kainų augimas

Artimiausiu metu tiekėjai iki 30 proc. gali branginti dalį miltų, kruopų, pieno ir duonos produktų kainas. Prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, rugsėjį tiekėjai miltų kainas padidino iki 40 proc., grikių ir makaronų – iki 25 proc., aliejaus ir kavos – apie 15 proc. Kai kuriuos pieno produktus tiekėjai pabrangino 2–6 proc., o kai kuriuos duonos gaminius – apie 10 proc.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginti su pernai, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 21,9 proc. Per metus augalininkystės produktų kainos padidėjo 39 procentais, o gyvulių ir gyvulininkystės – 13,9 proc. Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango avižos (92 proc.), rugiai (90,2 proc.), kvietrugiai (83 proc.), grikiai (66,7 proc.), kviečiai (45,7 proc.), obuoliai (36,3 proc.), bulvės (28,7 proc.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skaičiavimu Šiauliuose šilumos kaina turi didėti beveik dešimtadaliu – 9,4 procento, o karšto vandens – 5,2 procento. Teks grįžti prie metodikos Ketvirtadienį Kainų komisija svarstė bendrovės „Šiaulių energija“ tiekiamos šilumos kainos dedamąsias. Nustatyta, jog jos suskaičiuotos, pažeidžiant metodiką. Bendrovė “Šiaulių energija“ įpareigota skaičiavimus per 10 dienų ištaisyti.

Dėl prasto šiųmečio derliaus, eksporto uždraudimo kai kuriose Rytų Europos valstybėse grikių stygių, kaip ir šoktelėjusių šių kruopų kainų kirtį per kišenę, pajuto ir panevėžiečiai. Grikiai tapo deficitine preke. Šios kruopos išnyko ir iš daugelio Panevėžio parduotuvių, o ten, kur jų dar galima aptikti, tenka pakloti gerokai daugiau nei praėjusiais metais. Per šiuos metus grikiai pirkėjams pabrango net iki 70 procentų, o gamintojai prekybininkams šias kruopas parduoda 2–3 kartus brangiau.

Didžiuosiuose prekybos centruose pardavėjos vos spėja papildyti kruopų ir miltų lentynas, kurios gana greitai iššluojamos – kai kurių brangstančių produktų skubama nusipirkti senomis kainomis. „Šiaulių kraštas“ nuo 2004-ųjų fiksuoja maisto produktų kainas didžiuosiuose prekybos centruose. Per šį laikotarpį populiariausių maisto produktų krepšelis, kurį sudaro grietinė, sviestas, kava, cukrus, kruopos, obuoliai, mėsa, pieno produktai, pabrango beveik dvigubai.

Prieš dirbtinį ir nusikalstamą maisto kainų didinimą – valdžia bejėgė. Praėjusią savaitę dar bandė tautai suvaidinti spektaklį, kaip labai pergyvena dėl didėjančių kainų, pakilnojo savo kumštelius, nereikšmingai pabaksnojo piršteliais į dangų. Ir viskas. Ašarojantys premjeras A.Kubilius, žemės ūkio ministras K.Starkevičius vos ne viešai prisipažino, kad nieko nebegali. Įgaliojo tuo reikalu užsiimti Konkurencijos tarybą.

Kam byra pelnas parduotuvėse vis brangstant maistui? Ar valstybė pajėgi apginti savo šalies vartotojus? Tokie klausimai kyla gyventojams, priverstiems parduotuvėse plačiau atverti ir taip suplonėjusias pinigines. Į juos turėtų atsakyti darbo imtis paraginta Konkurencijos taryba. Įtaria spekuliuojant kainomis Statistikos departamento duomenimis, antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, įmonių pelnas padidėjo 2,5 karto.

Dėl mažų produkcijos ir augančių energetinių išteklių kainų Lietuvoje sodininkystė praranda patrauklumą. Martyno Vidzbelio nuotrauka Pastaraisiais metais nusistovėjusi obuolių kaina šiemet šoktelėjo ne tik dėl šalnų, liūčių ir krušos sunaikinto derliaus, bet ir dėl gamtos stichijų nusiaubtų bei menkiau užderėjusių Lenkijos sodų. Kruša sukapojo obuolius Dar pavasarį sodininkai apgailestavo dėl šaltos žiemos padarytų nuostolių, kurie, jų skaičiavimais, siekė apie 6,5 mln. litų.

Valdžios atstovai dar kartą konstatavo, kad maisto produktai brangsta perdirbėjų bei prekybininkų pelno sąskaita. Tačiau stebuklas – dėl to maistas kažkodėl neatpigo. Ir greičiausiai nepigs. Mat atsakingos institucijos tyrimus vykdo metų metus ir tik palieptos. Kainomis tik domisi Premjeras Andrius Kubilius konstatavo, kad priežasčių produktams brangti nemato, kainos jo neklauso – jos kyla.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 9,5 procento, nes gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos padidėjo 11,2 procento, o augalininkystės produktų – 6 procentais. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų daugiausia padidėjo natūralaus pieno supirkimo kainos – 40,8 procento, kiaušinių – 3,1 procento. Kiaulės atpigo 15,4 procento.

Trąšų pirkimo loterijoje šį sezoną laimėjo tie, kurie jų įsigijo praėjusių metų lapkritį. Dabar trąšų kainos auga, o jų gamintojai su viltimi kalba apie rinkos atsigavimą ir lyg susitarę pranašauja kainų augimą iki vėlyvo pavasario. Šį kartą pirkimo loterijoje pasisekė Aukštaitijos ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius trąšomis pasirūpino praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai jų kainos dar nekilo į kalną.

Europos Sąjunga (ES) susirūpinusi, kad ekonomikai atsigaunant gali labai pabrangti maistas. Europos Komisija nusprendė, kad praėjusių metų rudenį atpigus maisto žaliavoms Europos vartotojai iš to nieko nelaimėjo - kainos vartotojams liko tokios pačios, o tai kelia susirūpinimą šio vieno svarbiausių ekonomikos sektorių veikimu. ES vidaus rinkoje atskirose šalyse tų pačių produktų kainos neretai labai skiriasi, pavyzdžiui, mineralinio vandens, duonos, kiaušinių, ledų.

Gruodį infliacija Rusijoje nukrito iki daugiau nei dvejų metų žemumos. Metinė infliacija gruodį sumažėjo iki 8,8 proc., nuo 9,1 proc. lapkritį. Analitikai prognozavo, kad vartotojų kainos kils 8,9 proc. Metinis prekių kainų augimas siekė 7,9 proc., paslaugų kainos išaugo 11,6 proc. Maisto prekių kainos, lyginant su praėjusiais metais, pakilo 6,1 proc., o ne maisto prekių 9,7 proc.