus. Nepaisant poreikio augimo, didmiesčiuose naujų krematoriumų statybos stringa. Vilniuje verslininkai darbų negali pradėti dėl tinkamai nesutvarkyto statybų projekto, o Kaune tam paprieštaravo gyventojai. Beveik penki tūkstančiai. Tiek velionių buvo kremuota pernai.

Skandalas Sudervės kapinėse – švenčių proga atėję aplankyti mirusiųjų kapų, žmonės rado pasvirusius paminklus, ištryptas gėles, krūvas kaladžių ir pjuvenų. Pradėję aiškintis – sužinojo, kad taip kapinėse tarpušventy pasidarbavo medžių pjovėjai, kuriuos pasamdė seniūnija. Tiesa, vietos valdžia didesnės bėdos nemato, nors seniūnė žada, kad gyventojams nuotoliai bus atlyginti.

Policijos pareigūnai praneša, kad sausio 1 d. apie 16 val. 40 min. Utenoje, Užpalių g., pastebėta, jog stačiatikių kapinėse nuversti septyni paminklai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Aplinkybės nustatinėjamos, įtariamieji ieškomi.

Kaune, tiesiant vandentiekio vamzdžius, aptiktos dar vienos kapinės, apie kurių egzistavimą specialistai nieko nežinojo. Manoma, kad čia laidota maždaug prieš pustrečio šimto metų. Įdomu tai, kad jose aptikta daug mažų vaikų ir net kūdikių kapelių. Perlojos gatvėje Panemunėje jau gerą savaitę pluša archeologai. Siaurame pravažiavime tarp individualių namų jie vieną po kito atidengia naujus kapus. Iš viso jau atkasta 14 kapaviečių.

Panevėžio rajone esančiame Dembavos kaime iš kapinių pavogta lentelė karo aukoms atminti, trečiadienį pranešė Panevėžio apskrities policija. 1948 metais gimusi moteris policijai pranešė, jog Pirmojo pasaulinio karo aukoms skirtoje kapavietėje sulaužyta medinė tvorelė. Be to pastebėta, kad nuo paminklo karo aukoms atminti pavogta juodo akmens informacinė lentelė. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kapo išniekinimo.

Vienišų žmonių daugėja, o po mirties jų kapų prižiūrinčių žmonių kaskart vis mažiau. Bent jau tokias išvadas skelbia kai kurie vienuoliai, tai pastebi ir laidojimo įmonių atstovai. Tiesa, kartais paaiškėja, kad į vienišų žmonių sąrašą pakliūva ir tie, kas turi giminių, bet dėl vienų ar kitų priežasčių, nesigiminiuoja ir jau apie buvusių artimųjų kapų priežiūrą tikrai negalvoja. O štai ladojimo paslaugų verslininkai nesnaudžia.

Moteris, apsilankiusi vienose Airijos kapinėse, pakraupo, pamačiusi, ką čia išdarinėja vaikinas su mergina. Ji patyrė šoką, pričiupusi juos pačiame intymiausiame vaizdelyje – užsiiminėjant seksu. Anonime išlikti norėjusi moteris kreipėsi į Airijos naujienų portalą „Irish Central“. Atsiuntusi užfiksuotą vaizdo įrašą kapinėse, moteris tikino, kad nufilmavusi tokį vaizdą ji norėjo sugėdinti porelę ir visiems parodyti, kad užsiimti seksu nereiktų tokiose vietose kaip kapinės.

Visų Šventųjų dieną, Kauną apgaubus sutemoms, kapinėse ryškiai sužibo tūkstančiai uždegtų žvakelių. Nušvitę kapinės sukūrė įspūdingą reginį, kurį užfiksavome iš paukščio skrydžio. Penktadienio vakarą, po Visų Šventųjų dienos paminėjimo, „Kas vyksta Kaune“ nufilmavo žvakių jūrą Romainių kapinėse iš viršaus. Romainių kapinės laikomos vienomis didžiausių Kaune ir yra padalintos į dvi dalis.

Lietuvoje prasidėjo kapinių apgultis. Visų Šventųjų dieną gyventojai masiškai lanko artimųjų kapus. Kol vieni eismo spūstyse šalia kapinių apsišarvavo kantrybe ir laukė, kiti nusprendė pažeidinėti kelių eismo taisykles. Vieniems dėl kantrybės stokos, neatsargus elgesio teko aiškintis policija, kitiems nepavyko išvengti skaudžių avarijų. Visų šventųjų dieną nusigauti į šalia sostinės įsikūrusias Karveliškių kapines – sudėtinga užduotis.

Jei dar niekada nesilankėte kapinėse, turbūt svarstote, kaip jose reikėtų elgtis. Gali būti sunku susitvardyti ir išlikti ramiems, kai esate tarp daugelio žmonių kapų.  Bet problemų neturėtų kilti, jei tik elgsitės pagarbiai ir nekelsite balso. Tačiau yra keletas dalykų, kurių jokiu būdu negalima daryti kapinėse, jokiomis aplinkybėmis, rašoma cochranfuneralhomes.com. Juos reikėtų žinoti prieš dalyvaujant laidotuvėse.

Šalies savivaldybės neatsigina žmonių prašymų kapinėse išpjauti medžius. Žmonės skundžiasi, kad šakos, lapai ar spygliai teršia kapus, tad medžiais būtina atsikratyti. Ir nors tik nedidelė dalis prašymų patenkinama, etnologai piktinasi, kad Lietuvoje tuoj bus išnaikintas kultūrinis kraštovaizdis. Esą senovėje be medžių nebuvo nė vienų kapinių, o dabar jau apaugusias medžiais pamatyti retenybė.

Artėja kapinių lankymo laikas – jei planuojate ieškoti kokio nors konkretaus kapo, nesvarbu, kokio senumo ir kurioje pasaulio vietoje, prieš imantis šios veiklos reikėtų apsvarstyti keletą labai svarbių dalykų, rašoma familyhistorydaily.com. 1. Kapines ne visuomet lengva rasti ir į jas patekti Pirmasis žingsnis, kurio reikia imtis ieškant giminaičių kapų – tai išsiaiškinti, kuriose kapinėse žmogus yra palaidotas.

Kapinės gali būti arba užburiantis visuomenės istorijos paminklas, arba šiurpą keliantis sodas, kuriame gyvena mirtis. Laidojimo tradicijos keičiasi, ir pomirtinės apeigos paprastai patikimos šių paslaugų teikėjams, o ne mirusiojo šeimai, todėl mirtį labiau nei kada nors anksčiau supa paslapties aura, rašoma icysedgwick.com. Tačiau kapinių prietarai vis dar gajūs, net ir šiais laikais. Atviri kapai jau savaime yra bloga lemiantis ženklas.

Vėlinių laikotarpiu iš kapinių išvežama šimtai tonų atliekų. Didžioji jų dalis – žvakių indeliai. Kiekius gal sumažintų rūšiavimas, tačiau žmonės to nedaro, mat yra įsitikinę, kad nesudegusios žvakės indelius užteršia ir šie, esą, perdirbimui nebetinkami. Žvakių gamintojai tvirtina, jog tai mitas. Klaipėdos kapinėse sujudimas. Geras oras ir artėjančios Vėlinės čia suginė masę žmonių. Vieni tvarko kapus, kiti jau dega žvakutes. Ir ne po vieną.

Dažnai nešame gėles ant kapų, tačiau ar susimąstome, kokia yra tikroji jų reikšmė? Šiandien pateikiame jums sąrašą populiarių kapinių gėlių ir atskleidžiame tikrąją jų reikšmę. Lelijos Lelijos dažnai siejamos su laidotuvėmis, greičiausiai dėl šių gėlių grožio ir paprastumo jos laikomos šiai progai tinkamiausiomis. Lelijos sukelia ramybės ir taikumo jausmus. Šios gėlės simbolizuoja mintį, kad žmogaus siela yra sugrįžusi į tyrumo būseną.

Vėlinių išvakarėse Vilniaus savivaldybė vėl rengia akibrokštą – viename kape ruošiamasi laidoti beveik septyniasdešimt mirusiųjų. Nuo pernai lapkričio rinktos ir lentynose saugotos kapsulės su benamių, vienišų žmonių ir naujagimių pelenais, pasak valdininkų, bendrame kape atsiduria tik todėl, kad miestui ir vėl trūksta vietos laidoti benamius ar likimo nuskriaustuosius atskirai. Dėl tokių sprendimų piktinasi ir dvasininkai, ir senosios kultūros žinovai, ir kapinėse artimuosius lankantys žmonės.

Vėlinės jau ne už kalnų, o parduotuvėse jau visą mėnesį vyksta prekyba kapų žvakėmis. Ir veikiausiai retas susimąsto, kad visa šita masė – milijonai žvakių galiausiai atsidurs šiukšlių konteineriuose ir jas bus ne taip ir paprasta perdirbti. Kapų tvarkytojai jau dabar su siaubu laukia vėlinių šiukšlyno, o aplinkosaugos ekspertai pataria, kaip ne tik pagerbti mirusiuosius, bet ir padėti gamtai. Jau šią savaitę bus Vėlinės – visų Mirusiųjų atminimo diena.

Artėjant Vėlinėms floristai raitojasi rankoves – gėlių kompozicijas kuria ir iš džiovintų kankorėžių, ir iš medžiaginių gėlių. Mat pirkėjai kasmet tampa vis reiklesni, reikalaujantys originalumo. Kompozicijų kūrėjai pastebi naujovę – šiemet žmonės renkasi didesnes puokštes. Mat mirusiojo artimieji gėles ant kapo deda nuo visos giminės, o ne kiekvienas atskirai, kaip būdavę iki šiol.

Jau visai netrukus žmonių keliai nukryps į kapines. Bus minima Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos, iki kurių liko vos savaitė. Žvakių liepsnomis vėl bus apšviesti kapai. Įdomu sužinoti, kada Lietuvoje prasidėjo žvakių deginimo mada ir kokios tendencijos vyravo. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir etnologas Jonas Mardosa. Iki Vėlinių ir Visų Šventųjų liko tik savaitė. Žmonės jau keliauja į parduotuves ir dažnas perka žvakutes.

Artėjant mirusiųjų dienai – Vėlinėms, miestų kapinės sulaukia savanoriškų talkininkų. Daryti gerą darbą – grėbti ir rinkti lapų šiemet į kapines veržiasi ir nuteistosios. Kalėjime sėdinčios moterys sako, kad jau negalinčios tvarkyti savų kapų, tai bent jau patvarkančios svetimus. Senosios Panevėžio kapinaitės esančios visai šalia Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios uždarytos jau beveik 6 dešimtmečius, tačiau prieš Vėlines jose netrūksta šurmulio.

Lietuvoje įsibėgėja chrizantemų prekyba. Su kapinių karalienėmis prieš Vėlines varžytis įstengia nebent tik viržiai. Jais dažniausiai užsodinami kapai dar iki didžiojo kapinių lankymo. Na, o jau prieš pat Vėlines dauguma kapų pasipuošia ryškiaspalvėmis chrizantemomis. Nors šių gėlių augintojai rudeniniais ir pirmajam šaltukui pakančiais žiedais nebijo puošti ir ištuštėjusių kiemų. Panevėžiečio Eugenijaus šeimos ūkio šiltnamiuose šiuo metu žydi šimtai vazoninių chrizantemų.

Šiaulių kapinėse trečiadienio rytą moterį prispaudė užgriuvęs antkapis, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).  Antkapis ant moters kojos nukrito K. Donelaičio gatvėje, miesto kapinėse. Atvykus ugniagesiams praeiviai jau buvo suteikę pagalba nukentėjusiajai, antkapį nukėlė. Moteris dėl kojos sužalojimų išvežta į gydymo įstaigą.

Trečiadienio rytas Vilniuje paženklintas avarija. Sukilėlių gatvėje automobilis įvažiavo į tvorą ir nuvertė kelis Rasų kapinių antkapius.  Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės dalinasi vaizdais iš Sukilėlių gatvės, kur prie pat Rasų kapinių automobilis neišvengė susidūrimo su tvora ir keliais antkapiais.   Naujienų portalo tv3.lt duomenimis po susidūrimo automobilis įstrigo. Įvykio vietoje dirba policijos pareigūnai. Kelis kartus buvo bandoma ištraukti automobilį nesėkmingai.

Nors iki Vėlinių beveik visas mėnuo – prekybininkai raitoja rankoves: ir prekybos centruose, ir turgavietėse lentynos pilnos vėlinių žvakių. Kasmet dvasinininkai prašo jomis neapkrauti mirusiųjų kapų, tačiau pardavėjai vis tiek skaičiuoja, kad kasmet jų parduoda milijonus. Kovojantys už švarią aplinką ragina žmones rinktis tokias žvakutes, kurios tiktų perdirbimui.  Vilnietė Nadežda viename prekybos centrų į krepšį krauna dešimtis vėlinių žvakučių.

Ketvirtadienį, spalio 3 dieną, apie 10.50 val., Švėkšnos kapinėse rastas 34 metų vyro kūnas. Apie tai informavo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Ekspertai tiria mirties priežastį.

Tauragės rajone, Papušynės kaimo kapinėse, trečiadienio popietę mirė duobę laidotuvėms kasęs vyras. Kaip BNS sakė vietos policijos atstovė Greta Kęsminaitė, du duobkasiai kasė duobę laidotuvėms, jie keitėsi kas 15 minučių. Vienas vyras nuėjo parūkyti, o grįžęs duobėje rado susmukusį kolegą.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad dviejų metrų gylio duobėje buvusiam vyrui pasidarė bloga.

Prie Tuskulėnų masinės kapavietės penktadienį susirinko dešimtys žiauriai sovietų okupantų nužudytų laisvės gynėjų artimųjų. Broliai, seserys, seniai užaugę vaikai ir kiti giminės neslepia jaudulio ir ašarų, prabilę kokiais brutaliais būdais sovietai niekino ir žudė jų šeimos narius, kovojusius už Lietuvos laisvę. Živilė, Jūratė, ir Jaunius žengia į Tuskulėnų kolumbariumą pagerbti prieš septyniasdešimt penkerius metus žiauriai nužudyto savo tėvo kapitono, partizano Igno Vyliaus atminimo.

Vilniaus valdžiai vis garsiau kalbant apie šiukšlių išvežimo branginimą, kapinių lankytojai baiminasi, kad konteineriai žvakėms ir vainikams virs sąvartynais. Mat jau dabar filmavimo kameros fiksuoja, kaip žmonės į kapines tempia viską kas nereikalinga namų ūkyje. Ir ne tik tai. Netrukus išvysite, kaip dažnas ne tik konteinerius pildo šiukšlėmis, bet ir gamtinius reikalus atlieka čia pat šalia mirusiojo kapo.